Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Interpretacijos rašymo klaidos Lapų skaičius: 30 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Interpretavimo klaidos. Rašymo tikslas ir adresatas. Interpretacija - atpasakojimas. Labai dažnai interpretacija painiojama su atpasakojimu, nors šie du „žanrai“ skiriasi, palyginkime. Atpasakojimas – tai sutrumpintai, atrenkamuoju būdu papasakotas tekstas. Atpasakojimai paprastai rašomi jaunesnėse klasėse. Vyresnieji, manydami, kad rašo interpretaciją, dažniau taiko atpasakojimą su tam tikrais analizės elementais, ir kuo tų elementų mažiau – tuo rezultatas prastesnis. Interpretacijos-atpasakojimo pavyzdys. Imituota interpretacija. Komentaras. A. Visiškai nesuprastas kūrinys ar ištrauka. Netinkamai interpretuojamos detalės. Nėra krypties, interpretuojama viskas iš eilės. „pritempta“ (arba išankstinio žinojimo) interpretacija. Interpretuojami dalykai, neturintys didesnės reikšmės ar net prasmės.
| |
Ištraukos iš Altorių šešėly interpretacija Lapų skaičius: 3 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Vincas Mykolaitis – Putinas, gimęs 1893 metais, o miręs 1967 metais, buvo lyrikas, prozininkas, dramaturgas, literatūros profesorius. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Ją būtų galima analizuoti pagal žanrus: lyrika, proza, drama, kritika. Jo kūrybą taip pat galima suskirstyti į du epicentrus. Pirmajam epicentrui būdingi gamtos elementai, jausmingumas, lyrinis herojus, kuris siekia laisvės. Būtent į pirmąjį epicentrą ir įeina romanas “Altorių šešėly”. Ši ištrauka paimta iš Vinco Mykolaičio – Putino romano “Altorių šešėly”. Pavadinime tarsi supriešintos dvi spalvos: altorius – balta, šviesi, o šešėlis – pilka, tamsi. Perskaičius vien pavadinimą galima suprasti, kad romane aprašomi įvykiai vyko bažnyčioje, arba bus labai glaudžiai su ja susiję. Tačiau perskaičius visą romaną suprantama, kad jame aprašomas jauno kunigo gyvenimas. Bet aprašomas gyvenimas yra ne išorinis, kurį mato aplinkiniai, o vidinis, kurį mato ir išgyvena tik pagrindinis romano herojus. Nagrinėjama ištrauka yra paimta iš psichologinio romano. Šiame romane nuosekliai skverbiamasi į pagrindinio veikėjo mintis, išgyvenimus jausmus, savijautą. Įvykių romane ne daug, o ir juos lemia vidiniai konfliktai. Ištraukoje aprašoma Liudo Vasario sumaištis saloje, jo dvejonės.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Italijos renesansas. Leonardo da vinči. Įžanga. Renesanso architektūra. Bruožai. Pagrindiniai renesanso architektūros bruožai. Vyrauja architektūra. Rūmai ir pilys. Gyvenamieji namai. Kulto pastatai. Rotušės. Leonardo da vinči. Leonardas – 50 metų, labai aukštas, gražaus stoto, su rūpestingai prižiūrima barzda, su puikiu rūbu, pasiūtu iš plonos, spalvingos gelumbės, jis jau seniai laikomas vienu žymiausių italijos tapytojų. 1502 metais leonardas įstojo į cezario bordžijos tarnybą. Kūriniai. Išvados. Literatūros sąrašas.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Šią apysaką J. Biliūnas rašė Zakopanėje, jau sunkiai sirgdamas. Akstiną parašyti apysaką, matyt, bus davę įspūdžiai, patirti 1906 m. vasarą besigydant Kačerginėje, stebint 1905 m. revoliucijos antslūgį ir reakcijos siautėjimą. 