Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms Lapų skaičius: 5 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Savo kalbą norėčiau pradėti žymaus Vokietijos rašytojo Ernsto Moriso Arnto žodžiais: „Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ Šiuos žodžius širdyje turėtų nešioti kiekvienas žmogus, nesvarbu kokiai tautai yra priklausantis. Deja. Realybėje konstatuojami kitokie faktai: kalbos nuolat kinta, yra darkomos visuomenės „dėka“. O kaip keičiasi mūsų gimtoji lietuvių kalba keičiantis visuomenės komunikaciniams poreikiams?
| |
Kaip rašinio turinys sutapatinamas su analizės dopkumentu Lapų skaičius: 11 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: KAIP RAŠINIO TURINYS SUTAPATINAMAS SU ANALIZĖS DOKUMENTU Problemų sukelia jau pats rašinio apibrėžimas, mat rašinys – „pats bendriausias kuria nors tema mokinių sukurto teksto pavadinimas, kuris mokyklos praktikoje, deja, suprantamas vienareikšmiškai, kaip tam tikras moksleiviškas žanras“ (L.Ruseckienė „Literatūros pedagogikos klausimai“; V., 2004). Ankstesniais metais (iki 1997m.) mokykloj dominavusį rašinį pakeitus interpretacija, pastaroji dar ir dabar kartais suprantama kaip tam tikra rašinio atmaina, nesuvokiant esminių skirtumų tarp rašinio ir interpretacijos. Tokiuose darbuose viena kita analitinė pastaba kaitaliojasi su atpasakojimu ar bendro pobūdžio (paprastai moralinio, emocinio ar idėjinio turinio) atmintinai iškaltomis frazėmis. Interpretacijos ir rašinio esmės atskyrimą sunkina tam tikras pataikavimas nenorintiems naujovių priimti mokytojams ir vadinant interpretaciją rašiniu pagal tekstą – toks apibrėžimas yra tik klaidinantis... Juk rašinyje kūrinys – ne pagrindinis analizės objektas, o tik atspirtis mokinio pamąstymams apie save, savo gyvenimą, savo patirtį, savo suvokimą, savo įspūdžius. Rašinio patirtis interpretacijoje galėtų praversti tik dviem atvejais – (1) siejant kūrinio mintis, idėjas (paprastai tai daroma interpretacijos pabaigoje) su asmenine patirtimi, bendražmogiškuoju turiniu, kaip kad yra akcentavęs Thomas Stearns Eliotas, ir (2) kitu atveju – kai mokinys aptaria temos kontekstus, t.y. kas, kada ir kodėl ta tema dar rašė. Žiūrėkime pavyzdžius: (1) V.Mykolaitis – Putinas. „Altorių šešėly“ (ištrauka)
| |
Kaip žmogaus išgyvenimai sustiprina jo dvasinę stiprybę? Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Dvasinė stiprybė – tai orumas, savigarba, tai savo giliausios tiesos ir jausmų pripažinimas. Kiekvienas esame vertinga asmenybė, nesvarbu, kokie buvome praeityje, kaip anksčiau mąstėme ir kokie buvo mūsų įsitikinimai. Visi turime galimybių tobulėti, augti dvasiškai ir eiti į priekį. Kartais trūksta žinių ar patirties, todėl.. darome klaidų, kurios mus moko. Dažniausiai dvasinė stiprybė išryškėja kritinėse gyvenimo situacijose, tokiuose kaip artimo žmogaus netektis. Kiekviena kančia – tai dvasios tvirtumo išbandymas. Mūsų dvasines jėgas dažniausiai atima negatyvūs veiksmai bei mintys. Pakanka žmogui padaryti kažką blogo ir jo širdyje bei atmintyje visada išliks kartėlio bei sąžinės graužatis. Bet jei tokius veiksmus kartojame, jautrumas netenka jokios dvasinės įtakos ir žmogui atrodo, kad tai ką jis daro, yra normalu. Apie žmogaus dvasinę stiprybę rašė lietuvių literatūros rašytojai, tokie kaip Balys Sruoga ir Jonas Biliūnas.
