Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 33 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Valstybė kaip teisės kategorija. 2 tema. Teisės samprata – vienovė teisės mokslų įvairovėje.teisė kaip procesas: trys teisinės būties lygmenys.teisė kaip kultūros reiškinys. 3 tema. Teisės sampratų įvairovė.teisės teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. 4 tema. Teisinis personalizmas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Ką reiškia apibrėžti teisę totalitarinio ir demokratinio režimų sąlygomis?. Du teisės semantiniai lygmenys: vertybinis ir norminis.teisė kaip leidimų (subjektinių teisių) ir paliepimų (pareigų) vienovė.teisės struktūros vidinis prieštaringumas.skirtumas tarp privilegijos ir teisės, tarp pareigos ir prievolės. Subjektinių teisių santykinumas ir jo pagrindai.teisių ir pareigų vienovė kaip visuomeninė sutartis.teisių ir pareigų vienovės atpažinimas istorinėse teisės definicijose ir teisės norminiuose aktuose: lietuvos respublikos konstitucijoje ir “visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje”. Teisių ir pareigų vienovė – teisės esmė ar teisės principas?. Kaip gali būti įstatymuose pasiekiama teisių ir pareigų vienovė (pusiausvyra)?. Objektinės ir subjektinės teisių santykis teisinio personalizmo požiūriu. Teisinis personalizmas kaip subjektinės teisės teorija. Termino “teisė” etimologija. Prigimtinės ir pozityviosios teisės santykis. 7 institucinė teisės samprata. Teisės ir valstybės santykis. 5 tema. Teisės principai. Teisės principų klasifikavimas pagal formulavimo pobūdį: teisės principai-normos ir teisės principai, formuluojami keliomis teisės normomis. Teisės principai, konkretinantys bendruosius teisių ir pareigų vienovės tikslus, šaltinius ir įgyvendinimo sąlygas. Teisės principai, konkretinantys teisių ir pareigų vienovę kelių teisės šakų, teisės šakos, teisės instituto lygmeniu. Teisės principų imperatyvinis pobūdis. 6 tema. Teisės idėjos raida. Ikikapitalistinės arba “neišvystytos” teisės stadija. Kapitalistinės arba liberalizmo epochos teisė. Demokratinės visuomenės teisė. 1 7 tema. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisės socialinė paskirtis ir jos raida. Žmogaus teisės kaip pozityviosios teisės socialinės paskirties objektas. Teisės funkcijos ir jų santykis su teisės socialine paskirtimi. 8 tema. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Teisinio reguliavimo sąvoka. Teisinis reguliavimas socialinio reguliavimo sistemoje. Teisinio reguliavimo objektas (sfera) ir jo priklausomybė nuo teisės sampratos. Teisinio reguliavimo metodas: imperatyvinis ir dispozityvinis. Teisinio reguliavimo metodo priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos ir politinio režimo. Teisinio reguliavimo stadijos. Teisinio reguliavimo subjektai. 9 tema. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės rūšys. Teisinės sąmonės struktūra ir funkcijos. Teisinės sąmonės f-jos. 10 tema. Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos: teisėkūra kaip teisinio reguliavimo priemonių “gamyba”. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. 11 tema. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma: formalieji ir turiningieji teisės normos požymiai. 12 tema. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų skirtumai nuo kitų socialinių neteisinių normų. Teisės normų ir moralės normų sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos. 13 tema. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normos struktūros sąvoka. Metodologinės, techninės priemonės teisės normos struktūrai atskleisti. F‹x› & g‹x› → j‹x›. Diskusija dėl teisės normos struktūros. Loginė ir tekstinė teisės normos struktūros, jų tarpusavio santykis. 14 tema. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės normų forma. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. Termino “teisės šaltinis” daugiareikšmiškumas. “teisės normų šaltinis” ir “teisinės minties” šaltinis. Teisės formos rūšys: teisinis paprotys, teisinis precedentas, norminės sutartys, teisės normų aktas, piliečių civilinės sutartys, testamentai. Teisės formos rūšys. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminės sutartys. 15 tema. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės normų akto sąvoka ir rūšys. Bendrųjų teisės normų aktai, jų pagrindiniai požymiai. Individualūs teisės aktai. Įstatymai ir įstatymo galią turintys teisės aktai. Poįstatyminiai teisės aktai. Norminių teisės aktų struktūra. Norminių teisės aktų struktūra. Teisės normų aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. 16 tema. Teisės sistema. Teisės normų sisteminimo poreikis. Teisės sistemos sąvoka, jos skirtumas nuo teisės normų sistemos. Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisės šakų katalogas ir bendra jų charakteristika. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. 17 tema. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Norminių teisės aktų apskaita. Teisės aktų inkorporacija. Teisės aktų konsolidacija. Teisės aktų kodifikacija. Teisės normų aiškinimo priežastys. Teisės normų aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės normų aiškinimo rūšys. Teisės normų aiškinimo aktai: sąvoka ir rūšys. Teisės normų aiškinimas kaip teisėkūros aktas. 19 tema. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas kaip valstybės pagelbėjimas ir kaip teisingumo vykdymas. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. 20 tema. Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisinių santykių sąvoka. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra: objektas, subjektas ir turinys. Teisnumas ir veiksnumas, socialinis veiksnumas. Teisinių santykių rūšys. 21 tema. Teisėtas elgesys. Teisėtas elgesys: sąvoka ir rūšys. Teisėto elgesio rūšys. Teisės pažeidimas. Bendrieji teisės pažeidimo požymiai. Teisės pažeidimo rūšys. Teisės pažeidimo sudėtis. 22 tema. Teisinė atsakomybė. Atsakomybė apskritai. Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė kaip procesas. Pozityvioji teisinė atsakomybė. Negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Negatyviosios teisinės atsakomybės rūšys. Teisinės atsakomybės principai. 23 tema. Teisės veiksmingumas. Teisės veiksmingumo sąvoka. Teisinis ir socialinis teisės veiksmingumas, jo kriterijai. Teisinės kultūros sąvoka. Teisinis nihilizmas ir jo priežastys. Teisinė kultūra ir jos rūšys.
