Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Gama spindulių silpimo medžiagoje tyrimas Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: G spindulių silpimo medžiagoje tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. Išvados. Yra 3 rūšių radioaktyvieji spinduliai: a (Helio branduoliai), b (elektronų srautas), g (labai trumpas elektromagnetinės bangos). G bangas sudaro fotonai. G spindulys, skrisdamas medžiaga, silpnėja. Tai Komptono efektas. Be to, jie ne tik absorbuojami, bet ir išsklaidomi branduolinis efektas. Tai gi, siauro spindulių pluoštų intensyvumas medžiagoje mažėja eksponentiniu dėsniu. I - g spindulių, praėjusių pro x storio medžiagos sluoksnį, intensyvumas; I0 –krintančių į medžiagą g spindulių intensyvumas. Dydis m vadinamas tiesiniu silpimo koeficientu. Atliekant bandymą su skaitikliu, m apskaičiuojame pagal. Patikriname registravimo įrenginio tinkamumą darbui. Nustatome Geigerio ir Miulerio skaitiklio foną, t.y. Impulsų skaičių per sekundę n, kuriuos sukelia žemės skleidžiami radioaktyvūs ir kosminiai spinduliai. Tą galime paskaičiuoti uždėję ant konteinerio angos švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių nuėmę švininį konteinerį. Nustatome impulsų skaičių n1, n2 per vieną sekundę, kurios sukelia pro skirtingas medziagas praėję g spinduliai. Baigę matuoti isjungiame aparatūrą ir konteinerio angą užsklendžiam ekranu. Mikrometru išmatuojame medžiagų storius. Apskaičiuojame reikalingus dydžius. Absorbuojanti medžiaga. Atlikus bandymą pastebėjome, kad g spinduliai sunkiau praeina per storesnę ir tankesnę medžiagą. Galime daryti išvadą, kad esant radioaktyviam pavojui reikia slėptis už storų sienų (geriausia švino). Laboratorinis darbas g spindulių silpimo medžiagoje tyrimas. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficienetus ir...
| |
Gama spindulių silpimo medžiagoje tyrimas 2 Lapų skaičius: 3 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Laboratorinis darbas nr. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Literatūra. A spindulius helio branduolių srautas, b spindulius sudaro elektronų arba pozitronų srautas, g spinduliai yra labai trumpos elektromagnetinės bangos. G spinduliai yra didelės energijos fotonų srautas. Sklindant g spinduliams medžiagoje stebima jų absorbcija ir sklaida. G spindulių tiesinis silpimo koeficientas m savo skaitine verte yra lygus atvirkštiniam medžiagos storiui, kurį praėjus, g spindulių intensyvumas mažėja e=718 karto. Kadangi g spindulių intensyvumo mažėjimas medžiagoje priklauso nuo medžiagos tankio r, dažnai naudojamas masinis silpimo koeficientas. Medžiagos sluoksnio reikiamas storis norint sumažint spindulių intensyvumą du kartus vadinamas medžiagos pusstoriu. Tiesinio silpimo koeficiento išraiška. Absorbuojanti medžiaga. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficientus ir pusstorius dviem skirtingoms medžiagoms. Teorinė dalis. Radioaktyvumu vadiname savaiminį vienų atomų branduolių virsmą kitų atomų branduoliais kurio metu skleidžiami įvairių rūšių radioaktyvieji spinduliai. Elemento atomai, besiskiriantys branduolio mase, vadinami izotopais. Gamtoje randamų izotopų radioaktyvumas vadinamas natūraliuoju. Radioaktyviojo virsmo metu stebimi trijų rūšių spinduliai. A spindulius helio branduolių srautas, b spindulius sudaro elektronų arba pozitronų srautas, g spinduliai yra labai trumpos elektromagnetinės bangos. G spinduliai yra didelės energijos fotonų...
