Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Valdžių padalijimas 1992 m Lietuvos Respublikos konstitucijoje Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Valdymo forma ir valdžių padalijimas. Valdžių padalijimo principo samprata. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Teisminė valdžia. Valdžių padalijimas 1992 m. Lietuvos respublikos konstitucijoje. Išvados. Literatūra. Šiuolaikinės demokratinės valstybės vienas iš požymių yra valdymas. Tauta išsivystymo laipsnyje ima kurti valdymą ir taip sukuria valstybę. Valstybės kūrimas prasideda nuo aukščiausių valdymų kūrimo. Valdžiai suteikiama teisė valdyti valstybę ir joje gyvenančius piliečius. Todėl yra būtina suformuoti tautai atstovaujančias institucijas. Po to tautos išrinkti atstovai formuoja kitas valstybės institucijas, o jos žemesnes ir pradeda veikti valdymo aparatas. Valdžios institucijų tarpusavio santykius lemia jų teisinis statusas, kompetencija ir vieta valstybės institucijų sistemoje. Konstitucinė justicija laiduoja konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, taip pat ir valdžios institucijų tarpusavio santykiu srityje. Valdymo santvarką nustato konstitucija. Taigi valdymas – tai tam tikra nustatyta tvarka suformuotos ypatingos valstybės institucijos ir jų veikla, įgyvendinant valstybės uždavinius ir funkcijas. Valdžios išskirstymas atitinkamoms valdžios institucijoms turi užkirsti galimybę koncentruoti valdžią vienose rankose, turėti autoritarinio modelio valstybę ir deklaruoti, kad valdžios būtų savarankiškos. Šio tikslo galima siekti įtvirtinant atitinkamoje valstybėje valdžių padalijimo principą, t.y. Svarbiausią demokratinės valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principą. Pagal šį principą, valdžia turi susidėti iš trijų valdžių. Įstatymų leidžiamosios valdžios (ji priklauso parlamentui). Vykdomosios valdžios (ji sutelkta vyriausybės ir respublikos prezidento rankose). Teisminės valdžios (teismų kompetencija).
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės teorija. Teisės teorijos objektas. T t metodas. Teisės mokslo specifika. Teisės mokslo sistema. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. L. Gumplovičiaus prievartos teorija. Teisės teorijos grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Visuomeninės sutarties teorija. Solidarumo arba “socialinių funkcijų” teorija. Normatyvinė (etatistinė) teisės samprata. Institucinis pozityvizmas. Sociologinė teisės samprata. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Šiuolaikinė teisės samprata. Teisės principai. Principo sąvoka. idėjos. Teisės principai-normos,. Teisės principai, išvesti iš teisės normų. Bendrieji teisės principai. Principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę tarpšakiniu lygmeniu. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę šakos lygmeniu. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. klasinė. bendranacionalinė. Teisės funkcijos. Teisinis reguliavimas. (pastangos sutvarkyti visuomenės gyvenimą teisės pagrindu).
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 8 klausimas. Teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖS FUNKCIJOS. TEISĖS TURINIO PRIKLAUSOMYBĖ NUO TEISĖS SOCIALINĖS PASKIRTIES PASIKEITIMO. 11 klausimas. Teisės principų sąvoka ir klasifikavimas. Teisinių santykių rušys. 22 klausimas. 24 klausimas. Teisinių aktų konstitucingumo kontrolės mechanizmas Lietuvoje; Konstitucinio Teismo vieta trilypiame valdžios padalijime; Konstitucinio Teismo sprendimų vieta teisės normų sistemoje. Yra trys t. n. a. sisteminimo būdai. *inkorporavimas. *kodifikacija. *konsolidacija. Kodifikavimas – tai tokia teisinių norminių aktų sisteminimo forma, kai šie aktai pertvarkomi ir iš jų sukuriamas bendras teisinis norminis aktas ( pvz. Kodeksas). Kodifikavimo proceses tobulinamamos teisės normos, kuriamos naujos, šalinamos spragos. Kodifikavimo aktas išreiškia teisės normas, kurios reguliuoja visuomennių santykių grupę. Kodifikavimo aktų turinio reikšmė nevienoda. Todėl jų yra keliatas rūšių: kodeksai, nuostatai ir pan. Kodifikavimo aktai paprastai tvirtinami įstatymais. Kodifikaciją gali atlikti tik valstybinės teisėkūros institucijos. Kodifikacija skirstoma į: bendrąją ( apima konkrečios šalies veikiančius įstatymus), specialioji ( ta kuri apima tik specialios šakos normas). Konsolidacija – tai yra tarpinė grandis tarp inkorporavimo ir kodifikavimo. Konsolodacijos atvėju keli aktai sujungiami į vieną. Konsolidacijos atvėju nėra taip aktyviai keičiamas teisės akto turinys. Konsolidacija yra arčiau inkorporacija nei kodifikacija. 