Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ka vad. Atskaitos sistema ? Kokias zinote koordinaciu sistemas ? Nuodugniai isnagrinekite Dekarto koordinaciu sistema. Atskaitos sistema sudaro koordinaciu sistema susieta su kokiu nors kunu ar kunu grupe ir laikui atskaiciuoti prietaisas – laikrodis. Ka vad poslinkio vektoriumi?Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui ?.Ka vad. Greiciu, pagreiciu ? Kaip nustatomos ju kryptis ?. Ka charakterezuoja tangentinis, normalinis pagreiciai ? Kam lygus ju moduliai ?. Sukamojo judejimo kinematika. Ka vad. Kampiniu greiciu, pagreiciu ? Kokios ju kryptis ?. Isilgai pastoviosios sukimosi asies nukreipkime asi Oz Laisvai pasirinkime kune taska D kurio spindulys vektorius r sudaro su asimikampa. 6. Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio?. Materialaus taško judėjimui apibūdinti įvedamas vektorinis fizikinis dydis – greitis, kuris apibūdina ir judėjimo greitumą, ir judėjimo kryptį nagrinėjamu laiko momentu. 7. Kokia atskaitos sistema vad. inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė?. 8. Ką tvirtina I Niutono dėsnis?. 9. Ką vad. kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį. Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k – pastovus dydis, t – laikas. Paaiskinkite ka tvirtina trecias Niutono desnis. Nuodugniai išnagrinėkite impulso tvermės dėsnį? Kokiose atskaitos sistemose jis galioja. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo savokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. 14. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį?. 15. Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. Kūno kinetinė energija - tai kūnų mechaninio judėjimo energija. Tarkim kad, kūną, kurio masė-m, greitis-v=0, pradeda veikti jėga. Potencinė energija. Jos išraiška. Kūnų sistemos potencinė e. – tai tokia energija, kurią lemia kūnų tarpusavio padėtis ir tarp jų veikiančios jėgos. 17.Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokias dydžiais jis yra charakterizuojamas?. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Kokios reikalingos sąlygos, kad galiotų mechaninės energijos dėsnis ?. 19. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kaip juos atskirti?. 20. Kietojo kūno sukamasis judėjimas. Koks dydis vad. kūno inercijos momentu? Pateikite pavyzdžių. Kietojo kūno sukimasis apie ašį yra toks judėjimas kai bent dviejų jo taškų A ir B greičiai yra lygūs nuliui. Sukamojo judėjimo kinetinė energija. Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos?. Išveskite sukamąjam judėjimui dinamikos lygtį. Nuodugniai išnagrinėkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Koks įrenginys vadinamas giroskopu? Kokiems tikslams jis naudojamas?. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Nagrinėjant kūnų judėjimą galima pasirinkti bet kokią atskaitos sistemą. Kyla klausimas kaip pasikeis pereinant iš vienos atskaitos sistemos į kitą. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą?. 28. Specialios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacija. Einšteinas kurdamas reliatyvumo teoriją priėmė kad galioja šie postulatai. 29.Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai?.
| |
Fizikos optikos egzamino paruoštukė Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Atomu saveikos molekuleje samprata. Joninis ryšys. Valentinis ryšys. Rotaciniai energijos lygmenys. Vibraciniai energijos lygmenys. Kvantiniu stiprintuvu ir generatoriu veikimo pricipas. Kvantiniu generatoriu praktinis naudojimas. Kvantinės elektronikos taikymas. Fononai. Branduoliniu reakciju samprata, tipai, ju efektyvusis skerspjuvis:. Branduolių dalinimosi reakcija. Molekuliniai spektrai. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Molekulės elektronų lygmenys. Vandenilio atomo emisijos ir absorbcijos spektrai. Fermio energija. Elektronines dujos.Fermio energija. Fotonai. Metalu silumine talpa. Superlaidumas Metalu elektrinis laidumas: Puslaidininkiai. Savasis ir priemaisinis laidumas. Atomo branduolio mase, kruvis, spindulys, tankis, sukinys ir magnetinis momentas. Branduolio modeliai. Atomo branduolio nukleoninis modelis.(mase,kruvis,spindulys.ir kt.). Radiaktyviosios spinduliuotes ir medziagos saveika. Branduolių sintezės reakcija. Branduoliu savasis dalijimasis.Spontanines ir valdomos branduolines reakcijos. Brandoliniai reaktoriai. Daleles ir antidales. Atsiradimas ir anihiliacija. Antimedziagos samprata ir jos egzistavimo galimybe. Kvarku samprata. Leiptoninio. Pasiskirstymo funkcija. Bozes-Einsteino, Fermio-Dirako skirtiniai.Bozonai ir fermijonai. Fermio ir Dirako pasiskirstymas. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostines teorijos poziuriu. Branduoliniu jegu savybes:. Radioaktyvusis suirimas , jo desnis ir desningumai. Reaktoriu tipai. Energetiniai. reaktoria. Tyrimu reaktoriai. Greituju neutronu. Atomu saveikos molekuleje samprata. Joninis ryšys. Valentinis ryšys. Rotaciniai energijos lygmenys. Vibraciniai energijos lygmenys. Kvantiniu stiprintuvu ir generatoriu veikimo pricipas. Kvantiniu generatoriu praktinis naudojimas. Kvantinės elektronikos taikymas. Fononai. Branduoliniu reakciju samprata, tipai, ju efektyvusis skerspjuvis:. Branduolių dalinimosi reakcija.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Schema Darbe esantys žodžiai: Medžiagos tankis. Kelias. Laikas. Greitis. Pagreitis. Jėga. Sunkio jėga. Kūno svoris. Mechaninis darbas. Galia. Potencinė energija. Kinetinė energija. Naudingumo koeficientas. Slėgis. Skysčio stulpelio slėgis. Archimedo jėga. Linijinis greitis. Jėgų atstojamoji. Svyravimo periodas. Bangos ilgis. Bangos sklidimo greitis. Garso greitis. Jėgos momentas. Sverto taisyklė. Nuožulnioji plokštuma. Paskalio dėsnis. Susisiekiantieji indai.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Elektrostatinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema ir jos taikymas. Elektrinis laukas dialektrikose. Segnetoelektrikai. Dielektrikų poliarizacijos vektorius. Taškinių krūvių sistemos, sferos, dipolio elektrostatinis laukas. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Pjezoelektrinis ir elektrostatinis efektai bei jų taikymas. Elektrostatinio lauko stipris, kaip potencialo gradientas. Elektrostatinio lauko energija, jos tūrinis tankis. Potencialu skirtumas, elektrovara ir įtampa. Nuolatinės srovės dėsniai. Elektrinė talpa. Krūvių sistemos ir įelektrinto laidininko energija. Srovės tankis. Kirchhofo dėsnis. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Diferencialinė Omobei Džaulio ir Lenco dėsnių išraiška. Metalų varžos priklausomybė nuo temperatūros. Objektų magnetinė sąveika. Holo efektas. Laukų superpozicijos principas. Superlaidumas. Elektringujų dalelių valdymas ir jo techninis taikymas. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis. Lorenco jėga. Judančių krūvių magnetiniai laukai. Magnetinis srautas. Elektromagnetinė indukcija. Indukcijos elektrovaros elekrtoninis mechanizmas. Srovės magnetinis momentas. Magnetinės indukcijos vektoriaus cirkuliacija. Faradėjaus ir Lenco dėsnis. Saviindukcija. Induktyvumas. Medžiagos magnetinės savybės. Feromagnetizmo prigimtisDomenai. Medžiagos įmagnetejimas ir jo mechanizmas. Magnetinio lauko energija. Laisvieji, slopinamieji ir priverstiniai virpesiai virpamajame kontūre. Histerėzis Kiuri temperatūra. Dia- ir Paramagnetikai. Slinkties srovė, jos tankis. III Maksvelio lygtis . Pointingo vektorius. Elektromagnetinės bangos. Priverstiniai virpesiai. Maksvelio lygtys integralineje formoje. Maksvelio I lygtis. II Maksvelio lygtis. Slopinamieji virpesiai.
