Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Laisvalaikis su knyga - pigus ir neįkainuojamas Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Kiekvienas zmogus praleidzia savo laisvalaiki kaip ismano ir kaip jam patinka.Bet ar kada susimasteme,ka reiketu nuveikti,kad musu laisvas laikas taptu turiningas?Kuo galetume uzsiimti,kad tai ne tik teiktu dziaugsma bet ir mus dvasiskai praturtintu?masciau apie tai ir manau, kad radau atsakyma.Laisvalaikis su knyga-puikus pavyzdys.Taciau zmogus vis labiau tolsta nuo tikrosios knygos.Visi sutinka,kad skaityti knygas yra naudinga.Jos padeda sklandziaureiksti mintis,lavina prota.Neretai zmones knygose iesko pramogos,taciau pasirinke tinkama kurini, jie gali rasti daugiau nei ieskojo.Knygos,kurias mes skaitome,kurios mus sudomino arba ne,bet kuriuos atveju kazko mus moko.Literatura puoseleja dvasines vertybes. Literatura turi itakos saves ieskojime,apsisprendimo kelyje,skaitydami knygas,kuriu herojai blaskosi,kol atranda save,tarytum patys isijauciame i ju situacijas,gyvename kartu su jais.tarsi tampame Hamletu,kuris neapsisprendzia "but ar nebut" arba Skirgaila,kuris renkasi tarp Lietuvos ir mylimos moters.Gyvenimo prasmes klausimas buvo svarbus jau renesanso laikais,kada Viljamas Sekspyras parase savo garsiaja tragedija HAMLETAS.Joje pagrindinis herojus kankinasi,negaledamas pasirinkti tarp gyvenimo ir mirties.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Kiekvieno žmogaus gyvenime egzistuoja daug įvairių veiksmų, padarinių, pasirinkimų ar, tiesiog, „aukštybių“ sukurtų dalykų, kurių privalu turėti tam, kad individas galėtų gyventi. Vienas iš jų – laisvė. Tai būtinybė, kuri teikia jėgų, pasitikėjimo, veda į priekį, nes žmogus, besijausdamas laisvas, gali nuveikti daug daugiau nei jis pats nujaučia. Vieniems laisvė būna pasiekiama labai lengvai, be jokių pastangų. O kiti, norėdami ją gauti, turi stengtis, įveikti tai, kas nesistengiančiųjų akimis atrodo neįmanoma. Įvairūs getai, karai, destrukcijos, okupacijos ar paprasčiausias nemylimas darbas varžo žmones, verčia būti labiau pažeidžiamais, priklausomais ne nuo savęs, o nuo kitų, dėstančių svetimus gyvenimus. Tokiose situacijose individai jaučiasi surakinti, negalintys laisvai veikti, nes jie yra savaip įkalinti.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kalbos vartotojo žodynas. Savų ir svetimos kilmės žodžių vertė, jų vartojimo sferos parinkimas. Barbarizmai (svetimybės), vertalai (neteiktini vertiniai), daiktavardžiai, būdvardžiai ir prieveiksmiai, veiksmažodžiai. Leksika yra kalbos žodžių visuma. Vietoj šio tarptautinio žodžio gali būti vartojamas lietuviškas – žodynas, kuris reiškia ne tik žodžių visumą, bet ir knygą, į kurią surašyti žodžiai. Žodynas - greičiausiai kintanti kalbos sritis. Didžioji lietuvių kalbos žodyno dalis yra norminė, vartotina. Yra daug paveldėtų iš indoeuropiečių prokalbės žodžių ir būdingų daugeliui indoeuropiečių kalbų. Kalbos kultūrai ypač svarbi skolinių įteisinimo problema.
| |
Lapų skaičius: 22 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Svarbiausias priešgaisrinio režimo reikalavimas – saugūs, tvarkingi ir laisvi evakuacinių išėjimų keliai. Iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du, atitolę vienas nuo kito evakuaciniai išėjimai. Svarbu atminti, kad du išėjimai turi būti ir iš visų patalpų, kuriose vienu metu gali būti daugiau kaip penkiasdešimt žmonių (posėdžių, sporto salės, valgyklos).