26 klausimas. 27 klausimas.. 28 klausimas. . Yra keturios teisės realizavimo formos. Teisės normų taikymui būdingi šie požymiai. Teisės normų taikymu siekiama. 29. Teisės aiškinimas; jo rūšys. Teisės spragos, teisės taikymas analogijos keliu; teisės taikymas esant normų kolizijai. 31 klausimas. Teisinio akto samprata ir rūšys; norminio akto, teisės taikymo akto ir teisės aiškinimo akto palyginimas. 32 klausimas. Teisinių santykių subjektai, objektas ir turinys, teisiniai faktai, kaip teisinių santykių atsiradimo pagrindai. Teisinių santykių objektas. Teisinių santykių turinys. Teisiniai (juridiniai) faktai, kaip teisinių santykių atsiradimo pagrindai. 35 Klausimas. Teisėkūros samprata, rūšys ir stadijos. Samprata. TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. Prievartos teorija. Marksistinė teisės samprata. Intereso jurisprudencija” (realistinė teisės samprata). Visuomeninės sutarties teorija. solidarizmo arba socialinių funkcijų. Aksiologinė teorija. Normatyvistinė kryptis. Sociologinė kryptis. 7 klausimas. Teisės normų požymiai. Teisės ir moralės sąveika. 9 klausimas. Termino teisė daugiareikšmiškumas; lietuviško termino teisė žodinė kilmė; teisės kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovės sąvoka. Klasinėje stadijoje. Demokratinei stadijai. reguliacinė funkcija. priešingų interesų derinimo. prievartos funkcija. Informacinė funkcija. Teisės auklėjamoji funkcija. bendrieji. tarpšakiniai. šakiniai. teisės institutų. 12. klausimas. 13 klausimas. 17 klausimas. Teisinio reguliavimo metodo samprata. Teisinio reguliavimo metodas kaip teisės sistemos sudarymo pagrindas. Teisinio reguliavimo metodų įvairovė, jų ypatumai atskirose teisės šakose. Kiti reguliavimo metodai be imperatyvinio ir dispozityvinio. 19 klausimas. Sąvoka. Teisės taikymas. Teisės taikymo funkcijos.
| |
Lapų skaičius: 52 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: VALSTYBĖS SAMPRATA. Valstybės sąvoka. Valstybės požymiai. Tautos suverenitetas yra tautos teisė. VF skirstymas. Pagal veikimo sferą. VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPAS.Valstybės formos samprata. Teisės samprata. SOCIALINĖS NORMOS. TEISĖS NORMOS SAMPRATA. T. normos požymiai. TEISĖS NORMŲ RŪŠYS. Teisės sistemos samprata. TEISĖS INSTITUTAS. TEISĖS NORMA.Teisės sistemos ir įstatymų sistemos santykis. TEISĖS IR ĮSTATYMŲ SANTYKIS. TEISINĖS SISTEMOS SAMPRATA. BENDROSIOS TEISĖS SISTEMA Anglosaksų arba precedentinė. KONTINENTINĖ (ROMANŲ – GEMANŲ TEISĖS SISTEMA (civilinės teisės tradicija, kontinentinė teisės sistema). TEISĖS ŠALTINIŲ KLASIFIKAVIMAS. TEISĖKŪROS SAMPRATA. Teisinių santykių samprata. TEISINIAI FAKTAI. Teisės aiškinimas. TEISĖS REALIZAVIMO SAMPRATA. TEISĖS REGULIAVIMO SAMPRATA. TEISINIO REGULIAVIMO METODAS - tai tam tikros teisės poveikio visuomeniniams santykiams būdai bei priemonės. Teisės taikymo samprata. TEISĖTO ELGESIO SAMPRATA. TEISĖS PAŽEIDIMO (TP) SAMPRATA. TEISINĖS ATSAKOMYBĖS (TA) SAMPRATA.TEISĖS AKTO SAMPRATA. Rūšys. TEISĖS NORMINIS AKTAS. POŽYMIAI, RŪŠYS. NORMINIŲ AKTŲ GALIOJIMAS LAIKE, ERDVĖJE IR ASMENIMS. Teisės principų samprata. Klasifikacija. TEISINĖ TECHNIKA-. ŽMOGAUS TEISIŲ IR LAISVIŲ SAMPRATA. I žmogaus teisių karta. Jai priskiriamos žmogaus teisės, kurios yra tradiciškai liberalios vertybės, susiformavusios t.t. istorijos bėgyje po buržuazinių revoliucijų, o vėliau buvo konkretizuota valstybių įstatymuose. II žmogaus teisių karta. Šios žmogaus teisės atsirado siekiant geresnės ekonominės ir politinės padėties. III žmogaus teisių karta. Pradėjo formuotis po II-ojo pasaulinio karo. Dėl jos iki šiol vyksta daug diskusijų, bet ją galima būtų pavadinti. Žmogaus ir tautų teisės. TEISĖS PRINCIPAI. TEISĖS FUNKCIJOS(vaidmuo, uždaviniai).
