Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Poliarizacijos plokštumos sukimo tyrimas 2 Lapų skaičius: 5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas. Teorinė dalis. Darbo eiga. Darbo rezultatai. Išvados. Literatūra. Eksperimentiškai ištirti poliarizacijos plokštumos sukimo kampo priklausomybę, nuo optiškai aktyvaus tirpalo koncentracijos. Nustatyti: žinomos koncentracijos tirpalo specifinį sukimą; nežinomo tirpalo koncentraciją. Kai kurios medžiagos pasuka jomis sklindančios tiesiai poliarizuotos šviesos poliarizacijos plokštumą. Tokios medžiagos vadinamos optiškai aktyviomis. Tiesiai poliarizuotai šviesai sklindant optiškai aktyviu tirpalu, poliarizacijos plokštumos sukimo kampas. Čia a - tirpalo specifinis sukimas; l - šviesos sklidimo tirpale kelio ilgis; c - masinė tūrinė aktyviosios medžiagos koncentracija tirpale (kg/m3). Iš lygybės matyti, jog tirpalo specifinis sukimas skaitine savo reikšme lygus natūralaus poliarizacijos plokštumos sukimo kampui, nusklidus tiesiai poliarizuotai šviesai tirpalo vienetinį ilgį, esant 1 kg/m3 medžiagos koncentracijai. Medžiagos, kurios nepasuka šviesos poliarizacijos plokštumos, vadinamos optiškai neaktyviomis. Faradėjus pastebėjo, jog magnetiniame lauke jos pasidaro optiškai aktyvios. Tada tiesiai poliarizuotos šviesos, sklindančios medžiaga išilgai solenoido vektoriaus krypties, poliarizacijos plokštuma pasukama kampu jH. Šis magnetooptinis efektas vadinamas Faradėjaus reiškiniu. Sukimo kampas proporcingas šviesos sklidimo medžiagoje kelio ilgiui l ir magnetinio lauko stiprumui H. Čia v - verdės konstanta. Ji priklauso nuo medžiagos savybių, temperatūros ir šviesos bangos ilgio. Iš lygybės matyti, jog Verdės konstanta skaitine reikšme lygi magnetinio poliarizacijos plokštumos sukimo kampui, nusklidus tiesiai poliarizuotai šviesai medžiagos vienetinį ilgį išilgai magnetinio lauko stiprumo linijų, esant vienetiniam lauko stiprumui. Poliarizacijos plokštumos sukimo kryptis priklauso nuo magnetinio lauko stiprumo krypties ir medžiagos...
| |
Polikristalinės medžiagos struktūros tyrimas elektronografijos metodu Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Darbo užduotis. Susipažinti su elektronografijos metodu ir jo taikymu medžiagos struktūrai tirti. Nustatyti bangų, su elektronais, ilgio priklausomybę nuo greitinančio potencialų skirtumo ua. Iš gautų elektronogramų apskaičiuoti tarpatominių plokštumų konstantas ir sudaryti grafito kristolografinę plokštumą. Teorinė dalis. Elektronografijoje naudojamas elektrinio lauko pagreitintų elektronų pluoštas. Elektrinio lauko pagreitinto elektrono kinetinė energija, šiame atliekame darbe yra lygi darbui eua, ir šiame darbe reikalingos de brolio bangos ilgis bus apskaičiuojamas pagal šią formulę. Aparatūra ir darbo metodas. Darbo rezultatai. Grafikai. Išvados. Literatūra.
| |
Priverstinių elektromagnetinių virpesių tyrimas Lapų skaičius: 3 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Tikslas. Ištirti įtampų rezonanso reiškinį ir nustatyti kontūro rezonansinį dažnį. Prieminės. Garsinio dažnio generatorius, voltmetrai kintamajai įtampai matuoti, kondencatoriai, ritė, rezistorius, jungiamieji laidai. Pagrindinės formulės. Bandymo eiga. Susipažįstame su generatoriaus dažnio keitimo bai įtampos reguliavimo galimybėmis ir su voltmetro vaikimu bai įtampos matavimo galimybėmis. Išsiaiškiname, kokie yra ritės induktyvumas ir kondencatoriaus talpa. Teoriškai apskaičiuojame grandinės, sudarytos iš tokios ritės ir tokio kondencatoriaus, rezonansinį dažnį. Išvados. Ištyrėme įtampų rezonanso reiškinį ir nustatėme kontūro rezonansinį dažnį, pirmosios grandinės. Literatūra.