| |
Kalbėjimas, 20 potėmė. Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuva nuo seno garsėjo kaip šalis, turinti begalę patriotiškų ir pilietiškai nusiteikusių žmonių. Tai yra išskirtinis mūsų tautos bruožas, kuriuo galime didžiuotis. Juk mūsų šaliai per savo sudėtingą ir kupiną išbandymų istoriją teko patirti labai daug sunkumų. Jei ne pilietiški žmonės, mes turbūt jau seniai būtume išnykę. Pilietiškumas labai akivaizdžiai pastebimas ir Lietuvių literatūroje. Tad šiandien savo kalboje aptarsiu kelis skirtingų epochų kūrinius, kurie tikrai skatina tautiečius išlikti pilietiškais ir mylėti savo tėvynę. Savo kalbą pradėti norėčiau nuo pilietiškumo sąvokos paaiškinimo. Pilietiškumas yra suvokiamas, kaip pareigų atlikimas savo valstybei, tautai. Į pilietiškumo sąvoką įeina vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas ir dora. Būtent šios savybės yra akivaizdžiai pastebimos ir akcentuojamos skirtingų epochų lietuvių literatūroje. Be abejo visi žinome apie pirmąją lietuvišką knygą - Martyno Mažvydo „Katekizmą“. Tai buvo tarsi pamatas mūsų tautai. Rašytojas joje protėvius skatino išlikti patriotiškais, pilietiškais ir gerbti savo kraštą. Martynas Mažvydas buvo tikri pilietiškai nusiteikęs žmogus. Jam teko išsiskirti su tėvyne tačiau jam liko tikėjimas, kurio jis nebuvo praradęs niekada. Tikėjimas žodžio ir rašto reikalingumu. Jis jautė pareigą atnešti lietuvišką žodį į kiekvieno lietuvio širdį. Ir tą pareigą įvykdė. Iš jo knygų lietuviškai skaityti ir rašyti mokėsi daugybė lietuvių. Jei ne Martyno Mažvydo nuveiktas darbas, galbūt dabar jau nebekalbėtume mūsų protėvių kalba, gal lietuvių tauta gyvuotų tik istoriniuose šaltiniuose, juk kaip yra pasakęs žymus lietuvių veikėjas Mikalojus Daukša, tautos gyvuoja “daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę”. M. Mažvydas parašė pirmąją lietuvišką knygą tais laikais, kai pagrindinės Lietuvoje vartojamos kalbos buvo lotynų ir lenkų, o lietuvių kalba buvo ties užmaršties riba. Ją vartojo beveik vien tik valstiečiai baudžiauninkai, o bajorai ir aukštuomenė ją niekino. Tad už tai, kad egzistuojame kaip lietuviai ir šnekame savo kalba turime būti dėkingi būtent Martynui Mažvydui. Ši istorinė asmenybė yra tarsi Lietuvos pilietiškumo simbolis. Vėlesnėje kūryboje, ypač vyravusioje carizmo politikos laikais, pilietiškumas akcentuotas kaip neatsiejama tautos dalis, įsipareigojimas ir darbas tėvynei. Sunkiuoju okupacijos laikotarpiu apie tikrąjį pilietiškumą pirmiausia priminė V. Kudirka, „Tautiškos giesmės
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Muziejuose kaupiami praeities kultūros turtai. Kodėl jaunimui naudinga juos pažinti? Argumentuokite. Būtent šia tema aš bandyčiau viską sieti su pilietiškumu, jaunimo žingeidumu. Kiekvienas save gerbiantis pilietis privalo žinoti savo gimtojo krašto istoriją, tradicijas. Viena yra perskaityti tai vadovėliuose, visai kas kita pamatyti muziejuose. Naudinga, nes dažniausiai jaunimas į muziejus keliauja grupėmis kartu su mokytojais, kurie dar papildomai juos apšviečia. Neretai tai būna ir teorinių žinių užtvirtinimas. Kiekvienas pilietis turi žinoti savo tėvynės istoriją: domėtis