Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Interferencija difrakcija lūžimas Lapų skaičius: 18 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: E arba magnetinės indukcijos B. Interferencija atsispindint nuo skaidrios plokštelės. Interferometrai. Šviesos difrakcija. Frenelio difrakcija. Lygrečių spindulių difrakcija plyšyje. Lyggrečių spindulių sklindančių pro kelis plyšius difrakcija. Difrakcinė gardelė jos dispersija ir skiriamoji geba. Šviesos dispersija. Dvigubas šviesos lūžimas. Elipsinė ir apskrita šviesos poliarizacija. Kristalų plokštelių spalvos. Bugerio absorbcijos dėsnis. Šviesos dispersijos elektroninės teorijos pagrindai. Fazinis ir grupinis šviesos greičiai. Koherentinių bangų sudėtis vadinama bangų interferencija. Koherentinėmis bangomis vadiname vienodo dažnio ir pastovių fazių skirtumo bangas. Nagrinėjant bangų optiką laikome, kad šviesa yra elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinėje bangoje el. Lauko stiprumo vektorius statmenas indukcijos vektoriui ir jie statmeni bangos sklidimo krypčiai. Magnetinio ir elektrinio lauko stiprumo vektorius kinta pagal harmoninį dėsnį, tad aprašant elektromagnetinę bangą, galime pasinaudoti harmoninio svyruojamojo judesio kryptimi. X=Acos(wt+j) čia x-elektromagnetinės bangos elektrinio lauko stiprumo E arba magnetinės indukcijos B reikšmės duotuoju laiko momentu t. Jeigu dvi monochromatinės koherentinės bangos dengia viena kitą, kai pirmos, o antros Sudedant elektrines bei magnetines bangas galioja superpozicijos principas, todėl atstojamojo svyravimo amplitudę galime išreikšti Nagrinėjame koherentines bangas. Todėl fazių skirtumas. Visuose erdvės taškuose svyravimų energija proporcinga A Šviesos intensyvumas turi būti proporcingas Taškuose, kuriuose fazių skirtumas atstojamasis intensyvumas. Todėl, susidedant koherentinėms bangoms, stebime netolyginį šviesos srauto pasiskirstymą. Vienose vietose intensyvumas padidėja,...
| |
Išorinio foto efekto desningumų nagrinėjimas Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Teorinė dalis. Darbo eiga. Išvados. Ištirti vakuuminio foto elemento voltamperinę ir šviesine charakterisitkas. Pagal antrą išorinio fotoefekto dėsnį per laiko vienetą išmedžiagos išlekiančių fotoelektronu skaičius yra tiesiogiai proporcingas šviesos intencyvumiu. Su šviesos intencyvumu yra susijęs medžiagos paviršiaus apšvietimas. Todėl per laiko vienetą iš medžiagos išlekiančių fotoelektronų pasiekia skaičius yra tiesiogiai proporcingas jos paviršiaus apšvietimui. Apskritai fofoelementą tik iš dalies iš katodo išlėkusių fotoelektronai pasiekia anodą ir sukelia fotosrovę atitinkančią elektrineje grandinėje. Didėjant anodine įtampai U fotoelektronai stumiami anodą linkvis didesnia jėga ir vis daugiau ir vis jų daugiau pasiekia anodą, todėl fotosrovės stiprumas I didėja. Ppadidėjus anodiei įtampai tik tam tikros rekšmės, anodą pasiekia visai iš katodo išlėkę fotoelektronai. Tolesnis anodinės įtampos didėjimas fotosrovė atiprumo nedidinam nes jau ankščiau visi fotoelektronai pasiekdavo savo anodą. Didžiausio stiprumo fotosrovė vadinama soties fotosrovė. Kreivė vaizduojanti priklausomyvę tarp anodinės įtampos U ir fotosrovės stiprumo I, kai katodo apsviestumas nekinta, vadinama voltamperinė charakteristika. Soties fotosrove sukelia visi iš katodo išlėkę fotoelektronai, kurių skaičius per laiko vienetą yra tiesiniame ryšyje su katodo apšvietimu. Todėl soties fotodrovės stiprumas tiesiogiai proporcingas katodo apšvietimiu apšvietimui. Kreivė, vaizduojanti priklausomybę tarp fotoelemento katodo apšvietumo ir soties fotosrovės stiprumo, vadinama šviesine charakteristika. Pirma lentele. Atstumas r tarp foto elemento ir šviestuvo. Cm. Anodinė įtampa u, v. Fotosrovės. Stiprumas I, mA. Mažiausia anodinė įtampa Umin sukelianti soties srovę. Anodinė įtampa u, v. Soties fotosrovės stiprumas Is. Atstumas tarp fotoelemento ir šviestuvo d.
