Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Elektrinės varžos matavimas vitstono tilteliu teorija Lapų skaičius: 11 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: ELEKTRA varza Darbo metodika pagrįsta Vitstono tiltelio veikimo principu ir mokėjimu juo matuoti varžą. Principinė Vitstono tiltelio schema parodyta 2 paveiksle. Tiltelio formulė gaunama iš Kirchofo taisyklių, kurių pirmoji teigia, kad į mazgą įtekančių srovių stiprių suma lygi iš jo ištekančių srovių stiprių sumai. Taigi, mazgui
| |
Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos Lapų skaičius: 4 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas. Teorinė dalis. Laboratoriniams darbams dažniausiai naudoja arba rodyklinius, arba skaitmeninius matavimo prietaisus. Išmatuoto dydžio skaitinė vertė. Aparatūra ir darbo metodai. 1. Darbe pateiktos 4 schemos. Kiekvienam variantui „išmatavę” srovės stiprumą I bei įtampos kritimą U, apskaičiuojame rezistoriaus varžą R = U/I. 4. Braižome voltamperinę charakteristiką I = f (U) rezistoriaus, su kuriuo „atlikome” matavimus. Išvada: Atlikę laboratorinį darbą pastebėjome, kad didėjant ampermetro parodymams didėja ir voltmetro parodymai.
| |
Elektrinių dydžių matavimai ir paklaidos Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas. Teorinė dalis. Laboratoriniams darbams dažniausiai naudojami arba rodykliniai, arba skaitmeniniai matavimo prietaisai. Įtampos kritimas U matuojamas voltmetrais, kilovoltmetrais (1 kV = 103 V), milivoltmetrais (1 mV = 10-3 ir kt. Elektros srovės stiprumas I dažniausiai matuojamas ampermetrais, miliampermetrais (1 mA = 10-3 ir mikroampermetrais (1 mA = 10-6. Varža R matuojama ommetrais, kiloometrais (1 kW = 103 W), megaometrais (1 MW = 106 W). Matavimo prietaiso vienos padalos vertė n0 randama ribinę vertę xrib dalinant iš skalės padalų skaičiaus N, t.y. Išmatuoto dydžio skaitinė vertė:. Čia n rodyklės rodomų padalų skaičius. Tiksliau matavimo tikslumą apibūdina redukuotoji santykinė paklaida, kitaip dar vadinama prietaiso tikslumo klase. Ji išreiškiama absoliutinės paklaidos ∆x su xrib, t.y. Dydį. Rodyklinio prietaiso absoliutinė sisteminė matavimo paklaida ∆x visur skalės ribose yra vienoda. Ji vertinama iš prietaiso tikslumo klasės apibrėžimo. Tuomet santykinė sisteminė paklaida yra. Arba. Čia x išmatuotoji dydžio vertė. Darbo rezultatai. Darbe yra pateikiamos 4 schemos. Kiekvienam variantui išmatavę srovės stiprumą I bei įtampos kritimą U, apskaičiuojame rezistoriaus varžą R =U/I. Kiekvienam variantui įvertinę srovės stiprumo bei įtampos kritimo nustatymo absoliutines paklaidas ∆I ir ∆U, apskaičiuojame santykines paklaidas ∆I/I bei ∆U/U. Dydžio z=f(x, ribinės paklaidos formulė. Čia ∆x ir ∆y yra tiesiogiai matuojamų dydžių x ir y paklaidos. Pagal šią formulę gauname varžos R=U/I ribinės paklaidos formulę ir kiekvienam atvejui įvertiname ∆R/R. Matavimų bei skaičiavimų rezultatus surašome į lentelę.
| |
Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo pakaidos Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis: išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas. Aparatūra ir darbo metodas: ampermetras ir voltmetras. Žinant vienos padalos vertę galima apskaičiuoti išmatuoto dydžio skaitinę vertę. Grafikas: išreiškia priklausomybę tarp srovės stiprio ir įtampos u. Išvada: darbo rezultatus įtakoti galejo matavimo prietaisų paklaidos, bei skaičiavimo būdo pasirinkimas, skaičių apvalinimas.
