top


Konspektai.com > Lietuvių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

K.Donėlaičio Metai analizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Maždaug dešimtmetį (1765-1775 m.) K.Donelaitis rašė savo pagrindinį kūrinį "Metai", susidedantį iš keturių giesmių, atitinkančių metų laikus. "Metams" įtakos turėjo ir Europos literatūros tradicija, vietinė rytų Prūsijos literatūrinė aplinka. Gamtinė tematika, keturių metų laikų ciklo siužetas, švietėjiška medžiaga bei didaktiniai-moraliniai pamokymai "Metus" sieja su literatūros tradicija. Pradėjus skaityti poemą, pirmiausia į akis krinta tikroviškas gamtos ir su ja susijusios buities traktavimas. Gamtinė tematika nepaprastai plati ir įvairi, rodanti, kad autorius rėmėsi savo patirtimi. K.Donelaitis sukuria kiekvienam metų laikui būdingą, konkretų ir tikslų gamtinį foną.
10

Ką ir kodėl skaito jaunimas?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Ką ir kodėl skaito jaunimas? (pasiruošimas monologinei kalbai arba rašinys). Manau, daugelis žmonių sutiks, kad skaityti knygas yra naudinga. Jos padeda sklandžiau reikšti mintis, lavina protą, teikia dvasinio peno. Skaitytojui knyga teikia malonumą, atsipalaidavimą. Aišku, kiekvienas žmogus skaito tai, kas jam aktualu ir įdomu. Juk demokratija mums teikia puikų dalyką-pasirinkimo laisvę ir plačią jos amplitudę. Daugelis pasikliauja reklama, rekomendacijomis. Daug įtakos daro draugų patarimai, jei dar priduria, kad perskaitė knygą labai greitai, o turinys aiškiai išdėstytas, padidėja smalsumas ir norisi perskaityti, juk visi tik ir kartoja, kad reikia skaityti knygas. Tačiau draugai neturėtų daryti įtakos. Pats tinkamiausias būdas išsirinkti knygą yra nepagailėti keletos valandų, pasidomėti autoriumi, literatūrinėmis srovėmis bei susirasti tai, kas tau yra priimtina.
0

Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia kultūra ir literatūra?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Šiuolaikiniam žmogui kultūra ir literatūra tapo ne tokia svarbi, kaip būta ankščiau. Šiuos dalykus dabar pakeitė karjeros siekimas, darbas su išmaniosiomis technologijomis. Žmonės vis visur skuba, tiesiog neturi laiko, kurį galėtų išnaudoti knygų skaitymui ar domėjimusi savo krašto kultūra ir istorija. Šiandien norėčiau aptarti dalykus, turinčius tam įtakos ir kaip galima būtų šį procesą sustabdyti. Manau, daugiausia tam įtakos turi išmaniosios technologijos. Dažnas žmogus vietoj knygų skaitymo renkasi televizoriaus žiūrėjimą, naršymą internete – taip sutaupoma laiko, juk gali tuo pačiu metu atlikti ir kitus darbus. O į knygą reikia susikoncentruoti, antraip nesuprasi jos esmės. Jaunimas, ir kas keisčiausia, kai kurie suaugusieji, savo žinutėse priprato susirašinėti netaisyklingai, nesilaikant gramatikos taisyklių, naudojant įvairiausius trumpinius ir t.t..
0

Ką vaizdavo Kristjonas Donelaitis? Metaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 2
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Metus Kristjonas Donelaitis kūrė sukaupęs didelę gyvenimo ir poetinio darbo patirtį. Rašė ilgai ir įdėjo į šį darbą savo sielos dalelę. “Metai” - keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą ir buitį. Manau, kad Kristjonas Donelaitis tapė šį margaspalvį paveikslą remdamasis tikrais įvykiais. Gali būti, kad autorius glaudžiai bendravo su baudžiavos prispaustais lietuviais valstiečiais, todėl jam puikiai pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimo atspalvius: rūpesčius ir linksmybes, darbus ir gėrybias, būtį ir buitį. štai šiuos įvykius ir vaizdavo K. Donelaitis savo kūrinyje “Metai”.
0

