Įvadas. Santvarkų klasifikacija. Demokratija ir oligarchija. Pagrindiniai bruožai. Demokratija. Oligarchija. Bruožai ir skirtumai. Išvados. Aristotelis (gr. Αριστοτέλης = Aristotelēs) – garsus graikų filosofas. Aristotelis gimė 384 m. Pr. Kr. Stageiroje (dabartinė Graikijos, Makedonijos provincija) rūmų gydytojo Nikomacho šeimoje. Sulaukę
(Politologija. Referatas, 8 psl, 24 kB)

Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje. Istorinė apžvalga. Aristoteliosiela. Sielos apibrėžimas, pagr. Sugebėjimai ir dalys. Maitinančioji siela. Juntančioji siela. Mąstančioji siela. Pasyvusis protas. Aktyvusis protas. Proto funkcijos. Sugebėjimas judinti kūną. Isvados. Aristotelio filosofijos vieta filosofinėje istorijoje. ...
(Fizika. Referatas, 10 psl, 11 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.s ...
(Filosofija. Konspektas, 16 psl, 47 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoj ...
(Filosofija. Konspektas, 36 psl, 124 kB)

Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje. Istorinė apžvalga. Aristoteliosiela. 1)sielos apibrėžimas, pagr. Sugebėjimai ir dalys. 2)maitinančioji siela. 3)juntančioji siela. 4)mąstančioji siela. Pasyvusis protas; aktyvusis protas; proto funkcijos ; Sugebėjimas judinti kūną. Isvados. Aristotelio filosofijos vieta filosofinėje ist ...
(Filosofija. Konspektas, 13 psl, 11 kB)

Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Vakarų filosofijos istorinės raidos etapai, pgr. Mokyklos, srovės, atstovai. Filosofinės disciplinos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Ikisokratų reikšmė ir jonijos fizikų idėjos. Eleatų, pitagorininkų ir atomistų idėjos. Pitogoriečiai. Elėjiečiai. At
(Filosofija. Konspektas, 6 psl, 17 kB)

Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akv ...
(Filosofija. Konspektas, 1 psl, 26 kB)

XXI amžiuje vis dažniau svarstomas pilietiškumo svarbos klausimas . Valstybės gyventojai kaltinami nusiteikimu , pasyvumu bei savos šalies bei jos kultūros negerbimu . Taigi , kyla klausimas kodel visuomenėje vis mažiau pilietiškumo? Kaip tapti geru bei doru piliečiu bei padėti savo valstybei ? Į šiuos klausimus galime atsakymų ieškoti An
(Politologija. Esė, 2 psl, 9 kB)

Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objektas, dalykas ir uždaviniai. Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Pagrindinės filosofijos šakos ir kryptys. Filosofija. Filosofijos objektas. Filosofijos dalykas. Filosofijos uždaviniai. Filosofija kaip mokslas; filosofijos santykis su kitais mokslais. Filosofinė tikrovė
(Filosofija. Konspektas, 37 psl, 71 kB)

Įvadas. Politikos mokslo kaip socialinio mokslo samprata. Politikos mokslo kilmė ir pagrindiniai raidos etapai. Politikos mokslo problematikos. Išvados. Literatūra. Dabartiniais laikais, kurie pilni politinių neramumų, yra svarbu žinoti, kas iš tikrųjų yra toji politika? politikos sąvoka yra kilusi iš graikų kalbos žodžio polis, kuris reiš
(Politologija. Referatas, 9 psl, 15 kB)

Įvadas. Politikos samprata ir sąveika su socialiniai mokslais. Politikos mokslo formavimasis. - politikos mokslo problemos es. Politikos mokslai lietuvoje. Išvados. Literatūra. Socialiniai mokslai – tai visi mokslai, kurie teoriškai ir empiriškai tiria žmonių tarpusavio santykius visuomenėje. Nagrinėja socialinių sistemų struktūra ir fun
(Politologija. Referatas, 19 psl, 37 kB)

Įvadas. Politinės kultūros sąvoka. Politinės kultūros struktūra. Politinės kultūros tipologija. Išvados. Litertūra. Politika bendruomeninė elgsena ir vertybė.Politika - tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.Terminas „politika“ nurodo valstybės gyvenimą. Senovės graikų kalbos žodis \'polis\'
(Politologija. Referatas, 13 psl, 27 kB)

Įvadas. Politologijos samprata. Kas yra politologija? Politologijos objektas. Išvados. Visai laikais, o ypač dabar, politika turi svarbią reikšmę, o kartais ypatingą įtaką ne tik žmonių gyvenimui, bet tautoms. Ji netrūkstamai yra susijusi su žmonijos civilizacijos pagrindais. Pasak Aristotelio, didžiausio antikinio proto, politika esti žmo ...
(Politologija. Referatas, 10 psl, 13 kB)

Ekonominė mintis senovėje ir viduramžiais Pirmosios ekonominės mintys sutinkamos tautosako¬je, religijoje (Biblijoje, Evangelijoje, Talmude, Korane), vėliau jų aptinkama ir kituose rašytiniuose šaltiniuose: įstatymų rinkiniuose, poezijos veikaluose, ūkio tvarkymo nuostatuose, dokumentuose. Vergovinės santvarkos laikais p
(Ekonomika. Referatas, 9 psl, 210 kB)

Teisės teorija kaip mokslas. P.leonas. Kantas. Socialinės teisės. Sistema. Teisinių normų. Galimybės. Visuomeninis reiškinys. Šopenhaueris. L. Tolstojus. V. Solovjovas. M. A. Bakuninas. M. Štirneris. Dž. Austinas, k. Bergbomas, g. V. Šeršenevičius. Ogiustas kontas. H. L. A. Hartas. H. Kelzenas. K. Marksas, f. Engelsas. Demokrito, sokrato,
(Teisė. Konspektas, 108 psl, 209 kB)

Įvadas. Konstitucija. Valstybės vadovo institucija. Apibendrinimas. Literatūra. Valtybės vadovo institucija priklauso nuo valdymo formos piimtos toje valstybėje. Per daugelį amžių vyravo įvairos valstybės, tautos, imerijos, karalystės su tik sau būdingomis valdymo formomis. Tikriausia vienas iš pirmųjų valdymo formas bent truputį suklasi
(Politologija. Referatas, 10 psl, 26 kB)

I. Žmogiškojo pažinimo šaltiniai. Kokie yra pažinimo šaltiniai? Kada iškyla pažinimo šaltinių ploblema? Racionalizmo ir pozityvizmo priešprieša. II. Empirizmas arba pozityvizmas. Šios pažiros atsiradimas, vystymasis ir aibūdinimas. Empirizmo arba pozityvizmo apibrėžimas. Žymiausi šios pažiūros reiškėjai. Empiristinis pažinimas-mokslinis pa
(Filosofija. Tyrimas, 11 psl, 12 kB)

Talis (iš chermeneutikos ir polemikos). Anaksimandras. Anaksimenas. Heraklito filosofija. Parmenido. 4) empedoklis. Anaksagoras. 5) demokritas. 6) sofistų pažinimo samprata. 7) sofistų socialinės teorijos. 11) platono pažinimo teorija. 10) platono būties teorija (sokrato mokinys). 9) sokrato etika. 12) platono etika. 13) platono socialinė
(Filosofija. Špera, 1 psl, 11 kB)