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1. Valstybės ir teisės teorijos (vtt) mokslo dalykas, jo skirstymas,. santykiai su šakininiais teisės mokslais ir kitais mokslais. 2. VTT mokslo metodai; metodologija; metodika. 3. vtt funkcijos (išvardinti ir jas apibūdinti). 4. Valstybės kilmė (susidarymas). 7. Valstybės pagrindiniai požymiai: tauta ir teritorija (juos apibūdinti). 8. Valstybės pagrindiniai požymiai: valdžia, suverenitetas, nepriklausomybė (juos apibūdinti). 11. Valstybės funkcijų realizavimo (įgyvendinimo) formos, metodai (išvardinti ir juos apibūdinti). 12. Valstybės funkcijų skirstymas (kriterijai, rūšys ir jas apibūdinti). 13. Valdžių padalijimo principas. 15. Valstybės tipilologijos sąvoka: vergovinė valstybė. 16. Valstybės tipolologijos sąvoka: feodalinė valstybė. 17. Valstybės tipilologijos sąvoka: kapitalistinė valstybė. 18. Valstybės tipolologijos sąvoka: teisinė valstybė. 19. Valstybės valdymo forma (sąvoka ir apibūdinimas). 20. Valstybės sandaros forma (sąvoka ir apibūdinimas). 21. Politinis režimas ir valstybinis režimas (sąvokos, jas apibūdinti ir atskirti). 22. Valstybės vieta visuomenės politinėje sistemoje. 23. Valstybė ir pilietinė visuomenė. 24. Valstybės aparatas (sąvoka, jo struktūra, pagrindiniai organizavimo ir veiklos principai). 25. Valstybė ir asmuo. 26. Valstybės vaidmuo visuomenėje. 27. Teisės teorijos dalykas, metodai. 28. Teisės atsiradymas (priežastys, raida). 29. Teisės samprata (socialinės normos, pozityvinė teisė, teisės normos turinį lemiantys veiksniai - išvardinti ir juos apibūdinti). 30. Teisės požymiai (išvardinti ir juos apibūdinti). Valstybės susidarymo teorijos (išvardinti svarbesnes teorijas, žinoti jų autorius. kada atsirado bei jų pagrindinius teiginius). Valstybės sąvoka (siaura prasme, teisine prasme, sociologine prasme), valstybės apibrėžimas (-ai). Valstybės papildomi požymiai (išvardinti ir juos apibūdinti). Valstybės funkcijos sąvoka: požymiai (išvardinti ir juos apibūdinti). Valstybės tipolologijos sąvoka: rytų valstybė.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Terminas “Teisės teorija” atsirado veikiant filosofiniam pozityvizmui. Termina pasiūlė ir pagrindė rusų teisininkas Leonas Petražyckis Peterburgo universitete 1898-1917 m. Įsitvirtinti padėjo normatyvistinės (=etatistinės) teisės sampratos išplitimas (kelzenas). Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje) šis kursas vadinamas teisės filosofijos įvadu ir tiria visiems teisės mokslams bendrą teisės sampratą ir padedantį jį įgyvendinti bendrųjų teisinio mąstymo sąvokų aparatą. 18 p. Vaišvila pasisako už terminą teisės filosofija (19 p.) kaip teisės sampratos ir bendrųjų teisinio mąstymo sąvokų aparato sąjungą, kurioje susijungia vertybinis ir norminis teisės lygmenys. Tačiau iš pagarbos tradicijai palieka terminą teisės teorija. Čia mėginama atskirti teisės sampratą (= teisės filosofiją) nuo teisinio mąstymo sąvokų aparato (=teisės enciklopedijos). Teisės teorija skirta apmąstyti visuomenės socialinius procesus atsižvelgiant į žmogaus teisų saugos poreikius. 