| |
Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas: išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas. Teorinio pasirengimo klausimai: Absoliučioji ir santykinė paklaida. Prietaiso matavimo riba. Omo dėsnis. Prietaiso tikslumo klasė. Absoliučiųjų paklaidų nustatymas matuojant skaitmeniniais ir rodykliniais prietaisais. Teorinė dalis. Ribine prietaiso verte xrib vadiname didžiausią matuojamo dydžio vertę, kurią gali nustatyti prietaisas. Matavimo prietaiso vienos padalos vertė n0 randama ribinę vertę xrib dalijant iš skalės padalų skaičiaus N. Iš čia išvedame išmatuoto dydžio skaitinės vertės formulę: x=n0∙n (1) čia n- rodyklės rodomų padalų skaičius. Kiekvienas matavimo prietaisas turi tam tikrą paklaidą ir jų tikslumą apibūdina redukuotoji santykinė paklaida r (prietaiso tikslumo klasė):
| |
Elektrinių dydžių matavimas ir paklaidos Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo. Paklaidos. Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas. Teorinė dalis. Laboratoriniame darbe naudojome analoginius ir skaitmeninius matavimo prietaisus. Matavimo tikslumą apibūdina redukuotoji santykinė paklaida δr, kitaip vadinama prietaiso tikslumo klase. Ja vadiname procentais išreikštą matuojamo dydžio absoliutinės paklaidos ∆x santykį su maksimalia matavimo verte. Ribinę netiesioginio matavimo paklaidą apskaičiuosime diferencijuodami. Aparatūra ir darbo metodas. Naudojome skirtingų tikslumo klasių voltmetrus bei ampermetrus. Darbo rezultatai. Išdiferencijavę Omo dėsnio formulę pagal I ir U gauname santykinės ribinės paklaidos išraišką.
| |
Elektromagnetinė indukcija 11kl Lapų skaičius: 10 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Elektromagnetine indukcija vadinamas elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke kintant jį veriančiam magnetiniam srautui. 1. Magnetas judinamas ritės atžvilgiu 2. Ritė judinima magneto atžvilgiu 3. Dvi ritės užvyniojamos ant vienos geležinės šerdies ir vienoje iš jų: a) įjungiama bei išjungiama elektros srovė; b) keičiamas srovės stipris Indikuotoji elektros srovė visada teka tokia kryptimi, kad jos sukurtas magnetinis laukas priešinasi priežasčiai, sukėlusiai šią srovę. Jei magnetinis laukas, kuriame yra uždaras laidininkas, stiprėja, tai indikuotoji srovė sužadina priešingos krypties magnetinį lauką, jei silpnėja – tos pačios krypties lauką.
| |
Elektrono specifinio krūvio nustatymas Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Teorinė dalis. Darbo aprašymas. Elektrono specifinio krūvio nustatymas. (Tomsono būdu). Elektroną veikia vektoriui priešinga kryptimi. Greičiu judantis elektronas kuria magnetinį lauką, todėl išorinis indukcijos magnetinis laukas jį veikia Lorenco jėga. Ši jėga yra statmena per vektorius ir išbrėžtai plokštumai. Dėl neigiamo daugiklio e, ji nukreipta priešingai negu sektų iš vektorinės sandaugos taisyklės. Būdama statmena vektoriui, ji keičia tik judėjimo kryptį, nekeisdama modulio. Jei vektorius yra statmenas vektoriui, tuomet Lorenco jėga yra pati didžiausia ir jos modulis lygus. Jėga yra įcentrinė ir jos veikiamas elektronas juda spindulio R apskrita trajektorija. Kai judančią elektringą dalelę vienu metu veikia elektrinis ir magnetinis laukai, Lorenco jėga vadiname jėgų geometrinę sumą. Darbe elektrono santykio nustatymui naudojamas elektroninis vamzdis. Jo elektroninės patrankos suformuotas greičio elektronų pluoštas patenka į Oy ašimi kreipiančias plokšteles (). Kai tarp nuotoliu d nutolusių lygiagrečių plokštelių prijungta įtampa U, tai tarp jų yra stiprumo E = U/d elektrinis laukas. Jis elektroną veikia elektrine jėga ir Oy ašies kryptimi elektronui suteikia pagreitį. Dėl to šia kryptimi elektronas įgyja papildomą greičio komponentę. Čia yra laikas, per kurį elektronas juda veikiamas plokštelių elektrinio lauko. Išlėkęs iš plokštelių veikimo zonos, jis toliau juda greičiu tiesiai ir tolygiai. Kaip matosi paveiksle nuokrypio kampo J tangentas. Į šią lygybę įrašę išraišką, gauname. Šiame darbe elektrono pradinio greičio nustatymui, statmenai vektoriui sukuriamas tokio didumo ir krypties magnetinis laukas, kad elektroną veikianti Lorenco jėga kompensuotų jį veikiančią elektrinę jėgą. Tuomet jų moduliai būtų lygūs, t.y. Iš ir gauname, kad. Elektroninio vamzdžio konstantos L, l ir d darbe yra...
