top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Fizikos pagrindinės formulėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Schema
Darbe esantys žodžiai: Medžiagos tankis. Kelias. Laikas. Greitis. Pagreitis. Jėga. Sunkio jėga. Kūno svoris. Mechaninis darbas. Galia. Potencinė energija. Kinetinė energija. Naudingumo koeficientas. Slėgis. Skysčio stulpelio slėgis. Archimedo jėga. Linijinis greitis. Jėgų atstojamoji. Svyravimo periodas. Bangos ilgis. Bangos sklidimo greitis. Garso greitis. Jėgos momentas. Sverto taisyklė. Nuožulnioji plokštuma. Paskalio dėsnis. Susisiekiantieji indai.
0

Fizikos paruošutkėparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Elektrostatinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema ir jos taikymas. Elektrinis laukas dialektrikose. Segnetoelektrikai. Dielektrikų poliarizacijos vektorius. Taškinių krūvių sistemos, sferos, dipolio elektrostatinis laukas. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Pjezoelektrinis ir elektrostatinis efektai bei jų taikymas. Elektrostatinio lauko stipris, kaip potencialo gradientas. Elektrostatinio lauko energija, jos tūrinis tankis. Potencialu skirtumas, elektrovara ir įtampa. Nuolatinės srovės dėsniai. Elektrinė talpa. Krūvių sistemos ir įelektrinto laidininko energija. Srovės tankis. Kirchhofo dėsnis. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Diferencialinė Omobei Džaulio ir Lenco dėsnių išraiška. Metalų varžos priklausomybė nuo temperatūros. Objektų magnetinė sąveika. Holo efektas. Laukų superpozicijos principas. Superlaidumas. Elektringujų dalelių valdymas ir jo techninis taikymas. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis. Lorenco jėga. Judančių krūvių magnetiniai laukai. Magnetinis srautas. Elektromagnetinė indukcija. Indukcijos elektrovaros elekrtoninis mechanizmas. Srovės magnetinis momentas. Magnetinės indukcijos vektoriaus cirkuliacija. Faradėjaus ir Lenco dėsnis. Saviindukcija. Induktyvumas. Medžiagos magnetinės savybės. Feromagnetizmo prigimtisDomenai. Medžiagos įmagnetejimas ir jo mechanizmas. Magnetinio lauko energija. Laisvieji, slopinamieji ir priverstiniai virpesiai virpamajame kontūre. Histerėzis Kiuri temperatūra. Dia- ir Paramagnetikai. Slinkties srovė, jos tankis. III Maksvelio lygtis . Pointingo vektorius. Elektromagnetinės bangos. Priverstiniai virpesiai. Maksvelio lygtys integralineje formoje. Maksvelio I lygtis. II Maksvelio lygtis. Slopinamieji virpesiai.
8

Fizikos pilnas mokyklos kursas konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 23
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Kelias. Kūno poslinkiu. Poslinkis. atstumo. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Dažnis. Kampinis greitis. Įcentrinis pagreitis. Inercinė ataskaitos sistema. Neinercinė ataskaitos sistema. Antrasis Niutono dėsnis. Jėga. Deformacija. Tamprumo jėga. Judėjimo kiekis. Nesvarumas. Naudingumo koeficientas. Mechaninė energija. Spyruoklės potencinė energija. Kinetinė energija. Fazė. atspindžio dėsniai. atspindžio kampas. Absoliutinis lūžio rodiklis. ribiniu visiško atspindžio kampu lęšiu. Judėjimo nepriklausomumo dėsnis. Kreivaeigis judėjimas. Kūno svoris. Įcentrinė jėga. Trinties jėga. Darbas ir energija. Kinetinės energijos teorema. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Skysčių ir dujų mechanika. Svyravimai ir bangos. Mechaniniai svyravimai. Periodas. Dažnis. Amplitudė. Harmoniniai svyravimai. Matematinė svyruoklė. Gražinamoji jėga. Spyruoklės svyravimu periodas. Bangavimas. Koherentinės bangos. Interferencija. Interferencijos maksimumo sąlyga. Interferencijos minimumo sąlyga. Difrakcija. Molekulinė fizika. Molekulių veikimo siekis. Vidinė energija. Temperatūra. Dujos – medžiagos agregatinė būsena, kurioje molekulių kinetinė energija yra didesnė už sąveikos energija. Idealiosios dujos. Avogadro skaičius. Molis. Izoterminis arba Boilio ir Marioto dėsnis. Vakuumas. Izoprocesai. Klaiperono ir Mendelejevo lygtis. Huko dėsnis. Santykinė deformacija. Mechaninis įtempimas. Elektrinis laukas. Elektrinio lauko stipris. Kulono dėsnis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Savitoji lydymosi šiluma. Elektra. Ekvipotencialinės linijos.
6

