top


Konspektai.com > Lietuvių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Ar pačiam žmogui svarbu svajotiparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Svajonės -daugelio žmonių girdėtas žodis,bet ar tai tik žodis? Juk Visi turime svajonių,nesvarbu kokios jos yra,įgyvendinamos ar ne,tai vistiek svajonės.Kiekvienas mokame kartais nuklysti į svajonių pasaulį, kupiną troškimų, norų ar siekių. Vienos fantazijos užklumpa netikėtai, kitos ilgai bręsta mūsų vaizduotėje,tačiau ar pačiam žmogui svarbu svajoti? Dažnas individas pamiršta apie svajones. Net nesistebiu kodėl,juk dažnai tos svajonės netampa realybe. O kartais tiesiog per daug trokštame.O gal tiesiog neturime tam laiko? Kaip ir nuostabiame kūrinyje„mažasis princas“,kurį parašė prancūzų rašytojas Antuanas de Sent-Egziuperi,parodė kaip kartais žmogus gali net nepasinerti į fantazijų pasaulį,net negalvoti apie tai. „Bet aš-rimtas žmogus.Aš neturiu kada svajoti.“
0

Ar reikalinga literatūros klasika mokyklinėje programoje? Argumentuokiteparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Klasika – tai išliekamąją vertę turintys kūriniai, jie buvo skaitomi visada, nes sugeba įtraukti žmogų į aprašomą veiksmą, taip pat perskaitęs kūrinį šiek tiek tobulėji ir pakeli savo žinių lygio kartelę. Vieniems klasika tampa šių dienų bestseleriai, o kitiems tai antikos ar viduramžių laikais parašyti kūriniai, kurie priverčia pajusti tų laikų dvasią ar netgi sugrįžti juos. Klasikos kūriniai reikalingi tam, kad suprastume iš kur atsirado naujoji literatūra. Klasika – tai šaknys, mūsų tėvai – kamienas, o mes jaunoji karta – lapai, kurie nežaliuotų be šaknų. Todėl galiu teigti, jog literatūros klasika yra reikalinga mokyklinėje programoje. Kiekvienas jaunas lietuvis turi žinoti svarbiausius lietuvių literatūros klasikos kūrinius. Šiuos kūrinius žinodamas jis sugebės į praeitį pažvelgti kitomis akimis ir supras jų svarbą dabartinėmis dienomis. Juk klasikiniuose kūriniuose yra pabrėžiamos amžinosios vertybės. Jaunimui atrodo, kad tai yra pasenęs ir neįdomus dalykas, bet taip nėra. Šių dienų jaunuomenė yra technologijų pasaulio auka. Jie mano, kad internete galima surasti viską ir jiems toki dalykai kaip knygos yra neįdomu. Na taip, internete galima rasti daug informacijos, bet knygos ji tikrai neatstos. Jaunimas vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių, nekreipdami dėmesio į mūsų praeitį, žiūri tik į ateitį.
0

Ar sunku būti savimi?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Šis klausimas visada kamavo žmones, o buvimas savimi buvo ir yra populiari filosofijos tema. Iš pirmo žvilgsnio klausimas labai paprastas, bet visgi, ką reiškia būti savimi? Mano manymu, tai sugebėjimas tiksliai atpažinti, suvokti ir išreikšti save. Siekdami tokio tikslo susiduriame su gausybe išorinių ir vidinių problemų. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į išorines problemas. Ar galime bent įsivaizduoti, kaip stipriai mus veikia aplinkiniai? Pagalvojęs apie tai prisimenu Džeko Keruako kūrinį “Kelyje”. Knyga pasakoja apie klajūną, kuris sutinka įvairių žmonių, iš jų semiasi patirties. Knygoje puikiai atskleidžiama, kaip sunku išlikti ištikimu sau ir tuo pačiu metu laikytis sociumo taisyklių, kurios įnirtingai rūšiuoja žmones pagal odos spalvą, intelektą ar batų dydį.
7

