top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Kvantinė optikaparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: 1. Kvantine optika. Siluminio spinduliavimo samprata. 2. Empiriniai desniai. 3. Kamptono reiskinys. Planko ormule. 4. Isorinis fotoefektas. Daugiafotonis fotoefektas. Fetoefekto taikymas. Fotono mase, sklidimo greitis ir judesio kiekis. Boro postulatai. Boro atotykio principas. Postulatai. De Brolio hipoteze, bangu statistine prasme. 8. Heizenbergo neapibreztumu sarysis: kordinatems ir impulsams, energijai ir laikui. 9. Bangine funkcija ir jos standartines salygos. 10. Bendroji Šredingerio lygtis. Stacionariosios Sredingerio lygties sprendinys. 11. Sredingerio lygties taikymas laisvajai dalelei. 12. Sredingerio lygties taikymas dalelej potencialo duobej. 13. Mikrodaleles saveika su potencialiniu barjeru: atspindys. Mikrodaleles saveika su potencialiniu barjeru: prasiskverbimas. Tunelio reiskinys. 15. Tiesinis osciliatorius ir jo energija. 16. Zemano ir Štarko reiskiniai.
0

Kvantinė optika 2parsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 7. Kvantinė optika. 7.1. Šiluminio spinduliavimo mechanizmas, dėsningumai ir grafikai (emisijos ir sugerties gebos, absoliučiai juodas kūnas, Kirchhofo, Stefano ir Bolcmano bei Vyno dėsniai, Planko formulė). 7.2. Optinė pirometrija. 7.3. Išorinis fotoefektas, jo dėsningumai ir jų kvantinis aiškinimas. Daugiafotonis fotoefektas. 7.4. Fotono masė, sklidimo greitis ir judesio kiekis. 7.5. Komptono reiškinys. 7.6. Šviesos slėgis. 7.7. Dvejopa šviesos prigimtis. Spektrinis spinduliavimo tankis. energiniu šviesiu (išspindžiu, integraline emisijos geba). Sugerties (absorbcijos) geba. Kirchhofo dėsnis. konkrečioje temperatūroje kūno emisijos gebos ir absorbcijos gebos santykis nepriklauso nuo to kūno prigimties. Visiems kūnams, tarp jų ir absoliučiai juodam kūnui, jis yra universali dažnio ir temperatūros funkcija, lygi absoliučiai juodo kūno emisijos gebai. Stefano ir Bolcmano dėsnis. 1879m. J.Stefanas, tyrinėdamas kūnų šiluminį spinduliavimą, nustatė, kad jų energinis šviesis yra tiesiogiai proporcingas absoliutinei temperatūrai ketvirtuoju laipsniu. absoliučiai juodo kūno spinduliavimo spektrinio tankio maksimumą atitinkantis bangos ilgis yra atvirkščiai proporcingas kūno temperatūrai. Spinduliavimo kvantų hipotezė ir Planko formulė. Tai reiškia, kad iš katodo išlekiančių elektronų skaičius tiesiogiai proporcingas katodo apšvietai ( pirmasis dėsningumas ). fotoelektronų didžiausia energija priklauso nuo šviesos dažnio ir visai nepriklauso nuo katodo apšvietos. vadinamoji raudonoji fotoefekto riba – didžiausias bangos ilgis arba mažiausias dažnis, kai šviesa dar sukelia fotoefektą. 1905 m. A.Einšteinas parodė, kad visus fotoefekto dėsningumus nesunku paaiškinti padarius prielaidą, kad šviesa išspinduliuojama bei sugeriama ne tolydžiai, o diskretinėmis dalelėmis –kvantais arba fotonais. Fotoefekto taikymas. Šviesa nėra nei klasikinės bangos, nei klasikinės dalelės. Šviesa yra mikrodalelės. Vienuose reiškiniuose labiau išryškėja korpuskulinės savybės, o kituose - bangų savybės.
0