Fizikos špera pirmakursiamsparsisiųsti


Lapų skaičius: 21
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Harmoniniai svyravimai. Harmoninių svyravimų diferencialinės lygties išvedimas, jos sprendinys ir jo grafinis vaizdavimas. Lygtis. Pagrindinės harmoninių svyravimų charakteristikos. A. Harmoningai svyruojančio kūno greitis, pagreitis, energija. Šių charakteristikų matematinės išraiškos ir grafikai. Poslinkio, greičio, pagreičio priklausomybė nuo laiko. Energija. Matematinės, fizinės, spyruoklinės ir sukamosios svyruoklės. Šių svyruoklių svyravimų charakteristikos ir jų priklausomybė nuo svyruoklių parametrų. Vienos krypties harmoninių svyravimų sudėtis. Mūša. Slopinamieji svyravimai. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis, jos sprendinys ir grafikas. Priverstiniai svyravimai. Diferencialinės lygties sudarymas, jos galutinis sprendinys (galima be išvedimo) ir paaiškinimas. Rezonansas. Bangų samprata. Bangų tipai ir pagrindinės charakteristikos. Elementarios bangos lygties sudarymas. Diferencialinė bangos lygtis ir jos sprendinys. Bangų sudėtis ir interferencija. Interferencinių maksimumų ir minimumų susidarymo sąlygos. Stovinčiųjų bangų susidarymas. Bangos energija. Energijos tūrinis tankis, intensyvumas, galingumas. Sferinės bangos lygties išvedimas. Pirmojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam procesui. Kas yra svyravimo dažnis? Kas yra svyravimo periodas? Kas yra svyravimo amplitudė? A. Kas yra bangos ilgis? Kas yra svyravimo fazė? Kas yra pradinė svyravimo fazė? Nuo ko priklauso fizinės svyruoklės svyravimo periodas? Fizinės svyruoklės periodas. Nuo ko priklauso matematinės svyruoklės svyravimo periodas? Nuo ko priklauso sukamosios svyruoklės svyravimo periodas? Nuo ko priklauso spyruoklinės svyruoklės svyravimo periodas? Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Nuo ko priklauso priverstinių svyravimų amplitudė? 12 kas yra rezonansas? Kas yra mūša? Nuo ko priklauso mūšos dažnis? Ką vadiname banga?
8

Fotoefekto taikymasparsisiųsti


Lapų skaičius: x
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Vakuuminis fatoelementas. Vakuuminio fotoelemento panaudojimas. Fotoelektroninis daugintuvas. Fotoelektroniniai daugintuvai naudojami. Saulės baterijos. Saulės baterijų panaudojimas. Vakuuminis fotoelementas. Dujinis fotoelementas. Vidinis ir užtvarinis fotoefektas. Saulės baterijos.
10

Fotometrijos dėsnio tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: 1. Užduotys: 1.Išmatuoti paviršiaus apšvietos priklausomybę nuo atstumo tarp šaltinio ir apšviečiamo paviršiaus. 2.Liuksmetro pagalba įvertinti apšvietą skirtingose auditorijos vietose esant natūraliam bei dirbtiniam apšvietimui. 2. Eksperimento teorinis pagrindimas Bet kurios šviesos šaltinis spinduliuoja elektromagnetinę energiją. Šviesos spindulių pluoštai apibudinami energiniais (objektyviaisiais) ir šviesiniais (subjektyviaisiais) fizikiniais dydžiais ir jų matavimo vienetais. Pagrindiniai energiniai spinduliuotės fizikiniai dydžiai yra šie: Energijos srautas P lygus spinduliuotės galiai, t.y. pro bet kurį paviršių per 1 s išspinduliuotai energijai: P=dW/dt , (1) Jo vienetas - vatas: 1 W = 1 J/ s. Šviesos šaltinių išspinduliuojamą elektromagnetinių bangų galią (energijos srautą P) galima išmatuoti kalorimetru. Kalorimetro absorbuota elektromagnetinių bangų energija paverčiama šilumine ir išmatuojama (J) džauliais. Energinė apšvieta E lygi energijos srautui, krintančiam į paviršiaus ploto vienetą
10

Fotometrijos tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Eksperimentiškai ištirti apšviestumo dėsnius. Teorinio pasirengimo klausimai. Fotometrija, apšviestumo dėsniai. Vidinis fotoefektas. Darbo eiga. a) Apšvietumo priklausomybė nuo atstumo iki šviesos šaltinio tyrimas. 1. Surinkti prietaisą. Fotoelmentą pastatykite statmenai prietaiso ašiai. Lemputę pastatykite r = 10 cm atstumu. Uždegę lemputę, užfiksuokite miliampermetro parodymus. Tolinkite nuo fotoelemento lemputę, kaskart fiksuodami miliampermetro parodymus. Matavimu duomenis surašykite į 1 lentelę.
6

