Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Kompiuterinis modeliavimas ir jo taikymo pavyzdžiai fizikoje Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kompiuterinis modeliavimas ir jo. Taikymo pavyzdžiai fizikoje. Modelių rūšys. Modelių klasifikavimas. Modeliai pagal pateikimo būdą. Užduoties formulavimas. Modelio kūrimas. Modeliavimo rezultatų analizė. Modeliavimo panaudojimas fizikoje. Laboratorinio ir kompiuterinio eksperimento analogija. Kompiuterinis modeliavimas yra panašus į klasikinės tyrimų metodologijos schemą, tačiau čia galime pastebėti kelis svarbius skirtumus. Fizika kaip mokslas atveria plačias galimybes naujų mokymo metodų integravimui ir jų įdiegimui. Šiuo metu sukaupta didelė kompiuterinės technikos panaudojimo fizikiniuose tyrimuose patirtis. Šiuolaikinėje fizikoje vis plačiau taikomas reiškinių ir procesų kompiuterinis modeliavimas. Galima konstatuoti faktą, kad greta bendrosios ir teorinės fizikos atsirado nauja šiuolaikinės fizikos dalis – skaičiuojamoji fizika arba dar kitaip vadinama kompiuterinė fizika. Pagrindinis tyrimo metodas yra kompiuterinis eksperimentas, kurio teorinė bazė yra matematinis modeliavimas, o eksperimentinė bazė – kompiuterinė technika. Taigi kompiuterinėje fizikoje arba kompiuteriniame fizikinių reiškinių modeliavime yra integruojami tokie dalykai, kaip bendroji ir teorinė fizika, matematinė analizė ir kompiuterinės programos.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 8. Kvantinės mechanikos elementai. 8.1. De Broilio hipotezė. De Broilio bangų statistinė prasmė. Eksperimentinis pagrindimas. 1924 m. de Broilis priėjo išvadą, kad ne tik fotonas, bet kiekviena dalelė turi ir bangų, ir dalelių (korpuskulų) savybių (de Broilio hipotezė). Taigi, kiekvieną dalelę galima aprašyti banga, kurios ilgis (kai v
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: 1. Kvantine optika. Siluminio spinduliavimo samprata. 2. Empiriniai desniai. 3. Kamptono reiskinys. Planko ormule. 4. Isorinis fotoefektas. Daugiafotonis fotoefektas. Fetoefekto taikymas. Fotono mase, sklidimo greitis ir judesio kiekis. Boro postulatai. Boro atotykio principas. Postulatai. De Brolio hipoteze, bangu statistine prasme. 8. Heizenbergo neapibreztumu sarysis: kordinatems ir impulsams, energijai ir laikui. 9. Bangine funkcija ir jos standartines salygos. 10. Bendroji Šredingerio lygtis. Stacionariosios Sredingerio lygties sprendinys. 11. Sredingerio lygties taikymas laisvajai dalelei. 12. Sredingerio lygties taikymas dalelej potencialo duobej. 13. Mikrodaleles saveika su potencialiniu barjeru: atspindys. Mikrodaleles saveika su potencialiniu barjeru: prasiskverbimas. Tunelio reiskinys. 15. Tiesinis osciliatorius ir jo energija. 16. Zemano ir Štarko reiskiniai.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 7. Kvantinė optika. 7.1. Šiluminio spinduliavimo mechanizmas, dėsningumai ir grafikai (emisijos ir sugerties gebos, absoliučiai juodas kūnas, Kirchhofo, Stefano ir Bolcmano bei Vyno dėsniai, Planko formulė). 7.2. Optinė pirometrija. 7.3. Išorinis fotoefektas, jo dėsningumai ir jų kvantinis aiškinimas. Daugiafotonis fotoefektas. 7.4. Fotono masė, sklidimo greitis ir judesio kiekis. 7.5. Komptono reiškinys. 7.6. Šviesos slėgis. 7.7. Dvejopa šviesos prigimtis. Spektrinis spinduliavimo tankis. energiniu šviesiu (išspindžiu, integraline emisijos geba). Sugerties (absorbcijos) geba. Kirchhofo dėsnis. konkrečioje temperatūroje kūno emisijos gebos ir absorbcijos gebos santykis nepriklauso nuo to kūno prigimties. Visiems kūnams, tarp jų ir absoliučiai juodam kūnui, jis yra universali dažnio ir temperatūros funkcija, lygi absoliučiai juodo kūno emisijos gebai. Stefano ir Bolcmano dėsnis. 1879m. J.Stefanas, tyrinėdamas kūnų šiluminį spinduliavimą, nustatė, kad jų energinis šviesis yra tiesiogiai proporcingas absoliutinei temperatūrai ketvirtuoju laipsniu. absoliučiai juodo kūno spinduliavimo spektrinio tankio maksimumą atitinkantis bangos ilgis yra atvirkščiai proporcingas kūno temperatūrai. Spinduliavimo kvantų hipotezė ir Planko formulė. Tai reiškia, kad iš katodo išlekiančių elektronų skaičius tiesiogiai proporcingas katodo apšvietai ( pirmasis dėsningumas ). fotoelektronų didžiausia energija priklauso nuo šviesos dažnio ir visai nepriklauso nuo katodo apšvietos. vadinamoji raudonoji fotoefekto riba – didžiausias bangos ilgis arba mažiausias dažnis, kai šviesa dar sukelia fotoefektą. 1905 m. A.Einšteinas parodė, kad visus fotoefekto dėsningumus nesunku paaiškinti padarius prielaidą, kad šviesa išspinduliuojama bei sugeriama ne tolydžiai, o diskretinėmis dalelėmis –kvantais arba fotonais. Fotoefekto taikymas. Šviesa nėra nei klasikinės bangos, nei klasikinės dalelės. Šviesa yra mikrodalelės. Vienuose reiškiniuose labiau išryškėja korpuskulinės savybės, o kituose - bangų savybės.