| |
Išorinio foto efekto desnių tyrimas Lapų skaičius: 12 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Laboratorinis darbas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo eiga. Išvados. Literatūra. Laboratorinis darbas Nr. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo eiga. Išvados. Literatūra. Išorinio foto efekto dėsnių tyrimas. Ištirti vakuuminio foto elemento voltamperinę ir šviesine charakteristikas. Pagal antrą išorinio fotoefekto dėsnį per laiko vienetą iš medžiagos išlekiančių fotoelektronu skaičius yra tiesiogiai proporcingas šviesos intensyvumu. Su šviesos intensyvumu yra susijęs medžiagos paviršiaus apšvietimas. Todėl per laiko vienetą iš medžiagos išlekiančių fotoelektronų pasiekia skaičius yra tiesiogiai proporcingas jos paviršiaus apšvietimui. Apskritai fotoelementą tik iš dalies iš katodo išlėkusių fotoelektronai pasiekia anodą ir sukelia foto srovę atitinkančią elektrinėje grandinėje. Didėjant anodine įtampai U fotoelektronai stumiami anodą link vis didesnę jėga ir vis daugiau ir vis jų daugiau pasiekia anodą, todėl foto srovės stiprumas I didėja. Padidėjus anodinei įtampai tik tam tikros reikšmės, anodą pasiekia visai iš katodo išlėkę fotoelektronai. Tolesnis anodinės įtampos didėjimas foto srovė stiprumo nedidinam nes jau ankščiau visi fotoelektronai pasiekdavo savo anodą. Didžiausio stiprumo foto srovė vadinama soties foto srovė. Kreivė vaizduojanti priklausomybę tarp anodinės įtampos U ir foto srovės stiprumo I, kai katodo apsviestumas nekinta, vadinama voltamperinė charakteristika. Soties foto srove sukelia visi iš katodo išlėkę fotoelektronai, kurių skaičius per laiko vienetą yra tiesiniame ryšyje su katodo apšvietimu. Todėl soties foto srovės stiprumas tiesiogiai proporcingas katodo apšvietimu apšvietimui. Kreivė, vaizduojanti priklausomybę tarp fotoelemento katodo apšviestumo ir soties foto srovės stiprumo, vadinama šviesine charakteristika. Matavimo aparatūra principine schema matome...
| |
Išorinio fotoefekto dėsnių tyrimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Išmokstami klausimai. Išorinis fotoefektas. Elektronų išlaisvinimo darbas. Fotono energija. Išorinio fotoefekto Einšteino lygtis. Teorinė dalis. Elektronų spinduliavimas iš kietųjų kūnų (metalų, puslaidininkių, dielektrikų) ir skysčių, absorbavus jiems elektromagnetinių bangų energiją, vadinamas išoriniu fotoefektu. Metalo atomų valentinius elektronus kristale galima laikyti esančiais potencinės energijos duobėje (6.1 pav.), kai laikoma, jog be galo toli nuo metalo nutolusio elektrono energija yra lygi nuliui. Ši energija atitinka vadinamąjį vakuumo lygmenį. Tada metale esančių elektronų potencinė energija yra neigiama. 0K temperatūroje jie užima visus žemiausius leistinus energijos lygmenis, žinoma, kai kartu galioja Paulio draudimo principas. Aukščiausias metalo elektronų lygmuo 0K temperatūroje vadinamas Fermio lygmeniu. Fermio lygmens ir valentinės juostos dugno energijų skirtumas WF vadinamas Fermio energija. Šis dydis visuomet yra teigiamas. Elektrono išlaisvinimo darbas A (6.1 pav.) lygus vakuumo (nulinės energijos) ir Fermio lygmenų skirtumui. Jis priklauso nuo metalo rūšies ir paviršiaus būsenos (defektų, priemaišų). Fermio lygmens energiją turintis elektronas, sugėręs fotoną, kurio energija h didesnė už elektrono išlaisvinimo darbą, išlekia, turėdamas didžiausią kinetinę energiją (6.1 pav.):
