Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pavardžių įsigalėjimas. XVIII amžiuje nusistovi asmenų įvardinimas vardu ir pavarde. Šiame amžiuje galutinai susiformavo ir įsigalėjo pavardės. Tuo pat metu kaip ir lietuvių dar susiformavo ukrainiečių, baltarusių, rusų pavardės. O kokios kilmės pavardės vyravo tame amžiuje? Daugiausia pavardžių buvo tėvavardinės kilmės. XVIII amžiuje padaugėjo tėvavardinės kilmės pavardžių su slaviškomis priesagomis evič, ovič. Taip pat padaugėjo ir lenkišką. Priesagą priesagą –sk turinčių pavardžių. Tėvavardinės pavardės nebeužima vyraujančios padėties, dėl to, kad pavardėmis galėjo virsti įvairūs asmenvardžiai, prievardžiai, pravardės ir pan. Be to, tėvavardinės priesagoms nebetekus savo vaidmens, tam tikrais atvejais jos galėjo mechaniškai nukristi. XVIII amžiuje tėvavardinės kilmės pavardės buvo labai įvairios. Jos dažnai buvo kilusios iš senųjų dvikamienių asmenvardžių, iš sudurtinių pravardžių, iš kitokių pavardžių ir t.t. Be to pravardinių pavardžių yra labai daug ir įvairių. Galutinės datos, kada pasibaigė lietuviškų pavardžių formavimasis, nėra, nes Lietuvoje nebuvo išleisto jokio dokumento, kuris nusakytų, kada baigėsi jų formavimasis. Be to, dar XVIII amžiuje užrašuose vyrauja įvairios žmonių užrašymo formos. Manoma, kad pavardžių neapibrėžtumas sudarė palankias sąlygas jų kaitai, jų atsiradimui, dėl to susidarė patogi situacija lietuviškų pavardžių slavinimui. Pavardžių kilmė. Iki šiol kalbėjime apie pavardžių susidarymą, atsiradimą, įsigalėjimą. Bet kokių pavardžių kilmė, iš kur jos kilo? Lietuvoje, kaip minėta, dabar yra apie 50-55 tūkstančius, tačiau tai nėra tikslus jų skaičius, nes jas atskirti yra labai sunku, kur jos pačios, o kur tik jų variantai. Pavardžių grupavimas pagal kilmę tai labai sunkus ir sudėtingas uždavinys. Taip yra todėl, kad kai kurių pavardžių kilmė iki šiol yra neaiški, be to jų klasifikacija yra gana paprasta ir primityvi, nes pavardžių formavimasis yra sudėtingas ir daugiaplanis dalykas. Pagal kilmę pavardės yra...
| |
Platono valstybė dorybė yra žinojimas Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Valstybė – tai knyga, nepasiduodanti kvalifikacijai. Joje paliesti ar išplėtoti bemaž visi Platono filosofijos aspektai, o jos temos ribos tokios, jog galima teigti, kad ji aprėpia visą žmogaus gyvenimą. Joje kalbama apie gerą žmogų ir gerą gyvenimą, kuris Platonui, be kita ko, reiškė gyvenimą geroje valstybėje, apie būdus jiems pažinti ir sukurti. Pamatinę Valstybės idėją Platonas perėmė iš savo mokytojo doktrinos, kad dorybė yra žinojimas. Tačiau teiginys, kad dorybė yra žinojimas, reiškia, kad yra objektyvus gėris, kurį reikia pažinti, ir kad jį galima pažinti racionaliu ar loginiu nagrinėjimu, o ne spėlionėmis ar tiesiog pasikliaujant sėkme. Valios vaidmuo čia tik antrinis; ko žmogus nori, priklauso nuo to, kiek jie įžvelgia gėrio, tačiau niekas nėra gėris vien todėl, kad jie nori. Vadinasi, žmogus
| |
