Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 58 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Bendrosios sociologijos tikslai. Bendrosios sociologijos ištakos. TS mokslo susiformavimo priežastys. TS mokslo pradžia. Sociologinis požiūris. Analizės lygiai. 1)mikroanalizė; apima asmenis ir mažas grupes. 2)makroanalizė; apima stambias grupes, visą visuomenę, ryšius tarp tautų, korporacijų. Į kiekvieną problemą galima pažvelgti abiem lygiais. Iš bendrosios sociologijos perimtas ir šių 4 lygių išskyrimas: Tarpasmeninis lygis; socialiniai ryšiai tarp 2 ar daugiau asmenų nepriklauso nuo jų santykių tamprumo ir kokybės. Pagrindinis tikslas nustatyti tokių santykių tipus, kurių nustatymas būtinas teisinio reguliavimo metodo ir būdo (administracinio ar civilinio) parinkimui. Grupės lygis; tai aukštesnio, labiau apibendrinto lygio analizė. Grupė tai žmonės, kuriuos suartina bendri interesai arba bendra priklausomybė, o jų santykiai ir lūkesčiai juos skiria nuo kitų grupių. Įvairių grupių klasifikacijų: tvirtos ir trumpalaikės, organizuotos ir nestabilios. Panašių interesų žmonės gali sudaryti socialines kategorijas arba statistines visumas. Socialinė kategorija gali peraugti į socialinę grupę (pensijinio amžiaus žmonės soc. Kategorija, pensininkų draugija soc. Grupė). Grupės ir kategorijos reikalauja skirtingo reguliavimo mechanizmo. Kategorijai bendrasis, grupei specialusis reguliavimas. Visuomeninis lygis. Gali būti analizuojama kaip didelė grupė išplėsta grupės samprata. Šio lygio analize stengiamasi nustatyti visaapimančius dėsningumus. Jei pastebime visuomenės konfliktus, tai šiuo analizės būdu bandome nustatyti, kas už jų slypi. Visuomenės lygiui priklauso religija, tradicijos. Visuomenės klasifikuojamos įvairiai, gali būti skirstomos į: 1)šeimynines visuomenės, kur šeima yra pagrindinė grupė, gaminanti prekes, atliekanti religines apeigas ir atsakanti už savo narių elgesį. Šeimos nario ir šeimos interesai neatskirti; 2)individualistines asmens interesai svarbesni už šeimyninius, tradicinius. Pasaulinis lygis. TS plačiąja ir siaurąja...
| |
Teisės specialybės kalba teoriniai klausimai Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: 1.Bendrine kalba, jos susiformavimas. 2.Valstybine kalba, jos iteisinimas, ugdymas ir vartojimo prieziura 3.Kalbos norma, jos pozymiai, normu kodifikavimas 4.Specialybes kalba ir kitos savokos 5.Kalbos reiskiniu (variantu) vertinimo lygmenys. 1. Bendrinė kalba yra tautos viešojo gyvenimo (rašto, mokyklos, literatūros, masinių komunikacijos priemonių) kalba. Nuo teritorinių ir socialinių dialektų bendrinė kalba skiriasi tuo, kad a) turi ne tik akustinę, bet ir vizualinę išraišką (raštą), b) joje dominuoja rašytinis ar sakytinis monologas, c) sudėtingesnė ir turtingesnė vad. funkcinių stilių sistema. Taip pat bendrine kalba – tai auksta ekonomini ir kulturini lygi pasiekusios tautos kalba, atsirandanti isskyrus rastijos poreikiui, priimta ir vartojama visu tautos nariu, visose viesose srityse. Ji yra sunorminta ir kodifikuota
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Teisės sąvoka, šaltiniai, norminiai aktai. Teisės šaltiniai. Istorija. Teisės sąvoka ir požymiai. Teisė soc. Normų sistemoj. Teisės normos ir rūšys. Valstybė. Valstybės santvarkos formos. Valstybės santvarka. Politinis rėžimas. Įstatymai. Norminių t. a. Galiojimas. Teisiniai santykiai. Valstybės valdžios sistema. Seimas. Seimo nario teisinis mandatas. Lr prezidentas. Lr prezidento statusas. Vyriausybė. Administracinė teisė. At pažeidimai ir atsakomybė. Administracinė atsakomybė. Darbo teisė. Prievolių teisės šaltiniai. Prievolių rūšys. Prievolių skirstymas. Prievolių užtikrinimo forma-laidavimas. Rankpinigiai. Hipoteka. Įkeitimas. Prievolių pabaiga. Nusikaltimo padarymo sąlygos. Bausmių skirstymas.