LR konstitucinės teisės samprata. 1) Bendroji samprata, precizinių požiūrių (apibrėžimų) įvairovė, poveikio apimtis (sritis) ir būdai, reglamentuojami santykiai ir jų grupės. KT samprata (suvokimas) kaip. Apibrėžimai g.b. Teisės poveikio apimtis, sritis, būdai. KT poveikio būdai (metodai) yra šie. Reglamentuojami santykiai ir grupės. Visuo(Teisė. Konspektas, 29 psl, 69 kB)
1 klausimas. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas, teisinio reguliavimo metodas. 2 klausimas. Kt normos . Kt normų sąvoka. Kt kt normų funkcijos. Kt klasifikavimo kriterijai. Kt normų struktūriniai ypatumai. Kt normų realizavimas. Kt normų efektyvumas. 3klausimas. Konstitucinės teisės sistema. Konstitucinės teisės insti(Teisė. Konspektas, 215 psl, 721 kB)
1 užduotis. Nusikaltimų kvalifikavimo samprata. Kvalifikavimas (iš lot.kalb.-qualis-kokybė)-reiškia objekto priskyrimą pagal jo kokybinius požymius tai ar kitai kategorijai, rūšiai. Teisės srityje kvalifikavimas yra suprantamas, kaip teisės normos parinkimas ir pritaikymas konkrečiam įvykiui. Nusikaltimą kvalifikuoti –tai duoti šiam nusika(Teisė. Konspektas, 43 psl, 88 kB)
Nusikaltimų kvalifikavimas. Baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios teisės normos santykis. Oficialaus nusikaltimo kvalifikavimo prielaidos, esminiai bruožai ir apibrėžimas. Nusikaltimų kvalifikavimo ir kitų teisių pažeidimo kriterijai. Teisingo nusikaltimų kvalifikavimo juridinė ir socialinė reikšmė, kvalifikavimo klaidos ir žalingi jų pada(Teisė. Konspektas, 41 psl, 88 kB)
Baudžiamojo įstatymo ir bt normos santykis. Oficialaus nusikalstamų veikų kvalifikavimo prielaidos, teisminiai bruožai ir apibrėžimas. Nusikalstamų veikų ir kitokių pažeidimų atskirimo kriterijai. Bt normos struktūra ir jos įtaka nusikaltimų kvalifikavimui. Nusikaltimų ir adm. Teisės pažeidimų atskirimas. Materialiosios ir formaliosios nus(Teisė. Konspektas, 6 psl, 11 kB)
TEISĖS NORMOS , JU RUSYS IR STRUKTURA. Teisinių santykių objektas. 4. TEISĖS REALIZAVIMAS IR JO FORMOS. TEISĖS FORMA IR JŲ RŪŠYS. 8. KONSTITUCINĖS TEISĖS OBJ. 9.KONSTITUCIJOS SAMPRATA. 10.KONSTITUCIJOS PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA.. 11.ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ IR LAISVIŲ SISTEMA. 13. KONSTITUCIONALIZMO SĄVOKA. 15.SEIMO RINKIMO TVARKA IR JO(Teisė. Referatas, 6 psl, 55 kB)
Teisės raida, samprata. Teisės norma.Jos sudėtinės dalys. Teisės norma. Teisės normų požymiai . Teisės normos ir kitos socialinės normos . Teisės ir papročių normų santykis. Teisės normų ir organizacijų santykis. Techninės normos . Teisės normos struktūra ir ypatybės. Teisinė hipotezė. Dispozicija. Sankcijos. Tekstinės ir loginės teisinės nor(Teisė. Špera, 3 psl, 21 kB)
Teisės samprata, teisės norma ir teisės istorinė raida. Istorinė teisės raida. Socialinės normos . Teisės šaltiniai. Teisės principai. Norminiai teisės aktai. Poįstatyminiai norminiai aktai. Įstatymų leidyba. Ypatumai, priimant įstatymus referendumu. Vyriausybės nutarimai. Teisės normų galiojimas laike, erdvėje ir asmenims. ERDVĖJE/ TERITOR(Teisė. Konspektas, 16 psl, 32 kB)
Normos .normos sąvoka.techninės ir socialinės normos .teisės normos požymiai . Požymiai . Socialinių normų rūšys. Žmonių elgesį lemia dvi reguliatorių grupės:
1. NENORMATYVINIAI REGULIATORIAI- reguliatoriai, kurių turinys nėra aiškiai išreikštas, dažnai racionaliai nepaaiškinami.
