Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Lietuvių mitologijoje dieviškąją trejybę sudaro trys aukščiausiojo dievo sūnūs: Perkūnas, kaip dangiškoji (atmosferos) dievybė; Patrimpas – žemės, derliaus ir javų dievybė; Pikuolis simbolizuoja požemį ir mirtį. Perkūnas laikytas atmosferos ir gamtos valdytoju. Jo žinioje buvo vanduo, kuris kaupiamas virš akmeninio dangaus skliauto, ir prireikus lietaus pavidalu gaivina žemę. Todėl Perkūnui priskiriama ir žemės augalijos augimo priežiūra, jos globa, rūpinimasis vaisingumu, visokiais atmosferos reiškiniais. Be to, Perkūnas globojo patį žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį.Lietuvių mitologijoje dieviškąją trejybę sudaro trys aukščiausiojo dievo sūnūs: Perkūnas, kaip dangiškoji (atmosferos) dievybė; Patrimpas – žemės, derliaus ir javų dievybė; Pikuolis simbolizuoja požemį ir mirtį. Perkūnas laikytas atmosferos ir gamtos valdytoju. Jo žinioje buvo vanduo, kuris kaupiamas virš akmeninio dangaus skliauto, ir prireikus lietaus pavidalu gaivina žemę. Todėl Perkūnui priskiriama ir žemės augalijos augimo priežiūra, jos globa, rūpinimasis vaisingumu, visokiais atmosferos reiškiniais. Be to, Perkūnas globojo patį žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį. Patrimpas. Pikuolis.
| |
Detektyvinė istorija. Išsipildžiusi jaunosios detektyvės svajonė Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Indrė buvo niekuo neišsiskirianti mergaitė, tačiau nepaprastai mėgo skaityti detektyvines istorijas, mėgo viską ištyrinėti iki menkiausių smulkmenų. Mergaitės svajonė- išsiaiškinti kokią nors detektyvinę istoriją. Vieną kartą jai pasisekė. Beeidama namo rado suplyšusį, sportinį „Adido“ firmos batelį, o grįžusi ir įsijungusi televizorių per žinais išgirdo, kad sunkiai sumuštas berniukas ir apiplėšta juvelyrikos parduotuvė. Nors tai neatrodė kažkuo susiję, bet jaunąją detektyvę tai sudomino. Kitą rytą po pamokų Indrė patraukė ne namo, o tiesiai į tą vietą kurioje įvyko nusikaltimas. Iš kuprinės išsitraukusi tėčio dovanotą lupą, pradėjo ieškoti įkalčių. Paieška buvo sėkminga! Mergaitė rado auksinį žiedą ir sportinio kostiumo skiautelę su užrašu „Adidas“. Susimąstyti privertė tai, kad ji prieš tai rado tos pačios firmos sportinį batelį. Įsidėjusi įkalčius į kuprinę, Indrė nusprendė grįžti namo bei viską gerai apmąstyti.
| |
Donelaičio poemos Metai ištraukos interpretacija Lapų skaičius: 1 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai-poema „Metai“, sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. „Pavasario linksmybių“ epizode aprašomas vaizdingas ir svarbus pasakojimas apie gandrą. Parlėkęs gandras su savo gaspadine rado apgriuvusį būstą, be jie nenusiminė, o griebėsi darbo, kaip daro kiekvienas vielžybas būras. Gandras parlėkė toks laimingas ir linksmas, kad net ant kraiko tarškino snapą. Jam taip besidžiaugiant štai jau ir gaspadinė meilingai su savo snapu sveikinos. Toks personifikuotas bendravimas tarp gandrų parodo ryškų šeimyniškumą. Gandrų elgesys atskleidžia elgesio ypatumus tarp žmonių.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Jonas Aistis. Žymiausiai lietuviu elegines lyrikos kurejas. Slapyvardžiai: Kossu Aleksandravicius, Kuosa Aleksandriškis, Jonas Aistis (Aleksandravicius – tikra). Kuryba Lietuvoje “Eilerašciai” 1932, “Imago mortis” 1934, “Intymios giesmes”(budingas intymumas, melodingumas) 1935, “Užgese Chimeros akys” 1937, ese knyga “Dievai ir smutkeliai” 1935. Užsienyje “Be Tevynes brangios” 1942, “Nemuno ilgesys” 1947, “Sesuo buitis” 1951, “Kristaliniame karste” 1957,. “Poezija” 1961, ese knygos “Apie laika ir žmones”, “Milfordo gatviu elegijos”. Kurybos bruožai. Salomeja Neris. Vienintele Lietuvos poete, kurios kuryba artimai susieta su asmeniniu gyvenimu. Slapyvardžiai: Liudyte, Jurate, Neris(tikra- Bacinskaite). “Anksti ryta” 1927. “Pedos smely” 1931. ”Per lužtanti leda” 1935. “Diemedžiu žydesiu” 1938. “Dainuok, širdie, gyvenima”(“Alyvos”) 1942. Antanas Miškinis. Bernardas Brazdžionis. Svarbiausieji jo kurybos archetipai – neregys ir keleivis.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Apysakoje „Senis ir jūra“ pasakojama, kaip senas Kubos žvejys Santjagas, kurio tik akys dar buvo „linksmos ir drąsios“, po daugelio nesėkmių, bado ir skurdo vejamas išplaukė į atvirą jūrą žvėjoti. Rašytojas meistriškai aprašo patį žvejojimo procesą ir su juo susijusius pavojus, įspudingai piešia nuolat besikeičiantį, kaskart vis kitokios ir kartu tos pačios jūros peizažą. Užkibusios žuvies ir senio santykiai- artimi. Senis teigia, kad myli žuvį, bet vis tiek turi ją nužudyti. Kovojimas su ja ilgas ir varginantis, toli nuo kranto, keliaujant ten kur keliauja žuvis. Į petį skausmingai įsirėžusi virvė, ir kelios bemiegės naktys. Svarbiausia- dramatiškai pavaizduota fizinė ir dvasinė žmogaus įtampa, seno žvejo Santjago išgyvenimai.