Poetinės dramos Mažvydas analizė Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Raštai lietuvių kalba turėjo atsirasti x a.pab., priėmus krikščionybę, bet originalių lietuviškų tekstų ar vertimų būta labai nedaug, tik patys reikalingiausi tikybiniai tekstai. Xvi a. Mums paliko maždaug 20 lietuviškų religinių knygų. Mintis pradėti leisti lietuviškas knygas greičiausiai kilo vilniuje lietuvių humanistams. Tam įtakos turėjo vokietijoje prasidėjusi reformacija. Jos šalininkai reikalavo, kad apeigos bažnyčioje būtų atliekamos ne lotynų, o krašto žmonių kalba. Reformacijos pradininkas - martynas liuteris. Pirmajai gerai užsienyje išsilavinusių lietuvių humanistų grupei priklauso a.kulvietis, s.rapolionis, j.zablockis ir m.mažvydas. Jie ėmė versti į lietuvių kalbą giesmes, pasiryžo leisti knygas. Pirmasis lietuviškas knygas pradėjo leisti m.mažvydas. Karaliaučiuje 1547m. Išleista m.mažvydo parengta pirmoji lietuviška knyga "katekizmas". Tai 79 puslapių religinio turinio knyga. Ją sudaro 3 dalys: katekizmas, elementorius ir giesmynas. "katekizme" glaustai išdėstomi svarbiausi krikščionybės teiginiai, krikščioniškosios dorovės pagrindai, elementoriuje m.mažvydas pirmasis paskelbė lietuvišką abėcėlę, o giesmyne įdėjo 11 giesmių su gaidomis. Pirmoji lietuviška knyga buvo reikalinga ne tik bažnyčiai. Mokykloje ji buvo naudojama kaip vadovėlis, iš jos mokoma skaityti.
| |
Populiarioji kultūra skurdina žmogaus dvasią Lapų skaičius: 2 Tipas: Schema Darbe esantys žodžiai: Samprotaujamojo rašinio tema: „POPULIARIOJI KULTŪRA SKURDINA ŽMOGAUS SIELĄ“ Pavadinimo tipas – idėja, kurią reikia paneigti arba įrodyti. „Raktiniai“ žodžiai: populiarioji kultūra, skurdina (jei moksleiviai sunkiai atranda svarbiausius temos žodžius, reikia pasakyti, kad tai turi būti tokie žodžiai, kuriuos galima būtų „išskleisti“). Loginio samprotaujamojo rašinio „stuburo“ kūrimo etapai: 1)Pasirinkus temą, apsispręsti dėl požiūrio: populiarioji kultūra skurdina ar neskurdina žmogaus dvasios; 2)Savo požiūrį, kaip pagrindinę rašinio mintį, įrašyti į centre esantį stačiakampį. Ši idėja bus viso rašinio leitmotyvu, atramos tašku; 3)Išsiaiškinti visus žodžius, esančius pavadinime. Šis darbas padės moksleiviui ne tik neperžengti temos ribų, bet redaguojant, tobulinant tekstą turtins žodyną, pavyzdžiui: •Populiarus – plačiai paplitęs, įžymus, garsus, žinomas, mėgstamas, labai nesudėtingas •Kultūra – visa, ką žmonija sukūrė fiziniu ir protiniu darbu; tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors srityje; išsimokslinimas, išsilavinimas Žodžio reikšmės nelabai apibrėžia objektą, tuomet reikia pačiam nusistatyti kultūros sritis, apie kurias daugiausiai žinoma, pavyzdžiui, muzika, TV laidos, spauda... •Skurdina – menkina, bukina, daro primityvų •Dvasia – siela, vidinis žmogaus pasaulis 4)Paieškoti junginiui „populiarioji kultūra“ sinonimų: •Pop kultūra •Masinė kultūra •„Popsas“
| |