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Lietuvių kalba internete – našlaitė Internete vis dar sunku atskirti raštingus lietuvius nuo neraštingų. Daugelis jų vis dar lengvai atsisako lietuviškų rašmenų ir nepaiso pagrindinių kalbos normų. Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimas internete – ne tik žaidimas. Kalbininkai dažnai atkreipia visuomenės dėmesį į netaisyklinga lietuvių kalba parašytų tekstų gausybę internete. Svarstoma, kokį poveikį lietuvių kalbai turi internautų įpročiai nevartoti lietuviškų rašmenų, atsisakyti pagrindinių gramatikos normų, vartoti kitų kalbų žodžius.
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės: Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž Balsės Aa Ąą Ee Ęę Ėė Ii Įį Yy Oo Uu Ųų Ūū Priebalsės Bb Cc Čč Dd Ff Gg Hh Jj Kk Ll Mm Nn Pp Rr Ss Šš Tt Vv Zz Žž Linksnis – linksniuojamų kalbos dalių gramatinė kategorija. Savo turiniu ir reikšme tai - sintaksinė kategorija. Lietuvių kalboje egzistuoja daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio linksnio kategorijos. Lietuvių kalboje yra septyni linksniai (bei dar trys pasenę vietininko variantai, iš kurių plačiau vartojamas tik vienas), dvi giminės, du skaičiai (bei pasenusi kai kuriose formose užsikonservavusi dviskaita). Lietuvių kalboje linksniai yra tokie: vardininkas (nominatyvas), kilmininkas (genityvas), naudininkas (datyvas), galininkas (akuzatyvas), įnagininkas (instrumentalis), vietininkas (lokatyvas), šauksmininkas (vokatyvas). Veiksmažodis. Daiktavardis. Būdvardis. Dalyvis. Pusdalyvis. Padalyvis. Budys. Ištiktukas. Giminės..
| |
Lietuvių kalbėjimo 10 klasės potemė Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Dalyvavimas jaunimo organizacijose skatina pažinti ir puoselėti šalies/tautos kultūrą. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, argumentuotai pritarkite šiai minčiai ar ją paneikite. Dar nuo XX amžiaus pradžios Lietuvoje gausu įvairiausių jaunimo organizacijų, kurių vienos kuriamos tautiniu pagrindu, kitos – religiniu, dar kitos – profesiniu arba kultūros, etniniu, pomėgių pagrindais. Galima įvardyti tiek skautus, tiek ateitininkus, tiek etnografinius sambūrius, tiek daugybę kitų įvairaus žanro ir masto jaunimo organizacijų. Jas, matyt, vienija vienintelis dalykas – tai organizacijos dalyvių jaunystė. Žinoma, galima kalbėti ir apie bendras vertybes, tačiau vieniems jos yra Tėvynė, artimas žmogus, Dievas, kitiems gi – tik Dievas, dar kitiems – liaudies daina ir pasakojimai. Bet kuriuo atveju tokia įvairovė tik padaro jaunimo ir valstybės gyvenimą spalvingesnį, išradingesnį ir turtingesnį. Tačiau, manyčiau, kad būtina pažvelgti ir į ideologinį šių organizacijų elementą, t. y. pabandykime išsiaiškinti, koks yra šių organizacijų veiklos poveikis jaunimo ir valstybės bei savo tautos santykiui. Ar jį galima laikyti itin reikšmingu ir netgi esminiu šių bendruomenių gyvenimuose? Daugelio minėtų bendruomenių vertybė – patriotiškumas. Turbūt, nerastume nei vienos jaunimo organizacijos, kuri neskirtų dėmesio šiam elementui. Žinoma, vienuose sambūriuose tam skiriama daugiau dėmesio, kituose mažiau, tačiau netgi ir ten, kur patriotiškumas nėra deklaruojamas kaip tiesioginė, pati svarbiausia vertybė, akivaizdu, jog iš esmės bet kokia jaunimo organizacijų veikla skatina tiek pilietiškumą, tiek patriotiškumą, tiek apskritai meilę savo tautai ir valstybei pačia plačiausia prasme.
