Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 46 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Antikinė teisė. Atėnų valstybės institucijos ir bendri teisės bruožai. Atėnų nuosavybės, prievolių, santuokos, baudžiamosios teisės bruožai. Romėnų valstybės institucijos ir teisėkūra. Romėnų teisės pagrindiniai laikotarpiai ir teisės šaltinių rūšys. Romėnų praktinės teisės bruožai: nuosavybė, prievolė, santuoka. Seminaras nr. ,barbarų (genčių) teisė. Bendri barbarų teisės bruožai, asmeninės teisės taikymas, teisės šaltiniai. Nusikaltimai prieš asmenį salijų įstatyme: kūno sužalojimai, nužudymai, asmens įžeidimai. Salijų teisynas. Turtiniai nusikaltimai salyjų įstatyme. Teismo proceso bruožai salijų įstatyme. Anglosaksų genčių teisė: bendri bruožai, etelberto, ines, alfredo, etelstano, knuto įstatymai. Kanonų teisė. Popiežių revoliucija: investitūros konfliktas, grigaliaus vii-ojo „dictatus papae“. Kanonų teisės šaltiniai, jų rūšys. Nesuderinamų kanonų harmonija. Corpus juris canonici. Kanonų teisės struktūra: nuosavybės, santuokos, paveldėjimo. Kanonų teisės struktūriniai elementai: nusikaltimai ir bausmės, teismo procesas. "vulgarioji" romėnų teisė vakarų Europoje. Universalios teisės poreikis ir digestų suradimas, irnerijaus mokykla. Pirmieji universitas įsteigimas, studentų savivalda, bolonijos ir Paryžiaus universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai, scholastinio anilzės ir sintezės metodo taikymas,kanonų ir romėnų teisės dėstymas. Karalių teisė. Prancūzija. Prancūzijos teisės šaltiniai: teisės šaltinių partikuliarizmas, kutiumai, romėnų teisės recepcija. Baudžiamosios teisės bruožai bovės kutiumuose: bausmės, nusikaltimų rūšys. Bausmės. Nusikaltimų rūšys. Viduramžių Prancūzijos miestų teisė: Loriso miesto laisvių chartija, Paryžiaus kepėjų statutas. Karolinos vieta Vokietijos viduramžių teisės sistemoje. Teisyno struktūra ir bendri bruožai. Baudžiamosios teisės bruožai karolinoje: atsakomybės pagrindai, būtinoji gintis, bendrininkavimas, bausmių rūšys. Atsakomybės pagrindai ir būtinoji gintis. Bendrininkavimas. Bausmių rūšys. Atskiros nusikaltimų rūšys. Vagystės. Teismo proceso bruožai: inkvizicinio proceso principai. Naujųjų laikų Prancūzijos konstitucinė raida. Didžioji Prancūzijos revoliucija ir jos pagrindiniai dokumentai: generaliniai luomai, nacionalinis susirinkimas. 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 1791 m. Konstitucija. 1793 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir konstitucija. 1 pirmoji respublika: 1793 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija ir konstitucija. 1 direktoratas, konsulatas, imperija, 1795 ir 1799 konstitucijos. 1 legitiminė ir liepos monarchijos, 1814 m. Ir 1830 m. Konstitucinės chartijos. 1 antroji respublika ir antroji imperija, 1841 m. Ir 1852 m. Konstitucijos. 1 konstitucinės monarchijos įvedimas. 1 anglijos respublika ir 1653 m. „valdymo įrankis“, protektoratas. 1 monarchijos restauracija. 1 nerašytoji anglijos konstitucija. 12,prancūzijos 1804 m. Civilinis kodeksas. 1 kodekso priėmimas, struktūra ir bendri bruožai. 1 asmens subjektiškumas 1804 m. Civiliniame kodekse. 1 nuosavybės institutas: sąvoka, objektas, reguliavimo ypatybės, servitutai, nuosavybės įgijimas, paveldėjimas. 1 prievolinė teisė: sutarties sąvoka, pagrindiniai sutarčių principai, sutarčių rūšys. 1 šeimos teisės bruožai: santuokos sudarymas, sutuoktinių teisinė padėtis. 13,1900m. Vokietijos civilinis kodeksas (bgb). 1 bandymai įveikti Vokietijos civilinės teisės partikuliarizmą XIXa. 1 1900m. Vokietijos civilinio kodekso priėmimas, struktūra, bendri bruožai, civilinių santykių subjektai. 1 nuosavybės institutas: sąvoka, objektas, reguliavimo ypatybės, servitutai, nuosavybės įgijimas, paveldėjimas. 1 prievolinė teisė: sutarties sąvoka, pagrindiniai sutarčių principai, sutarčių rūšys. 1 šeimos teisės bruožai: santuokos sudarymas, sutuoktinių teisinė padėtis.