Pristatykite kelias vaikystės knygas, dariusias įtaką jūsų pasaulėžiūrai Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Pristatykite kelias vaikystės knygas, dariusias įtaką jūsų pasaulėžiūrai. I literatūra. Žmogaus pasaulėžiūra dažniausiai formuojasi jo vaikystėje. Ją formuoti padeda aplinka, tiek namie, tiek mokykloje, taip pat pasaulėžiūrą formuoja mūsų pomėgiai ir palaipsniui gaunamos žinios ir daugybė kitų dalykų. Asmeniškai man mano pasaulėžiūrą suformuoti labai padėjo mano vaikystėje skaitytos knygos. Atsimenu, kaip dar būdama darželyje, vos tik išmokau skaityti, visada skaitydavau įvairias mažas pasakų knygeles, gulinčias kartu su spalvinimo knygelėmis lentynose. Šiek tiek paaugus, mano pomėgis skaityti knygas nesumažėjo. Taigi šiandien kalbėsiu apie savo vaikišką pasaulį, kurio formavimuisi, pasaulėžiūros kūrimuisi didelę įtaką turėjo knygos. Kai buvau maža, didžiausią įtaką, mano, kaip mažo žmogaus pasaulėžiūrai teikė Hanso Kristiano Anderseno pasaka Coliukė. Tai nepaprasto grožio pasaka apie mažą mergaitę Coliukę, gimusią iš nuostabaus gėlės žiedo. Vos gimusi, mažoji mergaitė, patyrė be galo skaudžių įvykių: bjauri rupūžė išplėšė ją iš mamos glėbio. Netrukus vesti ją norėjo karkvabalis ir aklas kurmis, kuris nekentė saulės ir gėlių. Nors mažą mergaitę supo nedori dalykai, ji niekuomet neprarado optimistiškumo, negalėjo nepastebėti nuostabaus žydro dangaus, ryškiomis spalvomis akį veriančių gėlių bei kas rytą nuostabiomis giesmėmis svaiginančių paukščių balsų. Todėl ji stengėsi pabėgti nuo sunkaus ir pilko gyvenimo, kuris jos būtų laukęs santuokoje su kurmiu, tai būtų buvusi didžiausia kančia jos gyvenime. Ištikimoji jos draugė kregždutė padėjo Coliukei pabėgti nuo šio pasaulio ir kartu jos ryžosi iškeliauti į šiltuosius kraštus, ten, kur jų laukė visai kitoks gyvenimas, be nelaimių ir skausmo. Ši pasaka, Coliukė, pirmiausia, išmokė mane, į gyvenimą žvelgti su šypsena, džiaugtis kiekviena diena bei paprastais dalykais: žydinčiomis gėlėmis, šviečiančia saulute. Mažoji mergaitė, vaikystėje buvo pavyzdys man, nes ji net tuomet, kai buvo be galo sunku...
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kristijonas Donelaitis Maironis (Jonas Mačiulis) Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) Juozas Tumas (Vaižgantas) Jonas Biliūnas Vincas Krėvė – Mickevičius Vincas Mykolaitis – Putinas Jurgis Savickis Salomėja Nėris (Bačinskaitė) Antanas Vaičiulaitis Balys Sruoga Henrikas Radauskas Antanas Škėma Justinas Marcinkevičius Juozas Aputis Romualdas Granauskas Kristijonas Donelaitis – XVIII a. lietuvių rašytojas, gyvenęs ir kūręs Mažojoje Lietuvoje. Savo kūryba: poema „Metai“, pasakėčiomis – padėjo pagrindus grožinei lietuvių literatūrai. Metuose poetas vaizduoja Mažosios Lietuvos būrų gyvenimą, papročius, santykį su svetimšaliais. Poemoje daug vietos skiriama gamtai, kuri yra gyva, joje išryškėja Dievo galia. „Metų“ eilėdara – hegzametras (tai antikinė eilėdaros forma, atėjusi iš Hesiodo („Darbai ir dienos), Vergilijaus („Bukolikos“)). Metuose pastebimi šių literatūrinių krypčių bruožai: baroko, klasicizmo, realizmo, švietimo. Kūrinyje iškeliamas darbas. Būrai turi labai sunkai dirbti, kad išgyventų. Donelaičio kūryba daro didelę įtaką lietuvių literatūrai. Ypatingai poetui Justinui Marcinkevičiui.