praeitimi, krašto tradicijomis. Mums padeda tai suprasti muziejus. . Pagal 2009 metų duomenis Lietuvoje veikia nacionaliniai, respublikiniai, žinybiniai ir privatūs - viso 106 muziejai. Pagal muziejuose esančių eksponatų rūšį Lietuvoje veikia archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, kraštotyros bei memorialiniai muziejai. Jaunimas auganti karta, kuriai reikėtų suprasti, žinoti ir pritaikyti žinias, susijusias su savo tauta. Praeities kultūros turtus mums padeda suprasti ir pamatyti muziejai. . Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune jaunas žmogus gali sužinoti, kad jis gyvuoja ne pirmą šimtmetį. Tai - pats seniausias Lietuvoje muziejus. Jis pradėjo veikti 1921m. Jame eksponuojama daugiau kaip 230 000 eksponatų, tarp jų šaltieji ir šaunamieji ginklai, archeologoniai radiniai, dokumentai, vaizduojamojo meno ir portretų rinkiniai. . Vienas įžymiausiųjų eksponatų yra garsusis Lituanica - lietuvių Dariaus ir Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933m. Sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs, iki galutinio tikslo belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Tai vienas svarbiausių 20 amžiaus įvykių Lietuvos istorijoje. Jaunimas turi išskirtinę galimybę pamatyti lėktuvo nuolaužas muziejuje. . Apsilankius muziejuje galima sužinoti daug vertingos bei įdomios informacijos, o gautą informaciją pritaikyti dėstomoms...
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Nesavarankiškos kalbos dalys, kalbos dalys, savarankiškos kalbos dalys, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai, kelintiniai kiekiniai, įvardžiuotiniai paprastieji. SCHEMA
| |
Lapų skaičius: 32 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Tarties normos ir klaidos. Trtoepija. Aiškus tarties stilius. Pagrindiniai bendrinės lietuvių tarties reikalavimai. Balsių tarimas. Turi būti tariami trumpi. Išimtys. Hiatu. Priebalsių tarimas. Dvigarsių tarimas. Kirčiavimo normos ir klaidos. Išskiriamoji. Skiriamoji. Bendriausios kirčiavimo taisyklės. Tvirtapradę priegaidę žodžio gale turi tik. Pagal vienaskaitos galininko linksnį nustatyti dėsniai. Vardažodžiuose. Vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke kirtis į galūnę nenušoka, jei. Veiksmažodžiuose. Šių būdvardžių vediniai kirčiuojami dvejopai. Priegaidžių neskyrimas.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kirčiuočių lentelė. Vardininkas kilminikas naudininkas galininkas įnagininkas vietininkas šauksmininkas. Linksniai. Daugiskaita, vienaskaita.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Knygos "Šeimos medis" recenzija. Visai neseniai leidykla Alma Littera skaitytojus supažindino su amerikiečių autorės Barbaros Delinski (Barbara Delinsky) kūryba ir išleido jos knygą Šeimos medis. Kūrinyje subtiliai pateikiami su gimine, kilme ir šeimos paveldu susiję klausimai, priverčiantys skaitytoją dar kartą permąstyti apie šeimos vertybes. Knyga prasideda pagrindinių herojų Danos Klark (Dana Clarke) ir jos vyro, iš pasiturinčios šeimos kilusio, Hiugho Klarko (Hugh Clarke) sunkumais prieš greitai gimsiantį pirmąjį jų kūdikį. Kaip ir kiekvienai porai, taip ir Danai su Hiughu laukia didelis