| |
Lapų skaičius: 38 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Babilono visuomeninės santvarkos savitumų įtvirtinimas hamurabio teisyne. Sutarčių teisinis reguliavimas hamurabio teisyne. Teisinis santuokos, šeimos ir paveldėjimo reguliavimas hamurabio teisyne. Nusikaltimas ir bausmė hamurabio teisyne. Senovės atėnų teisė. Romėnų teisės šaltiniai ir pirmosios kodifikacijos. Barbarų teisė ir barbarų įstatymai. Asmeninis teisės taikymas. Nusikaltimas ir bausmė salijų įstatyme. Anglosaksų įstatymai. Bažnyčia viduramžių europoje. Kanonų teisės atsiradimas, raida ir šaltiniai. Nuosavybė, sutartys, santuoka, šeima ir paveldėjimas kanonų teisėje. Inkvizicija ir inkvizicinis procesas. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Romėnų teisės recepcija vakarų europoje. Feodalų luomo formavimasis vakarų europoje. Feodalinė hierarchija. Feodalinis valstiečių pajungimas vakarų europoje. Prekarijos ir komendacija. Lenų teisės šaltiniai. Dvarų teisė. Miestų vakarų europoje atsiradimas ir jų vieta feodalinėje visuomenėje. Gyventojų organizacija feodaliniame mieste. Miestų teisės šaltiniai ir bendras apibūdinimas. Viduramžių prekybos ir jūrų teisė. Teisės partikuliarizmas prancūzijoje. Paprotinė teisė ir rašytoji teisė. Karalių aktai kaip teisės šaltinis viduramžių prancūzijoje. Vokietijos imperija viduramžiais. 1356m. Aukso bulė. Vokietijos imperinė ir žemių teisė. Karolina. 1794m. “prūsų žemės teisynas”. 1812m. Austrijos civilinis kodeksas. Anglijos bendrosios ir teisingumo teisės susiformavimas. Statutinė teisė. Imperatoriaus justiniano kodifikacija bizantijoje. 8-14 a. Bizantijos teisės paminklai. Rusų tiesa. Veiksniai, įtakoję rusų teisės atsilikimą viduramžiais. Rusijos imperijos teisės sisteminimas 19 a. Vietinės teisės sąvadų rengimas rusijos imperijoje. 1789 m. Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. 1793 m. Žmogaus ir pilečio teisių deklaracija ir konstitucija prancūzijoje. 1791 m. Ir 1795 m. Prancūzijos konstitucijų lyginamoji charakteristika. Konsulato ir imperijos konstitucinis įforminimas prancūzijoje. Legitiminės ir liepos monarchijų prancūzijoje konstitucinis įforminimas. – osios respublikos konstitucija prancūzijoje. – iosios respublikos konstituciniai įstatymai ir jų pataisos. – osios respublikos konstitucija. 1804 m. Prancûzijos civilinio kodekso rengimas, jo šaltiniai ir sistema. Nuosavybės ir sutarčių teisės turinys ir principai 1804 m. Prancūzijos ck. Sutartinių santykių raidos tendencijos ir principai. Nutolimas nuo klasikinių sutarčių teisės principų. Teisinės santuokos ir šeimos santykių reguliavimas 1804 ck. Paveldėjimas ir testamentas prancūzijos ck. Samdos sutarties teisinis reguliavimas prancūzijos ck. Darbo santykių teisinio reguliavimo raidos bruožai. Baudžiamosios teisės kodifikacijos??? Vokietijos imperijos 1871 m. Konstitucijos pagrindiniai bruožai. Prūsijos vadovaujančio vaidmens imperijoje konstitucinis įtvirtinimas. Veimaro konstitucija. Vokietijos 1871m. Baudžiamasis kodeksas. Fašistų valdžios priemonės likviduojant demokratinius konstitucijos nuostatus italijoje. Italijos 1930 m. Baudžiamasis kodeksas. Šveicarijos 1912 m. Civiliniai įstatymai.