| |
Puslaidininkiai inžinerinių medžiagų referatas Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Puslaidininkiai – tai medžiagos, kurių elektrinis laidumas stipriai priklauso nuo vidinių ir išorinių faktorių ir kurių varža lygi (10-6-108)mΩ. Puslaidininkinių medžiagų elektrinis laidumas yra didesnis kaip dielektrikų, tačiau mažesnis kaip laidininkų. Puslaidininkių elektrinį laidumą galima keisti, įterpiant priemaišas, veikiant elektriniu lauku, temperatūra, magnetiniu lauku, šviesa ir pan. Puslaidininkių krūvininkų koncentracija keičiama į juos dedant priemaišų, kurių atomai ir jonai išsidėsto gardelės mazguose ir yra papildomi elektronų šaltiniai. Elektroninis priemaišinis laidumas vadinamas n tipo laidumu (jei įterpiamos donorinės medžiagos) arba p tipo laidumu (jei įterpiamos akceptorinės medžiagos). Puslaidininkių elektrinis laidumas susijęs su krūvininkų tipu, tankiu, judriu, draustinės energijos pločiu. Svarbiausi faktoriai, sąlygojantys krūvininkų buvimą puslaidininkyje, yra medžiagos grynumas ir temperatūra.
| |
Puslaidininkiai ir dielektrikai elektriniame lauke Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Medžiagų laidumo teorija. Puslaidininkiai pagal savąjį pavadinimą užima tarpinę vietą tarp metalų ir dielektrikų dėl savo laidumo reikšmės. Beje, jeigu metalų laidumas didėjant temperatūrai mažėja, tai puslaidininkių ir dielektrikų jis didėja. Pasišalinęs ir ryšio elektronas kuria toje vietoje perteklinį + krūvį – susidaro skylutė, kuri irgi pradeda judėti, o susidūrus su elektronu rekombinuoja. Vėl atsiranda naujasis laisvasis elektronas, kai jis įgauna papildomos energijas. Priemaišinis laidumas. Implantavus į Ge gardelę penkiavalentį P atomą, atsiranda laisvasis e- ir puslaidininkis tampa n tipo. Puslaidininkiai ir dielektrikai elektriniame lauke. Patalpinus medžiagas į elektrinį lauką, jose krūvininkai pradeda judėti kryptingai. p ir n sandūra. Diodai naudojami kintamajai elektros srovei lyginti.
| |
Puslaidininkio fotorezistoriaus vidinio fotoefekto tyrimas Lapų skaičius: 5 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Puslaidininkio fotorezistoriaus vidinio fotoefekto tyrimas. Darbo tikslas. Teorinė dalis. Darbo metodas. Darbo rezultatai. Išvados. Literatūra. Ištirti fotorezistoriaus liukamperinę ir voltamperinę charakteristikas, apsakaičiuoti stacionarinio fotolaidumo ir tamsinio laidumo santykį bei nustatyti krūvininkų vidutinę gyvavimo trukmę. Vidiniu fotoefektu vadinamas puslaidininkio elektrinio laidumo didėjimas, apšvietus jį šviesa. Papildomas elektrinis laidumas, atsiradęs dėl šviesos poveikio, vadinamas fotolaidumu. Prietaisas, kurio veikimas pagrįstas vidiniu fotoefektu, vadinamas puslaidininkiniu fotorezistoriumi. Pagal kvantinę hipotezę šviesą sudaro mikroobjektų, vadinamų fotonais, srautas. Fotono energija yra lygi hu, šviesos dažnis. Grynieji puslaidininkiai praktiškai skaidrūs šviesai, stebima stipri šviesos absorbcija, kurią lydi nepusiausvirųjų laidumo elektronų ir skylių generavimas. Toks generavimas įvyksta dėl to, kad valentinės juostos elektronai, sugėrę pakankamai didelės energijos fotoną, gali peršokti į laidumo juostą, sukurdami valentinėje juostoje skyles. Papildomas elektrinis laidumas, atsiradęs dėl elektronų fotošuolių iš valentinės į laidumo juostą, vadinamas savuoju fotolaidumu. Savasis fotoefektas stebimas ir priemaišiniuose puslaidininkiuose. Apšvietus puslaidininkį, jo fotolaidumas palaipsniui didėja, nes palaipsniui didėja šviesos generuotų nepusiausvirųjų krūvininkų koncentracija, nuo kurios fotolaidumas priklauso. Nusistovėjusį fotolaidumą, vadinamą stacionariniu (Gfst), gauname, kai laidumo elektronų ir skylių generavimo bei rekombinacijos procesai kompencuojasi. Nutraukus puslaidininkio pašvietimą, fotolaidumas nyksta irgi palaipsniui dėl laidumo elektronų ir skylių rekombinacijos. Pakankamai mažų apšvietimų srityje relaksacijos kreives sudaro...