| |
Laboratorinis darbas Nr.25 Puslaidininkio lygintuvo diodo tyrimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Tikslas: išmatuoti puslaidininkio lygintuvinio diodo voltamperinę charakteristiką, apskaičiuoti lyginimo koeficientą ir nubrėžti jo priklausomybės nuo įtampos grafiką, iš voltamperinės charakteristikos įvertinti p-n sandūros kontaktinį potencialų skirtumą. Darbo eiga: Išvados: išmatavome diodo pralaidumo ir uždarumo įtampas ir sroves, nubrėžėme pralaidumo srovės priklausomybės nuo įtampos grafiką, lyginimo koeficiento priklausomybės nuo įtampos grafikus.
| |
Laidininko specifinės varžos matavimas Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Tikslas: išmatuoti laidininke sudarytą įtampą ir tekančios srovės stiprį ir apskaičiuoti laidininko specifinę varžą. Priemonės: unifikuotas įrenginys epm-01, mikrometras. Darbo metodika ir pagrindinės formulės. Sudarius įtampą, laidininke sukurtas elektrinis laukas priverčia kryptingai judėti krūvininkus. Jų sudarytas elektros srovės stipris lygus elektrinio krūvio kiekiui, pratekančiam laidininko skerspjūviu per laiko vienetą. Bandymo eiga. Įjungiame prietaisą. Išmatuojame laidininko skersmenį d ir apskaičiuojame jo skerspjūvio plotą.
| |
Laidininko su srove kuriamo magnetinio lauko tyrimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Teorinė dalis. Aprašas ir darbo aprašas. Darbo rezultatai. Išvados. Literatūra. Ištirti solenoide tekančios elektros srovės kuriamo magnetinio lauko indukcijos b priklausomybę nuo srovės stiprio ir nuo atstumo r išilgai ašies. Teorinė dalis. Svarbiausia magnetinio lauko charakteristika yra magnetinė indukcija. Ji skaitine verte lygi jėgai, su kuria vienalytis magnetinis laukas veikia 1 m ilgio tiesų laidą, statmeną magnetinės indukcijos linijoms, kai juo teka 1 a stiprio srovė. Magnetinės indukcijos si vienetas yra tesla (t).
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas – susipažinti su labiausiai paplitusiais metaliniais laidininkais (grynaisiais metalais Ir lydiniais), ištirti jų varžos temperatūrines priklausomybes bei nustatyti varžos tamperatūrinius koeficientus. Darbo eiga 1. Patikrinome prietaisų įžeminimą. 2. Įjungėme stendą ERM1 ir matuoklį ECL-3133A. 3. Matuoklio mygtuku L/C/R parinkome varžos matavimo režimą R. Matavimo ribas matuoklis nustatė automatiškai. Indikatorius PAL/SER parodė SER. 4. Ištyrėme esamų pavyzdžių, kurių duomenys pateikti 1.1 lentelėje, temperatūrines varžos priklausomybes.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Nustatyti lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgį bei ištirti Fraunhoferio difrakcijos maksimumų intensyvumus tiesinėje difrakcinėje gardelėje, plyšyje ir Frenelio difrakciją plyšyje. Teorinė dalis. Lazeris spinduliuoja į aplinką monochromatinę plokščiąją bangą, sklindančią išilgai jo vamzdelio ašies. Šiame darbe lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgis nustatomas tiesine difrakcine gardele. Šviesos difrakcija - tai reiškinys, kai šviesos bangos, priėjusios mažas (bangos ilgio eilės) kliūtis, mažas angas arba siaurus plyšius, pastebimai užlinksta. Skiriame du šviesos bangų difrakcijos atvejus: 1) plokščiųjų bangų, vadinamąją Fraunhoferio difrakciją, ir 2) sferinių bangų, vadinamąją Frenelio difrakciją. Apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę plokščiąja monochromatine banga, ekrane susidaro difrakcinis vaizdas
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. nustatyti lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgį, ištirti maksimumų apšviestumus plyšio difrakciniame vaizde Fraunhoferio difrakcijos atveju ir susipažinti su plyšio difrakciniu vaizdu Frenelio difrakcijos atveju. Teorinė dalis. Šviesos difrakcija – tai reiškinys, kai šviesos bangos, sutikdamos mažas kliūtis, mažas angas arba siaurus plyšius, pastebimai užlinksta Skiriame du šviesos bangų difrakcijos atvejus. 1. Plokščiųjų bangų – Fraubhoferio difrakcija,. 2. Sferinių bangų – Frenelio difrakcija. Apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę plokščiąja monochromatine banga, ekrane pasirodo difrakcinis vaizdas. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados. Nustatėme lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgius. Literatūra.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