| |
Lietuvių kalbos kalbėjimas 22 tema Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Savo požiūrį pagrįskite lietuvių literatūros pavyzdžiais Moralė yra žmonių santykių centras, pagrindas, formuojantis požiūrį į aplinkinius bei aplinką. Ji apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė. Kitaip – tai doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Ką gi reiškia moralizuoti? Dabartinės lietuvių kalbos žodyne aiškinama, kad kalbėti, samprotauti dorovės tema, skelbti moralę, dorovinti. Kas dažniausiai užsiima moralizavimu? Aišku, tėvai, aklėtojai, mokytojai. Juk moralus “skaito” jauniems žmonėms, kurie kažko nemoka, nesupranta ar netinkamai elgiasi. Pamokymų galima atrasti įvairaus laikotarpio literatūroje. Ar šiandieniniam jaunuoliui jie tebėra svarbūs? Ar dabartinė visuomenė pasigenda rašytojų, kurie savo kūryba moko dorovės ir bara už blogą elgesį, kaip kad tai darė Kristijonas Donelaitis, Simonas Stanevičius, Maironis, Šatrijos Ragana, Jonas Biliūnas? Ar visuomenei tebėra reikalingi rašytojai moralistai?
| |
Lietuvių kalbos nykimas - kalbėjimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Savo kalbą norėčiau pradėti labai pamokančiais ir teisingais Mikalojaus Daukšos žodžiais: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę“ Taigi kalba yra didžiausias tautos turtas,šalies pasididžiavimas,kuris lyg piniginis vienetas parodo šalies vertę ir tautiškumą.Tačiau,kaip bebūtų gaila, lietuvių kalba sparčiai kinta dėl visuomenės ir jos poreikių.Ar iš tiesų didelę įtaką lietuvių kalbos nykimui turi besikeičiančios visuomenės komunikacinės reikmės? Jau kurį laiką galime nesunkiai pastebėti, kaip sparčiai keičiasi mūsų gimtoji lietuvių kalba.Ji vis labiau teršiama barbarizmais,aiškiau sakant, kitų kalbų žodžiais su lietuviškomis galūnėmis.Taip pat įvairiais trumpiniais,žargonais,žodžiais,kilusiais iš kitų kalbų.Taigi pagrindinė ir didžiausia šių problemų priežastis - tai naujosios technologijos,tokios kaip kompiuteriai,mobilieji telefonai, internetas, kuris daro bene didžiausią įtaką ir žalą.
| |
Lietuvių kalbos – kaip valstybinės – prestižo svarba visuomenėje Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas mūsų tautai yra kalba? Lietuvių kalbos – kaip valstybinės – prestižiškumas. Ar įmanoma išsaugoti lietuvių kalbą? Išvados. Naudota literatūra. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą. Tokiais žodžiais kalbėjo M.Daukša, kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių. Kalba – svarbiausia žmonių bendravimo priemonė. Be jos negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Nuo kalbos senų senovėje prasidėjo žmonių bendravimas. Žmonės būrėsi į bendruomenes, kartu leisdavo laiką, taigi juos siejo bendri interesai, tikslai. Atsirado kalba, kuria buvo išreiškiamos mintys, jausmai, taip pat kultūros palikimas iš kartos į kartą. Kalba yra bendras meilės ryšys. Kalba yra laikoma viena didžiausių tautos vertybių. Nuo senų laikų žmonės savo kalbą myli, ja didžiuojasi, puoselėja. Išnyks kalba – išnyks tautinė savimonė. Kalba yra prilyginama tokiems dalykams, kaip tėvynė, meilė, šeima. O tai juk yra didžiausios vertybės visame pasaulyje.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
