Lietuvių kalba (9 psl). Lietuvių kalbos referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Ilgai galvojau apie tai, koks turėtų būti žmogus, su kuriuo norėčiau kurti ateitį. Galų gale supratau, jog tokie žmonės ar žmogus, gyvena čia pat, gimtojoje Lietuvoje. Gyvenimas šalyje nėra lengvas: pakrikusi ekonomika, elgetos, nesimokantys, apsisvaiginę jaunuoliai, nuolatinis pinigų stygius įvairiuose gyvenimo srityse, parklupęs žemės ūkis… sąrašas, matyt būtų ilgas, nesibaigiantis. Daug reikia pakeisti, pataisyti, kad gyvenimas taptų šviesesnis. Bet ar tai verta daryti ? taigi vis gi kokios ateities nusipelno Lietuva?

Kokios grėsmės tyko lietuvių kalbos?

Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Lietuvių kalbos grėsmės. Lietuvių kalbos išnykimas. Kalbos iškraipymas. Barbarizmas. Lietuvių kalba tampa antraeilė. Kaip išsaugoti savo kalbą? Išvados. Šaltiniai. Kalba – didžiausias žmogaus turtas. “Kalba, kuria kalbam ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negrasina, ji nieko neatstumia. Kaip ir visos, ji nori gyventi”. (Justinas Marcinkevičius). Kiekvienas lietuvis turėtų žinoti ir suprasti, kad mūsų kalba – ne vien bendravimo priemonė, ji- didžiausias mūsų tautos turtas, gyvasis tautos balsas, kultūros ugdymo ir perdavimo iš kartos į kartą laidas. Bet, deja, mes dažnai teršiame savo kalbą žargonais, svetimybėmis. Kalbos likimą lemia geografiškai, istoriškai bei politiškai susiklosčiusios aplinkybės. Mažai tautai, atsidūrusiai agresyvių jėgų apsuptyje, visada gresia išnykimo pavojus. Lietuvių tauta nuolat tai patyrė: į ją kėsinosi Lenkija, Rusija, Vokietija. Už gimtosios kalbos gyvybę šiandien turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie suvokė, kad kalbos mirtis – tai ir tautos mirtis. „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Pagrindinės bėdos, kurias šiuo metu patiria lietuvybė ir lietuvių kalba, yra globalizacija, masinė lietuvių emigracija bei menkas lietuvybės prestižas. Akivaizdu, kad be aktyvios pagalbos lietuvių kalba ir kultūra nenumaldomai nyks, jų nepavyks išsaugoti pasyviai stebint ir laukiant netikėtos laimingos pabaigos.Norint, kad lietuvybė išliktų, reikia pasiekti, kad ji kuo greičiau vėl atgautų aukščiausios Lietuvos valstybės vertybės statusą. Reikia stengtis, kad Lietuvoje būtų garbinga ir apsimokėtų kalbėti, rašyti ir gyventi lietuviškai, kad lietuvybė ir lietuvių kalba iš problemų šaltinio taptų garbės ir pasididžiavimo objektu.Būna daug nuomoiu kurios mano kitaip, kad lietuvių kalba neišnyks. Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, išliks rašytiniai lietuvių kalbos ir kultūros paminklai. Pagaliau išliks pats Lietuvos kaip istorinės teritorijos, pavadinimas, lietuviški vietovardžiai... Akivaizdus lietuvių kalbos nykimo momentas – jau baigiama palaidoti lietuviška abėcėlė. Viešajame gyvenime lietuviškų raidžių tarimą galutinai išstūmė angliškasis. TV tariama „tivy“, ID – „aidy“, DVD – „dividy“ ir t.t. Ir tai – ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir televizijoje, radijuje – faktiškai visur ir visada, visoje Lietuvoje.

Kokius svarbius gyvenimo klausimus šiuolaikiniam žmogui kelia grožinė lietuvių literatūra?

Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Lietuvių grožinė literatūra dar jauna, pradėta kurti tik XVIII amžiuje. Šioje literatūroje atsispindi tikrasis gyvenimas, atskleidžiami žmonių jausmai ir aprašomos problemos, kurios yra aktualios visais laikais. Skaitydami šią literatūrą, mes pradedame mąstyti apie gyvenimo prasmę : ar ji vis dar tokia pati, kaip anksčiau, ar ne. Tad šiame darbe pabandysime išsiaiškinti, kokius svarbius gyvenimo klausimus, aktualius šių laikų žmogui, kelia grožinė lietuvių literatūra. Vienas iš klausimų, aktualių mūsų šiuolaikinei visuomenei, kodėl svarbu suvokti savo kaltę. Šį klausimą lietuvių grožinėje literatūroje palietė Jonas Biliūnas. Jis kūrė noveles, kuriose atskleidžiamas ryškus kaltės jausmas bei jo suvokimas. Novelėje „Vagis“ rašoma apie pagrindinį veikėją Jokūbą, kuris, visai to norėdamas, užmušė arkliavagį. Dauguma mūsų manytumėme, jog nieko blogo neatsitiko, žmogus vogė arklį, tad gavo, ko nesipelnė. Tačiau Jokūbas manė kitaip. Jam buvo sunku užmigti naktimis, jis vis apie tai galvojo. Vagies atvaizdas bei kaltės jausmas jį persekiojo visą gyvenimą. Sąžinė Jokūbą teisė net tada, kai jis atliko išpažintį, sulaukė užuojautos iš kaimynų bei žmonos. Iš šios istorijos mes galime suprasti, jog griežčiausias žmogaus teisėjas yra jo paties sąžinė. Ji teisia smarkiau nei visos valstybinės teismo įstaigos. Tačiau dabar, XXI amžiuje, žmonės rečiau pripažįsta savo kaltę, todėl nusikaltimų vis daugėja. Visuomenė tapo žiauresnė. Žmonės patys nepripažįsta savo kaltės, tai neigia, apgaudinėja save. Jų kaltę turi įrodyti teismas, kad jie patys su tuo susitaikytų. Dabar žmones negirdi savo sąžinės balso, priešingai nei Biliūno novelėje. Kitame apsakyme „Kliudžiau“ autorius rašo apie vaiko nuotykį. Mažas berniukas, antrokas, norėdamas pasijusti tikru medžiotoju, nušovė mažą nelaimingą katytę. Kai taikėsi į ją, jis visas net virpėjo iš laimės, tačiau iššovęs strėlę ir pamatęs, ką padarė, jis pasileido bėgti, net neatsigręždamas atgal. Autorius atskleidžia ryškią džiaugsmo ir kančios priešpriešą. Berniuko kančia buvo tokia didelė, jog tik po trijų dienų jis išėjo į lauką. Ir tai buvo pirmasis ir vienintelis vaiko šūvis, tačiau, kaip Biliūnas rašė, laimingas, nes suvokęs, ką padarė, berniukas šios klaidos daugiau nebekartojo, jis tapo geresnis. O šiais laikais kai kurie vaikai net nesuprastų, jog čia yra nedoras darbas, nes vaikystėje skaito ne Biliūno kūrybą, o mieliau renkasi kompiuterinius žaidimus. Populiariausi kompiuteriniai žaidimai yra tokie, kur reikia šaudyti, žudyti, vogti ar daryti kitus nedorus darbus. Šie žaidimai ir ugdo vaikų žiaurumą.

Kristijono Donelaičio Metų ištraukos Rudens gėrybės interpretacija

Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Aštuonioliktasis amžius – švietimo amžius. Būtent šiame amžiuje gyveno grožinės literatūros pradininkas Lietuvoje Kristijonas Donelaitis. Jo žinomiausias kūrinys – epinė poema „Metai“. Šiame kūrinyje rašytojas atskleidė naują požoūrį į būrus, jų darbą, glaudų ryšį su gamta bei priklausomybę nuo ponų. Šis kūrinys toks įtaigus matyt ir dėl to, kad pats Donelaitis turėjo nelengvą vaikystę, yra kentęs netgi maisto stygių, tad būrų kančios bei jų emocijos jam yra suprantamos. Poemos dalyje „Rudens gėrybės“ Donelaitis aprašo būrų nomonę apie ponų maistą, jų valgymo įpročius.