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės taikymo samprata. Teisės taikymo atvejai. Teisės normų taikymo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės normų taikymo aktai. Išvados. Literatūra. Teisės sociologija – teisėtyros ir sociologijos disciplina, tirianti teisės ir socialinės sistemos – visuomenės sąveiką. Skirtingai negu teisės teorija teisės sociologija teisę tiria kaip visuomeninį reiškinį, sistemą, formuojamą per visuomenės subjektų tarpusavio sąveiką, elgesį, santykį su socialine aplinka, veikiančią visuomeninius santykius kaip elgesio reguliatorius. Teisės sociologija tiria teisės visuomenines funkcijas, tokias kaip teisingumo kūrimą, individų gynimą, pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis stiprinimą ir kt. Taigi, teisės sociologija šį socialinį reiškinį nagrinėja ne tik kaip funkcinį, bet ir kaip disfunkcinį socialinės sistemos elementą. Šiuo atvju, ne su tikslu legitimuoti pačią teisę, bet siekiant paaiškinti jos ideologiją, doktriną bei veikimo principus, pasitelkiant analizės ir kritikos metodus, socialinėje sistemoje. Teisės sociologija kaip mokslas yra viena pirmųjų institucionalizuotų pastangų prasiskverbti į teisėkūros, teisės vykdymo, taikymo ar reprezentavimo dirbtuves. Tai pastanga demaskuoti ir demistifikuoti, dar ir šiandien daugeliui eilinių piliečių neprieinamus teisės, plačiaja prasme, labirintus. Teisės sociologija imasi teisės kaip visuomenei reikšmingos ir funkcionalios, tačiau netobulos tiesos ir socialinio teisingumo įgyvendintojos ir reprezentuotojos analizės ir kritikos.
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: TEISĖS TEORIJA. Sistemingumas. TEISĖS ŠALTINIAI. TNA savybės. TNA galiojimo ribos. Teisės taisyklė yra reikšminga konkrečią teisės situaciją reguliuoti, kai ji yra galiojanti. T.T išskiria 3 svarbius klausimus. TNA GALIOJIMAS LAIKE. Galiojimo pradžios momentai. Tna galiojimas į praeitį. Tna galiojimas teritorijoje ir asmenims. TEISINIAI SANTYKIAI. TEISINIO TEKSTO TYRIMO SCHEMA. Kompetencijos normų rūšys. Teisinių santykių rūšys. Socialinis reguliavimas. Teisinis reguliavimas. teisinio reguliavimo sfera arba objektu. Imperatyvus. Dispozityvus. Gamtiniai dėsningumai. Socoalinė norma. Formalusis apibrėžtumas. Visuotinis privalomumas. Institucinis. Bendrumas. Paprotys. kiekybiniai. ir kokybiniai kriterijai. Precedentas. Teisės principai. Kodeksas. Įstatymas. Inkorporavimas-. Konsolidavimas. Kodifikavimas. Inkorporavimas-. Konsolidavimas. Kodifikavimas. Objektyvioji teisė. Subjektyvioji teisė. Teisiniai faktai = juridiniai faktai. Faktai – veikos. Faktai – įvykiai. T. normos hipotezė. Paprastoji hipotezė. Sudėtinė hipotezė. Alternatyvioji hipotezė. Prezumpcija. Teisės sistema. Teisės aiškinimas. Plačiausiuoju. Siauresniu. Siauriausiuoju. Teisės aiškinimo būdai. kalbinis. Sisteminis. Funkcinis. Kolizija. Teisės kolizija ir konkurencija. Teisės spraga. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo sudėtis. Nusikaltimas. Nusižengimai. Teisinė atsakomybė. Pozityvioji (perspektyvioji) teisinė atsakomybė. Negatyvioji (restropektyvi) teisinė atsakomybė. 1) Socialinis reguliavimas – reguliuoja žmonių santykius. Žmonių santykiai – tai žmonių tarpusavio santykiai, kurių pagrindu žmonės siekia saugoti savo teises ir interesus. Visas žmonių gyvenimas yra reguliuojamas. Reguliavimas yra būtinas, nes (priežastys). - Būtina panaikinti kiekvieno kovos prieš visus būseną, tik taip žmonija gali išgyventi. - Būtina sudaryti galimybę prognozuoti kitų žmonių elgesį.