22. Teisės teorija siekia pažinti, kas yra teisė, kodėl žmonės sukuria tokį socializuojantį įrankį kaip teisė, kaip jis kinta?. Klausimas “Kas yra teisė?” neturi galutinių atsakymų. Žmonių elgesį socializuojantis įrankis, priešingų interesų derinimo priemonė, o jurisprudencija – tokio derinimo mokslas 29. teisės teorijos objektas – teisės samprata ir jos funkcionalumą garantuojantis bendrųjų teisės sąvokų aparatas 26. Objekto atžvilgiu teisės teorija – tai mokslas, tiriantis visuomenės socialinę struktūrą, socialinių jėgų santykį ir kitus socio-kultūrinius veiksnius, formuojančius, keičiančius vyraujančią visuomenėje teisės sampratą kaip visiems teisės mokslams bendrą metodologinį pagrindą; taip pat bendrųjų teisės sąvokų aparatą, darantį teisės sampratą funkcionalią, pajėgią metodologiškai, vertybiškai vadovauti šalinių teisės mokslų tyrimams ir vertinimams.
| |
Lapų skaičius: 66 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės samprata .Moralės ir teisės savitarpio priklausomybė. Trys teisės ontologiniai lygmenys ir jų tarpusavio sąveika. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas teisės normos kaip socealinių normų dalis : socealinių ir techninių normų skirtumai. 8 klausimas. teisės normų požymiai; teisės ir moralės sąvoka. 10 klausimas. padrindinės teisės funkcijos. teisės funkcijos. 11 klausimas. teisės principų sąvoka ir klasifikavimas. 12. klausimas. teisės ir valstybės santykis, valstybė kaip politologinė ir teisinė kategorija. 13 klausimas. TEISINĖS IDĖJOS KAIP VIENAS IŠ TEISĖS ELEMENTŲ. 15 klausimas. Teisės normų aktų rūšys. 17 klausimas. Teisinio reguliavimo metodo samprata. 18 klausimas. Teisės normų aktų galiojimas teritorijoje, laike ir asmenims. 19 klausimas. Teisinių santykių sąvoka ir rūšys. Sąvoka. Teisiniai santykiai yra visuomeninių santykių atmaina. Tam tikri socialiniai žmonių ryšiai atsiranda konkrečių asmenų valia, kiti yra objektyvūs. Kiekviena žmonių karta patenka į sistemą objektyviai susidėsčiusių ryšių ir santykių, kurių negali nepaisyti, ir jie yra individų elgesio ir veiklos objektyvios ribos. Šie ryšiai laikui bėgant keičiasi ir atsiranda nauji teisiniai santykiai. Mokslo ir technikos raida, pramonės gamybos pakilimas sudaro galimybes gaminti įvairius sudėtingus dalykus ir teikti paslaugas, tačiau sparčiai mažėja gamtos ištekliai, didėja aplinkos užterštumas. Kiekvienas visuomeninis santykis ir žmogaus laisva veikla turi tam tikras ribas. Visa tai neišvengiamai paliečia esminius asmenybės ir valstybės interesus, o konkretus visuomeninis santykis patenka į teisinio reguliavimo sferą ir įgauna teisinį pobūdį. Žmogaus laisvė tampa subjektine teise, o jos ribos – pareiga, draudimu arba teisiniu ribojimu. Teisinių santykių rušys. Teisės efektyvumo samprata ir kriterijai. Teisės efektyvumo didinimo sąlygos. 22 klausimas. Įstatymai ir poįstatyminiai aktai. 23klausimas. Parlamento vieta valstybinių institucijų sistemoje; Parlamento atsakomybės formos. 24 klausimas. Teisinių aktų konstitucingumo kontrolės mechanizmas Lietuvoje; Konstitucinio Teismo vieta trilypiame valdžios padalijime; Konstitucinio Teismo sprendimų vieta teisės normų sistemoje. 25 klausimas. Pagrindiniai teisės nomų sisteminimo būdai, teisės normų sistemos ir norminių aktų sistemos sąveika. 26 klausimas. PAGRINDINĖS TEISĖS NORMŲ IŠRAIŠKOS FORMOS. 27 klausimas. Teisinio reguliavimo sąvoka ir sfera. 28 klausimas. Teisės normų realizavimo sąvoka; realizavimo formos, teisės taikymo ypatumai. Yra keturios teisės realizavimo formos. Teisės normų taikymui būdingi šie požymiai. Teisės normų taikymu siekiama. 