top


Konspektai.com > Lietuvių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Jonas Biliūnas Liudna pasakaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas. Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą. 2."Liūdną pasaką" sudaro dvi dalys, parašytos skirtinga intonacija. Pirmoji dalis - tartum lyrinė įžanga, sujungianti dabartį ir ateitį į nedalomą visumą. Kūrinio pradžioje iškyla pasakotojo paveikslas. Šią dalį persmelkia emocinis pasakotojo reagavimas į išorinį pasaulį, nepaisant logiško nuoseklumo. Antrosios dalies ekspozicija - jaunos Banių šeimos gyvenimo istorija, jų šviesių svajonių atskleidimas. Veiksmo užuomazga - Petro rengimasis eiti į mišką, pas sukilėlius. Nerimo nuotaika dar labiau sustiprėja slapta išėjus Baniui. Nerimą keliačią laiko tėkmę J. Biliūnas pateikia keliais epizodais: baisus Juozapotos sapnas, kampininkės Urbonienės atnešta žinia, apsilankymas pas Damulius, senelės elgetos atėjimas, Juozapotos kelionė į miestą, skaudus susidūrimas su mylimo vyro mirtim miesto kartuvėse. Toliau seka epilogas - Juozapotos atsigavimas, žiaurios ligos pasekmės. 3. Kūrinio veiksmą J. Biliūnas nukėlė į 1863 m. sukilimo laikotarpį. Pirmasis sakinys iškelia lietuviams šią svarbią ir skaudžią datą. Petras išeina į sukilimą, jis trokšta gražesnio gyvenimo. J. Biliūnas pavaizduoja šio sukilimo tragiškas pasekmes: sukilėlių (net kunigų) sušaudymą, nekaltų žmonių (Damulio) sumušimą, uždarymą (net ir moterų) į kalėjimą.
10

Jonas Biliūnas Liūdna pasakaparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką „Liūdna pasaka“. Savo kūriniuose , dažnai vadinamuose psichologiniais, autorius itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms problemoms, atstumtojo, nelaimingo žmogaus gyvenimui ir jo vidiniam pasauliui. Ši ištrauka – tai vienintelės J. Biliūno parašytos apysakos „Liūdna pasaka“ pirmosios, lyrinės, dalies pabaiga. Ištraukoje pasakojama apie kasdieninius pasakotojo ir Juozapotos susitikimus, jau kone tapusius rutina, ir pasakotojo dėmesį sunkiai vargšės moteriškės lemčiai. Ištrauką galima suskirstyti į du segmentus (prasmines dalis) : pirmas segmentas – pasakotojo susidomėjimas Juozapotos gyvenimu, antras segmentas – likimo vingiai, gyvenimo įrėžti moters veide. Pirmame segmente pasakotojas emociškai reaguoja į išorinį pasaulį – jis visą dėmesį sutelkia ties Juozapotą slegiančia gyvenimo našta ir skausminga patirtimi. Pirmasis segmentas prasideda pasakojo įspūdžiu apie kasdien sutinkamą moterį. Rutiną sustiprina pasakotojo žodžiai: „kuone kas diena“, „tuo pačiu laiku“ bei vartojamas būtasis dažninis laikas. Pasakotojas kalba vienaskaitos pirmuoju asmeniu, parodydamas įvykių svarbumą jam pačiam. Svarbu tai, jog pirmiausia Juozapotą pasakotojas ne išvysdavo, bet išgirsdavo: jau pažįstamas garsas, „ypatingas ir skaudus “ dejavimas perskrosdavo jo ausis. Ir tik po to pasirodydavo pati moteris. Jos išvaizda neaprašoma, tačiau dviem pasikartojančiais epitetais „sena sena“ ypatingai pabrėžiamas jos bejėgiškumas silpnumas ir vargingumas. Kitame sakinyje svarbiausias Juozapotos žvilgsnio įspūdis, pasakotojui itin įstringa jos tuščios, „be gyvybės“ akys. Taip pat išryškinamas dar vienas pakartojimas : „ilgai ilgai“, kuriuo tarsi norima parodyti kažkuo išskirtinį Juozapotos dėmesį pasakotojui – juos sieja patirti skaudūs įvykiai.
6

