Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Teisės teorijos paskaitų konspektai Lapų skaičius: 108 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės teorija kaip mokslas. P.leonas. Kantas. Socialinės teisės. Sistema. Teisinių normų. Galimybės. Visuomeninis reiškinys. Šopenhaueris. L. Tolstojus. V. Solovjovas. M. A. Bakuninas. M. Štirneris. Dž. Austinas, k. Bergbomas, g. V. Šeršenevičius. Ogiustas kontas. H. L. A. Hartas. H. Kelzenas. K. Marksas, f. Engelsas. Demokrito, sokrato, platono, aristotelio, cicerono. Gajus. Paulius. T. Akvinietis. Monteskjė, hobsas, dž. Lokas, ž. Ž. Ruso. L. Petražickio. E. Erlichas, r. Paundas, holmsas. Kas yra teisė, bet kaip teisė veikia realiai. E. Erlichas. R.dworkin. Fon hajekas. Savinji, puchta. Leonas diugi. Teisės esmės. Teisė - tai normose įtvirtintas teisingumas, kurio tikslas - realizuoti visuomenės kompromisą. Teisės sampratą. V. S. Nersesiancu. F. Von hayek. S. S. Aleksejevo. Taigi kalbant apie teisę, kaip visuomeninį reiškinį, reikia suvokti, kad jos pagrindas arba turinys - socialinės teisės (žmogaus teisės) arba teisingumas, kuris įtvirtintas. Normose, ir kuris praktikoje reiškiasi kaip asmens subjektinių teisių ir teisinių pareigų vienovė. H. Kelzenas. Normose įtvirtintą teisingumą, kurio tikslas - realizuoti visuomenės kompromisą ir visuomeninę tvarką. V. Nersesianc. Teisėkūra – tai kompetetingų valstybės institucijų (organų) ar visuomenės (referendumo atveju) veikla, rengiant, priimant ir išleidžiant teisės norminius aktus, išreiškiančius (įtvirtinančius, pakeičiančius ar panaikinančius) teisės normas. Susiformuoti. F. Von hayek. Privalo. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Teisės aiškinimo samprata ir jo stadijos. Teisės aiškinimo priežastys. Teisės normų aiškinimo būdai. Teisės normų aiškinimo rūšys. Teisės aiškinimo aktai. Teisės normų aiškinimas – tai teisės subjektų veikla, kuria siekiama atskleisti, nustatyti teisės normų prasmę. Teisės aiškinimo rūšys. Teisės aiškinimo (arba interpretaciniai) aktai. Pozityviosios teisės spraga. Norminio-teisinio reguliavimo spraga. Įstatymo spraga. Pozityviosios teisės arba teisės normos spraga yra teisės normos, būtinos reguliuoti soc. Santykiams, esantiems teisinio reguliavimo sferoje, nebuvimas. Taikymas. Naudojimasis teise. Vykdymas. Laikymasis. Teisės taikymas. Teisės taikymo aktai. Teisės taikymo aktų rūšys. Teisės reguliavimo samprata. Dalykas, metodas, mechanizmas. Teisinis reguliavimas yra visuomeninių santykių sutvarkymas bei sureguliavimas teisinių priemonių pagalba. Santykiai, o tik turintys tam tikrus specifinius požymius. Visuomeninė tvarka. Privalomumo saltiniai. Į teisinio reguliavimo sferą patenka. Šios trys grupės sudaro teisinio reguliavimo dalyką. Reguliavimo sfera gali kisti priklausomai nuo įvairių tam tikrų veiksnių ar aplinkybių. 2 straipsnis. Lietuvos respublikos konstitucijos 150 straipsnio papildymas. 