top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Individualios apsaugos priemonėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 17
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Terminų žodynas. Apsaugos priemonės. Individualiosios apsaugos priemonės. Filtruojamosios individualiosios kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Civilinės dujokaukės. Pramoninės filtruojamosios individualios apsaugos priemonės. Izoliuojamosios individualios kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Paprastos kvėpavimo organų apsauginės priemonės. Odos asmeninės apsauginės priemonės. Vaikiškos individualiosios apsaugos. Nukentėjusiojo būklės įvertinimas. Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys. Gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimas ir informavimas. Radiacinis pavojus. Išvados. Literatūra ir šaltiniai. Pagal 1949 metų Ženevos Konvencija nurodoma , kad civilinė sauga- tai kompleksas priemonių gyventojams karo arba gaivalinių bei stichinių nelaimių metu, tampat įvykus avarijai arba katastrofai gamyboje apsaugoti. Ekstremaliomis situacijomis labai didelis vaidmuo tenka individualioms ir kolektyvinėms apsaugos priemonėms. Individualių ir kolektyvinių priemonių paskirtis apsaugoti gyventojus nuo radioaktyvių, cheminių medžiagų, kad jų nepatektų į žmogaus organizmą ir ant odos. Individualios apsaugos priemonės skirstomos į kvėpavimo organus ir odą apsaugančias priemones. Kolektyvinės apsaugos priemonės tai įvairios slėptuvės jos yra skirstomos į atskiras ir įkomponuotasis. Individualiosios apsaugos priemonės yra šios: dujokaukės, respiratoriai, paprasčiausios kaukės, marlės ir vatos raiščiai ir t.t. Patikimiausia kvėpavimo organų apsauga yra dujokaukė. Pagal veikimo principus dujokaukės yra skirstomos į filtruojančias ir izoliuojančias. Darbo tikslas: Susipažinti su individualiomis apsaugos priemonėmis. Suprasti jų naudą įvykus ekstremaliai situacijai. Darbo uždaviniai: Įsiaiškinti kokios yra „Apsaugos priemonės“. Kokios yra Civilinės dujokaukės? Kokios apsauginės priemonės yra kvėpavimo organų ir odos, kaip jas naudoti? Kaip įvertinimas nukentėjusiojo būklės ? Kaip apsisaugoti nuo radiacijos ir kokios pasekmės? Kokios yra ekstremalių situacijų priežasčių rūšys? Kokios vaikiškos individualiosios apsaugos priemonės?
0

Jonizuojančioji spinduliuotėparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Laboratorinis darbas Nr. 9 jonizuojančioji spinduliuotė darbo tikslas: nustatyti gama spindulių lygiavertės dozės galią. Radionuklido 137Cs (cezio) savitąjį aktyvumą medžiagoje. Laboratorinio darbo ataskaita Gama sindulių lygiavertės dozės galios matavimas. Kad butų tikslesni matavimo rezultatai matuosime du kartus ir išvesime vidurkį. 0, 13 μSv/h; 0, 142 μSv/h.
0

Kenksminga darbo aplinka ir profesinės ligosparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kenksmingi, galintys sukelti profesines ligas, rizikos veiksniai. Profesinės rizikos vertinimas. Profesinės ligos. Išvados. Literatūra. Priedai. Darbo aplinka – darbuotoją tiesiogiai supanti erdvės dalis, kurioje jį gali veikti kenksmingi ir pavojingi sveikatai veiksniai. Darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, paskirti atsakingus asmenis už darbuotojų saugą ir sveikatą, duodant jiems konkrečius pavedimus, įgyvendinant prevencines priemones. Mano darbo tikslas yra susipažinti su darbuotojui žalą darančiais veiksniais ir jų sukeltomis profesinėmis ligomis. Išsikelti uždaviniai tikslui pasiekti: •Išsiaiškinti, kas yra profesiniai veiksniai ir kokios jų rūšys; •Sužinoti, kokie yra profesinės rizikos laipsnio identifikavimo reikalavimai; •Kas yra profesinė liga, kaip ji diagnozuojama, įvertinama, kokios tai ligos. Taigi šiuos aspektus aš stengsiuosi atskleisti savo darbe. Darbo aplinkoje dažnai pasitaiko veiksnių, kurie veikdami ilgą laiką darbuotojo organizmą, žaloja sveikatą ir gali sukelti profesinę ligą. Tokie veiksniai yra vadinami kenksmingais darbo aplinkos veiksniais arba kenksmingais profesiniais veiksniais. Dažniausiai darbo aplinkos oras užsiteršia, kai taršos šaltiniai yra nepakankamai izoliuojami, netinkamai įrengta ventiliacija, naudojama nesandari aparatūra, įrenginiai.
0