Laboratorinis darbas Nr.25 Puslaidininkio lygintuvo diodo tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Tikslas: išmatuoti puslaidininkio lygintuvinio diodo voltamperinę charakteristiką, apskaičiuoti lyginimo koeficientą ir nubrėžti jo priklausomybės nuo įtampos grafiką, iš voltamperinės charakteristikos įvertinti p-n sandūros kontaktinį potencialų skirtumą. Darbo eiga: Išvados: išmatavome diodo pralaidumo ir uždarumo įtampas ir sroves, nubrėžėme pralaidumo srovės priklausomybės nuo įtampos grafiką, lyginimo koeficiento priklausomybės nuo įtampos grafikus.
2

Laidininko specifinės varžos matavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 4
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Tikslas: išmatuoti laidininke sudarytą įtampą ir tekančios srovės stiprį ir apskaičiuoti laidininko specifinę varžą. Priemonės: unifikuotas įrenginys epm-01, mikrometras. Darbo metodika ir pagrindinės formulės. Sudarius įtampą, laidininke sukurtas elektrinis laukas priverčia kryptingai judėti krūvininkus. Jų sudarytas elektros srovės stipris lygus elektrinio krūvio kiekiui, pratekančiam laidininko skerspjūviu per laiko vienetą. Bandymo eiga. Įjungiame prietaisą. Išmatuojame laidininko skersmenį d ir apskaičiuojame jo skerspjūvio plotą.
0

Laidininko su srove kuriamo magnetinio lauko tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Teorinė dalis. Aprašas ir darbo aprašas. Darbo rezultatai. Išvados. Literatūra. Ištirti solenoide tekančios elektros srovės kuriamo magnetinio lauko indukcijos b priklausomybę nuo srovės stiprio ir nuo atstumo r išilgai ašies. Teorinė dalis. Svarbiausia magnetinio lauko charakteristika yra magnetinė indukcija. Ji skaitine verte lygi jėgai, su kuria vienalytis magnetinis laukas veikia 1 m ilgio tiesų laidą, statmeną magnetinės indukcijos linijoms, kai juo teka 1 a stiprio srovė. Magnetinės indukcijos si vienetas yra tesla (t).
0

Laidininkų savybių tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas – susipažinti su labiausiai paplitusiais metaliniais laidininkais (grynaisiais metalais Ir lydiniais), ištirti jų varžos temperatūrines priklausomybes bei nustatyti varžos tamperatūrinius koeficientus. Darbo eiga 1. Patikrinome prietaisų įžeminimą. 2. Įjungėme stendą ERM1 ir matuoklį ECL-3133A. 3. Matuoklio mygtuku L/C/R parinkome varžos matavimo režimą R. Matavimo ribas matuoklis nustatė automatiškai. Indikatorius PAL/SER parodė SER. 4. Ištyrėme esamų pavyzdžių, kurių duomenys pateikti 1.1 lentelėje, temperatūrines varžos priklausomybes.
0

Lazerio difrakcijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Nustatyti lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgį bei ištirti Fraunhoferio difrakcijos maksimumų intensyvumus tiesinėje difrakcinėje gardelėje, plyšyje ir Frenelio difrakciją plyšyje. Teorinė dalis. Lazeris spinduliuoja į aplinką monochromatinę plokščiąją bangą, sklindančią išilgai jo vamzdelio ašies. Šiame darbe lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgis nustatomas tiesine difrakcine gardele. Šviesos difrakcija - tai reiškinys, kai šviesos bangos, priėjusios mažas (bangos ilgio eilės) kliūtis, mažas angas arba siaurus plyšius, pastebimai užlinksta. Skiriame du šviesos bangų difrakcijos atvejus: 1) plokščiųjų bangų, vadinamąją Fraunhoferio difrakciją, ir 2) sferinių bangų, vadinamąją Frenelio difrakciją. Apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę plokščiąja monochromatine banga, ekrane susidaro difrakcinis vaizdas
0

Lazerio spindulių difrakcijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. nustatyti lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgį, ištirti maksimumų apšviestumus plyšio difrakciniame vaizde Fraunhoferio difrakcijos atveju ir susipažinti su plyšio difrakciniu vaizdu Frenelio difrakcijos atveju. Teorinė dalis. Šviesos difrakcija – tai reiškinys, kai šviesos bangos, sutikdamos mažas kliūtis, mažas angas arba siaurus plyšius, pastebimai užlinksta Skiriame du šviesos bangų difrakcijos atvejus. 1. Plokščiųjų bangų – Fraubhoferio difrakcija,. 2. Sferinių bangų – Frenelio difrakcija. Apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę plokščiąja monochromatine banga, ekrane pasirodo difrakcinis vaizdas. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados. Nustatėme lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgius. Literatūra.
0