| |
Lapų skaičius: 43 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP SOCEALINIŲ NORMŲ DALIS : SOCEALINIŲ IR TECHNINIŲ NORMŲ SKIRTUMAI. 8 klausimas. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. PADRINDINĖS TEISĖS FUNKCIJOS. Teisės funkcijos. 11 klausimas. Teisės principų sąvoka ir klasifikavimas. 12. klausimas. TEISĖS IR VALSTYBĖS SANTYKIS, VALSTYBĖ KAIP POLITOLOGINĖ IR TEISINĖ KATEGORIJA. 13 klausimas. TEISINĖS IDĖJOS KAIP VIENAS IŠ TEISĖS ELEMENTŲ. 15 klausimas. Teisės normų aktų rūšys. 17 klausimas. Teisinio reguliavimo metodo samprata. 18 klausimas. Teisės normų aktų galiojimas teritorijoje, laike ir asmenims. 19 klausimas. Teisinių santykių sąvoka ir rūšys. Sąvoka. Teisiniai santykiai yra visuomeninių santykių atmaina. Tam tikri socialiniai žmonių ryšiai atsiranda konkrečių asmenų valia, kiti yra objektyvūs. Kiekviena žmonių karta patenka į sistemą objektyviai susidėsčiusių ryšių ir santykių, kurių negali nepaisyti, ir jie yra individų elgesio ir veiklos objektyvios ribos. Šie ryšiai laikui bėgant keičiasi ir atsiranda nauji teisiniai santykiai. Mokslo ir technikos raida, pramonės gamybos pakilimas sudaro galimybes gaminti įvairius sudėtingus dalykus ir teikti paslaugas, tačiau sparčiai mažėja gamtos ištekliai, didėja aplinkos užterštumas. Kiekvienas visuomeninis santykis ir žmogaus laisva veikla turi tam tikras ribas. Visa tai neišvengiamai paliečia esminius asmenybės ir valstybės interesus, o konkretus visuomeninis santykis patenka į teisinio reguliavimo sferą ir įgauna teisinį pobūdį. Žmogaus laisvė tampa subjektine teise, o jos ribos – pareiga, draudimu arba teisiniu ribojimu. Teisinių santykių rušys. 21 KLAUSIMAS. Teisės efektyvumo samprata ir kriterijai. Teisės efektyvumo didinimo sąlygos. 22 klausimas. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai. 23klausimas. Parlamento vieta valstybinių institucijų sistemoje; Parlamento atsakomybės formos. 24 klausimas. Teisinių aktų konstitucingumo kontrolės mechanizmas Lietuvoje; Konstitucinio Teismo vieta trilypiame valdžios padalijime; Konstitucinio Teismo sprendimų vieta teisės normų sistemoje. 25 klausimas. Pagrindiniai teisės normų sisteminimo būdai, teisės normų sistemos ir norminių aktų sistemos sąveika. 26 klausimas. Pagrindinės teisės normų išraiškos formos. 27 klausimas. Teisinio reguliavimo sąvoka ir sfera. 28 klausimas. Teisės normų realizavimo sąvoka; realizavimo formos, teisės taikymo ypatumai. Yra keturios teisės realizavimo formos. Teisės normų taikymui būdingi šie požymiai. Teisės normų taikymu siekiama. 29. Teisės aiškinimas; jo rūšys. 30 klausimas. Teisės spragos, teisės taikymas analogijos keliu; teisės taikymas esant normų kolizijai. 31 klausimas. Teisinio akto samprata ir rūšys; norminio akto, teisės taikymo akto ir teisės aiškinimo akto palyginimas. 32 klausimas. Teisinių santykių subjektai, objektas ir turinys, teisiniai faktai, kaip teisinių santykių atsiradimo pagrindai. Teisinių santykių subjektai. Teisinių santykių objektas. Teisinių santykių turinys. Teisiniai (juridiniai) faktai, kaip teisinių santykių atsiradimo pagrindai. 33 klausimas. Teisės pažeidimo sąvoka, požymiai ir rūšys. 