Jonas Biliūnas Liūdna pasaka interpretacijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Jono Biliūno „Liūdnos pasakos“ išraukos (Juozapota sapnavo.. su kūdikiu krinta bedugnėn) Analizė ir interpretacija Jonas Biliūnas- žymus 19-20a. lietuvių prozininkas, poetas, kritikas, publicistas ir psichologizmo pradininkas. Dažniausiai jo kūrinių centre-skriaudžiamųjų likimas. Dažnas veikėjas-neteisybės, asmeninės negandos slegiama būtybė. Užuojauta ir sąžinė –pagrindinės ir svarbiausios J.Biliūno moralinės nuostatos. Apysaka „Liūdna pasaka“- vienas žinomiausių ir brandžiausių rašytojo kūrinių, vaizduojantis kaip įvykis paveikia žmogų, kokius pėdsakus palieka jo sieloje ir atskleidžiantis žmogaus laimės ir būties trapumą. Analizuojamą ištrauką galima suskirstyti į du segmentus. Pirmame aprašomos Juozapotos džiaugsmingos viltys, o antrajame pamatoma būsima niūri, ir svajonėms kontrastinga ateitis.
5

Jonas Mačiulis Maironis Kur bėga Šešupėparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Pavadinimo reikšmė Pavadinimas „Kur bėga Šešupė“ pasako, kad eilėraštis apie meilę tėvynei. Viso eilėraščio erdvė – Lietuvos kraštovaizdis: „ Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka...“ Eilėraščio tema Gimtoji žemė pajuntama kaip stiprus ryšys, jungęs tautą dabartyje ir siejęs ją su anksčiau gyvenusiomis kartomis. Šis jausmas padeda žmogui suvokti savo istorinio likimo bendrumą su krašto žmonėmis.
0

Juodasis gražuolis aprašymasparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Ana Siuvel., Juodasis Gražuolis. Ši knyga parašyta žvelgiant arklio akimis. Juodasis Gražuolis, gražus, stiprus, jaunas žirgas auga kartu su motina Hercogiene, kol jo vieną gražią dieną neparduoda. Nuo tada ir prasideda Juodojo Gražuolio vargai. Pirmieji žirgo savininkai nebuvo labai blogi. Juo rūpinosi berniukas- Džekas, kuris Juodąjį Gražuolį labai mylėjo. Bet žirgą parduoda kitiem žmonėm. Juodajam Gražuoliui teko traukti karietas mieste, kur daug purvo žmonių, triukšmo. Jis buvo labai išsekęs, nevalgęs, bet nepasidavė. Šeimininkai gerai elgės su juo. Bet vyras numiršta ir Juodąjį Gražuolį tenka vėl parduot. Jis patenka į turtuolių namus, kuriuose žiauriai elgėsi su juo. Šeimininkė vis liepdavo priveržt jam galvą, kad jis žiūrėtų tiesiai. Tačiau vieną dieną neiškentęs baisių skausmų..
10

Juozas Aputis (1936- 2010)parsisiųsti


Lapų skaičius: 17
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Juozas Aputis (1936m.- 2010m.). Rašytojas, prozininkas, vertėjas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčių kaime (Raseinių raj.); Kurį laiką gyveno Nemakščiuose, Viduklėje, Vilniuje, vėliau įsikūrė Dzūkijoje, vaizdingame Zervynų kaime; 1960 m. baigė Vilniaus universitetą; 1986 metais Apučio novelių rinktinė Gegužė ant nulūžusio beržo buvo įvertinta Nacionaline premija. Dirbo “Literatūros ir meno”, “Girių” ir “Pergalės” redakcijose; Nuo 1990-1994 m. buvo „Metų“ redaktorius, nuo 1995 m. – „Metų“ žurnalo prozos skyriaus redaktorius; Juozas Aputis yra išvertęs V. Bykovo, A. Čechovo, A. Platonovo, V. Šuktino, J. Trifonovo ir kt. Prozos; Šiuo metu rašytojas gyvena ir dirba Vilniuje.
0

Jurgis Savickisparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Jurgis savickis. Biografija. Kūrybos bruožai. Jurgis savickis – žymus modernizmo atstovas, lietuvių literatūroje palikęs ryškius pėdsakus. Tai buvo neeilinė asmenybė. Gyveno visapusišką gyvenimą: daug keliavo, aktyviai dalyvavo politi-niame lietuvos gyvenime, bendravo su garsiais žmonėmis. Patirtis ir išsilavinimas suformavo savi-tą rašytojo požiūrį į kasdienybę skvarbų, taiklų, tačiau ironišką. Veiklus viešasis gyvenimas vis dėlto nenustelbė rašytojo talento.
2

Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“ ištraukos analparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Justinas Marcinkevičius yra XX-XXIa. dramaturgas, poetas. Tai žmogus, nepabūgęs žadinti tautiškumo dvasią, skelbti žodžio laisvę bei skiepyti pareigą tėvynei, kai tuo metu buvo lietuvių literatūros sąstingis. Tokia tema akcentuojama antroje trilogijos dalyje, poetinėje dramoje „Mažvydas“. Mano nagrinėjamoje ištraukoje pagrindinis veikėjas blaškosi tarp pareigos ir jausmo. Fragmento erdvė sakrali. Remarka nurodo tikslią veiksmo vietą: „Klebonija“. Įvardijami daiktai kurie liudija apie Mažvydo kūrybinę veiklą, o dvi taurės ir vynas – tai nuoroda į gerus Mažvydo ir Vilento santykius. Vilentas –Mažvydo pusbrolis, kuris išjudina vidinį veiksmą. Ištrauka prasideda Mažvydo pasakojimu apie savo kasdienį gyvenimą, įvardija koks jis yra sunkus, kuriame nyksta brangios vertybės.
0

Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, J.Marcinkevičius daug dėmesio skyrė istorinėms asmenybėms: Mindaugui, Donelaičiui, Mažvydui ir kt. Dramoje „Mažvydas“ veiksmas vyksta XVIa., kada atsiranda lietuviška raštija. Rašytojas pabrėžia žmogaus ir tėvynės ryšį, ypač daug dėmesio skiriama gimtajai kalbai. Kūrinyje veiksmą lemia ne istoriniai charakterių ir situacijų konfliktai, o vidiniai vienos asmenybės – Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, išgyvenimai, mintys ir idėjos. Taigi kokius išbandymus patiria Mažvydas nagrinėjamoje dramos ištraukoje? Analizuojamoje ištraukoje yra aprašomas 3 dramos dalies trečio veiksmo finalinis epizodas, pati kulminacija. Karininkas burgrovas, atėjęs į kleboniją suimti Mažvydo sūnų Kasparą, kalbasi su Mažvydu. Deja, senajam klebonui sūnaus išgelbėti nepavyksta, Kasparas yra išvedamas. Mažvydas antrąsyk praranda sūnų. Tai tragiškoji draminė situacija, o Mažvydas – tragiškasis herojus. Jis yra labai susikrimtęs, susijaudinęs. Remarkos padeda atskleisti Mažvydo būdeną: jis prašo, maldauja („puldamas prie burgrovo“), kad sūnus būtų paleistas. Tragiškasis herojus vis dar tikisi, jog Kasparas yra nekaltas dėl Ariogalos tijūno nužudymo („čiagi tamsuolių darbas“). Jis yra susierzinęs (kalba grasinamai), gina sūnų, tačiau veltui. Mažvydas pralaimi.
0

Justino Marcinkevičiaus Mažvydas ištraukos interpretacijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Justinas Marcinkevičius – XXa. Vidurio – XXIa. Pradžios lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas, daugelio premijų laureatas. Jo kūryboje kalbama apie žmogaus įsipareigojimus tėvynei, kultūrai, rašto kalbą. 50 metų jis rasšė vis naujas knygas, kuriose išliko trys svarbiausios temos: Lietuva, lietuvių kalba ir gamta. Žymiausi autoriaus kūriniai: poezijos rinkinys „Liepsnojantis krūmas“, poema „Donelaitis“, draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ ir k.t. Interpretuojama dramos „Mažvydas“ ištrauka. „Mažvydas“ tai poetinė drama, antroji trilogijos dalis (I-oji „Mindaugas“, III-oji „Katedra“). Pagrindinis veikėjas – Pirmos lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jis vienijo Lietuvos dvasinę teritoriją, knyga, žodžiu ir kalba. Jis raštijos pradininkas. Jam aukščiau už viską yra pareiga žodžiui. Tai žmogus, atlikęs jam istorijos uždėtą misiją.
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557