Kritinėse situacijose atsiskleidžia žmogaus prigimtis

Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Daugelis žmonių mano žinantys, kokios jų teigiamos ir neigiamos savybės, kaip jie pasielgtų vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau žmonės nėra tokios lengvai perprantamos būtybės, kokios gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažniausiai tikroji prigimtis atsiskleidžia kritinėse situacijose, kada tenka susidurti su iškilusiais sunkumais. Kritinė situacija gali atskleisti žmogaus neigiamas savybes. Kai kuriuos asmenis apima baimė, neviltis, todėl jie pasiduoda ir nuleidžia rankas. Žmonės nesistengia kovoti su iškilusiomis kliūtimis ir bando nuo visko pasprukti, manydami, kad tai vienintelis jų išsigelbėjimas. Lietuvoje, vaikų globos namuose, gyvena šimtai paliktų mažylių, kurių mamos nesugebėjo ar neišdrįso savo atžalų auginti pačios. Moterys, palikdamos vaikus kitų žmonių globai, parodo neatsakingumą, neryžtingumą ir sąžinės neturėjimą. Puikiu pavyzdžiu taip pat galėtų būti vairuotojai, išsigandę atsakomybės ir palikę sužeistuosius avarinės situacijos vietoje. Tokie poelgiai gali kainuoti net kieno nors gyvybę. Dažniausiai žmogus elgsis taip, kad nepakenktų sau, tačiau jis visada turi galimybę pasirinkti, ar išlikti sąžiningu, ar tiesiog begėdiškai pasitraukti. Tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime – beprasmiška, tačiau pakeisti žmogaus prigimties nei vienas negalėtume.

KTU specialybės kalbos egzamino špera 1 kurso

Lapų skaičius: 1
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Terminas – žodis arba žodžių junginys, tiksliai reiškiantis kurią nors mokslo, technikos, meno ar kitos srities sąvoką. Terminija – kalbos terminų visuma. Sąvoka - pažinimo vienetas, kurį sudaro savitas požymių derinys. – vienetinės sąvokos – atitinka vieną objektą (baltieji rūmai). – bendrosios sąvokos – atitinka du ar daugiau objektų, kurie dėl bendrų ypatybių sudaro grupę (rūmai). Terminų struktūra. Vientisiniai (vienažodoiai) briaunainis, geltonkerpė. Sudėtiniai ( keliažodžiai) ilgieji balsiai, pridėtinės vertės mokestis. Sudėtiniai terminai. dvižodžiai. trižodžiai. keturžodžiai. daugiau žodžių. Termino statusas. Įvertis, pagrįstas iš anksto apibrėžtais kriterijais ir naudojamas nustatyti termino vertei. Termino įverčiai. teiktinas terminas. leistinas terminas. – neteiktinas terminas. pasenęs terminas. Gero termino požymiai. Kalbinis taisyklingumas. pasirinktas netinkamas leksinis vienetas įtakoti(lemti, paveikti). rezervuotos (rezervuotosios paslaugos). belaidinis (belaidis) telefonas). www tariama angliškai. Savos kalbos pirmumas. flašas (atmintukas). skanuoti (nuskaityti). faktorius (- veiksnys). Vienareikšmiškumas – (atmintinė „toks raštas“ atmintinė „kompiuterio įrenginys“. Nuoseklumas arba sistemiškumas (fizinės savybės: ryškis, skaidris, svoris, tankis ir t.t.). Tikslumas. juo pabrėžiama, kad termino vidinė forma tiksliai perteiktų sąvoką. tikslumas susijęs su motyvacija. Ekonomiškumas. autoklavų patalpa – autoklavinė. Pastovumas. ikona (piktograma). Stilistinis neutralumas. negras ir juodaodis. Terminų tvarkytos būdai.

Kūrėjo dvasinės būsenos pagrindai

Lapų skaičius: 3
Tipas: Esė
Darbe esantys žodžiai: Kalbant apie literatūrą ir gyvenimą, svarbu akcentuoti ne tik kūrėją (autorių), bet ir suvokėją (adresatą, skaitytoją). Vieno ar kito teksto (mokslinio, grožinio ar net buitinio) autorius yra individualybė, siekianti kalbinės raiškos priemonėmis ir kitomis galimybėmis perteikti turinį, tai yra supažindinti skaitytoją (klausytoją) su vienokia ar kitokia temos ar klausimo (problemos) versija. Pasak literatūrologų, literatūra – tai nėra visuotinai pripažinta ir nekintama (kūrinių) vertės visuma. Nekintama vertė neegzistuoja. Tai kas lemia literatūros ar kitokio meninio teksto išlikimą bei pripažinimą? Kokios yra literatūrinio pasaulio gimimo šaknys? (Kas sudaro literatūros pagrindus?) Kaip žmogui orientuotis nuolat kintančiame vertybių pasaulyje? Kas sieja rašytoją ir skaitytoją, kūrėją ir suvokėją? Kaip suprasti, jog esame vienos bendros grandinės dalis?