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir rūšys. Teisės principai: samprata ir rūšys. Teisinė sąmonė: samprata, struktūra ir rūšys. Teisinės sąmonės funkcijos ir vaidmuo kuriant bei įgyvendinant teisę. Teisėkūra: sąvoka, subjektai ir rūšys. Teisėkūra: stadijos ir principai. Teisėkūros juridinė technika. Socialinės normos: sąvoka ir rūšys. Teisės normų skirtumai nuo moralės, papročių ir korporatyvinių normų. Techninės normos: sąvoka, skirtumai nuo soc. Normų, jų virtimo soc. Priežastys. Teisės normos: sąvoka ir pagrindiniai požymiai. Teisės normų klasifikacija. Vidinė teisės normos struktūra. Teisės normų reiškimo forma: sąvoka ir rūšys. Teisės aktas: sąvoka ir rūšys. Teisės normų aktas: sąvoka, pagr. Požymiai ir rūšys. Teisės normų galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims. Teisės normų aktų sisteminimas: sąvoka ir rūšys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės normų sistemos struktūriniai elementai. Teisinis reguliavimas: samprata ir stadijos. Teisinis reguliavimas: objektas ir metodas. Teisės normų įgyvendinimas: sąvoka ir formos. Teisės normų taikymas: sąvoka ir pagrindiniai požymiai. Teisės normų taikymo atvejai ir stadijos. Teisės taikymo aktas: sąvoka, požymiai ir struktūra. Teisės spragos: sąvoka, atsiradimo priežastys ir šalinimas. Teisės taikymas pagal analogiją. Teisės normų aiškinimas: sąvoka, priežastys ir stadijos. Teisės normų aiškinimo rūšys. Teisės normų aiškinimo būdai. Teisiniai santykiai: sąvoka, požymiai ir rūšys. Teisinių santykių struktūra: objektas, subjektas ir turinys. Teisinių faktų rūšys. Teisinių faktų sudėtis ir sudėtinis teisinis faktas. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtis. Teisinė atsakomybė: sąvoka, funkcijos ir rūšys. Pagrindai teisinei atsakomybei atsirasti. Teisinės atsakomybės principai. Teisės veiksmingumas (efektyvumas): samprata, vertinimo kriterijus ir didinimo būdai.