34 klausimas. Teisinės atsakomybės samprata. 35 Klausimas. Teisėkūros samprata, rūšys ir stadijos. Samprata. Rūšys. Stadijos. 36 klausimas. Socialinė atsakomybė ir jos rūšys. Teisės požymiai. Teisės taikymas. Teisės taikymo funkcijos. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas. Jame galima išskirti šias tarpusavyje sąveikaujančias stadijas.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Precedentas ( kontinentine ). Teises doktrina ( autoritetingos nuomones ). Bendro pobudzio sutartys. Teises saltinis kuris saliu susitarimu itvirtina bendro pobudzio teises normas. Iskirtinis pozymis atsiradimo saliu valios suderinimas ir susitarimas. Sutrties dalyviai turi isankstine galimyba kurti normas. Paprastai sutarties laikomasi savanoriskai. Bendro pobudzio sutartis reikia skirti nuo individualiu sutarciu. Pagrindinis skirtumas, kad individuali sutartis reguliuoja individualia norma, tai yra savireguliacijos aktas. Individuali sutartis yra sukuriama bendrosios noormos pagrindu., o bendro pobudzio sutaris pati kuri abendra teises norma. Pvz. Karaliu ir atskiru miestu sutartys, o siandien tarptautine sutartis, sutartys del federacijos sudarymo, kolektyvines sutartys. Teises principai. Teises principu reiksme teisiniam reguliavimui. Teises norminis aktas. TNA galiojimo ribos. Teisekura, arba teisiniu taisykliu kurimas.
| |
Lapų skaičius: 39 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kas yra teisė? Teisės teorijos ir teisės filosofijos perskyra. Teisės ir mokslo perskyra. David hume įžvalga. Teisės ir moralės santykio problema. Teisės ir politikos santykio problema. Prigimtinės teisės doktrina. Visuomeninės sutarties teorijos. Thomas hobbes. John locke. Jean-jacques rousseau. Naujojo valdymo mechanizmai. Prigimtinės teisės nuosmukio ir atgimimo laikotarpis. H.e.a. Hart. John finnis. Paskirstomasis ir išlyginamasis teisingumai. Po kolio. Pozityvizmas. Teisės vidinis aspektas. R.dworkin. Lon fuller. John rawls. Realizmas. Sociologinė jurisprudencija. Max weber. Roscoe pound. Amerikietiškasis realizmas. Karl m. Llewellyn. Skandinaviškais realizmas. Ross. Istorinė jurisprudencija. Kritinės teisės studijos. Marksizmas. Feminizmas. Feministiniai argumentai (2 grupės). Teisinė sąmonė. Teisėkūra. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo objektas. Teisinio reguliavimo metodai. Teisinių paliepimų (nurodymų) skirstymas. Pagrindiniai metodai. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai. Teisėkūros rūšys. Originalioji teisėkūra. Referendumai. Sankcionuotoji teisėkūra. Ratifikacinė teisėkūra. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros referendumais stadijos. Parlamentinės teisėkūros stadijos. Teisėkūros juridinė technika. Teisės akto struktūra. Novelos. Straipsnio struktūra. Reikalavimai teisės normų kalbai. Teisėkūros rezultatų analizė. Teisės normos išraiškos formos. Teisės sistemos. Teisės šakų katalogas. Teisės aktų rūšys. Lietuvos teisės aktai. Įstatymai, įstatymo galią turintys teisės aktai. Poįstatyminiai aktai. Teisės taikymo institucijos, teismų vieta jų visumoje. Lietuvos teismų sąranga. Bendrosios kompetencijos