Ar svarbu išsaugoti senamiesčius ir jų parkusparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus? Pagrįsdami savo nuomonę remkitės konkrečiais jūsų aplinkos pavyzdžiais Dvarai, jų parkai, siauros senamiesčių gatvelės dvelkia romantiška praeitimi. Tačiau mūsų miestuose dažnai akį patraukia nauji modernūs pastatai, kurie užgožia kultūrinius pastatus. Mums tūrėtų būti svarbu išsaugoti tuos pastatus, kuriuos prieš šimtmečius pastatė mūsų senoliai, kad visa tai galėtume išsaugoti ateities kartoms. Todėl ypač reikia susirūpinti mūsų senamiesčių, dvarų ir jų parkų išsaugojimu. Pirmiausia norėčiau papasakoti apie Telšių senamiestį, kuriame yra žymi turgaus aikštės istorija. Šio senamiesčio teritorijoje buvo įsikūręs turgus į kurį suvažiuodavo to meto ūkininkai iš Telšių rajono. Šis turgus žmonėms būdavo tarsi šventė, nes čia jie galėdavo pabendrauti su ten atvykusiais kitais ūkininkais, pasidalinti savo patirtimi. Taip pat po pirmojo pasaulinio karo, vokiečiai turgaus aikštėje buvo pastatę mėsos paviljoną. Tai buvo vienas iš didžiausių to meto mėsos paviljonų Žemaitijoje. Todėl šis paviljonas yra atstatytas ir jame yra įsikūręs turizmo informacinis centras. Nors viena detalė iš visos turgaus aikštės gyvavimo XXa. yra atkurta, tačiau to nepakanka. Nes visa kita turgaus turgaus aikštės dalis yra paversta didžiule stovėjimo aikštele. Todėl aš manau, kad to netūrėtų būti. Mums reikia išsaugoti mūsų senamiesčio istorinius paveldus, nes tai atspindi mūsų tautiškumą.
0

Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Ar svarbu išsaugoti senamiesčius, senus dvarus, jų parkus? Pagrįsdami savo nuomonę remkitės konkrečiais jūsų aplinkos pavyzdžiais. Kiekvienas kraštas turi savo istoriją, kultūrą bei papročius saugančius objektus. Šie dalykai nuo pat ankstyvųjų amžių yra puoselėjami ir tausojami. Tai paveldas, kuris yra kiekvienos valstybės pagrindas. Lietuva taip pat ne išimtis. Mes taip pat turime senamiesčių, dvarų bei pilių reikšmingų mūsų krašto raidai. Tad kodėl taip svarbu išsaugoti ir puoselėti šiuos istorinius objektus? Visų pirma, senieji Lietuvos dvarai yra mūsų šalies didžiausias palikimas. Beveik kiekviename mūsų krašto kampelyje galime pasigėrėti dramatiškus tautos istorijos įvykius menančiais dvarais. Lietuvoje XIII a. IV dešimtmetyje kuriantis valstybei pradėjo formuotis dvaras, kaip kultūros židinys. Mūsų šalyje yra nemažai dvarų, tokių kaip: Verkių, Paežerių, Renavo, tačiau vienas reikšmingiausių - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo dvaras, esantis netoli Anykščių, prie Palatavio piliakalnio. Jis tapo diplomatijos, administracijos, rašto perėmimo svarbiausiu centru. Lietuvos valdovas, jo šeimos nariai buvo meno kūrinių, architektūros statinių, Lietuvos metraščių užsakovai bei mecenatai. Tai įrodo, jog šiame dvare slypi didelis mūsų pirmtakių palikimas mums. Taigi, kaip matome, dvaruose slypi ne tik šalies istorija, bet ir kunigaikščių kultūriniai pasiekimai, puoselėjantys mūsų šalį.
0

Ar tolerancija tebelaikoma vertybe?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Puikiai žinome, jog kiekvienas žmogus yra unikalus ir išsiskiria iš kitų individų. Nuo pat senųjų laikų iki šių dienų žmonių nuomonės nesutampa ir būtent dėl šios priežasties vyrauja diskriminacija bei netolerancija. Tačiau šiandieninėje visuomenėje situacija vis gerėja ir bandoma kovoti su šia problema. Taigi ar tolerancija tebelaikoma vertybe? Turbūt kiekvienam iš mūsų yra tekę patirti patyčias ar stebėti jas iš šalies. Tai nėra pats maloniausias jausmas. Dažniausiai patyčios kyla dėl išvaizdos, socialinės padėties ar seksualinės orientacijos. Be abejo, patyčių įmanoma išvengti, jeigu žmonės taptų tolerantiškesni, juk niekados negali žinoti: galbūt po kiek laiko tolerancijos gali prireikti tau pačiam. Puikus pavyzdys Jurgio Savickio apsakymas ,, Ad astra‘‘. Ūkininkas Dalba suvokęs, jog jo šuva yra senas, palėgęs ir nenaudingas, nusprendžia juo atsikratyti paskandindamas upėje, tačiau Dalba paslysta ir pats atsiduria eketėje. Kai šuo išsikabaroja iš eketės, šeimininkas pradeda melst jo pagalbos ir šuva išgelbėja ūkininką. Kai gyvybė kabo ant plauko ir širdį apima mirties baimė, žmogus pamiršta savąsias vertybes bei idealus.
0