150 straipsnis. C) tarptautinės sutartys. Konstitucinio teismo nutarimai. Poįstatyminiai norminiai aktai. Teisinio santykio samprata, požymiai. Teisinio santykio turinys ir forma. Teisinio santykio objektas. Objektas. Teisinio santykio subjektas. Veiksnumas. Bendrieji. Konkretūs. Jų požymiai. Veikos. Nusikaltimai. Teisiniai įvykiai. Teisinių faktų sudėtis. Sudėtingas faktas. - t. Faktų reikšmė. Teisėtas elgesys ir jo rūšys. Teisėtas elgesys. Teisės pažeidimas. Tp samprata. Tp sudėtis. Tp rūšys. Tp problemos. Teisės pažeidimo samprata. Teisės pažeidimas - tai asmens ar organizacijos neteisėta kalta veika, kuria padaroma žala visuomenei ar atskiriems jos nariams. Teisės pažeidimo elementai. Priežastinio ryšio teorijos. 12 straipsnis. Tarpt.teisėje teisės pažeidimas suprantamas kaip veika, pasireiškianti veiksmais ar neveikimu, pagal tarp.teisę priskiriama konkrečiai valstybei. Tarptautiniai nusikaltimai. + teisinės atsakomybės (ta) samprata. Prospektyvinė (pozityvi). Retrospektyvinė (negatyvi). Faktinių ta pgrindu yra teisės pažeidimas. Jei yra visi teisės pažeidimo sudėties elementai, asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn. Valstybės prievartos priemonės. Teisės taikymo pagrindai. Teisinė atsakomybė yra skirstoma. Administracinė. Teisės (normų+principų) sistema. Teisės sistemos samprata. Jos struktūriniai elementai. Materialinė ir procesinė teisė. Teisės reguliavimo dalykas ir metodas - pagrindai skirstyti teisę į šakas. Teisės sistemos ir teisės norminių aktų sistemos santykis. Pagrindinės teisės šakos. Viešoji ir privati teisė. Teisės sistemos samprata. Jos struktūriniai elementai. Materialinė ir procesinė teisė. Teisės reguliavimo dalykas ir metodas - pagrindai skirstyti teisę į šakas. Imperatyvinis. Dispozityvinis. Teisės sistemos ir teisės norminių aktų sistemos santykis. Pagrindinės teisės šakos. Viešoji ir privati teisė.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teisės tradicijos. Įvadas. Tradicijos samprata. Pagrindiniai teisės tradicijos bruožai ir klasifikacija. Atskiros teisės tradicijos. Bendrosios teisės tradicija. Civilinės teisės tradicija. Induistinė teisės tradicija. Kinų ir japonų teisės tradicija. Islamo teisės tradicija. Išvados. Literatūra. Įvadas Tyrimo aktualumas: Kiekvienoje valstybėje daugiau ar mažiau veikia teisinė erdvė kaip valstybės saugumo bei žmonių kontrolės sistema. Taigi, buvau priverstas panagrinėti skirtingų tautų teisės teorijos tradicijas. Šiame darbe apžvelgsiu tradiciją bendrai, bei panagrinėsiu atskiras teisės tradicijas: bendrosios, civilinės, induistinės, kinų ir japonų bei islamo teisės tradicijas. Tyrimo problema: Ar visose šalyse vienodai veikia teisės teorijos tradicijos? Tyrimo objektas: Teisės teorijos tradicijos. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti teisės tradicijų svarbą skirtinguose regionuose. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė. 1. Tradicijos samprata Tradicija (lot. traditio – perdavimas, pasakojimas) – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų – papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos kultūros išlikimą. Teisės tradicija, arba teisinė erdvė, taip pat teisinė sistema, teisės šeima – tai tradicija, teikianti ypač didelę reikšmę teisei kaip pagrindiniam žmonių elgesio reguliatoriui. Pasak P. Bergerio, ,,patogu elgtis pagal tam tikrus nusistovėjusius šablonus – įpročius, papročius”: dorovinė, religinė, teisinė, politinė, paprotinė tradicija ir pagarba jai suteikia labai svarbų saugumo jausmą, savivokos bei orientavimosi galimybę šiame nuolat kintančiame ir nepastoviame pasaulyje.