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Atėnų teisės šaltiniai. Antikos teisė. Nuosavybės ir valdymo teisė (spec.term.nebuvo). Prievolinė teisė. Santuokos teisė. Nusikaltimai ir bausmės. ROMĖNŲ TEISĖ. Rusijos t. DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA. 1789 ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ DEKLARACIJA. TREČIOJI RESPUBLIKA. KETVIRTOJI RESPUBLIKA. PENKTOJI RESPUBLIKA. NAUJŲJŲ LAIKŲ PAGR.TEISĖS PRINCIPAI. NAUJŲJŲ LAIKŲ NUOSAVYBĖS TEISĖ. ŠEIMOS IR SANTUOKOS TEISĖ. 1804 CIVILINIO KODEKSO PARENGIMAS. CK TEISĖS ŠALTINIAI. CK SISTEMA. PRIVATINĖS TEISĖS DUALIZMAS IR 1807 PREKYBOS KODEKSAS. CK NUOSAVYBĖS TEISĖ IR PRIEVOLINĖ TEISĖ. 1806 CIVILINIO PROCESO BRUOŽAI. 1808 BAUDŽIAMOJO PROCESO BRUOŽAI. CIVILINĖ T.PARTIKULIARIOSIOS IR BENDROSIOS T RAIDA. 1900 CIVILINIO IR PREKYBOS KODEKSŲ PRIĖMIMAS. NUOSAVYBĖS TEISĖ. SUTARČIŲ TEISĖ. ŠEIMOS TEISĖ. PAVELDĖJIMO TEISĖ. GALIOJIMAS KLAIPĖDOS KRAŠTE 1923-1939M. TEISMO PROCESO EIGA. Kongresas. Konst. Pataisos. Teismo procesas. Lenų (feodaline). 1872. BAUDŽIAMOJO KODEKSO STRUKTŪRA.
| |
Užsienio teisės istorijos konspektas Lapų skaičius: 55 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. Teisės istorijos dėstymo europos ir lietuvos universitetuose tradicija. Užsienio teisės istorija kaip teisės istorijos dalis. Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai. Įstatymų leidybos institucijos atėnuose. Senovės romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai. Atėnų teisė. Drakono įstatymas. Solono įstatymai. Pagrindiniai teisės institutai: nuosavybė ir valdymas, prievolės, sutartys, santuoka, nusikaltimas ir bausmė. Teisės kultas romoje. Romėnų teisės kodifikavimas. Gregoriano ir hermogeniano kodeksai. Teodosijaus kodeksas. Justiniano kodifikacija - pilniausias romėnų teisės rinkinys. Justiniano kodifikacijos struktūra (digestai, institucijos, kodeksas) ir šaltiniai. Barbarų teisė. Gentinis teisės pobūdis. Salijų įstatymo pagrindiniai bruožai. Perėjimas prie teritorinio teisės taikymo. Romėnų teisė vakarų romos imperijai žlugus. Krikščionybės atsiradimas ir paplitimas. Popiežių revoliucija ir jų padėties įtvirtinimas. Kanonų teisės formavimasis ir šaltiniai. Graciono "nesuderinamų kanonų harmonija". Romėnų teisės atgimimas xi a. Pirmieji europos universitetai ir romėnų teisė. Glosatorių veikla. Konsiliatoriai (postglosatoriai). Romėnų teisės paplitimas europoje: jos recepcija prancūzijoje, ispanijoje. Romėnų teisė vokietijoje. Anglija ir romėnų teisė. Lenų ir dvarų teisė. Feodalinių santykių formavimasis frankuose ir anglosaksuose. Feodalinės nuosavybės žemei formos: alodas, beneficija, feodas. Omažas ir investitūra. Feodalinė hierarchija. Senjoro ir vasalo tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Imunitetiniai raštai. Prekarijus ir komendacija. Servažas ir jo raida. Miestų vakarų europoje atsiradimas ir jų vieta feodalinėje visuomenėje. Gyventojai ir jų organizacija. Karalių aktai: ordonansai, ediktai, deklaracijos. Vokietijos politinis susiskaldymas. 1749 m. "prūsų žemės teisynas", jo apibūdinimas. 