Ar verta mylėti tevynę?parsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Esė
Darbe esantys žodžiai: Lietuva yra mūsų tėvynė. Čia mes gimėme ir augame. Kiekvienas lietuvis turėtų mylėti, branginti ir didžiuotis savo tėvyne. Aš myliu Lietuvą, nes ji yra be galo gražus kraštas, turintis daugybę gražių švenčių tradicijų, kurių daugumos laikomasi dar iki šiol, ir už tai, kad mūsų kalba yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų. Lietuva yra labai gražus kraštas. Beveik trečdalį viso šalies ploto užima miškai, iš kurių labiausiai paplitę yra spygliuočių miškai. Lietuvoje stiprumo ir tvirtumo simboliu yra laikomi ąžuolai. Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas, esantis Zarasų rajone. Jo amžius apie 1500 metų. Taip pat Lietuvoje gausu upių ir upelių, vienos jų plačios, net iki pusės kilometro, kitos – siauresnės, o upeliukus ir peršokti galima. Maži upeliai suteka į vis didesnius upokšnius, šie – į upes, o pastarosios į dideles upes, kurios įteka į Baltijos jūrą. Pati gražiausia Lietuvos upė – Dubysa. Lietuvos kraštovaizdis yra vertinamas ne tik lietuvių, bet ir užsienio turistų.
0

Ar visuomet reikia ginti savo tiesąparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Visais laikais buvo svarbu neužleisti savo asmeninės pozicijos kam nors kitam. Juk kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo mintis ar save realizuoti. Problema ta, kad žmonių nuomonės dažnai skiriasi ir tada kiekvienas pradeda ginti savo pusę. Kartais tai gali peraugti į beprasmį įrodinėjimą, bet kartais būtent savo tiesos gynimas gali padėti žmogui suprasti gyvenimo prasmę. Todėl kyla klausimas – ar visuomet reikia ginti savo tiesą? Savos nuomonės laikymasis žmogui padeda išlikti savimi. Daugiausiai prie nuomonės formavimosi prisideda pats žmogus. Juk niekas taip gerai žmogaus nepažįsta, kaip jis pats save. Būtent tik jis žino, ko reikia tam, kad išsaugotum individualumą. Neabejotinai tokie žmonės, kurie stengiasi išlaikyti savitumą yra savimi pasitikintys ir skleidžia šilumą.
3

Ar žmonių dvasingumą ištiko krizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Dabartiniame pasaulyje vis labiau į savo verpetą įtraukianti rutina, gilinimasis į perdėtai išpūstas problemas daro mūsų gyvenimus menkesniais negu elgetos gaunamas samtis sriubos valgykloje už šiaip ne taip sukrapštytus sudilusius skatikus. Mes esame verčiami tapti robotukų armija, turinčia vieną (bet ne vieningą) nuomonę, kurios svarumas nevertas būti lyginamas ir nuliui. Visuomenės ydos priverčia mus viską naudoti tik egoistiškiems tikslams, o materialaus kulto išaukštinimas verčia kiekvieną iš mūsų atsakyti į klausimą: „Kur visa tai nuves?“ Nejaugi iš tiesų gyvename tokioje dvasiškai apmirusioje visuomenėje, implikuojančioje vien tik negatyvias vertybes? Kiekviename iš mūsų esti du pradai – gerasis ir blogasis, kurie kiekvieną gyvenimo akimirką grumiasi ir sąveikauja tarpusavyje. Akivaizdu, jog tik nuo paties žmogaus priklauso, kuri pusė laimės ir dominuos. Naujasis Testamentas sako: „Niekas negali suteršti jūsų, kas į jus įeina, o tik tai, kas iš jūsų išeina“.
2

Baltaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Baltai - grupė indoeuropiečių (toliau – ide.) tautų ir genčių, kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis ar tarmėmis. Tai lietuviai, latviai(latgaliai), prūsai, jotvingiai,skalviai, nadruviai, galindai, kuršiai, žiemgaliai,latgaliai, sėliai. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose baltus aisčių vardu 1 a. paminėjo romėnų istorikas Tacitas. 2 a. geografas Klaudijus Ptolemajas minėjo galindus ir sūduvius. 3 a. - 4 a. pr. romėnų kelių žemėlapiuose pažymėti sėliai. 9 a. skandinavų kronikose ir kituose istoriniuose šaltiniuose minimi kuršiai (Cori), žiemgaliai (Semigallia), prūsai (Bruzi, Bruzzi). Jotvingius, lietuvius, latgalius pradėta minėti tik 11 a. pradžioje Quedlinburgo (Kvedlinburgo) analuose ir 12 a. pradžios rusų metraščiuose. Baltų vardą (nuo Baltijos) kaip mokslinį terminą 1845m. pateikė vokiečių kalbininkas G.H.Nesselmannas. K.Jaunius, kurį laiką K.Būga ir kiti baltus vadino aisčiais. Šis vardas lietuvių kalbininkų, istorikų darbuose išliko iki 20 a. 4 dešimtmečio vidurio. Baltai skirstomi į vakarų, rytų (kartais vadinamų centriniais), Dniepro bei periferinius (pakraštinius).
10

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557