Kai kūrinys pavadinamas klasikiniu, patvirtinama jo estetinė vertė ir svarba literatūros procese. Ką jums reiškia klasiko sąvoka, kurios literatūros kūrinio bruožus išskirtumėte kaip būtinus klaskiniam?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Kai kūrinys pavadinamas klasikiniu, patvirtinama jo estetinė vertė ir svarba literatūros procese. Ką jums reiškia klasiko sąvoka, kurios literatūros kūrinio bruožus išskirtumėte kaip būtinus klaskiniam? Jau daugelis metų kaip gyvuoja klasikinė literatūra. Viena Henry David Torro mintis Pirmiausia skaitykite klasikinius kūrinius, nes kitaip nespėsite jų perskaityti, sukrėtė mane. Klasikiniai kūriniai sudarė tautos žmonių suvokimo klodus, sunormino kalbą, perteikė kultūrinius, socialinius, tautinius ypatumus. Rašytojai sugebėjo atskleisti ne tik tuomet opias problemas, bet ir kaip sugebėta nuspėti ateityje iškilsiančias. Visų pirma, klasikiniuose kūriniuose atsiskleidžia atsakomybės jausmas. Atsakomybė pareiga atsakyti už savo poelgius. O taip pat kūriniuose tapusiuose klasika, atsakomybė iškeliama kaip vertybė. Dažniausiai ši vertybė parodoma darbuose. Antano Vaičiulaičio apsakyme Pelkių takas matome Mateikos atsakomybę už šeimą. Kad ir kokie sunkumai jo laukė šis nepabūgo, susidėjo daiktus, įdėjo maisto vaikams, keliavo pas savo šeimą. Kiekvienas tėvas ar motina jaučia didelę atsakomybę už savo vaikučius. Juos būtina gerai išauklėti, pamaitinti, aprengti. Tėvams jų vaikai yra patys brangiausi. Mateika taip pat negalėjo gyventi be savo vaikų. Stengėsi būti atsakingu tėvu. Šeimose labiausiai ir galime pamatyti dar tebebranginamas dvasines vertybes. Taip pat V. Krėvės kūrinyje Skirgaila matome atsakingą žmogų, Skirgailą, už savo šalį ir jos gerovę. Valdovas turėjo didelę atsakomybę už visą šalį. Atsakomybė, ryškiai matoma klasikiniuose kūriniuose. Taigi, klasikiniuose kūriniuose atsiskleidžia atsakomybės jausmas. Antra, klasikinėje literatūroje didžiausia vertybė yra šeima. Šeima patys brangiausi ir artimiausi žmonės. Išties pagalbos ranką, kai tau jos reikės. Artimiesiems galime nebijoti ir pasakyti viską, galime būti savimi. Šatrijos Raganos apysakoje Sename dvare parodomi ypač šilti ir artimi mamos ir dukros...
0

Kaip globalizacija veikia lietuvių kalbą?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Skaitymas 4min. Globalizacija kaip reiškinys gali būti siejama su XX a. antrąja puse, kuomet ėmė augti ir stiprėti tarptautinės organizacijos, didėti ekonominė valstybių priklausomybė. Dabar, kai nukeliauti į kitą pasaulio kraštą galima mažiau nei per 12 valandų, kai susisiekti su daugeliu žmonių pasaulyje užtenka vos kelių sekundžių, globalizacijos procesas vyksta ypač greitai. Globalizacija – tai reiškinys, suartinantis pasaulio žmones, kultūras, kalbas. Taigi kaip globalizacija keičia lietuvių kalbą? Šiandienos pasaulyje lietuvių kalbą keičia labai išpopuliarėjusi anglų kalba. Dėl angliškų reklamų, prekių pavadinimų, filmų, muzikos, internetinių puslapių, anglų kalbos žodžiai ir posakiai vis labiau veržiasi į lietuvių kalbą. Anglų kalbos įtaka labiausiai pastebima technologijų srityje. Tai iš anglų kalbos atėję žodžiai tokie kaip: „skeneris“, „čipas“, „failas“, „draiveris“, „mikseris“, „dividy“, „printeris“, „plėjeris“ ir daug kitų. Taip yra dėl to, kad kalbininkai tiesiog nespėja sukurti tinkamų pavadinimų arba šie lietuviški pavadinimai neprigyja. Taigi spartėjant gyvenimo tempui Lietuvą užplūsta vis daugiau svetimžodžių, kurie darko lietuvių kalbą.
0