1768 m. "tereziana". Anglijos teisėkūros institucijų raida. Teismų sistema ir parlamentas. "bendrosios teisės" formavimasis: įsakymų teismams sistema ir teismų precedentai. Statutinė teisė. Specifiniai anglų teisės bruožai: nuosavybės, sutarčių, santuokos ir šeimos, paveldėjimo, nusikaltimų ir bausmių teisinis reguliavimas. Konstitucinės monarchijos įvedimas. Respublikos paskelbimas. Monarchijos restauravimas. "habeas corpus act". Nerašytoji konstitucija. 1689 m. Teisių bilis. 1701 m. Santvarkos įstatymas. Lordų rūmų statuso pasikeitimai 1911 ir 1949 m. Konstituciniai papročiai. 1873-1875 m. Teismų santvarkos aktai ir bendrosios bei teisingumo teisės susiliejimas. Statutų vaidmens didėjimas. Konsoliduojantys aktai. Prekybos ir pramonės teisinio reglamentavimo raida. Mėginimas įvesti civilinę santuoką. Nuosavybės teisės ypatumai. Prekybos įstatymai. Santuokos-šeimos santykių teisinis reguliavimas. Paveldėjimo teisės pagrindai. Revoliucijos metų baudžiamoji teisė. Baudžiamosios teisės modernizavimas xix a. "anglų teisės" ir "bendrosios teisės" geografija.
| |
Užsienio teisės šalių istorija Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Atėnų teisės šaltiniai. Drakono įstatymai. Solono įstatymas. Antikos teisė. Nuosavybės ir valdymo teisė. Prievolinė teisė. Santuokos teisė. Nusikaltimai ir bausmės. Seniausias (vi-iiia. Pr. Kr. ) teisė archainė, primityvi, siaurai tautinė polio, neišplėtota. Seniausia teisė vadinta kviritų teise (pagal kviritų genties pavad. ), vėliau ji ėmė galioti visiems Romos piliečiams ir buvo pavadinta civiline. Prekiniai-piniginiai santykiai buvo menkai išplėtoti, todėl romėnų teisė ypatingai neišsiskyrė iš kitų senovės šalių t. Ikiklasikinis (iii-ia. Pr. Kr., (kartais neskiriamas) amžiams bėgant plėtėsi prekiniai-piniginiai santykiai, primityvi teisė ėmė trukdyti jiems žengti į priekį. Pretoriai civilinę teisę ėmė taikyti naujiems gyvenimo poreikiams, taip Romoje pradėjo kurtis naujoviška teisė. Buvo pripažinti teisinio santykio šalių lygiateisiškumo. Teisingumo ir kt. Principai taip buvo padėti pamatai klasikinei Romos teisei. Klasikinis (I a. Pr. Kr. -iiia. ) teisė tampa tobuliausia ir l. Išplėtojama. Teisė pritaikoma naujoms kintančioms gyvenimo normoms, romėnų teisė tampa ryškiu Europos civilizacijos elementu. Ši teisė davė pradžią t. Kultui ir pagarbai visuomenėje, laikytis įstatymų tampa garbės reikalu. Kyla teisinės valstybės idėja. Išplėtota romėnų teisė tampa universalia t. Sistema, kurios pagrindas yra privatinė nuosavybė ir rinkos santykiai. Poklasikinis (IV-Via. )- tai t. Sisteminimo pabaiga. Pagrind. T. Šaltiniai. Pagr. Romėnų teisės šaltiniai. Paprotinė t. Įstatymai. Senato nutarimai. Imperatorių konstitucijos. Pretorių ediktai. Dvylikos lentelių įstatymai - sutvarkytos papročių t. Rinkinys. Jam pasirodyti padėjo nuolatinė patricijų kova su plebėjais, nes patricijai laisvai interpretavo nerašytas papročių normas, neatsižvelgdami į plebėjų interesus. Nuosavybės apsaugai daug dėmėsio neskirta, svarbiausia kilmingųjų turtiniai santykiai, o valstiečio turto apsauga ignoruojaa. Valstybė aktyviai dalyvauja ūkiniame gyvenime, pati turėjo daug dirbamos...