| |
Elektrono specifinio krūvio nustatymas magnetinio fokusavimo Bušo metodu Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas Teorinė dalis. Darbo eiga. Išvados. Elektringos dalelės specifiniu krūviu yra vadinamos jos krūvio ir masės santykis. Dalelę, turinčią krūvį q ir judančią greičiu elektriniam lauke, kurio stiprumas, bei magnetiniame lauke, kurio indukcija, veikia Lorenco jėga. Elektronų greitis V prklauso nuo greitinančios įtampos U, prijungtos tarp katodo ir anodo. Elektronų įgyta kinetinė energija greitinančiame elektriniame lauke lygi elektrinių jėgų atliktam darbui. Todėl elektronu greitį V galima išreikšti taip. Elektronų spiralinės trajektorijos žingsnis ž priklauso nuo magnetinės indukcijos B dydžio. Todėl galima parinkti toki magnetinės indukcijos B dydį, kad būyų įvykdyta sąlyga. Čia l atstumas nuo kreipiančiųjų vamzdelių vidurio iki elektroninio vamzdelio ekrano, n svaikas skaičius, ž spiralinės trajektorijos žingsnis. Tada elektronų trajektorijų susikirtimo taškas bus elektroninio vamzdelio ekrane ir elektronų pluoštelis jame sužadins ryškią šviečiančią dėmelę. Jeigu sąlyga nėra patenkinta, tai ekrane bus matoma horizontali linija. Ši linija tuo ilgesnė, kuo labiau pažeista sąlyga. Galima išvesti formulę. Magnetinio lauko indukcija B trumpo solenoido viduje apskaičiuojama naudojant formulę. Čia l solenoido ilgis, N jo vijų skaičius, I srovė solenoide, m - apl;inkkos magnetinė skvarba magnetinė konstanta, r vidutinis solenoido vijų spindulys. Įungiame oscilografą į elektros srovės tinklą ir elektroninio vamzdžio viduje gauname šviečiančią liniją, užimančią ne daugiau kaip 1/3 ekrano pločio. Įjungiame srovės šaltinį ir palaipsniu didiname srovę per solenoidą tol, kol elektroninio pluoštelio pėdsakas labiausiai susiglaus. Tai pirmas sufokusavimo atvejis. Toliau didindami srovę pasiekiame antrą sufokusavimo ir t.t. Kiekvieną kartą užsirašome, srovės tekančios per solenoidą...
| |
Elektronų judėjimo tyrimas bušo metodu Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo eiga. Darbo rezultatai. Išvados. Naudota literatūra. Fizikinio eksperimento rezultatų apdorojimo pagrindai. Elektromagnetizmo laboratoriniai darbai. Fizika. Eelektrono specifinio krūvio nustatymas magnetinio fokusavimo, arba Bušo, metodu. Elektringosios dalelės specifiniu krūviu yra vadinamas jos krūvio ir masės santykis. Dalelę, turinčią krūvį q ir judančią greičiu v elektriniame lauke, kurio stiprumas E, bei magnetiniame lauke, kurio indukcija B, veikia Lorenco jėga:. Matavimo įrenginį sudaro elektroninis oscilografas, kurio elektroninis vamzdelis EV yra išimtas ir įtvirtintas solenoide S, srovės šaltinis..
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