| |
Ričardo gavelio 3 laiško analizė Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Ričardo Gavelio, Jauno žmogaus memuarai romano trečiojo: apie mano gyvenimo knygą ir širdies ydas, apie fantasmagoriškąsias sporas, melą ir mūsų visų prapultį laiško analizė. Laiškas tai išpažintinis išsakymas, atsivėrimas, artimas dienoraščiui, kuriame net dažnai atskleidžiami intymūs santykiai (pavyzdžiui, meilės laiškai), stiprūs dvasiniai ryšiai. Laiškams būdinga specifinė struktūra (naudojamos monologo ir dialogo formos, retoriniai kreipiniai, užuominos), individualus stilius, priklausantis nuo adresanto ir adresato santykių ir tematikos. Šie apibrėžimai mums nuoroda į tai, kas galėtų būti rašoma Ričardo Gavelio keturiolikos laiškų romane, Jauno žmogaus memuarai. Šis laiškų iš anapus forma parašytas kūrinys žymėjo laisvos, kritiškos sąmonės atbudimą, žmogaus atsisakymą paklusti ideologiniam smurtui, paverčiančiam jį belyčiu metafiziniu slieku. Laiško pavadinimas: TREČIASIS: apie mano gyvenimo knygą ir širdies ydas, apie fantasmagoriškąsias sporas, melą ir mūsų visų prapultį tarsi nukreipia mus į laiško turinį. Jo pavadinimas, mano nuomone, suteikia tekstui neigiamą atspalvį, tai rodo žodžiai fantasmagoriškosios sporos, melas, mūsų visų prapultis. Tačiau autorius parinko tinkamą pavadinimą šiam laiškui, būtent apie visus šiuos neigiamus dalykus jis ir kalba. Trečiasis romano laiškas pradedamas tarsi nereikšmingais pasakymais apie tai, kaip rašantysis negali susidėstyti savo minčių nuosekliai. Jam atmintyje įvykiai niekaip nesusidėlioja taip, kaip jo gyvenimo tėkmėje. Iš pirmųjų sakinių, galima teigti, jog laiško autorius yra neramus, išsiblaškęs, lyg negalėtų susikaupti. Jo gyvenimo smulkmenos jam tampa it kokie baobabai. Rašantysis sureikšmina tuos dalykus, kurie atrodytų nereikšmingi. Tačiau skaitant tekstą toliau, galima tik dar labiau įsitikinti, jog laiško autorius yra žmogus, kuris yra, stipriai‘‘ sumenkinęs save, savimi besibjaurįs ir be galo savikritiškas:, Išropodavau iš savojo...