| |
Užsienio valstybių ir Lietuvos civilinės teisės istorinės raidos apžvalga Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Visoje Lietuvoje nebuvo vieningos sistemos. 18 a.pb didžiąją dali, Nemuno puse pasiėmė Rusiją, o kitą Prusija. Pagrindinėje Lt dalyje, rusijos imperijos, CT įsigaliojo ne iš karo, galiojo 1588 Lt statutas., tačiau kartu buvo išleidžiami carinės rusijos įstatymai, kurie keitė ir taikė lt galiojusias vietines normas. 19 a.pr prijungtose prie rusijos žemėse, buvusioje LDK teritorijoje buvo atsiradusi galimybė užfiksuoti čia galiojusią teisę vieningame akte. M.Speranskis caro pavedimu vadovavęs Rusijos imp įstatymų tvarkyme, neplanavo įtarukti į Rusijos imp rengiamą įstatymų sąvadą vakarų gubernijose likusiu veikti vietinių įstatymų. 1833 buvo parengtas pirmasis sąvado projektas ir išverstas į rusų kalbą, galutinai jis buvo parengtas 1837 metais, taip išstumiant vietinę teisę, kurios sąvade liko tik nedidelė dalis. Sąvado 2 paragrafe buvo nustatyta, kad vietiniais įstatymais laikomi ne tam tikrose teritorijose galioję istoriniai tų teritorijų teisės aktai, bet nukrypimai nuo bendrų imperinių įstatymų, ir kurie reguliavo tik atskiras sritis, luomų santykius (bajorijos, miestiečių, kaimo gyv.), civilinius santykius ir civilinį procesą.
| |
Užsienio valstybių konstitucijos Lapų skaičius: 17 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Čekijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos, Vokietijos Respublikų konstitucijos. Čekijos respublikos konstitucija. Čekijos respublika yra unitarinė ir demokratinė respublika. Parlamentas yra dviejų rūmų – senatas ir deputatų rūmai. Deputatų rūmus sudaro 200 deputatų, kurie yra renkami 4 metų kadencijai visuotiniais rinkimais, pagal proporcinę rinkimų sistemą. Kandidatu gali būti respublikos pilietis sulaukęs 21 metų amžiaus. Senatą sudaro 81 senatorius, kurie yra renkami 6 metams ir kas 2 metus 1/3 narių yra atnaujinama. Renkami tiesioginiais rinkimais, pagal mažoritarinę parastosios daugumos rinkimų sistemą. Kandidatu gali būti pilietis sulaukęs40 metų. Abu parlamento rūmai išsirenka savo pirmininkus ir vicepirmininkus.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Vaisaus padėties nustatimas. Išorinis vaisiaus padėties nustatinas. Jau nuo 20-os neštumo savaites, palpuojant nėščiosios pilvą, nustatomas yra gimdos dugno aukštis, vaisiaus dalys, padėtis, pirmeiga pozicija. Nėščioji guldoma ant nugaros, kojos sulenktos per klubų ir kelių sąnarius. Tiriantysis sėda veidu į nėščiosios veidą, tiriamosios dešinėje pusėje. • Pirmoji Leopardo griebsena: nustatomas gimdos dugno aukštis ir vaisiaus dalis, esanti gimdos dugne, taigi ir vaisiaus padėtis.