29. Teisės aiškinimas; jo rūšys. 30 klausimas. Teisės spragos, teisės taikymas analogijos keliu; teisės taikymas esant normų kolizijai. 31 klausimas. Teisinio akto samprata ir rūšys; norminio akto, teisės taikymo akto ir teisės aiškinimo akto palyginimas. 32 klausimas. Teisinių santykių subjektai, objektas ir turinys, teisiniai faktai, kaip teisinių santykių atsiradimo pagrindai. Teisinių santykių subjektai. Teisinių santykių objektas. Teisinių santykių turinys. Teisiniai (juridiniai) faktai, kaip teisinių santykių atsiradimo pagrindai.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendroji teisės teorijos charakteristika, teisė kaip procesas, teisės sampratų įvairovė, šiuolaikinė teisės samprata, teisės socialinė paskirtis ir funkcijos, teisinės ir ekonominės (paskirstomosios) lygybės santykis kaip tarpusavio papildymo santykis, teisinis reguliavimas, 2, teisinio reguliavimo objektas (sritis), 3, teisinio reguliavimo objekto priklausomybė nuo teisės sampratos, 4, teisinio reguliavimo objekto konkretinimas, imperatyviojo ir dispozityviojo metodų santykiai, teisinio reguliavimo metodų ryšys su vyraujančia teisės samprata ir politiniu rėžimu, 7, asmuo ir valstybė – teisinio reguliavimo subjektai, pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos, teisinės sąmonės sąvoka, teisinės sąmonės struktūra, teisinės sąmonės funkcijos, teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis, 1, teisinio reguliavimo priemonių gamyba, teisėkūros sąvoka, teisėkūros subjektai, teisėkūros būdai, 1,3 teisėkūros rūšys, orginalioji teisėkūra, sankcionuota teisekura, teisekūros stadijos, istatymu iniciatyvos teise, projekto iregistravimas ir svarstymas seimo komisijose ir komitetuose, istatymu projekto svarstymas seimo posedyje, istatymo pasirašymas ir paskelbimas, 1,6 teisėkūros juridine technika, išorinio norminiu teises aktu tvarkymo taisykles, norminio teises akto strukturai keliami reikalavimai, teises normu kalbai keliami reikalavimai, vertybinis, norminis (valinis), teisė, tiesa ir teisingumo vykdymas, bendraisiais teisės principais, tarpšakiniams principams, a) imperetyvusis teisinio reguliavimo metodas, b) dispozityvusis reguliavimo metodas –, teisinė psichologija –, teisinė ideologija.
| |
Valstybės atsakomybė už tarptautinius nusikaltimus Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Tarptautinės teisinės atsakomybės sąvoka - tai TT institutas, kurio dėka užtikrinamas TT normų funkcionavimas. Atsakomybės sąvoka ir klausimai yra problematiški. Teisės teorijoje egzistuoja dvi atsakomybės sąvokos sampratos. 1) retrospektyvine prasme. 2) pozityvine prasme. Atsakomybė tarptautinėje teisėje, sąvoka ir subjektai. Nagrinėjant atsakomybę už tarptautinius nusikaltimus būtina išsiaiškinti kas tai yra tarptautiniai nusikaltimai. Teisinėje literatūroje skiriamos dvi valstybės tarptautinės teisės pažeidimų kategorijos. Tarptautiniai nusikaltimai.Tarptautinės teisės pažeidimai (deliktai). Tarptautinės teisinės atsakomybės instituto normos. VALSTYBĖS ATSAKOMYBĖ UŽ TARPTAUTINIUS NUSIKALTIMUS. Jei fizinis asmuo padarė tarptautinį nusikaltimą, jis atsako už savo veiksmus nepriklausomai nuo jo pareigų. Tarptautinius nusikaltimus nagrinėja nacionaliniai teismai, tuo tikslu steigiami tarptautiniai tribunolai, teismai.