2. NORMATYVINIAI REGULIATORIAI. Tokie, kurių turinys gali būti(Teisė. Konspektas, 3 psl, 13 kB)
Įvadas. Teisės normų aktas. Teisės normų akto samprata ir požymiai . Teisės normų akto sudedamosios dalys. Teisės normų akto galiojimo pradžia ir pabaiga. Teisės normų akto rūšys. Įstatymai. Pagrindiniai įstatymai. Paprastieji įstatymai. Poįstatyminiai teisės normų aktai. Išvados. Literatūros sąrašas. Teisė suvokiama kaip šiuolaikinės demok(Teisė. Referatas, 15 psl, 31 kB)
Įvadas. Teisės normos . Teisės normos samprata. Teisės normų požymiai . Teisės normų struktūra. Teisės normų klasifikacija. Teisės normos galiojimas. Teisės normų sistema. Teisės principai. Teisės principų samprata ir funkcijos. Teisės principų rūšys. Konstituciniai principai. Teisės normų ir principų santykis. Teisės normų ir principų ryšys(Teisė. Kursinis, 18 psl, 33 kB)
Teisės normų klasifikacija
• Teisės normų klasifikavimo reikšmė
• Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys
• Teisės normų kolizija ir kolizinės teisės normos
• Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės
• Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos
Teisės normų klasifikavimo reikšmė
Klasifikavimo aspe(Teisė. Konspektas, 3 psl, 10 kB)
Įžanga. Teisės normų kolizijos. Kolizijos sąvoka (požymiai ). Kolizijos ir konkurencijos atribojimas. Svarbiausios kolizijų atsiradimo priežastys. Teisės normų kolizijų sprendimo taisyklės. Hierarchijos taisyklė. Chronologinė taisyklė. Specialios normos pirmumo taisyklė. Vėlesnė bendroji norma nepanaikina ankstesnės specialiosios normos . Es(Teisė. Diplominis, 59 psl, 367 kB)
Teisės sąvoka, šaltiniai, norminiai aktai. Teisės šaltiniai. Istorija. Teisės sąvoka ir požymiai . Teisė soc. Normų sistemoj. Teisės normos ir rūšys. Valstybė. Valstybės santvarkos formos. Valstybės santvarka. Politinis rėžimas. Įstatymai. Norminių t. a. Galiojimas. Teisiniai santykiai. Valstybės valdžios sistema. Seimas. Seimo nario teisin(Teisė. Špera, 13 psl, 35 kB)
Teisės teorija. TEISĖS SAMPRATA. MORALĖS IR TEISĖS SAVITARPIO PRIKLAUSOMYBĖ. 2. klausimas TRYS TEISĖS ONTOLOGINIAI LYGMENYS IR JŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA. 4 klausimas. Teisės esmę aiškinančių teorijų diferenciacija pagal požiūrį į teisės turinį. 5 klausimas. Teisės sampratų įvairumas pagal požiūrį į teisės formą. 7 klausimas TEISĖS NORMOS KAIP(Teisė. Konspektas, 43 psl, 93 kB)
Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslo sistemoje. Vidinė teisės mokslo struktūra. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumas ir viešumas. Teisėkūros profesionalumas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Daugumos principas. Ekonomiškumo principas. Išorinių norminių teisės aktų tvarkymo taisyklės.(Teisė. Konspektas, 93 psl, 138 kB)
Teisines samones sandaros elementai. Teisine pareiga- teisinio santykio subjekto privalomas elgesys kito subjekto interesams patenkinti. Demokratija- valstybes valdzios igyvendimo budas, atitinkantis daugumos interesus. Apibudinant demokratija, paprastai atsakoma i klausimus: kas valdo ir kaip valdo? Isskiriamos dvi demokratijos formos. Po(Teisė. Konspektas, 9 psl, 16 kB)
1 tema. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas.teisės teorijos metodas: mokslinio metodo samprata. Teisės teorijoje naudojami metodai, jų tarpusavio santykiai. Teisės mokslo kaip studijų disciplinos sistema. Teisės mokslo specifika. Teisės teorijos metodologinė reikšmė specialiesiems teisės mokslams. Šiuolai(Teisė. Konspektas, 33 psl, 116 kB)
Teisės teorija ir jos objektas. Teisės teorijos vieta mokslų sistemoje. Teisės teorijos funkcijos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teisės soc. Paskirtis. Santykis tarp teisės soc. Paskirties ir funkcijų. Teisės funkcijos: samprata ir r(Teisė. Konspektas, 27 psl, 52 kB)
. Bendrosios sąvokos: dalykas, metodas. Ką nagrinėja vtt ir kokiais metodais. Vtt mokslo dalykas. Valstybės sąvoka. Valstybės funkcijos. Pagrindiniai valstybės požymiai (politinė tauta, etnografinė tauta, politinė teritorija, geografinė teritorija ir kt.). Valdžių padalijimo principas. Valstybės formos samprata. (valdymo forma, politinio t(Teisė. Konspektas, 61 psl, 126 kB)