| |
Fizikos pilnas mokyklos kursas konspektas Lapų skaičius: 23 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kelias. Kūno poslinkiu. Poslinkis. atstumo. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Dažnis. Kampinis greitis. Įcentrinis pagreitis. Inercinė ataskaitos sistema. Neinercinė ataskaitos sistema. Antrasis Niutono dėsnis. Jėga. Deformacija. Tamprumo jėga. Judėjimo kiekis. Nesvarumas. Naudingumo koeficientas. Mechaninė energija. Spyruoklės potencinė energija. Kinetinė energija. Fazė. atspindžio dėsniai. atspindžio kampas. Absoliutinis lūžio rodiklis. ribiniu visiško atspindžio kampu lęšiu. Judėjimo nepriklausomumo dėsnis. Kreivaeigis judėjimas. Kūno svoris. Įcentrinė jėga. Trinties jėga. Darbas ir energija. Kinetinės energijos teorema. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Skysčių ir dujų mechanika. Svyravimai ir bangos. Mechaniniai svyravimai. Periodas. Dažnis. Amplitudė. Harmoniniai svyravimai. Matematinė svyruoklė. Gražinamoji jėga. Spyruoklės svyravimu periodas. Bangavimas. Koherentinės bangos. Interferencija. Interferencijos maksimumo sąlyga. Interferencijos minimumo sąlyga. Difrakcija. Molekulinė fizika. Molekulių veikimo siekis. Vidinė energija. Temperatūra. Dujos – medžiagos agregatinė būsena, kurioje molekulių kinetinė energija yra didesnė už sąveikos energija. Idealiosios dujos. Avogadro skaičius. Molis. Izoterminis arba Boilio ir Marioto dėsnis. Vakuumas. Izoprocesai. Klaiperono ir Mendelejevo lygtis. Huko dėsnis. Santykinė deformacija. Mechaninis įtempimas. Elektrinis laukas. Elektrinio lauko stipris. Kulono dėsnis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Savitoji lydymosi šiluma. Elektra. Ekvipotencialinės linijos.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Harmoniniai svyravimai. Harmoninių svyravimų diferencialinės lygties išvedimas, jos sprendinys ir jo grafinis vaizdavimas. Lygtis. Pagrindinės harmoninių svyravimų charakteristikos. A. Harmoningai svyruojančio kūno greitis, pagreitis, energija. Šių charakteristikų matematinės išraiškos ir grafikai. Poslinkio, greičio, pagreičio priklausomybė nuo laiko. Energija. Matematinės, fizinės, spyruoklinės ir sukamosios svyruoklės. Šių svyruoklių svyravimų charakteristikos ir jų priklausomybė nuo svyruoklių parametrų. Vienos krypties harmoninių svyravimų sudėtis. Mūša. Slopinamieji svyravimai. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis, jos sprendinys ir grafikas. Priverstiniai svyravimai. Diferencialinės lygties sudarymas, jos galutinis sprendinys (galima be išvedimo) ir paaiškinimas. Rezonansas. Bangų samprata. Bangų tipai ir pagrindinės charakteristikos. Elementarios bangos lygties sudarymas. Diferencialinė bangos lygtis ir jos sprendinys. Bangų sudėtis ir interferencija. Interferencinių maksimumų ir minimumų susidarymo sąlygos. Stovinčiųjų bangų susidarymas. Bangos energija. Energijos tūrinis tankis, intensyvumas, galingumas. Sferinės bangos lygties išvedimas. Pirmojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam procesui. Kas yra svyravimo dažnis? Kas yra svyravimo periodas? Kas yra svyravimo amplitudė? A. Kas yra bangos ilgis? Kas yra svyravimo fazė? Kas yra pradinė svyravimo fazė? Nuo ko priklauso fizinės svyruoklės svyravimo periodas? Fizinės svyruoklės periodas. Nuo ko priklauso matematinės svyruoklės svyravimo periodas? Nuo ko priklauso sukamosios svyruoklės svyravimo periodas? Nuo ko priklauso spyruoklinės svyruoklės svyravimo periodas? Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Nuo ko priklauso priverstinių svyravimų amplitudė? 12 kas yra rezonansas? Kas yra mūša? Nuo ko priklauso mūšos dažnis? Ką vadiname banga?
| |
Lapų skaičius: x Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Turinys. Vakuuminis fatoelementas. Vakuuminio fotoelemento panaudojimas. Fotoelektroninis daugintuvas. Fotoelektroniniai daugintuvai naudojami. Saulės baterijos. Saulės baterijų panaudojimas. Vakuuminis fotoelementas. Dujinis fotoelementas. Vidinis ir užtvarinis fotoefektas. Saulės baterijos.