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Emigracija yra tautos nelaimė. Emigracija tai žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui. Emigruodamas žmogus ne tik keičia savo aplinką, bet kartu yra keičiamas ir jo likimas. Tačiau ar emigracija atsiliepia tik žmogui? Ar ji neturi jokios įtakos valstybei bei jos tolimesnei raidai? Galbūt vienas emigrantas valstybės likimo pakeisti negali, tačiau realybėje emigrantus galime skaičiuoti tūkstančiais, o būtent tokia didelė emigrantų banga gali atvesti tautą prie labai didelės nelaimės. Istorinė emigracija, kuri nepriklausė nuo žmogaus valios ir privertė jį atsisveikinti su gimtąja šalimi, skaudžiai pakeitė daugumos žmonių likimus. Emigracija žmogui ne visada yra išsigelbėjimas iš blogo gyvenimo ar tiesiog norėjimas atrasti tai ko, negali turėti gimtajame krašte. Šiandieninėje visuomenėje žmogus turi du kelius: emigruoti arba neemigruoti, pasirinkimas yra pačio žmogaus valioje, tačiau buvo laikų, kai priklausant nuo tam tikrų aplinkybių, žmogus turėjo tik vieną kelią emigruoti. Nors ir būdamas tikras patriotas, mylintis savo gimtą kraštą, žmogus buvo priverstas iškeliauti svetur, tačiau atskyrimas nuo gimtinės, ne visada reiškė jos praradimą. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma Lietuvos rašytojų buvo priversti išvykti į Ameriką. Šiai emigrantų kartai galima priskirti rašytojus žemininkus - Antaną Škėmą, Bernardą Brazdžionį, Henriką Radauską bei Alfonsą Nyką-Niliūną. Šie rašytojai savo kūryboje kalbėjo apie netektį, ilgesį, tremtinio skausmą bei lietuvybės išsaugojimą. Šioje srityje labiausiai pasižymėjo Bernardas Brazdžionis, kurio eilėraščių rinkinio Šaukiu aš tautą pagrindinė tema ir buvo noras sugrįžti į gimtinę. Eilėraščių lyrinis aš kreipiasi į tautą, agituoja ją atgimimui, permainom. Šis pavyzdys rodo, jog net tūkstančiai kilometrų nepanaikina meilės tėvynei, o tik sustiprina norą dirbti jos labui ir saugoti savo bei kitų tautiečių...
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Kauno technologijos universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Sociologijos katedra. Atliko: smg 8/4gr. Studentas. Marius Ginkus. Darbą priėmė. Esė filmo Baltoji grafienė. Kaunas, Pabandome išsivaizduoti: 1930-ųjų Šanchajus, korumpuotas ir sparčiai augantis miestas. Beveik 20 000 rusų, žydų, baltarusų pabėjo ir apsigyveno jame. Todas netikėtai susipažįsta ir pamilsta išeivijoje gyvenančia rusų grafienę. Kad išlaikytų savo mirusio vyro aristokratišką šeimą, ji dirba įvairiausius darbus, netgi bare. Ji įkvepia Todą atidaryti savo klubą, tačiau su vienintele sąlyga kad Grafienė dirbs pas jį. Tokia yra filmo Baltoji grafienė pradžia. Filmo autorius, James Ivory, iškart intriguoja žiūrovą. Stebint filmo herojų veiksmus, kyla apmąstymai apie laimės, bendrų svajų prasmę. Tačiau į klausimus, kurie formuluojami filme atsakyti nelengva: Ar galima galvoti apie žmogų, kaip apie šį tą daugiau naują pradžią, svajonę? Ar esam pasiruošę kovoti dėl savo laimės, artimųjų? Grafienė Sofija Belinskya nepaprasto grožio moteris, tikra aristokratė. Ji priversta dirbti bare, šokti su klientais, kad išlaikytų savo šeimą, įskaitant savo dukrą. Už savo profesijos pasirinkimą ji skaudžiai moka, artimieji smerkia ir nori atskirti ją nuo dukros. Todas buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas, kuris neseniai prarado savo žmoną ir vaikus. Per teroristų išpuolius ne tik prarado savo šeimą, bet ir regėjimą. Laimėjąs didelę sumą pinigų žirgų lenktynėse, atidaro savo klubą, aukštesnės klasės. Klubą pavadina Sofijos garbei Baltoji grafienė, kur čia ji priiminėja svečius, lankytojus. Jie susitaria nekalbėti apie savo gyvenimus. Bet Todas vis labiau įsimyli Sofija, nors jos ir negalintis pamatyti, net ir nepalietęs jos. Sofija jam taip pat jaučia šiltus jausmus. Jos šeima nusprendė išplaukti laivu į kitą miestą ir viską pradėti iš naujo, nes Šanchajuje prasidėjo neramumai, išpuoliai. Grafienė iš Todo gavusi reikiamą pinigų sumą skuba pas saviškius, kad galetų išplaukti kuo greičiau,...