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ikiteisminį tyrimą galima pagrįstai vadinti pagrindine ir svarbiausia baudžiamojo proceso tavrka. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas: 1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio Kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. 2. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsakingas už jam pavaldžių įstaigos ar jos padalinio, kurių pagrindinė ar viena iš funkcijų yra atlikti ikiteisminį tyrimą, pareigūnų darbo organizavimą ir jų veiklos kontrolę. Iikteisminio tyrimo įstaigų sistema: 1. Policija; 2. Nusikalstamų veikų;
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisėsaugos institucijų dalykas, sistema ir šaltiniai. Sistema ir sąvoka. Veiklos bruožai (būdingi visai sistemai). Teisėsaugos institucijų kurso dalykas ir sistema. TI kurso šaltinių bendroji charakteristika. Klasifikacija. LR Konstitucija kaip TI kurso šaltinis. Teisminė valdžia. Teisingumo savybės. Teisingumo vykdymo aktai. Teisės principai pagal turinį. Principai pagal įtvirtinimą. Teisėtumo principas. Teisingumą vykdo tik teismas. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo principas. Lygybės įstatymui ir teismui principas. Pažeistų teisių teisminės gynybos principas. Bylų nagrinėjimo viešumas. Valstybinės kalbos principas. Nekaltumo prezumpcija. Teisės į gynybą principas. Proceso koncentruotumo principas. Šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumo ir žodiškumo principas. Teismų sistema. Teismų veiklos teritorija. Įsteigimas ir veiklos teritorija. Apylinkės teismo sudėtis. Apylinkės teismo teisėjų skyrimas. Apylinkės teismo kompetencija. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo. Įsteigimas, veiklos teritorija, sudėtis. Apygardos teismo teisėjų skyrimas. Apygardos teismo kompetencija. Sudėtis. Teisėjų skyrimas. Apeliacinio teismo kompetencija. Įsteigimas. Sudėtis. Teisėjų skyrimas. Kompetencija. Sudėtis. Kompetencija. Senato darbo tvarka. Paskirtis. Sąvokos. Įsteigimas ir sudėtis. Sudėtis. Teisėjų skyrimas. Kompetencija. Įsteigimas. Sudėtis. Teisėjų skyrimas. Kompetencija.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: 1. LTI kurso dalykas. 2. Teisėsaugos instituciju šaltiniais. 3. Teisminės valdžios supratimas ir jos bruožai. Tesminė valdžia -. pagrind bruožai. 4. Teismu veiklos principai. 5. Teismas tarpuk. Liet. (1918-1940). 6. Sovietinė teismu sistema 1940m. 8. Kandidato į apylinkės teisėjus statusas. 9. Reikalavimai pretendentams į visu teismu teisėjus. 10. Apylinkės teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 11. Apygardos teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 12. LR apeliacinio teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 13. LR aukščiausiojo teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. plenumo. prezidiumo. Teismines kolegijas. 14.Teisėju Taryba, jos sudėtis, kompetencija. 15. Teisėju ir teismu neliečiamumas ir nepriklausomumas. 18. Teisėju atleidimas, pašalinimas. 19. Teisėju drausminė atsakomybė, nuobaudu rūšys. 20. Teisėju garbės teismo rinkimo tvarka, sudėtis, kompetencija. 21. Aukščiausiojo teismo senatas. 22.Administraciniu teismu sistema,sudėtis. 23. Administraciniu teismu kompetencija. 24. Administraciniu teismu nespręstinos bylos. 