| |
Valstybės ir viešosios teisės sąvoka Lapų skaičius: 18 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: P. Leonas. “Teisės filosofijos istorija”. Naujieji amžiai. Legistai. Reformacija. Politiniai santykiai. Valstybės uždaviniai esti vidaus ir išoriniai. Vidaus uždaviniai yra šie. Valstybės uždavinys yra vykdyti teisingumą. Teisingumas yra teisėtas dovanų ir bausmių paskirstymas ir teikimas kiekvienam to, kas jam kaip teisė priklauso. Išmintinga valdžia turi remtis hormoningu teisingumu, taigi jungti žymius su paprastais, turtingus su beturčiais, duodama turtingiems vietas ten, kur įgyjama garbė, neturtingiems ten, kur įgyjamas pelnas. Tuomet visi bus patenkinti. Naujos valstybės vyriausiajai valdžiai apibrėžti Bodenas nurodė pridedančias teises. Iš šitų teisių kyla dar kitos. Taip valstybės valdžia vaizduojama vidaus gyvenimo santykiuose su kitomis valstybėmis. Išorinius santykiuose valstybės aukščiausioji valdžia negali turėti kito viršininko, kaip tik vieną Dievą. Suvereni valdžia turi šias penkias žymes. Suvereni valdžia priklauso tautos visumai, kuri tačiau galiu perleisti ją vienam piliečiui be jokių sąlygų, lygiai kaip savininkas gali duoti dovaną be sąlygų. Bodenas buvo absoliučios monarchinės valdžios šalininkas. Vergovę Bodenas skelbia neteisinga ir neproduktyvia. M. Riomeris. “Suverenitetas”. bažnyčia buvo nesikuriančios valstybės priešininkės socialinėmis savo monistinio mokslo išvadomis. Anglų ir prancūzų karaliai kovos priešaky. Išvestinis karaliaus titulas. Graikų polis ir autarkija. municipalinės miestų bendruomenės Romos Imperijoje civitas ir teritorium. Municipalinės organizacijos žlugimas ir jos atgimimas 11 a. susijusi su urbanizmu korporacinė profesinė organizacija. Italijos miestų respublikos. Anglų socialinių kovų padarinių savotiškumas. suvereniteto sąvokos turinys. poleminė, defenzyvinė suvereniteto kilmė. Bodenas ir jo pateiktoji suvereniteto formulė. monarchinė suvereniteto konstrukcija Bodeno doktrinoje. Suverenitetas – subjektyvinė teritorinė vadovo teisė, rezervai. Monarchija kaip teisės viešpatavimas. 8.valstybė valdovo asmeny. klasikinės teisinės valdžios konstrukcijos principai reprezentacinėje demokratijoje. steigiamoji ir įsteigtoji valdžia. rašytoji konstitucija kaip tarpininkė tarp steigiamosios ir įsteigtosios valdžios ir suverenumo sandėlis. Rašytoji konstitucija, kaip teisinis valdžios titulas. steigiamoji seimo teorija. Berman. “Teisė ir revoliucija”. Moderniosios valstybės atsiradimas. Moderniųjų teisės sistemų atsiradimas. Korporacijų teisė kaip bažnyčios konstitucinė teisė. Bažnytinės jurisdikcijos apribojimai. Karališkoji teisė. Dicey. “Konstitucinės teisės studijų įvadas”. Parlamento suvereniteto pobūdis. Neribota parlamento kompetencija įstatymų leidyboje. Nebuvimas jokios kitos įstatymų leidybos valdžios, prilygstančiai parlamento valdžiai. Parlamento įstatymų leidybos valdžios numanomi teisiniai apribojimai. Iš viso yra siūlomi trys apribojimai. Parlamento suvereniteto doktrinos prieštaravimai. Skirtumas tarp parlamentinės ir neparlamentinės vykdomosios valdžios. Valstybės nepriklausomybės sąvoka.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
