Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Maždaug dešimtmetį (1765-1775 m.) K.Donelaitis rašė savo pagrindinį kūrinį "Metai", susidedantį iš keturių giesmių, atitinkančių metų laikus. "Metams" įtakos turėjo ir Europos literatūros tradicija, vietinė rytų Prūsijos literatūrinė aplinka. Gamtinė tematika, keturių metų laikų ciklo siužetas, švietėjiška medžiaga bei didaktiniai-moraliniai pamokymai "Metus" sieja su literatūros tradicija. Pradėjus skaityti poemą, pirmiausia į akis krinta tikroviškas gamtos ir su ja susijusios buities traktavimas. Gamtinė tematika nepaprastai plati ir įvairi, rodanti, kad autorius rėmėsi savo patirtimi. K.Donelaitis sukuria kiekvienam metų laikui būdingą, konkretų ir tikslų gamtinį foną.
| |
Ką vaizdavo Kristjonas Donelaitis? Metai Lapų skaičius: 2 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Metus Kristjonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Rašė ilgai ir įdėjo į šį darbą savo sielos dalelę. “Metai” - keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Manau, kad Kristjonas Donelaitis tapė šį margaspalvį paveikslą remdamasis tikrais įvykiais. Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybias, būtį ir buitį. štai šiuos įvykius ir vaizdavo K. Donelaitis savo kūrinyje “Metai”.
| |
Kaip kenčia žmogus netekęs gimtųjų namų Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Daugumai žmonių gimtieji namai yra labai brangūs. Kraštas, kuriame gimėme ir augome, stipriais saitais mus pririša prie savęs ir iki gyvenimo pabaigos neleidžia užmiršti, kur yra tikroji mūsų vieta. Gimtieji namai mums yra amžiams ištikimi ir laukiantys sugrįžtant, tad žmogus, palikęs gimtinę arba jos netekęs, iš jos atima brangų turtą, tarsi iš motinos rankų išplėšia mylimą vaiką. Taigi kyla klausimas, ar žmogus jaučia tą patį skausmą? Ne savo noru gimtuosius namus palikęs žmogus patiria didelę kančią ir ilgesį. Išgyvenęs gimtinės ar tėvynės netektį jis širdyje jaučia tuštumą, nes gimtieji namai yra tarsi antroji motina. Kiekvienas žmogus praradęs savinamus svajoja į juos sugrįžti, nes svetimas kraštas neteikia džiaugsmo ir prasmės gyventi. Juk gimtoji žemė padeda sukurti harmoningą gyvenimą, o nauja aplinka dažnai sujaukia žmogaus dvasinį pasaulį, tad belieka aplinkinių parama ir gimtinės prisiminimai, viltis sugrįžti. Taigi priverstinė gimtojo krašto netektis žmogui yra didelė kančia, paliekanti jo širdyje gilų randą.
| |
Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms Lapų skaičius: 5 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Savo kalbą norėčiau pradėti žymaus Vokietijos rašytojo Ernsto Moriso Arnto žodžiais: „Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ Šiuos žodžius širdyje turėtų nešioti kiekvienas žmogus, nesvarbu kokiai tautai yra priklausantis. Deja. Realybėje konstatuojami kitokie faktai: kalbos nuolat kinta, yra darkomos visuomenės „dėka“. O kaip keičiasi mūsų gimtoji lietuvių kalba keičiantis visuomenės komunikaciniams poreikiams?
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Nesavarankiškos kalbos dalys, kalbos dalys, savarankiškos kalbos dalys, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai, kelintiniai kiekiniai, įvardžiuotiniai paprastieji. SCHEMA
| |
Lapų skaičius: 32 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Tarties normos ir klaidos. Trtoepija. Aiškus tarties stilius. Pagrindiniai bendrinės lietuvių tarties reikalavimai. Balsių tarimas. Turi būti tariami trumpi. Išimtys. Hiatu. Priebalsių tarimas. Dvigarsių tarimas. Kirčiavimo normos ir klaidos. Išskiriamoji. Skiriamoji. Bendriausios kirčiavimo taisyklės. Tvirtapradę priegaidę žodžio gale turi tik. Pagal vienaskaitos galininko linksnį nustatyti dėsniai. Vardažodžiuose. Vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke kirtis į galūnę nenušoka, jei. Veiksmažodžiuose. Šių būdvardžių vediniai kirčiuojami dvejopai. Priegaidžių neskyrimas.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kirčiuočių lentelė. Vardininkas kilminikas naudininkas galininkas įnagininkas vietininkas šauksmininkas. Linksniai. Daugiskaita, vienaskaita.