26. LR konstit teismo vieta valdžiu sistemoje. 27. Hipotekos įstaigos ir ju įgaliojimai. 28. LR teisingumo ministerijos funkcijos. 29. LR teising ministerijos struktūra, departamentai ir skyriai, ju pagrindiniai uždaviniai. uždaviniai yra. 30. Teismu departamentas, jo struktūra ir kompetencija. 33. Prokuratūra tarp Lietuvoj (1918-1940). 34. Sovietinė prok.(1940-1990). stiprinti. 35. LR prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos. 37. LR gener prokuroras, jo skirimo, atleidimo tvarka, įgaliojimai. 39. Prokuratūros darbuotoju pareiginiai laipsniai ir ju suteikimo tvarka. 40. Prokuroru kompetencija kontroliuojant kvotos ir tardymo veiklą. 41. Prokuroro įgaliojimai teisminiame nagrinėjime. Prokuroras civiliniame procese. įgaliojimai. Civiliniame procese. 43. Pagr policijos veiklos pagrindu įstatymo nuostatos. 44. Pol pareig priėmimo ir atleidimo tvarka. 45. Pareiginiai laipsniai. Eiliniu. Puskarininkiu. Jaunesniuju karininku. Vyresniuju karininku. Generolu. 46. Ikiteisminio tyrimo instituciju sąvoka ir reikšmė. 47. Parengtinio tardymo instituciju sistema ir struktūra. Prokuratūros tardytojai. VRM. 48. Tardytojas ir jo įgaliojimai. 49. Ikiteisminio tyrimo institucijos 1918-1940m. 50. Ikiteisminio tyrimo institucijos 1940-1990m. 51. Kvotą atliekančiu instituciju sistema ir kompetencija. policija. karo policija. valstybės saugumo įstaigos, priešgaisrinės apsaugos organai. muitiniu tarnyba., pasienio apsaugos tarnyba. pataisos darbu įstaigu, tardymo izoliatoriu viršininkai, tolimojo plaukiojimo laivu kapitonai, mokesčiu inspekcijos įstaigos. 52. Kvotos rūšys. būtinas prengtinis tardymas. 53. Advokatūros esmė, uždaviniai ir veiklos formos. 54. Asmens pripažinimo advokatu sąlygos ir tvarka. 55. Advokatu savivalda. advokatu visuotinis susirinkimas. advokatų taryba. revizijos komisija. Advokatų garbės teismas. 56. Advokatūra tarpukario Lietuvoje. Prisiekusieji advokatai ir prisiekusiuju advokatu padejėjai. Privatūs advokatai. advokatai. Privatūs gynėjai. 57. Advokatūra soviet Liet. 58. Notariatas.Notaras ir jo statusas. 59. Kandidatu į not priėmimo tvarka, ju teisės ir pareigos. 60. Notaru savivaldos institucijos. Notaru rūmu susirinkimas. Notarų rūmų prezidiumą. Notarų rūmų prezidentas. Notarų rūmų revizijos komisija. Notarų garbės teismas. 61. Notaru ir kons. įst. atliekami notariniai veiksmai. 62.Notariatas tarpukario Lietuvoje. 63. Notariatas sovietinėje Lietuvoje. 66. Kalėjimo depart pareigūnai.
| |
Lapų skaičius: 37 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos. 1. LR Teisėsaugos institucijų (LRTI) kurso dalykas. 2. Norminiai kurso šaltiniai. 3.Teisminės valdžios supratimas ir pagrindiniai jos bruožai. 4. Teismų veiklos principai. 5. Teismų sistema tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.). 6. Sovietinė teismų sistema Lietuvoje (1940-1990 m.). Lietuvos Respublikos TEISMŲ SISTEMA. 8. Kandidato į apylinkės teisėjus statusas. 9. Reikalavimai, keliami pretendentams į visų teismų teisėjus. 10. Apylinkės teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 11. Apygardos teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 12. LR Apeliacinio Teismo sudėtis, struktūra ir kompetencija. 13. LR Aukščiausiojo teismo sudėtis, struktūra ir kompetencija. 