Kurį Lietuvos literatūros autorių pristatytumėte nobelio literatūros premijai ir kodėl? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais

Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Kurį Lietuvos literatūros autorių pristatytumėte Nobelio literatūros premijai ir kodėl? Savo įžvalgas argumentuokite pavyzdžiais. Nobelio literatūros premija – premija, skiriama autoriui, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. „Darbas“ šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus darbai, o ne tik konkretus kūrinys. Interpretuojant A. Nobelio žodžius, galima teigti, jog ši premija skiriama už ilgalaikius nuopelnus literatūroje. Ar turime/turėjome tokių, literatūrai nusipelniusių rašytojų, savo šalyje, kurie neabejotinai verti būti Nobelio premijos laureatais? Manau, kad taip. Norėčiau pristatyti tokį autorių – poetą, dramaturgą, vertėją, visuomenės veikėją – Justiną Marcinkevičių (1930-2011). Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų raj.). Mokėsi Alksniakiemio pradžios mokykloje, vėliau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, 1954 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. Dirbo Genio ir Pergalės redakcijose, 1959–1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyboje. Kad šis žmogus vertas didžiausio įvertinimo, byloja premijos ir ordinai, kuriais poetas buvo skatintas: 1957 m. gavęs LTSR valstybinę premiją už poemą „Dvidešimtas pavasaris“, 1965 m. LTSR valstybinė premija už dramą-poemą „Mindaugas“, 1993 m. Gedimino III laipsnio ordinas, 1997 m. Gedimino I laipsnio ordinas, 1998 m. Johano Gotfrydo Herderio premija, 2000 m. Literatūrinė "Varpų" premija, 2001 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija, 2003 m. Vytauto Didžiojo ordino didysis kryžius, 2005 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas, 2005 m. Baltijos Asamblėjos premija, 2008 m. gegužės 18 d. Nacionalinė pažangos premija, 2009 m. Vilniaus mero premija, 2009 m. Literatūrinė Vaižganto premija. Tai premijos už nuveiktus darbus literatūroje ir visuomeniniame gyvenime, kurios liudija poeto didelį ir sunkų darbą literatūrinėje erdvėje.

Kuršiai

Lapų skaičius: 10
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Kuršių kalba (kuršu valoda) – baltų kalba, kuria, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, šnekėta vakarinėje Latvijos dalyje (Liepojos, Ventspilio, Talsų, Kuldygos ir kt. vietose) ir Žemaičių vakaruose (Klaipėdos, Skuodo, Kretingos, Telšių ir kt. vietose). XVI a. pietų kuršius Lietuvos pusėje nustota minėti, todėl manoma, kad apie tą laiką jie jau buvo sužemaitėję. Latvijos pusėje kuršiai, kurių „kalba panaši į latvių“ (vadinasi, dar ne latviai), minėti iki XVII a. pradžios, tačiau maždaug nuo 1630 m. rašoma, kad jie šneka latviškai. Kuršiai rašto paminklų nepaliko, tad apie jų kalbą sprendžiama iš dabartinių ir kronikose užfiksuotų to krašto vietovardžių, taip pat iš šio arealo lietuvių ir latvių kalbos tarmių, kuriose kuršių kalbos pėdsakų yra užsilikę ne taip jau mažai.

Laiškas mamai

Lapų skaičius: 1
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Laiškas mamai Sveika Mamyte, Aš žinau, kad tu šio laiško tikrai negausi ir neperskaitysi, bet vis tiek aš ji rašau. Manau, jeigu gautum šį laišką, tu labai nustebtum. Mes atėjome į savo šeimą tarsi mažytis stebuklas, tačiau visas didelis pasaulis mums svetimas ir šaltas. Kai išmokei kalbėti, aš pasakydavau, kad tu esi gera ir vienintelė, supykusi pasakydavau, kad dabar aš tavęs nebemyliu bet tu supratai mane. Prabėgo keletas metų aš tapau paauglė tas amžinas mano skubėjimas, reikalai, norėjimas sužinoti ką nors nauja, patirti neįprastų nuotykių, atima iš manęs laiką, kuris turėtų būti skirtas tau. Praėjo daug laiko nuo tos dienos, kai mes nuoširdžiai kalbėjomės. Ar prisimeni, tai? Kalbėdavome apie gyvenimą, apie margą, įvairiaspalvį gyvenimą. Apie dienas, kai buvau dar visai maža mergaitė, kai niekas dar nerūpėdavo. Tu visada manimi rūpindavaisi, niekada nepalikdavai vienos, stengdavaisi kad turėčiau viską kas geriausia.

« Pradžia Ankstesnis12345678910Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama