top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Elektrostatinio lauko tyrimas 2parsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Elektrostatinio lauko tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo eiga. Rezultatai. Išvados. Elektrostatinio lauko tyrimas elektrolizinės vonelės metodu. Pagrindinė elektrinio lauko savybė - sugebėjimas veikti elektros krūvius jėga. Be statinio elektrinio lauko egzistuoja ir kintantis laike elektrinis laukas, kuris jau nėra neatskiriamai susijęs su elektros krūviais. Kai statinių ir kintamųjų elektrinių laukų savybės sutampa, mes lauką vadiname tiesiog elektriniu. Vienodo ženklo elektros krūviai vienas kitą stumia, skirtingo ženklo - traukia. Krūvių sąveikos jėga vakuume yra didesnė už tų pačių krūvių sąveikos jėgą kitoje aplinkoje. Fizikinis dydis, parodantis, kiek kartų krūvių sąveikos jėga duotoje aplinkoje yra mažesnė už jų sąveiką vakuume, vadinamas aplinkos dielektrine skvarba. Dviejų taškinių elektros krūvių sąveikos jėgą išreiškia Kulono dėsnis. Vienetinis vektorius, nukreiptas nuo q1 ir q. Elektrinis laukas apibūdinamas stiprumo vektoriumi E - jėga, kuria laukas veikia teigiamą elektros krūvio vienetą kiekviename lauko erdvės taške. Vektorius E būna nukreiptas šios jėgos veikimo kryptimi. E = f/q. Elektrinio lauko stiprumas įvairiose lauko vietose yra skirtingas. Jeigu E visuose taškuose vienodas, tai laukas yra vienalytis. Elektrinis laukas yra vaizduojamas grafiškai lauko stiprumo linijomis. Tai linijos, kurių kiekvieno taško liestinė sutampa su lauko stiprumo vektoriaus kryptimi. Tariama, kad elektrinio lauko stiprumo linijos prasideda teigiamuose ir baigiasi neigiamuose krūviuose. Energijos požiūriu elektrinis laukas apibūdinamas fizikiniu dydžiu, vadinamu lauko potencialu. Lauko taško potencialas apibrėžiamas elektrinio lauko nagrinėjamame taške patalpinto elektros krūvio vieneto sąveikos...
0

Elektrostatinis laukasparsisiųsti


Lapų skaičius: 17
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Ekeltrostatinis laukas vakuume. Elektros krūvis. Krūvio diskretiškumas(kvantavimas). Krūvio tvermės dėsnis. Krūvių sąveika ir kulono dėsnis. Elektrostatinis laukas. Lauko stipris. Lauko grafinis vaizdavimas. Taškinio kūvio elektrinis laukas. Elektrostatinių laukų superpozicijos principas. Elektrinis dipolis. Dipolio sukurto elektrinio lauko stiprio skaičiavimas (be išvedimo geometrinė schema). Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso dėsnis. Begalinės tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio lauko stiprio apskaičiavimas taikant gauso dėsnį. Darbas atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Krūvio elektrostatiniame lauke potencinė energija. Elektrostatinio lauko potencialas, potencialų skirtumas. Ekvipotencialinis paviršius. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. (brezinys). Elektrostatinis laukas dielektrike. Dielektrikai. Laisvieji ir surištieji krūvininkai. Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Poliarizacijos vektorius. Elektroninė dielektrikų poliarizacija. Polinė molekulė elektriniame lauke. Orientacinė poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Santykinė dielektrinė skvarba. Gauso dėsnis dielektrikui. Eiektrinė slinktis. Segnetoelektrikai ir supratimas apie pjezoelektrikus, piroelektrikus. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. -viduje laidininko, patalpinto elektriniame lauke, elektrinio. Lauko stipris. Elektrostatinė apsauga. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Kondensatoriai. Plokščiojo kondensatoriaus elektrinė talpa. Įelektrinto kondensatoriaus energija. Elektrinio lauko energijos turinis tankis. Nuolatinė elektros srovė. Nuolatinė laidumo srovė. Srovės stipris, tankis. Srovės tankio ir krūvininkų koncentracijos ryšys. Omo dėsnis.elektrovara. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektrinė varža. Savitoji varža. -srovės darbas ir galia. -klasikinės elektroninės laidumo teorijos pagrindai. Omo dėsnio diferencialinė išraiška. -elektros srovė dujose. Dujų jonizacija ir krūvininkų rekombinacija. Nesavaiminis išlydis dujose. Išlydžio voltamperinė charakterisitka. Savaiminio išlydžio tipai. Žėrintis (rusenantis), jam susidaryti reikiamos sąlygos. Dujų plazmos samprata. Svarbiausios plazmos savybės. -reikalingos sąlygos srovės tekėjimui vakuume. Termoelektroninė emisija. Ričardsono ir dašmeno formulė. Svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos. Magnetinė indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Srovės elemento sukurtas magnetinis laukas. Bio ir savaro dėsnis. Magnetinio lauko stipris. -magnetinio lauko superpozicijos principas. Tiesiu laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Apskritiminės srovės magnetinis laukas. Magnetinio lauko sūkuriškumas. Visuminės srovės dėsnis laidumo srovėms. -visuminės srovės dėsnio taikymas. Solenoido magnetinis laukas. Magnetinis srautas. Gauso dėsnis magnetiniam laukui. Magnetinio lauko ir elektros srovės sąveika. Ampero jėga. Ampero dėsnis. Rėmelis, kurio teka srovė, vienalyčiame magnetiniame lauke. Magnetinių jėgų sukimo momentas. Krūvininkų judėjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jėga. -lorenco jėgos praktinio taikymo pavyzdžiai. Holo reiškinys.
10

Fizikaparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Molekulių pasiskirstymas pagal greičius. V. V. V. V+dv. Dn~ndv. V. F(x). Dn=f(v)ndv. V. Dn/n =f(v)dv-parodo tikimybę, kad molek. Greitis yra intervale nuo v ikiv+dv. Dn/ndv=f(v)-parodo tikimyb3 kad mol. Yra intervale nuo v. V+ f(v)=4p(m/2pkT)3/2v2e-mv2/2kT. Dn=f(v)ndv=4p(m/2pkt)3/2n*. *v2e-mv2/2ktdv. Df(v)/dv=. Vt=(2kTN/mNa)1/ K=r/na vt=(2rt/m)1/ vt. Statistiniai molekulių greičiai. Vvid. =(8kT/pM)1/ v2vid=hfof(v)dv. (v2vid. )1/2=v~. V~=(3kT/m)1/2=(3RT/M)1/ vt<vvid<v~. Barometrine formule. Bolcmano pasiskirstymas. Vidutinis laisvasis kelias. Dujų plėtimosi darbas. Liekant. Adiabatinis procesas. Grįžtamieji ir negrįžt procesai. Šiluminių mašinų veikimo principas. Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas. Entropija. 2-termodin. Dėsnis. Pernešimo reišk. Nepusiausvyrose sist. Difuzija. Dujų klampa. Šilumos laidumas. Realios dujos. Normalaus tankio dujose kiekv. Molekulė per 1s vidutiniškai su. Kv. Atveju tai gali pakisti mole. Kulės modulis ir kryptis. Dėl to molekulės judėjimas yra chaoti. Škas, todėl molekulės juda įvai. Nagrinėjame molek. Pasiskirstymą tik pagal greičių. Modulius v. Negalime atsakyti kiek mole. Kulių juda konkrečiu greičiu v. Galima atsakyti kiek molek. Tū. Moduliai yra intervale: nuo v iki. Las plotis dv yra labai mažas lyginant su greičiu v (dv<<n), tai. Dn būna proporcingas intervalo. Ir molek. Koncentracija dn~ndv. Šiame reiškinyje proporcingumo. Koeficientas priklauso nuo grei. Čio v. F(x). Kulių turi v greičius intervale. F(v) vad. Molekulių pasiskirstymas pagal greičių modulius, funkcija. Anglų fizikas Maksvelis nagr. Vienodų molekulių dujas, kai jos. Yra termodinaminėje pusiausvyroje ir be galo didelia. Me inde. Statistinės fizikos metodais gavo pasiskirstymo iš. Maksvelio pasiskirstymas. M. Vienos mol. Masė. Temperatūra. Fiksuota. Tikimiausias greitis -tai greitis. Kuriam artimai juda didžioji molekulių dalis. Tikimiausią gr. Randame iš ekstremumo...
0

FIZIKA Pirmo pusmečio šperaparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1.Ka vad. Atskaitos sistema ? Kokias zinote koordinaciu sistemas ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema. 2.Ka vad poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui 3.Ka vad. Greiciu, pagreiciu ? Kaip nustatomos ju kryptis ? 4.Ka charakterezuoja tangentinis, normalinis pagreiciai ? Kam lygus ju moduliai ? 5.Sukamojo judejimo kinematika. Ka vad. Kampiniu greiciu, pagreiciu ? Kokios ju kryptis ? 6. Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio? 7. Kokia atskaitos sistema vad. inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? 8. Ką tvirtina I Niutono dėsnis? 9. Ką vad. kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį 12. Nuodugniai išnagrinėkite impulso tvermės dėsnį? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. 13.Koks skirtumas tarp energijos ir darbo savokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. 15. Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. 16.Potencinė energija. Jos išraiška. 10. Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k – pastovus dydis, t – laikas. 11.Paaiskinkite ka tvirtina trecias Niutono desnis.
0

Fizikos 8 klasės pagrindaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Fizika Fizika – vienas iš gamtos mokslų. Fizika tiria: •Fizikinius reiškinius – gamtoje vykstančius reiškinius, dėl kurių vienos medžiagos nevirsta kitomis ( pvz., kūnų judėjimą, šviesos sklidimą, elektros srovės tekėjimą); •Fizikinius kūnus – aplinkos daiktus, taip pat rbotą medžiagų kiekį ( knygą, Saulę, ledėsi ir pan.) •Medžiagas – ( vandenį, metalus, stiklą ir pan.) ir jų savybes ( tankumą, laidumą ir pan.) Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai:
6

Fizikos formulėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Plotas. Tūris. Tankis. Svoris. Vidutinis greitis. Darbas. Potencinė energija. Jėgos momentas. Nekiln. skridinys. Slėgis. Archimedo jėga. Kuro degimo šiluma. Virimas. El. srovės stipris. L. Elektrinė varža. Srovės stipris. Įtampa. Varža. Omo dėsnis. Šilumos kiekis. Elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Kintamoji elektros srovė. El. srovės darbas. Elektros srovės galia. Saviindukcija. Lygiagretusis jungimas. Skritulio plotas. Greitis. Sunkio jėga. Jėga. Pagreitis. Galia. Kinetinė energija. Sverto taisyklė: Svertas pusiausviras tada, kai jį veikiančios jėgos atvirkščiai proporcingos jų pečiams. Kiln. skridinys. Skysčio stulpelio slėgis. Šilumos kiekis. Lydimasis. Naudingumo koeficientas. Elektrinė įtampa. Rutulio tūris. Nuoseklusis jungimas. Lygiagretusis jungimas
6

Fizikos įvadasparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Fizikos ryšys su kitais mokslais. Fizikos dėsniai. Fizikinių dydžių matavimo vienetai. 2. Slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematika. Greitis, jo projekcijos ir komponentės. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Sukamasis judėjimas. Normalinio ir tangentinio pagreičių modulių ryšys su kampinio greičio ir pagreičio moduliais. ilgis, masė, laikas, termodinaminė temperatūra, elektros srovės stipris, šviesos stipris ir medžiagos kiekis. plokščiasis kampas ir erdvinis kampas. Materialusis taškas. Atskaitos sistema fizikoje. Sukamojo judėjimo samprata. Kampinis greitis ir pagreitis. Linijinio ir kampinio greičių ryšys.
0

Fizikos konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 8
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Pirmasis Niutono dėsnis. Dinamika nagrinėja kūnų sąveikos įtaką jų mechaniniam judėjimui. Klasikinės mechanikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos sąvoka. Judesio kiekis. K=mv . Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Mechaninės sistemos masių centras ir jo judėjinio dėsnis. Vidinės ir išorinės jėgos. išoriniais kūnais. Uždaroji sistema. Judesio kieklo momentas. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Harmoninio svyravimo lygtis ir jos sprendinys. Svyravimo faze. Slopinimo dekrementas. Sferinės bangos lygtis. Stovinčiosios bangos lygtis. Termodinaminis tyrimo metodas. Termodinaminė sistema. Termodinaminiai parametrai ir būsenos lygtis. Bangos ilgis . Sklindančios bangos lygtis. Pusiausviroji būsena. Pusiausvirasis procesas. Idialiųjų dujų molekulinės teorijos pagrindinė lygtis. Absoliutinė temperatūra. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetinė energija. Harmoninis svyravimas. Slopinamieji svyravimai. Priverstinių svyravimų diferencialinės lygties sprendinys. Rezonansas. Termodinaminis tyrimo metodas ir pagrindinės termodinamikos sąvokos. Kiekvienas kūnas išlaiko rimties arba tolygaus tlesiaeigio judėjimo buseną tol, kol kitų kūnų poveikis jo nepriverčia tą būseną pakeisti.
6