| |
Gamta visais laikais buvo svarbi žmogui Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Gamta visais laikais buvo svarbi žmogui. Ji buvo ne tik maitintoja, bet ir ramybės šaltinis, tikrosios harmonijos pavyzdys. Turbūt todėl gamta taip dažnai vaizduojama lietuvių literatūroje, rašytojų kūriniuose, o ypatingai ryški romantizmo ir apšvietos epochoje, kur gamta dažnai neatsiejama nuo žmogaus. Ryškiausiai žmogaus ir gamtos ryšį savo kūryboje atskleidė apšvietos ir romantizmo veikėjai K.Donelaitis ir A.Baranauskas.Tačiau abu rašę apie ryšį su gamtą jie idelizavo kitaip,skirtingai. Baranauskas labiau atskleidžia gamtos ir žmogaus dvasinius ryšius,gamtą mato kaip šventovę,o Donelaitis didaktikos,jog gamta tai gyvenimo ritmas,prie kurio privalai prisitaikyti.
| |
Gerumas vertesnis nei tūkstantis tiesų Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Gerumas – kas jis? Tai sąvoka, kurią kiekvienas žmogus vartoja savo gyvenime, tačiau ar kiekvienas susimąsto, ką ji reiškia ir kokią prasmę įgyja vienomis ar kitomis aplinkybėmis? Ar dažnas iš mūsų skleidžiame gerumą nesiekdami iš to pasipelnyti? Ir ar iš tiesų gerumas vertesnis nei tūkstantis tiesų? Pabandykime rasti visus atsakymus į šiuos klausimus ar bent jau apžvelgti, kuo gi tas gerumas pranašesnis už minėtuosius tūkstančius tiesų. Gerumas - tai dalykas, kurį duodame nesitikėdami atlygio. Juk pervedus senutę per gatvę ar išėmus katę iš medžio, mes nesitikime už tai būti apdovanoti kažkuo materialiu. Tas atlygis - tai jausmas širdyje, kuris atsiranda padarius kažką gero. Kaip pavyzdį galima įvardinti Jono Biliūno ,,Laimės žiburį“. Užsižiebęs žiburys kalno viršūnėje skatino žmones lipti link jo paaukojant savo gyvybę vardan to, kad visa žmonija būtų laiminga. Ir nei vienas iš lipančiųjų neprašė nieko už tai mainais - noras daryti gera kitiems, šioje pasakoje, buvo didžiausia paskata. Taip kartais būna ir gyvenime – darant gera kitiems ne visada paisoma savų interesų, tačiau visada už tai būna atlyginta minėtuoju džiaugsmu širdyje.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Graikų mitologija. Sizifo mitas. Pandoros skrynia. Prometėjas. Narcizo mitas. Prokrusto lova. Graikų mitologija sudaryta iš daugybės pasakojimų apie graikų dievus ir didvyrius. Šie pasakojimai sklido iš lūpų į lūpas. Dėl tikslių rašytinių šaltinių nebuvimo, graikų mitologijos tyrinėtojai bandydami atkurti visus mitus dažnai naudojasi išlikusiais atvaizdais, vazų piešiniais. Graikų mitologijos apimtis ir įvairovė yra milžiniška. Iš jos mes galime sužinoti apie baisius dievų nusikaltimus, žiaurų Trojos karą ir netgi vaikiškas Hermio išdaigas. O suskaičiuoti visas mitines būtybes beveik neįmanoma.Įvairiose legendose, pasakojimuose, himnuose senovės graikų dievai išvaizda nesiskyrė nuo žmonių, išskyrus keletą chimeriškos prigimties būtybių (pvz.: Sfinksas), kurie yra kilę iš Artimųjų Rytų. Daug graikų dievybių turi gimimo mitus, bet tuo pačiu jie yra nesenstantys. Dievai yra beveik nesužeidžiami, nesergantys, gali pasiversti nematomais, gali akimirksniu nukeliauti didžiulius atstumus, gali kalbėti per žmones, jiems žinant ir ne. Kiekvienas turi išskirtinę išvaizdą, savo globojamą sritį, charakterį, pomėgius, tačiau šie aprašymai yra kilę iš daugybės archajiškų pasakojimų, kurie ne visada sutampa.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