teismai. Apylinkių teismai. Apygardų teismai. Apeliacinis teismas. Lietuvos aukščiausiasis teismas (lat). Administraciniai teismai. Administracinio proceso tipai. Prokuratūra. Institucijos, kurios neveikia prie teismų, bet yra svarbios teisminio teisės taikymo sistemoje. Advokatūra. Notarai. Konstitucinis teismas. Teisės taikymas teismuose. Paprastos ir sudėtingos bylos. Priežastys, dėl kurių bylos tampa sunkios. Teisės aiškinimo būdai. Teisiniai santykiai ir teisinis subjektiškumas. Teisinė atsakomybė. Teisės pažeidimų priežastys. Teisės pažeidimų klasifikavimas pagal pavojingumą. Atsakomybės rūšys.
| |
Lapų skaičius: 93 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės. Norminio teisės akto struktūrai keliami reikalavimai. Teisės normų kalbai keliami reikalavimai. Elgesio taisyklės (teisių ir pareigu) detalizavimo laipsnis. Teisės normų loginės ir tekstinės struktūrų santykjs. Skiriami du teisės normos loginės ir tekstinės struktūrų santykiavimo atvejai. 6 temateisės normų klasifikacija. Skatinamosiost.normos. Rekomendacinest.normos. Sankcijas nustatančios normos. 5,1 „teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. Teisės formos rūšys. Teisės normų forma - tai istoriškai besiklostantis dalykas, kintantis nuo įvairiarūšių griežtai neišreikštų, pavidalų vis umfikuotesmų ir griežčiau formuluojamų link. Specifinc teisės formos rūšis - norminės sutartys. Jų turinį sudaro bendrojo pobūdžio elgesio taisyklės. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisinio santykio prielaidos. Teisiniai faktai. Ji yra trijų leidimų vienybė. 1) leidimas pačiam elgtis taip, kaip nustatyta teisės akte, - naudotis tam tikra visuomenės gėriu (subjektinės teisės objektu). Pareigos struktūra. Prisitaikėliškas (konformistinis)-. Teisės pažeidimas. Teisės pažeidimo sudėtis. T.p. Objektiniai požymiai. Teisės pažeidimo rūšys. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Yra 2 stadijų. Pozityvioji t.a. Negatyvioji t.a. Teisinės atsakomybės principai. Pozityviosios a. Principai. Žala turi būti atlyginama. 16-17t.teisės veiksmingumas. Teisės veiksmingumas. Teisės mokslo uždaviniai ir specifika. 5 tema vidinė teisės normos struktūra. Hipotezė yra būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Dispozicija-centrinis teisės normos elementas. Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos į. Pagal raiškos būdus dispozicijos yra. Teorinių komplikacijų, susijusių su teisės normos struktūra, atsiranda dėl dviejų metodologinio pobūdžio priežasčių. Tai butini kiekvienos teisės normos elementa. Reguliacinių normų tekstas skirtas: 1) formuluoti elgesio taisyklę; ir 2) nurodyti tuos juridinius faktus (gyvenimo situacijas), kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar išnyksta toje taisyklėje nustatomos teisės ir pareigos. Skirstomos į. Ir. Teisės. Arba. Teisės normos skirstomos taip. Iš bendrosios normos primato išeina, kad konstitucinė (bendroji) norma turi pirmumą prieš kitų teisės šaką normas. 