2."Liūdną pasaką" sudaro dvi dalys, parašytos skirtinga intonacija. Pirmoji dalis - tartum lyrinė įžanga, sujungianti dabartį ir ateitį į nedalomą visumą. Kūrinio pradžioje iškyla pasakotojo paveikslas. Šią dalį persmelkia emocinis pasakotojo reagavimas į išorinį pasaulį, nepaisant logiško nuoseklumo. Antrosios dalies ekspozicija - jaunos Banių šeimos gyvenimo istorija, jų šviesių svajonių atskleidimas. Veiksmo užuomazga - Petro rengimasis eiti į mišką, pas sukilėlius. Nerimo nuotaika dar labiau sustiprėja slapta išėjus Baniui. Nerimą keliačią laiko tėkmę J. Biliūnas pateikia keliais epizodais: baisus Juozapotos sapnas, kampininkės Urbonienės atnešta žinia, apsilankymas pas Damulius, senelės elgetos atėjimas, Juozapotos kelionė į miestą, skaudus susidūrimas su mylimo vyro mirtim miesto kartuvėse. Toliau seka epilogas - Juozapotos atsigavimas, žiaurios ligos pasekmės. 3. Kūrinio veiksmą J. Biliūnas nukėlė į 1863 m. sukilimo laikotarpį. Pirmasis sakinys iškelia lietuviams šią svarbią ir skaudžią datą. Petras išeina į sukilimą, jis trokšta gražesnio gyvenimo. J. Biliūnas pavaizduoja šio sukilimo tragiškas pasekmes: sukilėlių (net kunigų) sušaudymą, nekaltų žmonių (Damulio) sumušimą, uždarymą (net ir moterų) į kalėjimą.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Jonas Biliūnas – vienas žymiausių XX a. pr. lietuvių klasikų, prozininkas. Jis laikomas lyrinės novelės pradininku lietuvių literatūroje. Daugiausia J. Biliūnas rašė noveles, yra sukūręs ir vieną apysaką „Liūdna pasaka“. Savo kūriniuose , dažnai vadinamuose psichologiniais, autorius itin didelį dėmesį skiria moralinėms ir egzistencinėms problemoms, atstumtojo, nelaimingo žmogaus gyvenimui ir jo vidiniam pasauliui. Ši ištrauka – tai vienintelės J. Biliūno parašytos apysakos „Liūdna pasaka“ pirmosios, lyrinės, dalies pabaiga. Ištraukoje pasakojama apie kasdieninius pasakotojo ir Juozapotos susitikimus, jau kone tapusius rutina, ir pasakotojo dėmesį sunkiai vargšės moteriškės lemčiai. Ištrauką galima suskirstyti į du segmentus (prasmines dalis) : pirmas segmentas – pasakotojo susidomėjimas Juozapotos gyvenimu, antras segmentas – likimo vingiai, gyvenimo įrėžti moters veide. Pirmame segmente pasakotojas emociškai reaguoja į išorinį pasaulį – jis visą dėmesį sutelkia ties Juozapotą slegiančia gyvenimo našta ir skausminga patirtimi. Pirmasis segmentas prasideda pasakojo įspūdžiu apie kasdien sutinkamą moterį. Rutiną sustiprina pasakotojo žodžiai: „kuone kas diena“, „tuo pačiu laiku“ bei vartojamas būtasis dažninis laikas. Pasakotojas kalba vienaskaitos pirmuoju asmeniu, parodydamas įvykių svarbumą jam pačiam. Svarbu tai, jog pirmiausia Juozapotą pasakotojas ne išvysdavo, bet išgirsdavo: jau pažįstamas garsas, „ypatingas ir skaudus “ dejavimas perskrosdavo jo ausis. Ir tik po to pasirodydavo pati moteris. Jos išvaizda neaprašoma, tačiau dviem pasikartojančiais epitetais „sena sena“ ypatingai pabrėžiamas jos bejėgiškumas silpnumas ir vargingumas. Kitame sakinyje svarbiausias Juozapotos žvilgsnio įspūdis, pasakotojui itin įstringa jos tuščios, „be gyvybės“ akys. Taip pat išryškinamas dar vienas pakartojimas : „ilgai ilgai“, kuriuo tarsi norima parodyti kažkuo išskirtinį Juozapotos dėmesį pasakotojui – juos sieja patirti skaudūs įvykiai.