| |
Lapų skaičius: 38 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės teorija ir jos objektas. 5. Teisės teorijos f-jos. 6. Teisės sampratos santykis su politinio rėžimo tipu. 7. Trys teisinės būties lygmenys. 8. Teisė kaip kultūros reiškinys. 9. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės kildinimą iš intereso, garantuoto jėgos persvara. 10. Teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. 11. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. 12. Teisė kaip leidimų ( subjektinių teisių) ir pareigų (paliepimų) vienovė. 13. Termino „Teisė“ etimologija. 14. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. 15. Institucinės teisės samprata. 17. Ikikapitalistinės arba „neišvystytos“ teisės stadija. 18. Kapitalistinės teisės epocha. 19. Teisės socialinė paskirtis ir f-jos. 20. Žmogaus teisės kaip pozytiviosios teisės socialinės paskirties objektas. 21.Teisės f-jos. 22. Teisinio reguliavimo sąvoka. 23. Teisinis reguliavimas socialinio reguliavimo sistemoje. 24. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. 25. Teisinio reguliavimo metodas: imperatyvinis ir dispozityvinis. 27. Teisinio reguliavimo stadijos. 28. Teisinio reguliavimo subjektai. 29. Teisinių idėjų samprata. 31. Teisinės sąmonės struktūra. 32. Teisinės sąmonės f-jos. 33. Teisinės psichologijos ir teisinės ideologijos santykis. 34. Teisinė sąmonės rūšys. 35. Teisėkūros sąvoka. 36. Teisėkūros subjektai. 37. Teisėkūros būdai ir rūšys. 38. Teisėkūros stadijos. 39. Teisėkūros principai. 40. Teisėkūros juridinė technika. 41. Teisės norma kaip teisinio reguliavimo priemonė. 42. Teisės normų požymiai. 43. Socialinė normos sąvoka. 44. Socialinių normų klasifikacija. 45. Teisės normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. 47. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos. 48. Teisės normos struktūros sąvoka. 49. Metodologinės, techninės priemonės atskleisti teisės normos vidinę struktūrą. F‹x› & G‹x› → J‹x›. 50. Diskusija dėl teisės normos struktūros. 51. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros. 52. Teisės normų loginės ir tekstinės struktūros santykis. 53. Teisės normų klasifikacija ir jos kriterijai (pagrindai). 54. Teisės normų forma. 55. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. 56. „Teisės šaltinio“ daugiareikšmiškumas. 57. „Teisės normų šaltinis“ ir „teisinės minties šaltinis“. 58. Teisės formos rūšys. 59. Teisinis paprotys. 60. Teisinis precedentas. 61. Norminės sutartys. 62. Teisės aktas ir jo rūšys. 63. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai ir skirtumai nuo individualių teisės taikymo aktų. Įstatymus. Poįstatyminius aktus. Įstatymai – tai Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleisti pirminiai teisės aktai, kurie turi aukščiausią juridinę galią, formuluoja bendrąsias teisės normas, skirtas reguliuoti svarbiausius žmonių santykius. 65. Norminių teisės aktų struktūra. 66. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmens atžvilgiu. 67. Teisės sistemos sąvoka. 68. Teisės normų sisteminimo lygmenys. 69. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. 70. Koreliacija, arba horizontalūs teisės šakų santykiai teisės sistemoje. 71. Viešoji ir privačioji teisė. 73. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. 74. Norminių teisės aktų apskaita.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPAS. VALDŽIŲ PRIGIMTIS. VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPAS. LR KONSTITUCIJOJE. SEIMAS (LRK V skirsnis). VYRIAUSYBĖ (LRK VII skirsnis). TEISMINĖ VALDŽIA. Teisminės valdžios požymiai. Pagrindiniai teismų organizavimo ir veiklos principai. TEISMŲ SISTEMA. Bendrosios kompetencijos teismai. VALSTYBĖS VALDŽIOS INSTITUCIJOS. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMA. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Teisminė valdžia. Seimo struktūra. Seimo kompetencija. Seimo sesijos. Rinkimai. Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento kompetencija. Sudaro: Ministras Pirmininkas ir ministrai. Valstybės valdžios institucijos statusą lemia. Svarbiausias požymis. Kiti valstybės institucijoms būdingi požymiai. Valstybės valdžios institucija. –. Konstituciniai principai, kurių pagrindu formuojamos VVI. Konstitucinis institucijos statusas. Formavimo specifika. Įgaliojimų apimtys. Santykių tarp institucijų ir visuomenės pobūdis.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