Maisto rizikos veiksniai, prevencinės priemonės ir korekcijos veiksmai viešojo maitinimo įmonėseparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Viešojo maitinimo įstaigų veiklą reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai. RVASVT ar geros higienos praktikos (GHP) taisyklės. Maisto rizikos veiksniai. Biologiniai rizikos veiksniai. Cheminiai rizikos veiksniai. Fiziniai rizikos veiksniai. Rizikos veiksnių ir kontrolės priemonių nustatymas. Kritinės ribos svarbiuosiuose valdymo taškuose ir jų kontrolė. Stebėsena (monotoringas). Išvados. Literatūra. Įvadas. Maisto produktų kokybės ir saugos užtikrinimas yra pagrindinis viešojo maitinimo uždavinys. Svarbiausius maisto kokybės ir saugos rodiklius reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir įstatymai. Higienos normos. Restoranams, kavinėms bei kitoms viešojo maitinimo įmonėms galioja bendras principas už saugų maisto ir saugios paslaugos tiekimą atsakingas maisto ir paslaugos tiekėjas. Maisto saugos programos praktinė sėkmė priklauso nuo tinkamo tam skirtų metodų ir priemonių naudojimo. Siekiant įgyvendinti šį principą, įmonės privalo įdiegti savikontrolės sistemą. Kiekviena įmonė savanoriškai pasirenka joms priimtiną savikontrolės sistemos diegimo variantą: RVASVT sistemą ar Geros higienos praktikos(GHP) taisyklių įgyvendinimą. Geros higienos praktikos taisyklės skirtos smulkių ir vidutinių maisto tvarkymo įmonių veiklai. Jos įvertina, analizuoja bei reglamentuoja jų vykdomo verslo maisto saugos reikalavimus, užtikrinančius gaminamų maisto produktų rizikos įvertinimą, saugos reikalavimų vykdymą. Maisto rizikos veiksniai (biologiniai, cheminiai, fiziniai), jų atsiradimo keliai ir pasekmės susijusios su RVASVT valdymo taško taisyklių nesilaikymu. Norint išvengti pažeidimų yra būtinos kritininės ribos ir stebėsena, kurią pagal norminius reikalavimus vykdo atsakingi asmenys. Viešojo maitinimo įstaigų veiklą reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, 2000 m. Balandžio 4 d., Nr. Viii-1608, žin. 2000, Nr. Lietuvos higienos norma HN 15: 2005 Maisto higiena. 2005 m. Rugsėjo 1 d. Nr. V. (http: //www. Lrs.,..
0

Maitinimo išjungimas naudojant skirtuminės srovės įtaisusparsisiųsti


Lapų skaičius: 6
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Maitinimo išjungimas, naudojant skirtuminės srovės įtaisus. Darbo tikslas. Apsaugos įtaisų palyginimas. 1 lentelė. Darbo eiga. 1 užduotis. Rezultatas. 2 užduotis. 3 užduotis. Rezultatas. Apsaugos lygiai. 4 užduotis. Rezultatas. 5 užduotis. Pastaba. Perspėjimas. 6 užduotis. 12 laboratorinis darbas. Laboratoriniame darbe detaliai nagrinėjamas ryšys tarp įprastinių apsaugos priemonių ir apsaugos priemonių, kuriose naudojami RCD (angl. Residual Current Device) skirtuminės srovės įtaisai. Įvykus gedimui ir pasikeitus srovei, taip, kad gaunama didesnė už nustatytą nominaliosios srovės nuokrypa, skirtuminės srovės įtaisas greitai (< 0, 2 s) atjungia visus kontaktus nuo šaltinio. Gedimo atveju, kai galimas tiesioginis kontaktas su gyviškai svarbiomis dalimis, neleistinai didelė prisilietimo įtampa turi būti išjungta kiek tik įmanoma greitai. Taip išvengiama bet kokio pavojaus arba pavojaus, kuris kyla žmonėms bei gyvūnams. Šiuolaikiški, modernūs izoliavimo metodai, komutavimo technologijos, matavimų ir apsaugos priemonės siūlo profesionalų pasirinkimą. Ankščiau, elektros sistemose gedimų apsauga dažiausiai būdavo pasiekiama, naudojant saugiklius, įžeminimą ir TN sistemas. Kylant apsaugos reikalavimams, buvo pagerinti išjungimo metodai, pasiektas reikiamas apsaugų jautrumas bei detalus jų pritaikymas. Pramonės siūlomi atitinkamoms sistemoms apsaugos įtaisai yra šie. TN sistema. Maksimalio srovės. Skirtuminės srovės (rcd). TT sistema. Maksimalio srovės. Skirtuminės srovės (rcd,. Gedimo įtampos (specialiais atvejais). IT sistema. Maksimalio srovės. Skirtuminės srovės (rcd,. Įzoliacijos kontrolės (monitoringo,. Gedimo įtampos (specialiais atvejais). Maksimalio srovės apsaugos įtaisai yra šie. Miniatiūriniai saugikliai. Automatiniai išjungikliai (automatai,. Skirtuminės srovės įtaisai gali būti naudojami saugiai išjungiant neleistinai dideles prisilietimo įtampas TN, TT, IT elektros tinklų...
0