| |
Lapų skaičius: 61 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: . Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio teritorinio suskirstymo forma, valstybinis režimas). Etatistinė teisės koncepcija ir teorijos į ją įeinančios. Teisės samprata pagal šią teoriją. Sociatarinė teisės koncepcija. Teisės samprata pagal šią teoriją. Šiuolaikinė teisės samprata. Socialinių normų samprata. Moralės ir teisės normų santykis. Teisės normos samprata: požymiai, struktūra, sąvoka, rūšys. Teisės funkcijų samprata: teisės funkcionavimas, teisės uždavinių ir funkcijų santykis, teisės poveikis. Teisės sistemos samprata. Sąvoka pagal etatistinę ir sociatarinę teorijas. Teisės sistemos ir įstatymų leidybos sistemų santykis. Priklausomai nuo koncepcijos. Subjektyvioji ir objektyvioji teisė. Priklausomai nuo koncepcijos. Teisės ir įstatymo santykis. Priklausomai nuo koncepcijos. Kriterijai, pagal kuriuos vienas įstatymas priskiriamas teisei, o kitas - ne. Teisinės sistemos samprata: plačiąja ir siaurąja prasme. Kokios gali būti teisinių, sistemų klasifikacijos ir kriterijai. Bendroji teisės sistema. Kontinentinė teisės sistema. Teisės šaltinių samprata. Teisinis precedentas:administracinis ir teisminis. Teisinis paprotys. Teisėkūros samprata. Priklausomai nuo koncepcijos. Teisėkūros rūšys, subjektai, etapai (2) ir stadijos. Teisinė sąmonė. Sąvoka, struktūra ir rūšys. Teisinių santykių samprata. Sąvoka. Visuomeniniai santykiai, atsiradę teisės normų ir teisinių faktų pagrindu. Subjektiškumas. Teisinių santykių struktūra. Turinys - struktūros elementas. Teisinė pareiga, subjektinė teisė – kaip jos pasireiškia. Teisinių santykių rūšys. Teisiniai faktai, rūšys ir sąvoka. Teisės aiškinimo samprata. Sąvoka, būdai, rūšys. Teisės realizavimo samprata. Realizavimo formos, sąvoka. Teisės reguliavimo samprata. Dalykas, metodas, mechanizmas. Teisės taikymo samprata. Taikymo stadijos. Teisės taikymo aktai ir jų rūšys. Teisės spragų samprata. Pirminės ir antrinės teisės spragos. Priežastys. Įstatymo analogijos ir teisės analogijos samprata. Teisėto elgesio samprata. Sąvoka, rūšys. Marginalinės, konformistinis. Teisės pažeidimo samprata. Sudėtis, rūšys. Teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, rūšys. Teisinės atsakomybės filosofinis ir teisinis pagrindas. Atsakomybės požymiai. Teisės akto samprata. Sąvoka. Rūšys. Teisės norminis aktas.požymiai, rūšys.teisės norminių aktų galiojimo ribos erdvėje, asmenų atžvilgiu ir laike. Teisės principų samprata. Klasifikacija. Teisinės technikos samprata. Žmogaus teisių ir laisvių samprata. Sąvokos. Kokios yra , , kartų laisvės ir teisės. Valstybinio ir politinio rėžimo sąvokos ir santykis. Tarptautinės sutartys teisinėje sistemoje. Teisinės valstybės principai.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Socialinės normos. Subjektyvi 1r objektyvi teisė. Teisės norma. Teisės funkcuos. Teisės funkcijų realizavimo formos. Teisės ir įstatymo santykis. Teisės principai. Teisės sistema. Teisinių santykių samprata. Teisės realizavimo samprata. Teisės aktas. Teisinio reguliavimo samprata. Teisinė atsakomybė. Teisės aiškinimas. Pagal veikimo sferą moralė ir teisė. Pagal normų realizavimo uztikrinimą. Pagal turinį moralė ir teisė. Pagal išraiškos formą moralės ir teisės normos. Teisės vaidmuo, uždaviniai, teisės funkcionavimas. Reguliacinė teisės funkcija. Teisėkūra - tai visuomenės ir valstybės teisinių poreikių pažinimas ir įvertinimas, kompetetingų subjektų. Teisės pažeidimas. Operatyvinės teisės normos. Nukreipiamosios ir blanketinės normos.
| |
Teisės teorija pagal VU programą Lapų skaičius: 34 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės sampratų įvairovė ir jų ženklai modernioje teisės sampratoje. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Teisės išraiškos formos (šaltiniai) teisės aktas ir jo rūšys teisės pažeidimas ir teisinė atsakomybė teisės normų aiškinimas teisės normų įgyvendinimas teisinių santykių sąvoka ir jų požymiai teisės normų sistema. Platusis ir siaurasis teisės sampratos tipai. A) siaurasis. B) platusis. Pagrindinės teisės sampratos ir jų trumpa charakteristika.
| |
Teisės teorija Teisės principai Lapų skaičius: 25 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės principų sąvoka, jų požymiai.bendrieji teisės principų ir teisės normų požymiai. Teisės principų ir teisės normų skirtumai. Bendrieji teisės principai. Bendrieji teisės principai. Bendrieji teisės principai. V. Teisės principų reikšmė. Išvados. Šiame rašto darbe nagrinėjome teisės principus. Taip pat nagrinėjome teisės principų požymius, skirtumus, teisės principų rūšis, bendruosius teisės principus bei jų požymius. Mūsų rašto darbo uždaviniai. Supažindinti su teisės principų sąvoka bei jų požymiais. Apžvelgti teisės principų rūšis bei teisės principus Lietuvos respublikoje. Supažindinti su bendraisiais teises principais ir jų turiniu. Išanalizuoti teisės principų reikšmę. Šis rašto darbas buvo atliktas savarankiškai, pasiskirsčius potemes tarpusavyje. Kiekvienas grupės narys turėjo parašyti 8-12tūkst. Ženklų. Rašant šį darbą teko susidurti su sunkumais- informacijos stygiumi, tačiau mūsų rašto darbas paremtas patikima informacija, apdorota iš rastų rašytinių šaltinių. Teisės principai yra teisės sistemos pamatas, tai idėjos, kuriomis vystoma ir kuriama teisė. Žodis principas kilęs iš lotyniško žodžio principium ir tai reiškia pradžią, pagrindą. Tai rodo, kad teisės principai yra pagrindas visai teisės sistemai, jų žinojimas leidžia vertinti teisę, ją pažinti.