7tema. Teisės normų išraiškos (materializavimo) forma. Tekstai, iš kurių gauname. Materializuotas teisines idėjas, vadinami. Ir. 5,2 „teisės normų šaltinis" ir „teisinės minties šaltinis. Teisinės minties šaltiniai. Taigi teisės normų šaltinis tada skirstomas. Teisinis paprotys. Tai susitarimas tarp profesines sąjungos ir darbdavio. Pagrindinė romanų-germaną tradicijos šalių teisės normų raiškos forma yra. Čia įstatymų leidėjas, matyt, norėjo apibrėžti ne. O bendrųjų teisės normų aklą. Pagrindinę vietą tarp šių teisės aktų užima bendrųjų teisės normų aktai. 8 tema. Teisės aktas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų rūšys. Konstitucija –. Seimo ratifikuotos lietuvos respublikos tarptautinės sutartys. Paprastieji. Programiniai įstatymai. Organinia. Arba kodifikaciniai, įstatymai. Poįstatyminiai aktai. Norminių teisės aktų struktūra. Įvadinė dalis. Baigiamoji dalis. Norminių. Baigiasi. Norminių teisės aktų galiojimas teritorijos atžvilgiu. Norminių teisės aktų. Galiojimas asmenų atžvilgiu. Teisės aktų inkorporacija. Požymiai. Teisės aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės aiškinimas -. ) teisės normos prasmės išsiaiškinimo; ir2) išsiaiškintos teisės prasmės paaiškinimo kitiems teisės subjektams. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės aiškinimo būdas. Kalbinis teisės aiškinimas. Sisteminis teisės aiškinimas. Istorinis teises aiškinimas. Loginis teisės aiškinimas. Teisės aiškinimo rūšys. A) adekvatųjįi; b) plečiamąjį: ir c) siaurinamąjį. 1)adekvatus teisės aiškinimas. 2) plečiamais teisės aiškinimas. Siaurinamasis teisės aiškinimas. Oficialų ir neoficialų. Oficialiam teisės aiškinimui. Neoficialus teisės aiškinimas. Teisės normų aiškinimo aktai:sąvoka ir rūšys. Ar teisės aiškinimas-teisėkūros aktas?. Teisiniai santykiai. Teisinis santykis yra teisės normos įgyvendinimo forma. Hipotezė. Dispozicija. Sankcija. Teisėti. Būsenos. Subjektai. Dalyviai. Sandorinis-. Subjektų rūšys. Fiziniai. (juridiniai. Fiziniai asmenys. 2). 3). Pareiga -2asis. Subjektas. Pvz. Teisinio santykio subjektas. Teisės subjektas. Teisės subjektas. Teisinių santykiu subjektas. Valstybiniai (konstituciniai), administraciniai, civiliniai, finansų, darbo, šeimos ir kiti. Tarp valstybių. Reguliaciniai. Teisinė atsakomybė. Teisėtas. Teisėto elg. Rūšys. Veiksmais. Neveikimu (. Įsisąmonintas –. Ribinis (marginalinis)-. Socialiai aktyvus elgesys. T. Pažeidimo subjektas-. T.p. Objektas-. A) veika. ), b) veikos padariniai. C) tiesioginis priežastinis veikos ir jos sukeltų padarinių ryšys (. Subjektiniai požymiai. Motyvai. Tikslai. Kaltė (. Nusikaltimus-. Nusižengimus-. A). Materialius-. Formalius-. Teisinė atsakomybė. Atsakomybė -. Teisinė atsakomybė. Trys struktūriniai elementai. Pozityvioji atsakomybė. Garantas. Procesas. Teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsiradimo sąlygos. Negatyviosios teisinės. Atsakomybės rūšys. Baudžiamoji. Administracinė-. Sankcijų. Civilinė. Drausminę. Sutarčių reikia laikytis. Kulrūra -. Kultūros. Teisinė kultūra. Objektiniu. Subjektiniu. Ekstensyvioji. Subjektiniu. Nihilizmo (priežastis g.b. Nebaudžiamumas). Vienas iš būdų. Individualią, grupinę. Visuomenės. Visuomenės. Grupinė. Individuali. Pvz. Veiksmingumas. Formalus. Socialinis. Formalus. Veiksmingumas.