| |
Gamos spindulių silpimo koeficiento nustatymas Lapų skaičius: 8 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Fizikos katedra. Kaunas, 1 Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra. Darbo eiga. 5 Rezultatai. Absorbuojanti medžiaga. Išvados. Laboratorinis darbas. Nustatyti g spindulių tiesinį ir masinį silpimo koeficientus ir pusstorius dviem skirtingoms medžiagoms. Radioaktyvumu vadiname savaiminį vienų atomų branduolių virsmą kitų atomų branduoliais, kurio metu skleidžiami įvairių rūšių radioaktyvieji spinduliai. Pasirinkto elemento atomai skiriasi branduolio mase, jie yra vadinami izotopais. Gamtoje randamų izotopų radioaktyvumas vadinamas natūraliuoju. Vykstant branduolinėms reakcijoms susidaro nauji radioaktyvieji izotopai, kurie paprastai žemėje nerandami. Šių izotopų radioaktyvumas vadinamas dirbtiniu. Atomo branduolys, kuriam būdingas savaiminis virsmas, vadinamas motininiu, o naujai atsiradęs branduolys dukteriniu. Radioaktyviojo virsmo metu spinduliuojami trijų rūšių spinduliai: a, b bei g spinduliai. A spindulius sudaro helio branduolių, vadinamų a dalelėmis, srautas. B spindulius sudaro elektronų srautas (b- spinduliai) arba pozitronų srautas (b+ spinduliai). B dalelių greitis gali pasiekti 999 c, kur c šviesos greitis vakuume. A ir b dalelės yra elektringos, todėl jas veikia elektrinis ir magnetinis laukai. G spinduliai pagal klasikinę fiziką yra labai trumpos elektromagnetinės bangos ne ilgesnės nei 10-11m. Pagal Planko iškeltą kvantinę hipotezę elektromagnetinės bangos yra fotonų srautas. Fotono energija tiesiogiai proporcinga elektromagnetinių bangų dažniui n ir lygi. J J. X. Sklisdami medžiaga, g fotonai gali sąveikauti tiek su medžiagos atomų elektroniniais apvalkalais, tiek ir su jų branduoliais. Kai g fotoną absorbuoja atomo elektroninis apvalkalas, stebimas fotoefektas iš apvalkalo vidinių sluoksnių išlaisvinamas elektronas. Šis procesas vadinamas g spindulių fotoelektrine...
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas Susipažinti su Holo efektu, apskaičiuoti germanio pavyzdžiui Holo konstantą, kruvininkų koncentraciją ir kruvininkų judrumą. Teorinė dalis Krūvininkų judrumas savo skaitine verte yra lygus jų judėjimo greičiui elektrinio lauko kryptimi (dreifiniam greičiui),kai juos greitinančio elektrinio lauko stipris yra lygus 1V/m.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. 1. Eksperimentiškai ištirti Holo potencialų skirtumo H priklausomybę nuo bandiniu tekančios srovės stiprumo, esant pastoviai magnetinio lauko indukcijai. Teorinė dalis. Nuolatinei I stiprumo elektros srovei tekant metaliniu ar puslaidininkiniu bandiniu, kuris yra vienalyčiame indukcijos magnetiniame lauke, statmename srovės tekėjimo krypčiai, bandinyje atsiranda skersinis stiprumo elektrinis laukas, statmenas srovės tekėjimo ir kryptims. Aparatūra ir darbo metodas. Matuojamas skersinis (Holo) potencialų skirtumas. Išvados. 1. Kuo stipresnė tekanti bandiniu srovė.
| |
Holo reiškinio puslaidininkyje tyrimas Lapų skaičius: 3 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Holo reiškinio puslaidininkyje tyrimas. Darbo užduotis. Aparatūra ir darbo metodas. Rezultatai. Grafinė priklausomybė. Išvados. Literatūra. Čia d bandinio plotis, b jo storis magnetinio lauko kryptimi. Išmatavus Holo potencialų skirtumą DjH, bandiniu tekančios elektros srovės stiprumą I ir žinant bandinio storį b bei magnetinės indukcijos modulį B, galima nustatyti Holo konstantą RH. Holo konstantos ženklas sutampa su atsirandančio Holo potencialų skirtumo DjH ženklu. Todėl, žinant Holo konstantos ženklą, galima nustatyti ir krūvininkų krūvio q ženklą (tų dydžių ženklai vienodi). Taigi, išmatavus puslaidininkio Holo konstantą, galima spręsti apie jo laidumą. Kai laidumas elektroninis, o kai skylinis; Jeigu puslaidininkyje vienu metu egzistuoja abiejų tipų laidumas, tai iš Holo konstantos ženklo galima spręsti apie tai, kurio tipo laidumas vyrauja.