| |
Puslaidininkio integralinio fotolaidumo tyrimas Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Tikslas: gauti fotosrovės priklausomybę nuo apšviestumo; apskaičiuoti integralinį ir specifinį fotovaržos jautrius. Priemonės: fotovarža, srovės šaltinis, mikroampermetras, voltmetras, liniuotė, liuksmetras patikriname pavaizduotą elektrinę grandinę. Išmatuojame fotosrovės priklausomybę nuo apšviestumo. Matavimus atliekame trims fotovaržos darbinės įtampos didumams (nurodo dėstytojas). Apšviestumą keičiame, keisdami šviesos šaltinio nuotolį nuo fotovaržos. Prie tų atstumų, kuriems išmatavome fotosroves, liuksmetru išmatuojame apšviestumo didumus.
| |
Puslaidininkio vidinio fotoefekto tyrimas Lapų skaičius: 4 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Teorinė dalis. Darbo eiga ir skaičiavimų rezultatai. Išvados. Puslaidininkio vidinio fotoefekto tyrimas. Priėmė. Nustatyti puslaidinikinio fotorezistoriaus liuksamparametrinę ir voltamperinę charakteristikas, krūvininkų vidutinę gyvavimo trukmę. Apšvietus puslaidininkį, dėl optinio generavimo susidaro dar nepusiausvyrųjų elektronų koncentracija Dp. Pastarieji krūvininkai sąlygoja puslaidinikio laidumą. Esant nedidelio intensyvumo stačiakampiam šviesos impulsui, nepusaiusvyrųjų elektronų koncentracija padidėja pagal dėsnį. Skylių sąlygojamas fotolaidumas išreiškiamas taip, čia e elektrono krūvis, mn, mp- nepusiaiusvyrųjų elekrtonų ir skylių judrumas. Fotolaidumo priklausomybė nuo apšvietimo laiko yra. Nutraukus apšvietimą dydis Dn kinta pagal formulę. Šią lygtį vaizduoja paveikslo kreivė. Įtampa U fotorezistoriaus gnybtuose, V. Tamsines sroves stiprumas. Atstumas. Apšviestumas. Apšviestu fotorezistoriumi tek. Sr. Stipr i. Stacionarinės fotosrovės stiprumas Įtampa fotorezitoriaus gnybtuose, V. Tamsinės srovės stiprumas It mA. Apšviestas fotorezistorius. Tekančios srovės stiprumas I, mA. Stacionarinės srovės stiprumas If=I-It mA. Stacionarinio fotolaidumo ir tamsinio laidumo santykis. Darbo vadovo nurodyta įtampa U, V. Relaksacijos kreivių amplitudė, cm. Krūvininkų vidutinės gyvavimo trukmės. Vidutinių gyvavimo trukmių aritmetinis vidurkis. Puslaidininkio vidinio fotoefekto tyrimas..
| |
Puslaidininkių varžos priklausomybės nuo temperatų Lapų skaičius: 6 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: TIKSLAS: Išmatuoti puslaidininkio termorezistoriaus varžos priklausomybę nuo temperatūros ir apskaičiuoti puslaidininkio, iš kurio jis pagamintas, aktyvacijos energiją. PRIEMONĖS: Termorezistorius, termostatas (krosnelė), termometras, autotransformatorius, Vitstono tiltelis, srovės šaltinis. DARBO METODIKA IR PAGRINDINĖS FORMULĖS Puslaidininkių elektrinį laidumą sąlygoja laidumo juostoje esantys elektronai ir valentinėje juostoje esančios skylės. Chemiškai gryniems puslaidininkiams elektronų ir skylių koncentracijos vienodos. Tokie puslaidininkiai vadinami savaisiais, o jų elektrinis laidumas vadinamas savuoju. Jei T = 0, tokie puslaidininkiai yra idealūs dielektrikai, o jų varža be galo didelė. Kai T > 0, jų varža mažėja didėjant temperatūrai.Varžos priklausomybė nuo temperatūros aprašoma formule
| |
Lapų skaičius: 32 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti. Radijo bangos keliauja (sklinda) oru bei vakuumu visiškai vienodai nereikalaudamos papildomos energijos. Radijo bangos – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis didesnis nei 1 mm. Mažiausio ilgio, 1 mm – 30 cm bangų diapazonas dar išskiriamas papildomai ir vadinamas mikrobangomis. Trumpesnių nei 1 cm bangų Žemės atmosfera beveik visai nepraleidžia. Nuo 5 cm iki 15 m Žemės atmosfera puikiai praleidžia radijo bangas. Tačiau pralaidumo riba iš ilgabangės pusės kinta priklausomai nuo Saulės aktyvumo bei paros laiko.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