14. Teisėjų taryba, jos sudėtis, kompetencija. Visuotinio teisėjų. susirinkimo šaukimo tvarka ir jo kompetencija. 15. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir neliečiamumas. 16. Teismo antstoliai, jų skyrimo tvarka. 17. Teismo antstolių kompetencija. 19. Teisėjų drausminės atsakomybės pagrindai. Skiriamų nuobaudų. rūšys. 21. Aukščiausiojo teismo Senatas, jo sudėtis, kompetencija. 22. Administracinių teismų sistema, jų sudėtis. 23. Administracinių teismų kompetencija. 24. Administracinių teismų nespręstinos bylos. 25. LR Konstitucinio Teismo formavimo tvarka ir kompetencija. 26. LR Konstitucinio Teismo vieta valdžių sistemoje. 27. Hipotekos įstaigos ir jų įgaliojimai. 28. LR Teisingumo ministerijos funkcijos. 29. LR Teisingumo ministerijos struktūra, departamentai ir skyriai,. jų pagrindiniai uždaviniai. 30. Arbitražas, jo rūšys, formavimo tvarka. 31. Prokuratūra tarpukario Lietuvoje (1918-1940). 30.Sovietinė prokuratūra Lietuvoje (1940-1990). 33. LR prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos. 34. LR prokuratūros sistema ir struktūra. 35. LR generalinis prokuroras, jo skyrimo ir atleidimo tvarka. Generalinio prokuroro įgaliojimai. 36. Prokuratūros darbuotojų skyrimo ir atleidimo iš tarnybos sąlygos. ir tvarka. 37. Prokuratūros darbuotojų pareiginiai laipsniai ir jų suteikimo. tvarka. 38. Prokuroro kompetencija kontroliuojant kvotos ir tardymo veiklą. 39. Prokuroro įgaliojimai teisminiame nagrinėjime. Prokuroras civiliniame procese. 40. LR VRM struktūra ir funkcijos. 41. LR Policijos struktūra ir uždaviniai. 42. Policijos ir vidaus tarnybos pareigūnų priėmimo ir atleidimo iš. tarnybos sąlygos ir tvarka. 43. Policijos ir vidaus tarnybos pareigūnų pareiginiai laipsniai ir. jų suteikimo tvarka. 44. Tyrimo institucijų sąvoka ir reikšmė. 45. Parengtinio tardymo institucijų sistema ir struktūra. 46. Tardytojas ir jo įgaliojimai. 47. Kvotą atliekančių institucijų sistema ir jų kompetencija. 48. Kvotos rūšys. 49. Advokatūros esmė, uždaviniai ir veiklos formos. 50. Asmens pripažinimo advokatu sąlygos ir tvarka. 51. Advokatų savivaldos institucijos. 52. Advokatūra tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.). 53. Advokatūros veiklos tvarkymas sovietinėje Lietuvoje. 54. Notariato samprata. Notaras ir jo teisinis statusas. 55. Kandidato į notarus (asesorius) priėmimo tvarka, jų teisės. ir pareigos. 56. Notarų savivaldos institucijos. 57. Notarų ir konsulinių įstaigų atliekami notariniai veiksmai. 58. Notariato įstaigos tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.). 59. Notariato įstaigos sovietinėje Lietuvoje (1940 - 1990 m.). 61. STT pareigūnų teisinis statusas. 62. Kalėjimų departamento pareigūnų teisinis statusas. 7. Lietuvos Respublikos teismų sistema, teisėjų skyrimo tvarka. 18. teisėjų atleidimas, pašalinimas. 20. Teisėjų garbės teismo rinkimo tvarka, sudėtis, kompetencija. 1. 60. Pagrindinės. nuostatos.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1. LTI kurso dalykas. 2. Teisėsaugos instituciju šaltiniais. 3. Teisminės valdžios supratimas ir jos bruožai. Tesminė valdžia -. pagrind bruožai. 4. Teismu veiklos principai. 5. Teismas tarpuk. Liet. (1918-1940). 6. Sovietinė teismu sistema 1940m. 8. Kandidato į apylinkės teisėjus statusas. 