| |
Holo reiškinio puslaidininkyje tyrimas 2 Lapų skaičius: 39 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Įvadas Ilgalaikio materialaus turto esmė ir klasifikavimas Įsigyjamo ir turimo ilgalaikio materialaus turto apskaita Materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita Tiesiog proporcingas (tiesinis) nusidėvėjimo skaičiavimo metodas Produkcijos kiekio nusidėvėjimo apskaičiavimo metodas Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimas mokesčių apskaičiavimo. Tikslais. Mažėjančios vertės ir metų skaičiaus metodai Materialaus ilgalaikio turto netekimų apskaita Materialaus ilgalaikio turto nurašymas Išvados Literatūros sąrašas ĮVADAS. Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų - deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Didelė dalis įmonėse formuojamų ir naudojamų duomenų apie 70 proc. Sudaro buhalterinės apskaitos informacija. Vien ką tik paminėtas skaičius patvirtina, jog apie apskaitos informaciją verta pakalbėti atskirai, juolab šioje srityje pakankamai daug neaiškumų. Pačiu bendriausiu atveju galima pasakyti, kad apskaitos informacija yra iš patikimo šaltinio gauti ir tinkamai užregistruoti apskaitos, daugiausiai finansinės, duomenys, kuriuos naudoja savarankiški ūkiniai vienetai - įmonės jų valdymo procese arba kurie potencialiai ateityje gali būti naudingi valdytojams bei kitiems apskaitos informacijos vartotojams. Visose laisvosios rinkos šalyse labai plačiai paplitęs abejonių nekeliantis teiginys, jog apskaita yra verslo kalba. Tai, aišku, teisinga nuostata, nes neturėdami duomenų apie verslo sėkmę ar turtą, kuriuo disponuoja įmonė, tos įmonės darbuotojai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti, o ką jau kalbėti apie teisingų sprendimų priėmimą. Įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais ar tiekėjais. Juk įmonės steigiamos tam, kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą...
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Laboratorinis darbas Holo reiškinio tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo eiga. Rezultatai. Grafinė priklausomybė. Išvados. KTU. Fizikos katedra. Holo reiškinio puslaidininkiuose ir metaluose tyrimas; puslaidininkių ir metalų elektrinio laidumo parametrų nustatymas. Sukūrus metale ar puslaidininkyje elektrinį lauką E, krūvininkai (metale - elektronai, o puslaidininkyje - elektronai ir skylės) juda ne tik chaotiškai, bet, lauko veikiami, slenka vidutiniu tvarkingo judėjimo greičiu <u>. Srovės tankis j priklauso nuo šių krūvininkų koncentracijos n ir krūvio q. J = q · n · <u>. Kai bandinys - plona laidi plokštelė - yra patalpinamas į magnetinį lauką, statmeną krūvininkų judėjimo krypčiai, atsiranda antrinių reiškinių: sumažėja bandinio medžiagos šiluminis ir elektrinis laidumai, atsiranda potencialo ir temperatūros gradientai. Šie reiškiniai ypač ryškūs puslaidininkiuose. Svarbiausias jų - Holo reiškinys. Holo reiškiniu vadinamas skersinio elektrinio lauko ir jį atitinkančios įtampos atsiradimas metale arba puslaidininkyje, kai juo teka elektros srovė ir jis patalpinamas į magnetinį lauką, statmeną srovės krypčiai. Elektronai metale arba puslaidininkyje juda greičiu <u> kryptimi, priešinga srovės I tekėjimo krypčiai. Magnetinis laukas veikia elektronus magnetine jėga Fm. Magnetinės jėgos kryptis nustatoma kairės rankos taisykle: magnetinio lauko jėgų linijos eina į delną, keturi ištiesti rankos pirštai nukreipti teigiamojo krūvio judėjimo kryptimi, tai stačiu kampu į šalį ištiestas nykštys rodo krūvį veikiančios jėgos Fm kryptį. Kai krūvį veikia tik magnetinis laukas, magnetinė jėga lygi Lorenco jėgai. Apatiniame plokštelės paviršiuje tuo pat metu kaupiasi teigiami krūviai. Todėl tarp apatinio ir viršutinio plokštelės paviršių atsiranda skersinis elektrinis laukas E ir įtampa...
| |
Inercijos momento nustatymas iš kūno parametrų Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: 1. DARBO TIKSLAS: 1. Apskaičiuoti žiedo įnercijos momentą iš jo parametrų – masės m, išorinio žiedo skersmens D, vidinio žiedo skersmens d 2. Apskaičiuoti žiedo išorinio ir vidinio skersmenų daugkartinių matavimų paklaidas studento metodu, o žiedo masės paklaidą – Gauso metodu 3. Apskaičiuoti žiedo inercijos momento netiesioginio matavimo paklaidą 2. DARBO PRIEMONĖS: Stovas, žiedas, slankmatis, sekundometras, svarstyklės 3. DARBE NAUDOJAMOS FORMULĖS:
| |
Inercijos momento nustatymas iš kūno parametrų Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Apskaičiuoti žiedo inercijos momentą iš jo parametrų – masės, išorinio ir vidinio skersmenų. Apskaičiuoti žiedo išorinio ir vidinio skersmenų daugkartinių matavimų paklaidas. Apskaičiuoti žiedo inercijos momento netiesioginio matavimo paklaidą. Priemones. Tiriamasis žiedas, slankmatis, svarstyklės su svarsčiais. Teorinė eksperimento dalis. Heigenso-šteinerio teorema. Darbo rezultatai. Išvados. Atlikus daugkartinius žiedo išorinio ir vidinio diametro matavimus ir žiedą pasvėrus.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