| |
Išorinio fotoefekto dėsnių tyrimas Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 1. Darbo užduotis. Ištirti vakuuminio fotoelemento voltamperinę ir šviesinę charakteristikas. 2. Teorinė dalis. Elektronų spinduliavimas iš kietųjų kūnų (metalų, puslaidininkių, dielektrikų) ir skysčių, absorbavus jiems elektromagnetinių bangų energiją, vadinamas išoriniu fotoefektu. Metalo atomų valentinius elektronus kristale galima laikyti esančiais potencinės energijos duobėje (6.1 pav.), kai laikoma, jog be galo toli nuo metalo nutolusio elektrono energija yra lygi nuliui. Ši energija atitinka vadinamąjį vakuumo lygmenį. Tada metale esančių elektronų potencinė energija yra neigiama. 0K temperatūroje jie užima visus žemiausius leistinus energijos lygmenis, žinoma, kai kartu galioja Paulio draudimo principas. Aukščiausias metalo elektronų lygmuo 0K temperatūroje vadinamas Fermio lygmeniu. Fermio lygmens ir valentinės juostos dugno energijų skirtumas WF vadinamas Fermio energija. Šis dydis visuomet yra teigiamas. Elektrono išlaisvinimo darbas A (6.1 pav.) lygus vakuumo (nulinės energijos) ir Fermio lygmenų skirtumui. Jis priklauso nuo metalo rūšies ir paviršiaus būsenos (defektų, priemaišų).
| |
Įvairių dirvožemių albedo matavimas užtvariniu fotoelementu Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis/ tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Literatūra. 1. Darbo užduotis/ tikslas. Ištirti įvairių dirvožemių albedą. 2. Teorinė dalis. Energinis apšviestumas – tai Saulės spindulių energija, tenkanti tiriamo paviršiaus ploto vienetui per laiko vienetą. Jis matuojamas W/m2 arba cal/(cm2 ∙ min); 1cal/( cm2 ∙ min) = 698 W/m2. Mokslas tiriantis Saulės spinduliavimo srautus atmosferoje, vadinamas aktinometrija. Žemės atmosferoje yra trys Saulės spinduliavimo rūšys: tiesioginis, sklaidusis ir atspindėtas. Energinis apšviestumas, kurį sukuria lygiagretūs Saulės spinduliai, tiesiogiai pasiekę horizontalų paklotinį paviršių, yra vadinamas tiesioginiu Saulės spinduliavimu S`. Paklotiniu paviršiumi vadinamas Žemės paviršius (dirva, vanduo, sniegas, augmenija), kuris ribojasi ir sąveikauja su atmosfera. Sklaidusis spinduliavimas D – tai Saulės spindulių, nukrypusių nuo pradinės krypties, energinis apšviestumas. Saulės spindulių sklaidą sukelia atmosferoje esantys vandens garai, įvairūs aerozoliai ir atmosferos tankio nevienodumas. Esant ištisiniam debesuotumui, paklotinį paviršių pasiekia tik sklaidusis spinduliavimas. Tiesioginio ir sklaidžiojo spinduliavimų, krintančių į horizontalų paviršių, suma yra vadinama suminiu energiniu apšviestumu: Q = S` + D. Dėl to atsiranda atspindžio energinis apšviestumas R.