Lazerio sviesos difrakcijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Išvados. Šviesos difrakcija tai reiškinys, kai šviesos bangos, sutikdamos mažas kliūtis, mažas angas arba siaurus plyšius, pastebimai užlinksta Skiriame du šviesos bangų difrakcijos atvejus. Plokščiųjų bangų Fraubhoferio difrakcija. Sferinių bangų Frenelio difrakcija. Lazeris. Difrakcinė gardelė. K-os eilės maksimumas. K-os eilės maksimumas. Jk. Xk. L. Apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę plokščiąja monochromatine banga, ekrane pasirodo difrakcinis vaizdas. Žinant difrakcinės gardelės konstantą d ir nustačius k-tos eilės difrakcinio maksimumo kampą jk iš difrakcijos maksimumo sąlygos apskaičiuojamas bangos ilgis. D sin jk = ± k l, k = 0, 1, 2,. Kai k = 0, jk = 0, difrakcinei gardelei statmena kryptimi išsidėsto centrinis, intensyviausias maksimumas. Jo atžvilgiu išsidėsto aukštesniųjų eilių maksimumai, kurių intensyvumas didėjant jk staigiai mažėja. Fenelio difrakcijai gauti lazerio šviesos kelyje statomas sferinis glaudžiamasis lęšis, kuris ją suglaudžia ir iš židinio toliau sklinda sferinė banga, kuriai apšvietus plyšį gaunama Frenelio difrakcija Priklausomai nuo plyšio ploto ekrane, difrakcinio vaizdo centre, matyti tai difrakcinis maksimumas, tai difrakcinis minimumas. Sin jk= 5Dxk /Ö(L2+(5Dxk)2). L = d sin jk / k. Su plyšio difrakciniu vaizdu Frenelio difrakcijos atveju susipažįstame, dėdami lazerio spindulių kelyje sferinį lęšį. Frenelio difrakcija plyšyje nuo Fraunhoferio difrakcijos skiriasi tuo, jog, esant tam tikram plyšio pločiui, difrakcinio vaizdo centre stebimas minimumas. Fraunhoferio difrakcijos atveju difrakcinio vaizdo centre visada stebimas maksimumas. Nustatome lazerio šviesos bangos ilgį. Ištiriame difrakcinių maksimumų intensyvumų pasiskirstymą Fraunhoferio difrakcijos tiesinėje difrakcinėje gardelėje atveju. Kokybiškai ištiriame difrakcinių maksimumų intensyvumų pasiskirstymą Fraunhoferio difrakcijos plyšyje atveju. Ištiriame Frenelio difrakciją...
10

Linijinių spektrų tyrimas monochromatoriumiparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: TIKSLAS: susipažinti su spektrinės analizės metodais; nubrėžti monochromatoriaus gradavimo kreivę n = f(λ), vadinamą dispersijos kreive; pagal gradavimo kreivę rasti nežinomo spektro linijų bangų ilgius; lyginant išmatuotus bangų ilgius su nurodytais atlase, nustatyti nežinomą medžiagą. PRIEMONĖS: linijinio spektro šaltinis (neono lempa), monochromatorius, neono spektro atlasas, spektrinių linijų atlasas, nežinomo spektro šaltinis. BANDYMO EIGA: Prieš monochromatoriaus plyšį pastatome žinomą šviesos šaltinį (neoninę lempą). Reguliuodami okuliarą, gauname ryškų spektrą. Lygindami gauto spektro linijų spalvą ir atstumą tarp jų su duotu spektro atlasu, nustatome tas pačias linijas abiejuose spektruose. Sutapatiname siūlelį su ryškesnėmis linijomis ir užrašome jų bangų ilgius (iš atlaso) bei mikrometro parodymus.
0

Paieška


bottom