Gama spindulių absorbcijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados. Yra 3 rūšių radioaktyvieji spinduliai: a (Helio branduoliai), b (elektronų srautas), g (labai trumpas elektromagnetinės bangos). G bangas sudaro fotonai. G spindulys, skrisdamas medžiaga, silpnėja. Tai Komptono efektas. Be to, jie ne tik absorbuojami, bet ir išsklaidomi branduolinis efektas. Tai gi, siauro spindulių pluoštų intensyvumas medžiagoje mažėja eksponentiniu dėsniu spindulių, praėjusių pro x storio medžiagos sluoksnį, intensyvumas; I0 –krintančių į medžiagą g spindulių intensyvumas. Dydis m vadinamas tiesiniu silpimo koeficientu. Atliekant bandymą su skaitikliu, m apskaičiuojame. Patikriname registravimo įrenginio tinkamumą darbui. Nustatome Geigerio ir Miulerio skaitiklio foną, t.y. Impulsų skaičių per sekundę n, kuriuos sukelia žemės skleidžiami radioaktyvūs ir kosminiai spinduliai. Tą galime paskaičiuoti uždėję ant konteinerio angos švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių nuėmę švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių n1, n2 per vieną sekundę, kurios sukelia pro skirtingas medziagas praėję g spinduliai. Baigę matuoti isjungiame aparatūrą ir konteinerio angą užsklendžiam ekranu. Mikrometru išmatuojame medžiagų storius. Apskaičiuojame reikalingus dydžius. Absorbuojanti medžiaga. Tankiai. Atlikus bandymą pastebėjome, kad g spinduliai sunkiau praeina per storesnę ir tankesnę medžiagą. Galime daryti išvadą, kad esant radioaktyviam pavojui reikia slėptis už storų sienų (geriausia švino). Laboratorinis darbas Nr g spindulių absorbcija. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficienetus ir pusstorius dviem skirtingomis...
0

Gama spindulių silpimo medžiagoje nustatymasparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: G Spindulių silpimo medžiagoje nustatymas. Darbo tikslas: nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficientus ir pusstorius dviem skirtingomis medžiagomis. Darbo aparatura: švino konteineris, Geigerio ir Miulerio skaitiklis, ekranas, maitinimo blokas, rezistorius skaitmeninis įrenginys ПCO2- Darbo eiga: t = 300s; Naturalus radioaktyvumo fonas: n = 330/300 = 1 imp/s; Žalvaris: N1’ = 429/300 = 43 imp/s; Aliuminis: N2’ = 506/300 = 1.
0

Gama spindulių silpimo medžiagoje tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: G spindulių silpimo medžiagoje tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados. Yra 3 rūšių radioaktyvieji spinduliai: a (Helio branduoliai), b (elektronų srautas), g (labai trumpas elektromagnetinės bangos). G bangas sudaro fotonai. G spindulys, skrisdamas medžiaga, silpnėja. Tai Komptono efektas. Be to, jie ne tik absorbuojami, bet ir išsklaidomi branduolinis efektas. Tai gi, siauro spindulių pluoštų intensyvumas medžiagoje mažėja eksponentiniu dėsniu. I - g spindulių, praėjusių pro x storio medžiagos sluoksnį, intensyvumas; I0 –krintančių į medžiagą g spindulių intensyvumas. Dydis m vadinamas tiesiniu silpimo koeficientu. Atliekant bandymą su skaitikliu, m apskaičiuojame pagal. Patikriname registravimo įrenginio tinkamumą darbui. Nustatome Geigerio ir Miulerio skaitiklio foną, t.y. Impulsų skaičių per sekundę n, kuriuos sukelia žemės skleidžiami radioaktyvūs ir kosminiai spinduliai. Tą galime paskaičiuoti uždėję ant konteinerio angos švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių nuėmę švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių n1, n2 per vieną sekundę, kurios sukelia pro skirtingas medziagas praėję g spinduliai. Baigę matuoti isjungiame aparatūrą ir konteinerio angą užsklendžiam ekranu. Mikrometru išmatuojame medžiagų storius. Apskaičiuojame reikalingus dydžius. Absorbuojanti medžiaga. Atlikus bandymą pastebėjome, kad g spinduliai sunkiau praeina per storesnę ir tankesnę medžiagą. Galime daryti išvadą, kad esant radioaktyviam pavojui reikia slėptis už storų sienų (geriausia švino). Laboratorinis darbas g spindulių silpimo medžiagoje tyrimas. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficienetus ir...
0

Paieška


bottom