Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Lietuvių mitologijoje dieviškąją trejybę sudaro trys aukščiausiojo dievo sūnūs: Perkūnas, kaip dangiškoji (atmosferos) dievybė; Patrimpas – žemės, derliaus ir javų dievybė; Pikuolis simbolizuoja požemį ir mirtį. Perkūnas laikytas atmosferos ir gamtos valdytoju. Jo žinioje buvo vanduo, kuris kaupiamas virš akmeninio dangaus skliauto, ir prireikus lietaus pavidalu gaivina žemę. Todėl Perkūnui priskiriama ir žemės augalijos augimo priežiūra, jos globa, rūpinimasis vaisingumu, visokiais atmosferos reiškiniais. Be to, Perkūnas globojo patį žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį.Lietuvių mitologijoje dieviškąją trejybę sudaro trys aukščiausiojo dievo sūnūs: Perkūnas, kaip dangiškoji (atmosferos) dievybė; Patrimpas – žemės, derliaus ir javų dievybė; Pikuolis simbolizuoja požemį ir mirtį. Perkūnas laikytas atmosferos ir gamtos valdytoju. Jo žinioje buvo vanduo, kuris kaupiamas virš akmeninio dangaus skliauto, ir prireikus lietaus pavidalu gaivina žemę. Todėl Perkūnui priskiriama ir žemės augalijos augimo priežiūra, jos globa, rūpinimasis vaisingumu, visokiais atmosferos reiškiniais. Be to, Perkūnas globojo patį žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį. Patrimpas. Pikuolis.
| |
Detektyvinė istorija. Išsipildžiusi jaunosios detektyvės svajonė Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Indrė buvo niekuo neišsiskirianti mergaitė, tačiau nepaprastai mėgo skaityti detektyvines istorijas, mėgo viską ištyrinėti iki menkiausių smulkmenų. Mergaitės svajonė- išsiaiškinti kokią nors detektyvinę istoriją. Vieną kartą jai pasisekė. Beeidama namo rado suplyšusį, sportinį „Adido“ firmos batelį, o grįžusi ir įsijungusi televizorių per žinais išgirdo, kad sunkiai sumuštas berniukas ir apiplėšta juvelyrikos parduotuvė. Nors tai neatrodė kažkuo susiję, bet jaunąją detektyvę tai sudomino. Kitą rytą po pamokų Indrė patraukė ne namo, o tiesiai į tą vietą kurioje įvyko nusikaltimas. Iš kuprinės išsitraukusi tėčio dovanotą lupą, pradėjo ieškoti įkalčių. Paieška buvo sėkminga! Mergaitė rado auksinį žiedą ir sportinio kostiumo skiautelę su užrašu „Adidas“. Susimąstyti privertė tai, kad ji prieš tai rado tos pačios firmos sportinį batelį. Įsidėjusi įkalčius į kuprinę, Indrė nusprendė grįžti namo bei viską gerai apmąstyti.
| |
Donelaičio poemos Metai ištraukos interpretacija Lapų skaičius: 1 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai-poema „Metai“, sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. „Pavasario linksmybių“ epizode aprašomas vaizdingas ir svarbus pasakojimas apie gandrą. Parlėkęs gandras su savo gaspadine rado apgriuvusį būstą, be jie nenusiminė, o griebėsi darbo, kaip daro kiekvienas vielžybas būras. Gandras parlėkė toks laimingas ir linksmas, kad net ant kraiko tarškino snapą. Jam taip besidžiaugiant štai jau ir gaspadinė meilingai su savo snapu sveikinos. Toks personifikuotas bendravimas tarp gandrų parodo ryškų šeimyniškumą. Gandrų elgesys atskleidžia elgesio ypatumus tarp žmonių.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Jonas Aistis. Žymiausiai lietuviu elegines lyrikos kurejas. Slapyvardžiai: Kossu Aleksandravicius, Kuosa Aleksandriškis, Jonas Aistis (Aleksandravicius – tikra). Kuryba Lietuvoje “Eilerašciai” 1932, “Imago mortis” 1934, “Intymios giesmes”(budingas intymumas, melodingumas) 1935, “Užgese Chimeros akys” 1937, ese knyga “Dievai ir smutkeliai” 1935. Užsienyje “Be Tevynes brangios” 1942, “Nemuno ilgesys” 1947, “Sesuo buitis” 1951, “Kristaliniame karste” 1957,. “Poezija” 1961, ese knygos “Apie laika ir žmones”, “Milfordo gatviu elegijos”. Kurybos bruožai. Salomeja Neris. Vienintele Lietuvos poete, kurios kuryba artimai susieta su asmeniniu gyvenimu. Slapyvardžiai: Liudyte, Jurate, Neris(tikra- Bacinskaite). “Anksti ryta” 1927. “Pedos smely” 1931. ”Per lužtanti leda” 1935. “Diemedžiu žydesiu” 1938. “Dainuok, širdie, gyvenima”(“Alyvos”) 1942. Antanas Miškinis. Bernardas Brazdžionis. Svarbiausieji jo kurybos archetipai – neregys ir keleivis.