Medienos džiovinimas ir saugaparsisiųsti


Lapų skaičius: 28
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Džiovinimo būdo ir kameros tipo parinkimas. Kameros katres kad 1 12s technine charakteristika. Kamerų našumo ir kiekio skaičiavimas. Džiovinimo režimų parinkimas. Džiovinimo trukmės skaičiavimas periodinio veikimo džiovinimo kamerose. Rietuvės gabaritinio tūrio ir kameros faktinio našumo skaičiavimas. Kameros metinio našumo, išreikšto per sąlyginę medieną, skaičiavimas. Pjautinės faktinės medienos kiekio kubiniais metrais perskaičiavimas į sąlyginę. Medieną. Kamerų kiekio nustatymas. Kamerų šiluminė skaičiuotė. Skaičiuotinos medienos pasirinkimas. Išgarinamos drėgmės kiekio skaičiavimas. Džiovinimo agento parametrų nustatymas jam įeinant ir išeinant iš rietuvės. Cirkuliuojančio džiovinimo agento tūrio skaičiavimas. Šviežio ir atidirbusio agento tūrių skaičiavimas. Šilumos sąnaudų medienos džiovinimui skaičiavimas. Kaloriferių tipo parinkimas ir kaitinamojo paviršiaus nustatymas. Džiovinimo cecho plotų skaičiavimas. Aerodinaminis kamerų skaičiavimas. Džiovinimo agento cirkuliacijos kameroje schemos sudarymas, pasipriešinimo ruožų nustatymas. Paspriešinimo ruožų plotų skaičiavimas. Džiovinimo agento greičio pasipriešinimo ruožuose skaičiavimas. Ruožų vietinių pasipriešinimų skaičiavimas. Ventiliatoriaus tipo ir numerio parinkimas. Ventiliatoriaus pareikalaujamo galingumo nustatymas. Elektros variklio nustatyto galingumo skaičiavimas. Elektros variklio parinkimas. Padavimo – išmetimo kanalų skerspjūvių skaičiavimas. Darbų mechanizavimo džiovinimo ceche priemonės. Darbų sauga, saugumo technika ir priešgaisrinė apsauga džiovinimo ceche. M3 džiovinamos medienos savikainos skaičiavimas. Literatūros sarašas. Mediena plačiai naudojama įvairioms statybinėms konstrukcijoms, apdailos darbams, baldams gaminti. Šie gaminiai pasižymi visa eile gerų techninių savybių: jie lengvi, palyginti stiprūs, mažai laidūs šilumai. Mediena lengvai apdirbama ir gana nebrangiai kainuoja. Kadangi mediena yra higroskopiška medžiaga, (turi savybę sugerti ir išgarinti drėgmę), prieš jos apdirbimą būtina ją ypač gerai išdžiovinti. Pažymėtina tai, jog visam medienos džiovinimo procesui reikalingi sudėtingi įrengimai, kad džiūdama mediena nesusisuktų, nesupleišėtų ir joje neatsirastų vidinių įtempimų. Džiovinant iš medienos šiluminiu arba mechaniniu būdu pašalinama drėgmė. Džiovinimo technologiniai tikslai yra šie: stabilizuoti detalių matmenis ir formą, padidinti atsparumą puvimui, ugniai, sumažinti medienos masę ir higroskopiškumą, padidinti stiprumą. Pagaminti iš blogai išdžiovintos medienos baldai laiko 2-3 metus, o iš gerai išdžiovintos- 10 kartų ilgiau. Nuostoliai kurie susidaro naudojant nedžiovintą, arba blogai išdžiovintą medieną, yra daug kartų didesni už išlaidas medienos džiovykloms statyti ir eksploatuoti.
0

Nelaimingi atsitikimai dirbant su elektros įrenginiaisparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendroji dalys. Pavojingi , kenksmingi ir kiti dirbančiųjų elektros įrankiais rizikos veiksniai. Teisingas naudojimasis elektros įrenginiais. Elektros srovės poveikis. Elektros įtampos svyravimas. Nelaimingų atsitikimų dėl elektros srovės pagrindinės priežastis. Išvados. Naudota literatūra. Dirbti elektros įrankiais leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų amžiaus asmenims, specialiai apmokytiems, žinantiems elektrosaugos pagrindus, išklausiusiems įvadinį, instruktavimą ir instruktavimą darbo vietoje.Prieš pradėdami dirbti elektros įrankiais, dirbantieji privalo pasitikrinti sveikatą ir gauti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui.Periodinis dirbančiųjų aukštesnės kaip 42 V įtampos kintamos srovės ir aukštesnės kaip 110 V pastovios srovės įrankiais sveikatos tikrinimas atliekamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka kartą per dvejus metus.Periodinis jų instruktavimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesių, jeigu norminiuose aktuose (taisyklėse/standartuose, gamyklų instrukcijose) arba paties darbdavio nenustatytas kitas periodiškumas.Papildomas instruktavimas atliekamas patvirtinus naują saugos darbe instrukciją, arba pakeitus esamą, įsitikinus, kad dirbančiųjų elektros įrankiais darbuotojų žinios nepakankamos, pasikeitus darbo sąlygoms, turinčioms įtakos saugai darbe, įvykus nelaimingam atsitikimui, avarijai ar kilus gaisrui, jeigu to reikalauja įvykį tirianti komisija.Specialusis dirbančiųjų elektros įrankiais instruktavimas atliekamas tada, kai jie siunčiami dirbti brigados, gavusios raštišką nurodymą arba žodinį pavedimą, sudėtyje bei kitais būtinais atvejais.
0

Oro taršos šaltiniai Lietuvojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teorinės dalies apžvalga. Situacijos analizė. Išvados ir pasiūlimai. Literatūros sąrašas. Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tą užterštumą, kaip žinoma, įtakojo technikos vystimasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, didelis automobilių pagausėjimas ir t.t. Oro tarša žemei jau padarė daug žalos: ozono skylių Antarktidoje atsiradimas, „šiltnamio efektas“, dėl kurio pakilo visos žemės temperatūra vienu laipsniu, kas įtakojo kai kurių augalų išnykimą, žmonių sveikatos pablogėjimas, retų gyvūnų rūšių išnykimas. Dėl to visame pasaulyje jau yra įsteigta daug organizacijų, besirūpinančių žemės ekologija. Žinoma, kad Lietuvoje taip pat. Lietuvos aplinkos apsaugos problemos - tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Tai ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Kai kurios iš šių problemų yra sunkiau sprendžiamos, kitos - lengviau. Dabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos pagrindinis tikslas - užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę optimizuojant gamtonaudą. Šioje aplinkos apsaugos strategijoje prioritetas suteiktas vandens ir oro problemoms išspręsti, reikiamą dėmesį skiriant visiems vandens ir oro apsaugos tikslams bei prioritetiniams tikslams kitose aplinkosaugos srityse.
0

Pasaulio gamtinės katastrofosparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Černobylis iki katastrofos ir po. Černobilio avarijos pasekmės. Užterštumas. Radiologiniai matavimai užterštoje zonoje. Padariniai. Černobilis šiandien. Išvados. Literatūros šaltiniai. Černobylio avarija- pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje. Černobylio atominė jėgainė buvo pastatyta Pripetės mieste, 16 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio miesto. Elektrinėje buvo keturi reaktoriai, kiekvienas gaminantis 1000 megavatų elektros energijos; jie buvo pastatyti 1977—1983 metais.
Černobylio avarija įvyko 1986 metais naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją.Ta naktis isliko atminty ne tik Pripetes miesto gyventojams bet ir visam pasauliui. Tačiau pasaulis apie tai sužinojo tik po kelių dienų. Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrinės specialistai, atkreipė dėmesį į pavojų žalius pavojaus signalus monitoriuose.Tą dieną prietaisai rodė neįtikėtinai didelį radiacinį užterštumą. Iš pradžių buvo manyta, kad įvyko avariją Forsmorko reaktoriuje. Tačiau tyrimai parodė, kad to negali būti. Bet prietaisai rodė, kad radiacinis fonas keturis kartus didesnis už leistiną. Sugriuvęs ketvirtasis reaktorius iki šiol neša mirtis, ir ligas, o žmonės susijęs su Černobylio katastrofa iki šiol jaučia jos pasėkmes.
0

Pirmoji pagalba skendusiamparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Vasara - atostogų metas. Tik sušilus orams daugelis iš mūsų ieškoti atgaivos, patraukiame prie upių, ežerų ar tvenkinių. Tačiau ar žinome kaip elgtis ir kaip teikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei vandenyje. Skendimai ir traumos. Traumos ypač galvos ir stuburo. Plaukiojame pripučiamu čiužiniu giliame telkinyje. Paslystame ir krintame nuo tiltelio bėgant. Šokinėjame į vandenį žemyn galva. Daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis yra alkoholis. Skęstant pirmiausia sustoja kvėpavimas, po to dėl deguonies trūkumo pakenkiami kiti organai. Atliekant gaivinimą prioritetas teikiamas kvėpavimo takų atvėrimui ir oro įpūtimui.
0

Paieška


bottom