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Poistatyminu aktu rusys. Teises realizavimas- teises normu, nustatytu reikalavimu ir galimybiu igyvendinimas teises subjektu praktineje veikloje. Teises realizavima galima traktuoti kaip procesa arba kaip teises poveikio rezultata. Teisinis faktas- gyvenimiskos aplinkybes, su kuriomis teises normos sieja teisiniu santykiu sukurima, pakeitima ir naikinima. Teisinio reguliavimo stadijos. Teises pazeidimu rusys. Teises normos- valstybes instituciju ir valstybes igaliotu instituciju isleistos, visiems privalomos, formaliai apibreztos bendro elgesio taisykles, kurios nustato visuomeniniu santykiu dalyviu teises ir pareigas. Socialines normos- samoningos zmoniu veiklos sukurtos bendro elgesio taisykles; garantuotos visuomenes ar valstybes poveikio priemonemis. Teise. Teises pozymiai. Teises funkcijos-. Teise formuojantys veiksniai. Teisines vertybes. Teises principai-. Teises principu klasifikacija-. Bendrieji teises principai-. Teisines samones rusys. Teisine ideologija-. Teisine psichologija. Teisine kultura. rusys pagal subjektus. Teisinis auklejimas. Teisinio auklejimo priemones. Teisine praktika. Teises sistema. Teises saka. Teises subjektai. Apatridai. Bipatridai-. Uzsienietis. Teisnumas. Veiksnumas. Statusas-. Valstybe. Valstybes aparatas-. Valstybes funkcijos. Valstybes institucijos. Konstitucinis Teismas. Valstybes kontrole. Valstybes forma-. Valstybes valdymo forma. Valstybes teritorija. Administracine- teritorine sandara. Valstybes politinis rezimas. Valstybes sandaros forma. Valstybes suverenitetas. Jurisdikcija. Teisine valstybe. Valstybes ir teises teorija. Valstybes ir teises teorijos metodai. Teises forma-. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Teises normu aktas. Teises normu aktu sisteminimas. Istatymas. Istatymu leidybos iniciatyvos teise. Teises realizavimo formos. Teises laikymasis. Teises vykdymas. Naudojimasis teise. Teises taikymas. Teises taikymo stadijos. Teises normu taikymo aktas. Teises normu taikymo akto struktura. Hipoteze. Dispozicija. Sankcija. Teises aiskinimas. Teises normu aiskinimo rusys-. Teises aiskinimo budai. Istatymo analogija. Teises analogija. Teises spraga. Teisine technika. Teisedara (teisekura). Teisedaros rusys. Teisinis reguliavimas. Teisinio reguliavimo dalykas-. Teisinio reguliavimo budai. Teisinio reguliavimo metodas. Teisinio reguliavimo mechanizmas. Teisinio santykio sandara-. Teisiniu santykiu subjektai. Teisiniu santykiu objektas. Teisiniu santykiu turinys. Subjektiskumas-. Subjektine teise. Teisine atsakomybe-. Teisines atsakomybes principai. Teisines atsakomybes rusys. Teisetas elgesys. Teiseto elgesio struktura. Teises pazeidimas-. Teises pazeidimo sudetis. Teises pazeidimo subjektas. Teises pazeidimo objektas. Teises pazeidimo objektyvioji puse. Teises pazeidimo subjektyviaja puse. Teisetumas. Teisetumas. Teisetumo garantijos. Teisetumo reikalavimai. Teisetvarka. Teisesaugos sistema. Teisingumas. Teises institutas. Socialiniu normu rusys. Morales normos. Paprociai. Korporatyvines normos. Teisinis nihilizmas. Teises efektyvumas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