| |
Lapų skaičius: 29 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisė, teorija, norma, principas, teisės spraga, teisės sistema, teisės aiškinimas, teisės taikymas, kolizinės normos, samprata, teisinis pozityvizmas, normatyvizmas, prigimtinė teisė, teisinis pliuralizmas, teisinis reguliavimas, teisės formos, šaltinis, paprotys, precedentas, norminis aktas, įstatymas, konstitucija, poįstatyminis aktas, teismų praktika, doktrina, teisėkūra, teisės pažeidimas, atsakomybė.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės teorija kas tai? Atsakymų įvairovė. Pozityvistai. Realistai. Istorinės jurisprudencijos atstovai. Marksistai. Kritinės teisės studijos. Feminizmo atstovai. Visi jie vadinamieji ir esmės apibrėžimai. Vaišvila. Teisės teorija ir teisės filosofija. Teisė ir mokslas.
| |
Teisės teorijos konspektas pagal programą Lapų skaičius: 47 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendroji teisės teorijos charakteristika. Mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sis. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiems teisės mokslams: nuo dogmatinės prie mąstančios jurisprudencijos. Šiuolaikinės teisininko kvalifikacijos ypatumai. Teisės samprata ir jos raida. Teisės samprata kaip teisės mokslų įvairovės vienovė. Teisės sampratos santykis su politinio režimo tipu. Teisė kaip procesas: trys teisinės būties lygmenys. Teisės kaip kultūros reiškinys. Teisės ir valstybės, teisės ir politikos santykis. Valstybė kaip teisės kategorija. Teisės sampratų įvairovė. Teisės sampratos, jų metodologinės prielaidos, pagrindiniai teiginiai. Pozityvistinės ir nepozityvistinės teisės sampratų diskusija. Teisės sampratų įvairovės apibendrinimas. Teisinis personalizavimas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Teisės sociologizavimas. Teisės principai. Teisės idėjos raida. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Pirmasis teisės egizstavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos: teisėkūra kaip teisinio reguliavimo priemonių gamyba. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normų klasifikacija. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės sis. Teisės aktų sisteminimas ir jo rųšys.
| |
Teisės teorijos mokslo metodų reikšmė Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės teorijos mokslo metodų reikšmė. Teisės teorijos metodai. Filosofinis teisės pažinimo metodas. Sociologinis metodas. Dogmatinis teisės metodas. Istorinis teisės pažinimo metodas. Kritikos metodas. Specialūs metodai. Baudžiamojo proceso mokslo metodai. Dialektinis metodas. Teorinis metodas. Sociologinis metodas. Istorinis-teisinis metodas. Lyginamasis-teisinis metodas. Sisteminis metodas. Išvados. Literatūra. Teisės teorijos mokslas, kaip ir visi visuomenės mokslai, sau kelia tris uždavinius. Nustatyti socialinės tikrovės faktus ir reiškinius. Jų savybes. Juos paaiškinti. Įvertinti tiriamą tikrovę jos naudingumo ar grėsmingumo žmogaus teisių saugai požiūriu. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius, teisės teorijos mokslas naudoja tam tikrus metodus. Šiais metodais, kaip “pagrindu” remiasi visos teisės šakos. Tai lyg atspirties taškas. Tačiau kiekvienos teisės šakos mokslas, tarp jų ir baudžiamojo proceso mokslas, pasirenka jam priimtiniausius teisės teorijos mokslo metodus. Todėl savo darbe, visų pirma, apžvelgsiu teisės teorijos metodus, o vėliau – nurodant tų metodų taikymą baudžiamojo proceso moksle. Teisės mokslo pažanga priklauso nuo tų metodų, kuriais tas mokslas naudojasi, ir kurie lemia teisinio mąstymo sistemingumą, kritiškumą ir savarankiškumą. Teisės teorijos metodas – tai sistema būdų ir priemonių, kuriais teisės teorija tiria socialinių interesų transformavimosi į teisinę tvarką veiksnius ir sąlygas. Metodas yra graikų kalbos terminas, reiškiantis pažinimo arba tyrimo kelią.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