| |
Gerumas vertesnis nei tūkstantis tiesų Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Gerumas – kas jis? Tai sąvoka, kurią kiekvienas žmogus vartoja savo gyvenime, tačiau ar kiekvienas susimąsto, ką ji reiškia ir kokią prasmę įgyja vienomis ar kitomis aplinkybėmis? Ar dažnas iš mūsų skleidžiame gerumą nesiekdami iš to pasipelnyti? Ir ar iš tiesų gerumas vertesnis nei tūkstantis tiesų? Pabandykime rasti visus atsakymus į šiuos klausimus ar bent jau apžvelgti, kuo gi tas gerumas pranašesnis už minėtuosius tūkstančius tiesų. Gerumas - tai dalykas, kurį duodame nesitikėdami atlygio. Juk pervedus senutę per gatvę ar išėmus katę iš medžio, mes nesitikime už tai būti apdovanoti kažkuo materialiu. Tas atlygis - tai jausmas širdyje, kuris atsiranda padarius kažką gero. Kaip pavyzdį galima įvardinti Jono Biliūno ,,Laimės žiburį“. Užsižiebęs žiburys kalno viršūnėje skatino žmones lipti link jo paaukojant savo gyvybę vardan to, kad visa žmonija būtų laiminga. Ir nei vienas iš lipančiųjų neprašė nieko už tai mainais - noras daryti gera kitiems, šioje pasakoje, buvo didžiausia paskata. Taip kartais būna ir gyvenime – darant gera kitiems ne visada paisoma savų interesų, tačiau visada už tai būna atlyginta minėtuoju džiaugsmu širdyje.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Graikų mitologija. Sizifo mitas. Pandoros skrynia. Prometėjas. Narcizo mitas. Prokrusto lova. Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius. Šie pasakojimai sklido iš lūpų į lūpas. Dėl tikslių rašytinių šaltinių nebuvimo, graikų mitologijos tyrinėtojai bandydami atkurti visus mitus dažnai naudojasi išlikusiais atvaizdais, vazų piešiniais. Graikų mitologijos apimtis ir įvairovė yra milžiniška. Iš jos mes galime sužinoti apie baisius dievų nusikaltimus, žiaurų Trojos karą ir netgi vaikiškas Hermio išdaigas. O suskaičiuoti visas mitines būtybes beveik neįmanoma.Įvairiose legendose, pasakojimuose, himnuose senovės graikų dievai išvaizda nesiskyrė nuo žmonių, išskyrus keletą chimeriškos prigimties būtybių (pvz.: Sfinksas), kurie yra kilę iš Artimųjų Rytų. Daug graikų dievybių turi gimimo mitus, bet tuo pačiu jie yra nesenstantys. Dievai yra beveik nesužeidžiami, nesergantys, gali pasiversti nematomais, gali akimirksniu nukeliauti didžiulius atstumus, gali kalbėti per žmones, jiems žinant ir ne. Kiekvienas turi išskirtinę išvaizdą, savo globojamą sritį, charakterį, pomėgius, tačiau šie aprašymai yra kilę iš daugybės archajiškų pasakojimų, kurie ne visada sutampa.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Spektaklį „Grimo opera“ sukūrė ir pastatė žinomas Oskaro Koršunovo teatras. Šiame spektaklyje, savo gyvenimo istorijas pasakoja žmonės keturiais savo gyvenimo tarpsniais. Ekrane parodoma kokia nors žmogaus nuotrauka ir tada, aktoriaus sukuriamu balsu, jis prabyla, pasakoja savo istoriją. Iš pradžių kalba vaikai, vėliau tie vaikai užauga, subręsta ir pasensta. Su kiekviena dalimi keičiasi tų žmonių išvaizda, apsirengimas, šukuosena, balsas. Aktoriai kiekvienoje dalyje kiekvienas atskirai pasakoja po vieną gyvenimo istoriją, tačiau ta pati istorija artistų yra pritaikoma kelioms nuotraukoms, tiktai pasikeičia balsas ir kalbėsenos manieros. Tarp kiekvienos dalies būna trumpa pertraukėlė. Jos metu atskleidžiamos įvairiausios grimo paslaptys. Pastoviai kartojamos panašios frazės kaip „Grimo kambarys, sielos nugrimavimas“, rodomi tie patys vaizdai. Per pertraukėles aktoriai šokdavo pamėgdžiodami tuos „asmenis“, kuriuos ką tik įgarsino toje amžiaus grupėje.