| |
Ričardo gavelio laiško analizė Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Ričardas Gavelis Jauno žmogaus memuarai. Pasižiūrėjus keletą metų į praeitį pastebėtume, kad žmonės dažniausiai susisiekdavo ir bendravo laiškais, nes nebuvo kompiuterių ir mobiliųjų telefonų. Laiškai būdavo įvairios tematikos, pvz., apie meilę, apie politiką, apie vidinius išgyvenimus. Sunku nustatyti, koks stilius būdingas laiškui, nes kiekvienas adresantas rašo savaip. Taipogi stiliaus pasirinkimas priklauso nuo to, kokie santykiai sieja siuntėją ir gavėją, kokia tema rašoma. Ričardo Gavelio romanas Jauno žmogaus memuarai susideda iš 14 laiškų, skyrių. Visi jie labai skirtingi savo tematika, tačiau juos sieja tai, kad visuose skiriama dėmesio vidiniams žmogaus išgyvenimams, žmonių tarpusavio bendravimui. Dauguma romano skyrių prasideda žodžiu apie, pvz., Apie mokytojus ir mokytinius, apie ekologines nišas ir buvimą savimi, Apie mano gyvenimo knygą ir širdies ydas, apie fantasmagoriškąsias sporas, melą ir mūsų visų prapultį. Pirmas pavadinimo žodis pasako mums, apie ką bus rašoma kiekviename skyriuje. Keturioliktojo skyriaus pavadinimas Apie meilę ir mirtį su liūdnais palinkėjimais taip pat perteikia pagrindinę laiško mintį. Suprantame, kad bus kalbama apie visiškai skirtingus dalykus: meilę ir mirtį. Meilė tai žmogaus dvasinė būsena, o mirtis fizinė. Kiekvienas žmogus yra patyręs meilės jausmą. Meilė tai šilti jausmai, nebūtinai priešingos lyties atstovams, bet paprasčiausia meilė tėvams. Visi kartojame tą žodį, bet niekas negalime tiksliai paaiškinti ir pasakyti, kas yra ta meilė. Vieniems meilė yra viskas, kitiems visai nesuprantamas dalykas. Vieni be jos gyventi negali, kitiems ji visai nebūtina Perskaičius pavadinimą ir eilėraštį, laiško pradžioje, uždaviau sau keletą klausimų: Kokia ta meilė? Kaip romane susijusi meilė ir mirtis? Prieš pradedant atsakinėti į kilusius klausimus, reikia nustatyti, kokia yra laiško erdvė. Adresantas yra miręs, todėl kūrinio erdvė tai gyvenimas po...
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Romualdas Granauskas – prozininkas, dramaturgas, eseistas, archajiškas ir modernus menininkas. Jo proza kartais vadinama magiškuoju realizmu. Rašytojas gimė 1939 m. Mažeikiuose ir daug metų gyveno Žemaitijoje, o šiuo metu - Vilniuje. Dirbo statybininku, šaltkalviu, Skuodo laikraščio „Mūsų žodis” ir žurnalo „Nemunas” redakcijose, radijo korespondentu, kurį laiką mokytojavo. R. Granauskas tapo Nacionalinės premijos laureatu (2000). „Kas yra ta kūryba – ir po šiai dienai nežinau. Kita vertus, tas, kas kuria, nieko ir neklausinėja. Kuria sau, ir tiek. Nelieka laiko tokiems klausimams. Niekam kitam jo nelieka, kartais – net pavalgymui, net miegui, net normaliam žmogiškam poilsiui. Todėl, kad visa kita nebesvarbu.” „Kodėl pradėjau rašyti – taip pat nežinau. Žinau, kada pradėjau. Ir kur. Literatūra mums buvo viskas, nes turėjom po trylika, po šešiolika metų. Ji mums buvo ir televizorius, ir magnetofonas, ir radijas, ir elektros šviesa. Mes galėjom be jos sužvėrėti, šitie alkani, sušalę, pasimetę pokario vaikai. Daug ką galėjom. Negalėjom nerašyti. Tai pats didžiausias mūsų negalėjimas. “
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Tikriausiai nieko nėra gražiau tėvams, seneliams, kurie mato savo vaikų tarpusavio darną, supratimą vienas kitam ir keliamas vertybes. O jeigu tai dar meilė tarp brolio ir sesers... Romane “Rugiuose prie bedugnės” išryškėja Houldeno – vyresnio brolio ir jaunėlės sesers Fibės tarpusavio santykiai. Pagrindinis romano veikėjas pasitiki savo seserimi, pasakoja jai suaugusiųjų reikalus, pasiguodžia, kas jam neramu, nors puikiai suvokia, kad tai tik jaunėlė sesuo. Savo meilę Houldenas įrodo stebėdamas sesers aprangą, žino kas jai patinka : Ji vilkėjo mėlyna pižama su raudonais drambliukais ant apykaklės. Dėl dramblių ji iš koto virsta”. Elementariausios detalės išduoda, kad Fibė yra stebima, teiraujasi, ar patiko žiūrėtasis filmas, kas kitam broliui tikriausiai nerūpėtų.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