Fizikos medžiaga I koliuiparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Ka vad. Atskaitos sistema ? Kokias zinote koordinaciu sistemas ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema. Atskaitos sistema sudaro koordinaciu sistema susieta su kokiu nors kunu ar kunu grupe ir laikui atskaiciuoti prietaisas – laikrodis. Ka vad poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui ?.Ka vad. Greiciu, pagreiciu ? Kaip nustatomos ju kryptis ?. Ka charakterezuoja tangentinis, normalinis pagreiciai ? Kam lygus ju moduliai ?. Sukamojo judejimo kinematika. Ka vad. Kampiniu greiciu, pagreiciu ? Kokios ju kryptis ?. Isilgai pastoviosios sukimosi asies nukreipkime asi Oz Laisvai pasirinkime kune taska D kurio spindulys vektorius r sudaro su asimikampa. 6. Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio?. Materialaus taško judėjimui apibūdinti įvedamas vektorinis fizikinis dydis – greitis, kuris apibūdina ir judėjimo greitumą, ir judėjimo kryptį nagrinėjamu laiko momentu. 7. Kokia atskaitos sistema vad. inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė?. 8. Ką tvirtina I Niutono dėsnis?. 9. Ką vad. kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį. Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k – pastovus dydis, t – laikas. Paaiskinkite ka tvirtina trecias Niutono desnis. Nuodugniai išnagrinėkite impulso tvermės dėsnį? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo savokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. 14. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį?. 15. Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. Kūno kinetinė energija - tai kūnų mechaninio judėjimo energija. Tarkim kad, kūną, kurio masė-m, greitis-v=0, pradeda veikti jėga. Potencinė energija. Jos išraiška. Kūnų sistemos potencinė e. – tai tokia energija, kurią lemia kūnų tarpusavio padėtis ir tarp jų veikiančios jėgos. 17.Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokias dydžiais jis yra charakterizuojamas?. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Kokios reikalingos sąlygos, kad galiotų mechaninės energijos dėsnis ?. 19. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kaip juos atskirti?. 20. Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Koks dydis vad. kūno inercijos momentu? Pateikite pavyzdžių. Kietojo kūno sukimasis apie ašį yra toks judėjimas kai bent dviejų jo taškų A ir B greičiai yra lygūs nuliui. Sukamojo judėjimo kinetinė energija. Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos?. Išveskite sukamąjam judėjimui dinamikos lygtį. Nuodugniai išnagrinėkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Koks įrenginys vadinamas giroskopu? Kokiems tikslams jis naudojamas?. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Nagrinėjant kūnų judėjimą galima pasirinkti bet kokią atskaitos sistemą. Kyla klausimas kaip pasikeis pereinant iš vienos atskaitos sistemos į kitą. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą?. 28. Specialios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacija. Einšteinas kurdamas reliatyvumo teoriją priėmė kad galioja šie postulatai. 29.Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai?.
2

Fizikos optikos egzamino paruoštukėparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Atomu saveikos molekuleje samprata. Joninis ryšys. Valentinis ryšys. Rotaciniai energijos lygmenys. Vibraciniai energijos lygmenys. Kvantiniu stiprintuvu ir generatoriu veikimo pricipas. Kvantiniu generatoriu praktinis naudojimas. Kvantinės elektronikos taikymas. Fononai. Branduoliniu reakciju samprata, tipai, ju efektyvusis skerspjuvis:. Branduolių dalinimosi reakcija. Molekuliniai spektrai. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Molekulės elektronų lygmenys. Vandenilio atomo emisijos ir absorbcijos spektrai. Fermio energija. Elektronines dujos.Fermio energija. Fotonai. Metalu silumine talpa. Superlaidumas Metalu elektrinis laidumas: Puslaidininkiai. Savasis ir priemaisinis laidumas. Atomo branduolio mase, kruvis, spindulys, tankis, sukinys ir magnetinis momentas. Branduolio modeliai. Atomo branduolio nukleoninis modelis.(mase,kruvis,spindulys.ir kt.). Radiaktyviosios spinduliuotes ir medziagos saveika. Branduolių sintezės reakcija. Branduoliu savasis dalijimasis.Spontanines ir valdomos branduolines reakcijos. Brandoliniai reaktoriai. Daleles ir antidales. Atsiradimas ir anihiliacija. Antimedziagos samprata ir jos egzistavimo galimybe. Kvarku samprata. Leiptoninio. Pasiskirstymo funkcija. Bozes-Einsteino, Fermio-Dirako skirtiniai.Bozonai ir fermijonai. Fermio ir Dirako pasiskirstymas. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostines teorijos poziuriu. Branduoliniu jegu savybes:. Radioaktyvusis suirimas , jo desnis ir desningumai. Reaktoriu tipai. Energetiniai. reaktoria. Tyrimu reaktoriai. Greituju neutronu. Atomu saveikos molekuleje samprata. Joninis ryšys. Valentinis ryšys. Rotaciniai energijos lygmenys. Vibraciniai energijos lygmenys. Kvantiniu stiprintuvu ir generatoriu veikimo pricipas. Kvantiniu generatoriu praktinis naudojimas. Kvantinės elektronikos taikymas. Fononai. Branduoliniu reakciju samprata, tipai, ju efektyvusis skerspjuvis:. Branduolių dalinimosi reakcija.
0

Paieška


bottom