9. Reikalavimai pretendentams į visu teismu teisėjus. 10. Apylinkės teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 11. Apygardos teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 12. LR apeliacinio teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. 13. LR aukščiausiojo teismo sudėtis, aparato struktūra, kompetencija. plenumo. prezidiumo. Teismines kolegijas. 1). 2). 3). 14.Teisėju Taryba, jos sudėtis, kompetencija. Teisėju ir teismu neliečiamumas ir nepriklausomumas. 18. Teisėju atleidimas, pašalinimas.19. Teisėju drausminė atsakomybė, nuobaudu rūšys. 20. Teisėju garbės teismo rinkimo tvarka, sudėtis, kompetencija. 21. Aukščiausiojo teismo senatas. 22.Administraciniu teismu sistema,sudėtis. 23. Administraciniu teismu kompetencija. 24. Administraciniu teismu nespręstinos bylos. 1). 2). 3). 26. LR konstit teismo vieta valdžiu sistemoje. 27. Hipotekos įstaigos ir ju įgaliojimai. 28. LR teisingumo ministerijos funkcijos. LR teising ministerijos struktūra, departamentai ir skyriai, ju pagrindiniai uždaviniai. uždaviniai yra. Teismu departamentas, jo struktūra ir kompetencija. 33. Prokuratūra tarp Lietuvoj (1918-1940). 34. Sovietinė prok.(1940-1990). stiprinti. 35. LR prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos. 37. LR gener prokuroras, jo skirimo, atleidimo tvarka, įgaliojimai. 39. Prokuratūros darbuotoju pareiginiai laipsniai ir ju suteikimo tvarka. 40. Prokuroru kompetencija kontroliuojant kvotos ir tardymo veiklą. 41. Prokuroro įgaliojimai teisminiame nagrinėjime. Prokuroras civiliniame procese. įgaliojimai. Civiliniame procese. 43. Pagr policijos veiklos pagrindu įstatymo nuostatos. 44. Pol pareig priėmimo ir atleidimo tvarka. 45. Pareiginiai laipsniai. Eiliniu. Puskarininkiu. Jaunesniuju karininku. Vyresniuju karininku. Generolu. 46. Ikiteisminio tyrimo instituciju sąvoka ir reikšmė. 47. Parengtinio tardymo instituciju sistema ir struktūra. Prokuratūros tardytojai. VRM. 48. Tardytojas ir jo įgaliojimai. 49. Ikiteisminio tyrimo institucijos 1918-1940m. 50. Ikiteisminio tyrimo institucijos 1940-1990m. 51. Kvotą atliekančiu instituciju sistema ir kompetencija. policija. karo policija (. valstybės saugumo įstaigos, priešgaisrinės apsaugos organai. muitiniu tarnyba., pasienio apsaugos tarnyba., pataisos darbu įstaigu, tardymo izoliatoriu viršininkai, tolimojo plaukiojimo laivu kapitonai, mokesčiu inspekcijos įstaigos. 52. Kvotos rūšys. būtinas prengtinis tardymas. 53. Advokatūros esmė, uždaviniai ir veiklos formos. 54. Asmens pripažinimo advokatu sąlygos ir tvarka. 55. Advokatu savivalda. advokatu visuotinis susirinkimas. advokatų taryba. revizijos komisija. Advokatų garbės teismas. 56. Advokatūra tarpukario Lietuvoje. Prisiekusieji advokatai ir prisiekusiuju advokatu padejėjai. Privatūs advokatai. advokatai. Privatūs gynėjai. 57. Advokatūra soviet Liet. 58. Notariatas.Notaras ir jo statusas. 59. Kandidatu į not priėmimo tvarka, ju teisės ir pareigos. 60. Notaru savivaldos institucijos. Notaru rūmu susirinkimas. Notarų rūmų prezidiumą. Notarų rūmų prezidentas. Notarų rūmų revizijos komisija. Notarų garbės teismas. 61. Notaru ir kons. įst. atliekami notariniai veiksmai. 62.Notariatas tarpukario Lietuvoje. 63. Notariatas sovietinėje Lietuvoje. 66. Kalėjimo depart pareigūnai.