| |
Jonas Biliūnas Liūdna pasaka interpretacija Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Jono Biliūno „Liūdnos pasakos“ išraukos (Juozapota sapnavo.. su kūdikiu krinta bedugnėn) Analizė ir interpretacija Jonas Biliūnas- žymus 19-20a. lietuvių prozininkas, poetas, kritikas, publicistas ir psichologizmo pradininkas. Dažniausiai jo kūrinių centre-skriaudžiamųjų likimas. Dažnas veikėjas-neteisybės, asmeninės negandos slegiama būtybė. Užuojauta ir sąžinė –pagrindinės ir svarbiausios J.Biliūno moralinės nuostatos. Apysaka „Liūdna pasaka“- vienas žinomiausių ir brandžiausių rašytojo kūrinių, vaizduojantis kaip įvykis paveikia žmogų, kokius pėdsakus palieka jo sieloje ir atskleidžiantis žmogaus laimės ir būties trapumą. Analizuojamą ištrauką galima suskirstyti į du segmentus. Pirmame aprašomos Juozapotos džiaugsmingos viltys, o antrajame pamatoma būsima niūri, ir svajonėms kontrastinga ateitis.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Juozas Aputis (1936m.- 2010m.). Rašytojas, prozininkas, vertėjas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčių kaime (Raseinių raj.); Kurį laiką gyveno Nemakščiuose, Viduklėje, Vilniuje, vėliau įsikūrė Dzūkijoje, vaizdingame Zervynų kaime; 1960 m. baigė Vilniaus universitetą; 1986 metais Apučio novelių rinktinė Gegužė ant nulūžusio beržo buvo įvertinta Nacionaline premija. Dirbo “Literatūros ir meno”, “Girių” ir “Pergalės” redakcijose; Nuo 1990-1994 m. buvo „Metų“ redaktorius, nuo 1995 m. – „Metų“ žurnalo prozos skyriaus redaktorius; Juozas Aputis yra išvertęs V. Bykovo, A. Čechovo, A. Platonovo, V. Šuktino, J. Trifonovo ir kt. Prozos; Šiuo metu rašytojas gyvena ir dirba Vilniuje.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Jurgis savickis. Biografija. Kūrybos bruožai. Jurgis savickis – žymus modernizmo atstovas, lietuvių literatūroje palikęs ryškius pėdsakus. Tai buvo neeilinė asmenybė. Gyveno visapusišką gyvenimą: daug keliavo, aktyviai dalyvavo politi-niame lietuvos gyvenime, bendravo su garsiais žmonėmis. Patirtis ir išsilavinimas suformavo savi-tą rašytojo požiūrį į kasdienybę skvarbų, taiklų, tačiau ironišką. Veiklus viešasis gyvenimas vis dėlto nenustelbė rašytojo talento.
| |
Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“ ištraukos anal Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Justinas Marcinkevičius yra XX-XXIa. dramaturgas, poetas. Tai žmogus, nepabūgęs žadinti tautiškumo dvasią, skelbti žodžio laisvę bei skiepyti pareigą tėvynei, kai tuo metu buvo lietuvių literatūros sąstingis. Tokia tema akcentuojama antroje trilogijos dalyje, poetinėje dramoje „Mažvydas“. Mano nagrinėjamoje ištraukoje pagrindinis veikėjas blaškosi tarp pareigos ir jausmo. Fragmento erdvė sakrali. Remarka nurodo tikslią veiksmo vietą: „Klebonija“. Įvardijami daiktai kurie liudija apie Mažvydo kūrybinę veiklą, o dvi taurės ir vynas – tai nuoroda į gerus Mažvydo ir Vilento santykius. Vilentas –Mažvydo pusbrolis, kuris išjudina vidinį veiksmą. Ištrauka prasideda Mažvydo pasakojimu apie savo kasdienį gyvenimą, įvardija koks jis yra sunkus, kuriame nyksta brangios vertybės.
| |
Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“ ištraukos analizė ir interpretacija Lapų skaičius: 1 Tipas: Interpretacija Darbe esantys žodžiai: Justinas Marcinkevičius – prozininkas, dramaturgas, Lietuvos mokslų akademijos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Jis klasikinių lietuvių tradicijų tęsėjas, literatūrai grąžinęs bendražmogiškąsias vertybes, atgaivinęs tautinę savimonę, neoromantinę lyrikos tradiciją. Rašytojo poezijos centre – Lietuva, jos tauta ir kalba. Pradėjęs kurti lietuvių kultūros poetinę istoriją, J.Marcinkevičius daug dėmesio skyrė istorinėms asmenybėms: Mindaugui, Donelaičiui, Mažvydui ir kt. Dramoje „Mažvydas“ veiksmas vyksta XVIa., kada atsiranda lietuviška raštija.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