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados. Yra 3 rūšių radioaktyvieji spinduliai: a (Helio branduoliai), b (elektronų srautas), g (labai trumpas elektromagnetinės bangos). G bangas sudaro fotonai. G spindulys, skrisdamas medžiaga, silpnėja. Tai Komptono efektas. Be to, jie ne tik absorbuojami, bet ir išsklaidomi branduolinis efektas. Tai gi, siauro spindulių pluoštų intensyvumas medžiagoje mažėja eksponentiniu dėsniu spindulių, praėjusių pro x storio medžiagos sluoksnį, intensyvumas; I0 –krintančių į medžiagą g spindulių intensyvumas. Dydis m vadinamas tiesiniu silpimo koeficientu. Atliekant bandymą su skaitikliu, m apskaičiuojame. Patikriname registravimo įrenginio tinkamumą darbui. Nustatome Geigerio ir Miulerio skaitiklio foną, t.y. Impulsų skaičių per sekundę n, kuriuos sukelia žemės skleidžiami radioaktyvūs ir kosminiai spinduliai. Tą galime paskaičiuoti uždėję ant konteinerio angos švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių nuėmę švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių n1, n2 per vieną sekundę, kurios sukelia pro skirtingas medziagas praėję g spinduliai. Baigę matuoti isjungiame aparatūrą ir konteinerio angą užsklendžiam ekranu. Mikrometru išmatuojame medžiagų storius. Apskaičiuojame reikalingus dydžius. Absorbuojanti medžiaga. Tankiai. Atlikus bandymą pastebėjome, kad g spinduliai sunkiau praeina per storesnę ir tankesnę medžiagą. Galime daryti išvadą, kad esant radioaktyviam pavojui reikia slėptis už storų sienų (geriausia švino). Laboratorinis darbas Nr g spindulių absorbcija. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficienetus ir pusstorius dviem skirtingomis...
| |
Gama spindulių silpimo medžiagoje nustatymas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: G Spindulių silpimo medžiagoje nustatymas. Darbo tikslas: nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficientus ir pusstorius dviem skirtingomis medžiagomis. Darbo aparatura: švino konteineris, Geigerio ir Miulerio skaitiklis, ekranas, maitinimo blokas, rezistorius skaitmeninis įrenginys ПCO2- Darbo eiga: t = 300s; Naturalus radioaktyvumo fonas: n = 330/300 = 1 imp/s; Žalvaris: N1’ = 429/300 = 43 imp/s; Aliuminis: N2’ = 506/300 = 1.
| |
Gama spindulių silpimo medžiagoje tyrimas Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: G spindulių silpimo medžiagoje tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados. Yra 3 rūšių radioaktyvieji spinduliai: a (Helio branduoliai), b (elektronų srautas), g (labai trumpas elektromagnetinės bangos). G bangas sudaro fotonai. G spindulys, skrisdamas medžiaga, silpnėja. Tai Komptono efektas. Be to, jie ne tik absorbuojami, bet ir išsklaidomi branduolinis efektas. Tai gi, siauro spindulių pluoštų intensyvumas medžiagoje mažėja eksponentiniu dėsniu. I - g spindulių, praėjusių pro x storio medžiagos sluoksnį, intensyvumas; I0 –krintančių į medžiagą g spindulių intensyvumas. Dydis m vadinamas tiesiniu silpimo koeficientu. Atliekant bandymą su skaitikliu, m apskaičiuojame pagal. Patikriname registravimo įrenginio tinkamumą darbui. Nustatome Geigerio ir Miulerio skaitiklio foną, t.y. Impulsų skaičių per sekundę n, kuriuos sukelia žemės skleidžiami radioaktyvūs ir kosminiai spinduliai. Tą galime paskaičiuoti uždėję ant konteinerio angos švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių nuėmę švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių n1, n2 per vieną sekundę, kurios sukelia pro skirtingas medziagas praėję g spinduliai. Baigę matuoti isjungiame aparatūrą ir konteinerio angą užsklendžiam ekranu. Mikrometru išmatuojame medžiagų storius. Apskaičiuojame reikalingus dydžius. Absorbuojanti medžiaga. Atlikus bandymą pastebėjome, kad g spinduliai sunkiau praeina per storesnę ir tankesnę medžiagą. Galime daryti išvadą, kad esant radioaktyviam pavojui reikia slėptis už storų sienų (geriausia švino). Laboratorinis darbas g spindulių silpimo medžiagoje tyrimas. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficienetus ir...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