| |
Kokios grėsmės tyko lietuvių kalbos? Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Lietuvių kalbos grėsmės. Lietuvių kalbos išnykimas. Kalbos iškraipymas. Barbarizmas. Lietuvių kalba tampa antraeilė. Kaip išsaugoti savo kalbą? Išvados. Šaltiniai. Kalba – didžiausias žmogaus turtas. “Kalba, kuria kalbam ir kuria didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negrasina, ji nieko neatstumia. Kaip ir visos, ji nori gyventi”. (Justinas Marcinkevičius). Kiekvienas lietuvis turėtų žinoti ir suprasti, kad mūsų kalba – ne vien bendravimo priemonė, ji- didžiausias mūsų tautos turtas, gyvasis tautos balsas, kultūros ugdymo ir perdavimo iš kartos į kartą laidas. Bet, deja, mes dažnai teršiame savo kalbą žargonais, svetimybėmis. Kalbos likimą lemia geografiškai, istoriškai bei politiškai susiklosčiusios aplinkybės. Mažai tautai, atsidūrusiai agresyvių jėgų apsuptyje, visada gresia išnykimo pavojus. Lietuvių tauta nuolat tai patyrė: į ją kėsinosi Lenkija, Rusija, Vokietija. Už gimtosios kalbos gyvybę šiandien turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie suvokė, kad kalbos mirtis – tai ir tautos mirtis. „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Pagrindinės bėdos, kurias šiuo metu patiria lietuvybė ir lietuvių kalba, yra globalizacija, masinė lietuvių emigracija bei menkas lietuvybės prestižas. Akivaizdu, kad be aktyvios pagalbos lietuvių kalba ir kultūra nenumaldomai nyks, jų nepavyks išsaugoti pasyviai stebint ir laukiant netikėtos laimingos pabaigos.Norint, kad lietuvybė išliktų, reikia pasiekti, kad ji kuo greičiau vėl atgautų aukščiausios Lietuvos valstybės vertybės statusą. Reikia stengtis, kad Lietuvoje būtų garbinga ir apsimokėtų kalbėti, rašyti ir gyventi lietuviškai, kad lietuvybė ir lietuvių kalba iš problemų šaltinio taptų garbės ir pasididžiavimo objektu.Būna daug nuomoiu kurios mano kitaip, kad lietuvių kalba neišnyks. Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, išliks rašytiniai lietuvių kalbos ir kultūros paminklai. Pagaliau išliks pats Lietuvos kaip istorinės teritorijos, pavadinimas, lietuviški vietovardžiai... Akivaizdus lietuvių kalbos nykimo momentas – jau baigiama palaidoti lietuviška abėcėlė. Viešajame gyvenime lietuviškų raidžių tarimą galutinai išstūmė angliškasis. TV tariama „tivy“, ID – „aidy“, DVD – „dividy“ ir t.t. Ir tai – ne tik šnekamojoje kalboje, bet ir televizijoje, radijuje – faktiškai visur ir visada, visoje Lietuvoje.
| |
Kristijono Donelaičio Metų ištraukos Rudens gėrybės interpretacija Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Aštuonioliktasis amžius – švietimo amžius. Būtent šiame amžiuje gyveno grožinės literatūros pradininkas Lietuvoje Kristijonas Donelaitis. Jo žinomiausias kūrinys – epinė poema „Metai“. Šiame kūrinyje rašytojas atskleidė naują požoūrį į būrus, jų darbą, glaudų ryšį su gamta bei priklausomybę nuo ponų. Šis kūrinys toks įtaigus matyt ir dėl to, kad pats Donelaitis turėjo nelengvą vaikystę, yra kentęs netgi maisto stygių, tad būrų kančios bei jų emocijos jam yra suprantamos. Poemos dalyje „Rudens gėrybės“ Donelaitis aprašo būrų nomonę apie ponų maistą, jų valgymo įpročius.
| |
Kritinėse situacijose atsiskleidžia žmogaus prigimtis Lapų skaičius: 1 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Daugelis žmonių mano žinantys, kokios jų teigiamos ir neigiamos savybės, kaip jie pasielgtų vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau žmonės nėra tokios lengvai perprantamos būtybės, kokios gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažniausiai tikroji prigimtis atsiskleidžia kritinėse situacijose, kada tenka susidurti su iškilusiais sunkumais. Kritinė situacija gali atskleisti žmogaus neigiamas savybes. Kai kuriuos asmenis apima baimė, neviltis, todėl jie pasiduoda ir nuleidžia rankas. Žmonės nesistengia kovoti su iškilusiomis kliūtimis ir bando nuo visko pasprukti, manydami, kad tai vienintelis jų išsigelbėjimas. Lietuvoje, vaikų globos namuose, gyvena šimtai paliktų mažylių, kurių mamos nesugebėjo ar neišdrįso savo atžalų auginti pačios. Moterys, palikdamos vaikus kitų žmonių globai, parodo neatsakingumą, neryžtingumą ir sąžinės neturėjimą. Puikiu pavyzdžiu taip pat galėtų būti vairuotojai, išsigandę atsakomybės ir palikę sužeistuosius avarinės situacijos vietoje. Tokie poelgiai gali kainuoti net kieno nors gyvybę. Dažniausiai žmogus elgsis taip, kad nepakenktų sau, tačiau jis visada turi galimybę pasirinkti, ar išlikti sąžiningu, ar tiesiog begėdiškai pasitraukti. Tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime – beprasmiška, tačiau pakeisti žmogaus prigimties nei vienas negalėtume.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