| |
Hamletas. Visas Pasaulis – kalėjimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Ar teisus buvo hamletas, manydamas, jog visas pasaulis - Kalėjimas? Ar teisus Hamletas, teigdamas, kad “visas Pasaulis – kalėjimas?“ Viljamo Šekspyro tragedijos pagrindinis veikėjas Hamletas – humanistas. Jo pasaulėžiūrą suformavo vienas geriausių universitetų. Ten jis įgavo daug žinių, išminties. Persisunkęs namo, jis pamato, kad jo susikurti idealai neatspindi tikrojo gyvenimo. Tai kas tada yra tikrasis gyvenimas? Hamletas gyveno renesanso epochoje. Tai mokslo, žinių, proto galios epocha. Jos metu sukurta daug dabar žymiausių pasaulio kūrinių. Šios epochos mintis – kad žmogus turi būti išsilavinęs, išmintingas, mokėt kuo daugiau kalbų, turi būti pamaldus, gerai išmanyti teisė, Šventąjį Raštą. Hamletas – ir idealistas. Jis trokšta pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį.Kaip Hamletas priėjo prie minčių apie gyvenimo kalėjimą?
| |
Inteligentiško žmogaus pozicija – net ir didžiausioje tamsoje matyti šviesą? Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Daugelio iš mūsų sąmonėje šiais laikais yra įsivyravęs neigiamas, pesimistinis mąstymas. Mes esame praradę viltį ir mus žlugdo gyvenimo kasdienybė, jos rutina ir dar daug kitų dalykų. Bet ar tikrai nebėra tokių žmonių, kurie gyvenimą vertintų pozityviai, žvelgtų į jį su viltimi? Apie tai ir norėčiau pasvarstyti, nes, manau, kad tokie žmonės padėtų mums atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių, leistų susimąstyti, padėtų išsivaduoti iš dvasinio nuovargio. Taigi, kas tie žmonės, kurie mato gyvenimą šviesiomis spalvomis? Negi iš tiesų, kai įžvelgiame tiktai tamsą, atsiranda ir tokių visuomenės šviesuolių, kurie mato gyvenimą kitokį, daug geresnį. Dažnai tai yra mūsų žinomi žmonės, kurie nepraranda vilties, turi savyje stiprybės nepalūžti ir, manau, tiki aukštesne jėga, kuri suteikia dvasinę tvirtybę. Vieni iš tokių visuomenės pavyzdžių yra šviesios atminties Vytautas Kernagis bei Jurga Ivanauskaitė.
| |
Interpetacijų įžangos pradžios Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Maironis – žymus XIXa. pab.- XXa.pr. Lietuvių poetas romantikas. Jonas Biliūnas – XXa.pr. Lietuvių moderniosios prozos pradininkas,rašė noveles, apysakas. Antanas vaičiulaitis – XXa. Antrosios pusės lietuvių rašytojas,vienas ryškiausių krikščioniškojo humanizmo atstovų. Salomėja Nėris – žymi XXa.pirmosios pusės lietuvių poetė neoromantikė. Vincas mykolaitis-putinas – žymus XXa. Lietuvių poetas simbolistas,kuriam artimas romantinis pasaulėvaizdis. Antanas Škėma – vienas žymiausių XXa.vidurio lietuvių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Vytautas Mačernis – XXa. Pirmosios pusės lietuvių poetas, priskiriamas žemininkų kartai. Henrikas radauskas – vienas žymiausių XXa. Lietuvių poetų, nuoseklus estetizmo idėjų reiškėjas literatūroje. Justinas Marcinkevičius – žymus XXa.antrosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir prozininkas. Judita Vaičiūnaitė – viena žymiausių XXa.antrosios pusės lietuvių poezijos kūrėjų. Juozas Aputis – šiuolaikinės lietuvių literatūros atstovas, psichologinės, lyrinės novelės meistras. Romualdas Granauskas – XXa. Šiuolaikinės lietuvių literatūros realistinės krypties atstovas. Balys sruoga - vienas žymiausių XXa.pirmosios pusės lietuvių rašytojų. Jurgis Savickis – žymus XXa. Lietuvių prozininkas modernistas. Bitė Vilimantė – šiuolaikinės lietuvių literatūros,lakoniškosios novelės atstovė. Marcelijus Martinaitis – vienas žymiausių XXa.lietuvių poetų,aktyvus sąjūdžio veikėjas. Vincas Krėvė–Mickevičius – žymus XXa.pr. Lietuvių literatūros klasikas,prozininkas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