| |
Kietojo kūno jungo modulio nustatymas Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Tempiant plienine viela, nustatyti Jungo modulį. Teorinė dalis. Imkime apskritą ilgio L ir skerspjūvio S plieno vielą. Tempiant jega F, viela pailgės dydžiu l. Dėl to medžiagoje susidaro mechaninis įtempimas Darbo aprašymas. Plieninės vielos vienas galas įtvirtinamas nejudamai. Prie kito galo, pailgėjimo matavimui, pritvirtintas komparatorius ar slankmatis ir įrengta lentynėlė apkrovai (svarsčiams) dėti. Diagrama. Išvados. Literatura.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. SLENKAMOJO JUDĖJIMO DINAMIKA.Inercinės atskaitos sistemos. Mechaninė energija. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. SUKAMOJO JUDĖJIMO KENEMATIKA IR DINAMIKA.Kampinis greitis ir pagreitis. Ryšys tarp slenkamojo ir sukamojo jud kinematinių dydžių. Mechaninės sist jėgos ir judesio kiekio momentai. Inercijos momentas ir Šteinerio teorema. Sukamojo judėjimo dinamikos pagr dėsnis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetinė energija. SPECIALIOJI RELIAVYTUMO TEORIJA. Galilėjaus, arba mechaninis, reliatyvumo principas ir transformacijos. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Judančio kūno ilgis. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Ivykių intervalas. Greičių transformacija ir sudėtis. Reliatyvistinė dinamika. Reliatyvistinė kinetinė energija. Reliatyvistinė energija bei masės ir energijos sąryšis. SVYRAVIMAI. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoninių svyravimų dif lygtis. Svyravimų lygties sprendinys. Harmoninių svyravimų greitis ir pagreitis. Harmoninio oscilatoriaus energija. Matematinė svyruoklė. Fizinė svyruoklė. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. BANGOS. Bangų rūšys. Bangos lygtis. Bangų interferancija.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 1.Darbo tikslas : atlikti kokybinę spektrinę analizę monochromatoriumi чм-2. 2.TEORINĖ DALIS : nemonochromatinės šviesos spinduliui praėjus stiklinę prizmę, disprsijos dėka gaunamas spektras. Spektrai skirstomi į emisinius ir absorbcinius. Spektras vadinamas emisiniu, jei kūno spinduliuojama šviesa pakeliuj niekieno neabsorbuojama. Absorbciniu vadinamas spektras su tamsiomis linijomis arba ruožais, kurie atsiranda del kai kuriu šviesos bangų absorbcijos duotoje aplinkoje.Pvz., saulės ir žvaigždžių duodami spektrai yra absorbciniai. Šiuo darbu tirsime tik emisinius spektrus, kurie skirstomi į ištisinius, juostinius ir linijinius. 3.APARATŪRA. 4.DARBO EIGA. 1 lentelė. 5.Darbo rezultatai ir išvados. 6.Naudota literatūra.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Kokybinė spektrinė analizė. Darbo tikslas. Teorinė dalis:. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados:. Literatūra. Balta šviesa. Ekranas. Spektras. Žiūronas. Violetinė linija. Objektyvas. Rodyklė. Plyšys. Okuliaras. Kolimatorius. Židinio plokštuma. Abės. Prizmė. Šviesos šaltinis. Raudona linija. Šiame darbe tirsime emisinį linijinį spektrą. Jį sudaro atskiros įvairių spalvų spektrinės linijos. Tokią šviesą skleidžia praretintos vienatomės dujos ir cheminių elementų garai. Kiekvieną spektrinę liniją atitinka tam tikro ilgio šviesos banga. Kiekvieno cheminio elemento atomas skleidžia tik jam vienam būdingą spektrą. Iš spektro galima nustatyti jį skleidžiantį cheminį elementą. Medžiagos cheminės sudėties nustatymą, remiantis linijiniais spektrais, vadiname spektrine analize. Jei nustatome tik medžiagą sudarančius elementus, atliekame kokybinę spektrinę analizę. Praktiškai nebūtina ištirti visą elemento linijinį spektrą - užtenka stebėti vieną ar keletą šiam elementui būdingų linijų. Siauras šviesos spindulių pluoštelis skleidžia mažo intensyvumo spektrą. Todėl į Abės prizmę nukreipiamas kolimatoriumi gautas platus lygiagrečių šviesos spindulių pluoštas. Spektras stebimas žiūronu, kurio objektyvas surenka vienodo ilgio šviesos spindulius židinio plokštumoje, sudarydamas spektrą. Šį spektrą stebime žiūrono okuliaru. Monochromatoriaus principinę schemą matome 4 paveiksle. Žiūrono okuliaro židinio plokštumoje yra statmenai į jo optinę ašį įtvirtinta rodyklė. Sukant Abės prizmę apie paveikslo plokštumai statmeną ašį, spektrinės linijos okuliare slenka statmenai į žiūrono pagrindinę optinę ašį. Taigi tam tikru Abės prizmės posūkiu kiekvieną spektrinę liniją galima sutapatinti su rodykle. Monochromatoriaus УM-2 išorinį vaizdą matome 5 paveiksle. Iš darbų vadovo gavę okuliarą, jį įstatome į apkabą. Paruošiame monochromatorių UM-2 laboratoriniam...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