| |
Lapų skaičius: 29 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucinis teismas. 103 straipsnis. 104 straipsnis. 105 straipsnis. Lietuvos Respublikos bendros. Kompet. Teismų sistema. 9 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai. 12 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas. 5 straipsnis. Administracinių teismų nespręstinos bylos. Teisėjų Taryba ir visuotinis teisėjų susirinkimas. 30 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija ir sudėtis. Teisėjai. 22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai. 25 straipsnis. Apribojimai eiti teisėjo pareigas. 12 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. 10 straipsnis. Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema ir. struktūra. Tarnyba prokuratūroje. 16 straipsnis. Tarnybos organizavimas. 2 straipsnis. Notaras. Sandorių tvirtinimo ir nuosavybės liudijimų išdavimo ypatumai. 45 straipsnis. Notaro tvirtinami sandoriai. 52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui. mirus. Pagrindinės notarinių veiksmų atlikimo taisyklės. 18 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija apylinkių. teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams. Nagrinėtiems apeliacine ir kasacine tvarka, apygardų teismų. sprendimams, nuosprendžiams, nutartims bei nutarimams ir. Apeliacinio teismo byloms.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisėsaugos institucijų dalykas, sistema ir šaltiniai. Teisėsaugos institucijų sąvoka, sistema ir veiklos bruožai. Teisėsaugos institucijų uždaviniai ir funkcijos. Pagrindinės TI veiklos kryptys. Teisėsaugos institucijų kurso dalykas ir sistema. TI kurso dalyko klausimai, esantys pačiuose norminiuose aktuose. TI kurso dalyko sistema. TI kurso s1veika su kitomis teisės disciplinomis (21 – 22 psl. savarankiškai). TI kurso šaltiniai. Teisminė valdžia. Sąvoka ir pagrindiniai bruožai. Teisminės valdžios bruožai. Teisingumo sąvoka ir savybės. Teisingumo principų sąvoka ir sistema. Teisingumo principai. Teismų sistema. Teismų sistemos samprata ir pagrindinės sąvokos. Apylinkės teismas. Apygardos teismas. Apeliacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Aukščiausiojo teismo senatas. Administraciniai teismai. Apygardos administracinis teismas. Vyriausiasis administracinis teismas.
| |
Lapų skaičius: 50 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1.Teisėsaugos institucijų sąvoka, sistema, pagrindiniai veiklos bruožai. 2.Teisėsaugos institucijų uždaviniai ir funkcijos. Uždaviniai. Teisinės sistemos funkcijos. 3.Pagrindinės teisėsaugos institucijų veiklos kryptys. 4.Teisėsaugos institucijų kurso dalykas ir sistema. Teisėsaugos institucijų kurso šaltinių sąvoka ir klasifikacija. 7.Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip teisėsaugos institucijų kurso šaltinis. II tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. 1.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusas ir vieta valstybės institucijų sistemoje. 2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka. 3.Reikalavimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui. 4.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimas ir teisėjo įgaliojimų nutraukimas. 5.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Konstitucinio teismo pirmininko kompetencija. 6.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija. Prašymų ir paklausimų Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui padavimas. 1.Teisminės valdžios sąvoka ir pagrindiniai bruožai. 2.Teisingumo sąvoka ir savybės. 3.Teisingumo principų sąvoka ir sistema. 3.5.Pažeistų teisių teisminės gynybos principas. 3.8. Nekaltumo prezumpcija. 3.9. Teisės į gynybą principas. 3.12. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas ir žodiškumas. 1. Bendrosios kompetencijos teismai (išvardinti konstitucijoje). 2. Specializuoti arba administraciniai teismai (abstrakčiai kalba konstitucija). 5. Apylinkės teismai. Reikalavimai. Skyrimo tvarka. Darbinė skyrimo tvarka. Laikas. 5.4. Teismo pirmininko ir jo pavaduotojų skyrimas. 5.5. Apylinkės teismo kompetencija. Hipotekos skyrių steigimas. Hipotekos teisėjai. Funkcijos. Skyrimo tvarka. Darbinė skyrimo tvarka. Skyrimo tvarka. 7.4. Pirmininkų ir skyrių pirmininkų skyrimas. Reikalavimai. Skyrimo tvarka. 8.4. Pirmininko ir skyrių pirmininkų skyrimas. 9.1. Apygardos administracinių teismų steigimas ir veiklos teritorija. 9.3. Apygardos administracinio teismo teisėjų skyrimas. 10.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 10.1.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo steigimas. 10.4.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimo tvarka. 10.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. 11. Teisėjų atleidimas ir pašalinimas iš pareigų. 12. Administravimas teismuose. 12.1. Vidinis teismo administravimas. 12.2. Išorinis teismų administravimas. 13. Teismų savivalda. 13.1. Teismų savivaldos sąvoka ir sistema. 13.2. Visuotinis teisėjų susirinkimas. 13.3. Teismų taryba.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