Kaip gyvenimas išbando žmogaus dvasinę stiprybęparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Gyvenimas - tai žmogaus kelias, kuriuo jis keliauja nuo pat gimimo iki mirties. Deja, tas kelias šakojasi į daug kitų takelių, kurių gale nežinia, kas laukia. Visi tie keliai nuves ten pat, tačiau kiekviename jų yra daug kliūčių, kurios paruoštos tam, kad žmogus galėtų išbandyti ir pažinti save. Tai yra sunku, tačiau mes, žmonės, nieko negalime pakeisti. Tos kliūtys tiesiog išbando mūsų dvasinę stiprybę, "žiūri", kaip mes ištversime sunkumus. Jos nori žinoti, ar mes esame stiprūs. Klausimas lieka tik vienas: kaip gyvenimas išbando žmogaus dvasinę stiprybę? ( 85 žodžiai)
0

Kaip gyvenimas išbando žmogaus dvasinę stiprybę?parsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Gyvenimas- tai žmogaus kelias nuo pat gimimo iki mirties. Deja, tas kelias šakojasi į daugybę takelių ir šunkelių, kurių pabaigoje laukia nežinia. Visi keliai veda į vieną, tą patį tikslą, gyvenimo kelyje išbandomas. Tik dvasiškai stiprus žmogus gali išbandyti viską ir taipogi pažinti save. Gyvenimo kelyje išbandomos ir dvasinės stiprybės, tačiau kaip? Dvasinės stiprybės klausimą analizavo labia daug autorių, visomis epochomis. Vienas jų – XX amžiaus simbolistinės epochos Lietuvos poetas ir prozininkas Vincas Mykolaitis – Putinas. Žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir psichologiniu, intelektualiniu romanu “Altorių šešėly”. Romane vaizduojamas jauno kunigo Liudo Vasario gyvenimas. Kurinyje nerasime metaforų ir pagražinimų. Būtent taip rašęs Vincas Mykolaitis – Putinas suteikia skaitytojui galimybę pajusti ir isivaizduoti Liudo Vasario gyvenimo tarpsnį. Liudo Vasario gyvenima labai duobėtas, su klystkeliais. Gyvenimo scenarijus nepavydėtinas. Didelis gyvenimo iššūkis – kunigų seminarija. Būtent seminarija padeda suprasti gyvenimo tikslą. Romaną sudaro trys dalys, kiekvienoje iš jų Liudas Vasaris pakyla į naują savęs pažinimo ir laisvėjimo etapą. Mano manymu, Liudas Vasaris yra labai stiprus dvasiniais aspektais. Jis nepaisant gyvenimo klystkelių įkopė į kalną ir pasekė tikslą. Išsivadavo iš kunigystės pančių, tapo visiškai laisvu žmogumi.
0

Kaip kenčia žmogus netekęs gimtųjų namųparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: Daugumai žmonių gimtieji namai yra labai brangūs. Kraštas, kuriame gimėme ir augome, stipriais saitais mus pririša prie savęs ir iki gyvenimo pabaigos neleidžia užmiršti, kur yra tikroji mūsų vieta. Gimtieji namai mums yra amžiams ištikimi ir laukiantys sugrįžtant, tad žmogus, palikęs gimtinę arba jos netekęs, iš jos atima brangų turtą, tarsi iš motinos rankų išplėšia mylimą vaiką. Taigi kyla klausimas, ar žmogus jaučia tą patį skausmą? Ne savo noru gimtuosius namus palikęs žmogus patiria didelę kančią ir ilgesį. Išgyvenęs gimtinės ar tėvynės netektį jis širdyje jaučia tuštumą, nes gimtieji namai yra tarsi antroji motina. Kiekvienas žmogus praradęs savinamus svajoja į juos sugrįžti, nes svetimas kraštas neteikia džiaugsmo ir prasmės gyventi. Juk gimtoji žemė padeda sukurti harmoningą gyvenimą, o nauja aplinka dažnai sujaukia žmogaus dvasinį pasaulį, tad belieka aplinkinių parama ir gimtinės prisiminimai, viltis sugrįžti. Taigi priverstinė gimtojo krašto netektis žmogui yra didelė kančia, paliekanti jo širdyje gilų randą.
4

Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėmsparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Interpretacija
Darbe esantys žodžiai: Savo kalbą norėčiau pradėti žymaus Vokietijos rašytojo Ernsto Moriso Arnto žodžiais: „Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba.“ Šiuos žodžius širdyje turėtų nešioti kiekvienas žmogus, nesvarbu kokiai tautai yra priklausantis. Deja. Realybėje konstatuojami kitokie faktai: kalbos nuolat kinta, yra darkomos visuomenės „dėka“. O kaip keičiasi mūsų gimtoji lietuvių kalba keičiantis visuomenės komunikaciniams poreikiams?
0

Paieška


bottom