išbandymas - jie taps tėvais. Hiughas, advokatas, susipažino su Dana kai ši dekoravo jo namus. Jie įsimylėjo vienas kitą ir susituokė. Jau keturi šimtmečiai kaip turtinga Klarkų giminė klesti. Tačiau Dana kilusi iš varganos aplinkos. Jos mama mirė, kai jai tebuvo penkeri metukai, todėl ją užaugino močiutė, turėjusi nedidelę mezgimo parduotuvėlę. Susituokusi su Hiughu Dana pirmą kartą gyvenime pajuto saugumo ir tikros meilės jausmus. Be to, ne už kalnų motinystės laikotarpis. Daug laiko Dana praleidžia dekoruodama kūdikio kambarį, siūdama drabužėlius. Hiughas taip pat nusiteikęs entuziastingai, juoba, kad reikia pratęsi giminę. Hiugho tėtis yra garsus istorikas ir populiarių knygų autorius, kurio darbuose nagrinėjami su šeimos geneologija susiję klausimai. Jo naujausio knygoje trumpai šmėžoja ir Klarkų giminės pavardė. Tolimesnė giminės ateitis priklauso nuo netrukus gimstančio kūdikio. Elizabet Ames Klark (Elizabeth Ames Clarke) gimsta sveika ir laiminga, tačiau jos oda tamsesnė nei įprastai. Pasirodo, jog ji turi afroamerikietės bruožų. Šeima ir draugai išgirdę gandus dėl tamsios naujagimės odos, reaguoja įvairiai. Kaip advokatas, Hiughas visuomet gynė mažumos interesus, tačiau jo tėvas rasės klausimais daug liberalesnis. Elizabet odos spalva nuvilia Hiugho tėvus, brolį bei dėdį. Iš kitos pusės, Danos močiutė ir draugai priėmė kūdikį tokį, koks jis ir...
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Mitai žmogui yra reikalingi. Iš vienų mitų – legendų, padavimų, sakmių – galima pasimokyti šalies istorijos, pasisemti išminties. O patikėjus kitais mitais – prasimanymais – galima ir padaryti klaidų, kurios lyg šešėlis persekios visą gyvenimą. Garsus mitologas Džozefas Kempbelas yra pasakęs, kad visos visuomenės gyvena pagal vienokius ar kitokius mitus. Priklausomai nuo to, kokius mitus jos pasirenka, susiformuoja vienokia ar kitokia kultūra. Taigi, kodėl ir kokių mitų žmonėms reikia? Mitai leidžia sužinoti apie šalies istoriją. Mitus apie savo tautos kilmę turėtų žinoti kiekvienas. Juk juose yra išaukštinama didinga praeitis, pabrėžiama šalies galybė. Apie tai rašė XVI a. Renesanso epochos protestantas, humanistas Jonas Radvanas. Kadangi poetas bičiuliavosi su Radvilų gimine, jis buvo paprašytas parašyti kūrinį apie Radvilą Rudąjį. Todėl Jonas Radvanas LDK pirmasis parašė herojinę poemą – „Radviliada“. Poetas tobulai išmanė antikinę literatūrą ir kultūrą, šias žinias jis parodo ir poemoje. Kaip būdinga antikinei tradicijai Radvila turėjo skydą, ant kurio pavaizduota garbinga Lietuvos praeitis. Skyde iškalti didieji kunigaikščiai sėkmingai kariaujantys su kitomis tautomis. Buvo pavaizduota legenda apie romėnišką lietuvių didikų kilmę, Vilniaus įkūrimo mitas. Tačiau mite kunigaikštis Gediminas neminimas kaip Vilniaus įkūrėjas, bet jo valdymo metu miestas tampa žinomas, garsus ir galingas. Skydo puošyba turėjo paveikti priešą, nes buvo parodoma lietuvių tautos galybė. Tad Radvanas „Radviliadoje“ remdamasis mitais išryškino istorinius, kultūrinius ir tautinius Lietuvos valstybės pagrindus. Taigi, legendos padeda pažinti šalies istoriją.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
