Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Heraklito priešybių samprata. Elėjiečiai sofistai skeptikai. Sokrato filosofijos problematika. Platono būties samprata. Platono teisingos valstybės samprata. Aristotelio filosofija:substancijos, formos, medžiagos samprata. Aristotelio filosofija:daiktų esmė. Demokrito atomizmas. Epikūras. Senekos stoicizmas. Aurelijus augustinas. Tomas akvinietis. Deskartas. Spinoza. Leibnizo filosofija. Loko epistemologija. Berklis. Hume‘o epistemologija, kritika ruso. Kantas. Hegelio filosofija. Šopenhaueris. Kontas. Kiergerraras. Heidegeris. Sartras.
| |
Filosofijos konspektas+savokos Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos ir mokslo skirtumas. Filosofijos ir mokslo panašumai. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Aktas. Potencija. Daiktai ir idėjos. (platonas). Idėjomis. Materija. Diskursyvusis būdas. Intuityvusis būdas. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė (Demokritas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos sąvoką. Aristotelis laikėsi įsitikinimo, kad savaiminė būtis- arba substancija- yra atskiri konkretūs daiktai. Tačiau būtį galima suprasti įvairiai: kaip daiktų visumą, bet taip pat kaip savybių, kvantų bei įvairiausio pobūdžio santykių visumą. Tačiau iš visų šių kategorijų tiktai daiktas yra substancija, o savybės, kiekiai ir santykiai gali būti susiję su daiktais tik kaip jų įvykis- akcidencija. Akcidencija- tai laikina, kintanti, neesminė daikto savybė, skirtinga nuo to, kas esminga, substancialu. Šis įsitikinimas, nepripažįstantis kitos savaiminės būties anapus realių daiktų ir tokiu būdu nutraukiantis ryšį su Platono idealizmu, buvo pamatinis Aristotelio principas. Atmetęs savarankišką idėjų egzistavimą, Aristotelis kuria savo teoriją, remdamasis konkrečiais daiktais, tuo, kas egzistuoja savarankiškai, t.y. Substancija. Gamtoje daiktai egzistuoja kaip vieninga substancija. Tokius juos suvokiame jutimais. Išvada. Materiją ir formą. Forma parodo rūšį, giminę, bendrybę. Minties sferoje forma yra tai, kas įjungiama į apibrėžimą, o materija- tai, kas į apibrėžimą neįeina. Santykis tarp materijos ir formos nėra absoliutus, nes kiekviena materija yra apiforminta. Materialiųjų daiktų pradžią sudaro žemė, vanduo, oras, ugnis. Viskas susideda iš jų, bet jie patys nebepasidalina taip, kad iš jų būtų galima sudaryti naują žemesnę rūšį. Aristotelio substancija- formos ir materijos...
| |
Lapų skaičius: 18 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos įvadas. Filosofijos kilmes teorijos. Pagrindiniai filosofijos raidos etapai. Filosofijos atsiradimas. Filosofinės teorijos samprata. Buties ir tapsmo santykio problema. Humanistinis graiku filosofijos amzius. Sofistikos atsiradimas. Sokrato filosofija (469-399 m.pr.Kr.). Platonas. Platono sielos teorija. Platono etikos teorija. Platono buties teorija. Platono pazinimo teorija. Aristotelio filosofija. Aristotelio buties teorija. Aristotelio daikto teorija. Aristotelio sielos teorija. Helenistines filosofijos samprata. Baigiamasis Antikos filosofijos raidos etapas. Savoka – kol ja galima apibrezti, kategorija – negalima apibrezti. Krikscioniskosios filosofijos apžvalga. Krikscioniskosios filosofijos problematika. Gnosticizmas. Sv. Augustinas (354-430 m.). Augustino pazinimo teorija. Augustino buties teorija. Augustino laiko teorija. Augustino sielos teorija. Augustino isganymo teorija. Modernioji filosofija. Naujuju Amziu filosofija. Rene Dekarto sistema. Rene Dekarto pazinimo teorija. Rene Dekarto buties teorija. Rene Dekarto materijos ir daikto samprata. Rene Dekarto sielos teorija. Filosofijos samprata. Filosofijos kilmės teorijos. Filosofijos raidos etapai. Istoriškai egzistao daug filosofijos sampratų. Apskritai filosofija yra unikalus žmonijos dvasinės kultūros reiškinys jau vien tuo, kad ji atsirado tik dvejose pasaulio vietose: senovės Rytuose (Indija, Kinija) ir senovės Graikijoje. Rytų filosofija daugeliu bruožu smarkiai skiriasi nuo graikiškosios, tad pastaroji yra ne be pagrindo laikoma vienintele klasikine, arba gryna filosofijos forma.
| |
Filosofijos referato tema Aristotelio buties samprata Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Literatura. Turinys. Įžanga. Aristotelio filosofinės idėjos. Jusliškas pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados. Įžanga. Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu. Klausimas, kurį sprendžia abu filosofai: kaip galima tikrą žinojimą pasiekti?Tai lemia mąstymo ir tapatybės struktūrų egzistavimus. Mūsų sprendimai turi atitikti pažįstamus daiktus. Aristotelio filosofijoje nemanoma, kad realybę sudaro idealių daiktų būtis. Mūsų mąstymo teiginiai turi atitikti realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelis iškelia klausimą: kad mes gyvename realių daiktų kosmose. Aristotelis ir jo filosofinės idėjos. Jo filosofija sugrįžta nuo idealybės prie konkretybių. Aristotelis akcentuoja realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelio filosofijoje realybės neapsprendžia daiktų esmės. Idealūs objektai yra pasiekiami pradedant nuo konkrečių daiktų pažinimo. Realybėje neegzistuoja nei taškai nei trikampiai. Idealybės yra mūsų mąstymo veiklos produktai. Empirinis suvokimas nereiškia, kad Aristotelis būtų grynas empiristas. Aristotelis teigė, kad tikrasis žinojimas prasideda nuo konkrečių individualių daiktų pažinimo. Pažinodami idealius daiktus mes turime juos priskirti individualioms esmėms ar rūšims. Aristotelio analogija susietya su logika, tai yra su teiginių ir sprendimų analize, todėl Aristotelis savo filosofijoje pabrėžia daiktų tikrovės neprieštaringumą. Neprieštaringumas įgauna principo statusą. Tas pats daiktas tuo pačiu metu negali turėti skirtingų, vienas kitą paneigiančių apibrėžimų. Vienas jų bus visuomet klaidingas. Aristotelis sukuria filosofijos visumą. Jį galima laikyti senovės Graikijos kulminacija. Aristotelis apmasto ne tik tai, kaip pasiekiamas tobulas...
| |
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofinio pažinimo būdo samprata susiformavo Graikijoje. Be graikų kalbos žodžių phileo myliu ir sophia išmintis filosofijos neįmanoma paaiškinti. Graikai buvo pirmieji pradėjęaiškinti ir filosofinio pažinimo specifiką. Jie pirmieji aiškiai pasakė, kad tik dvasia gali įimti ir turėti pasaulio visetą. Sukritikavę mitus ir pradėję ieškoti dalykų esmės, graikai greitai suprato, kad išmintis tėra idealas, t.y. Geidžiamas ir niekada netampantis aktu sąmonės (sielos) būvis, todėl būtent dėl to savo mąstytojus ir ėmė vadinti ne išminčiais, bet tik mylinčiais išmintį, t.y. Besistengiančiais būti išmintingais. Išmintis, o ji sutapatinama su žinojimu, pripažįstama aukščiausia dorybe. Jos siekti, vadinasi, artėti prie dievų, nes tik dievai kaip visažiniai yra išmintingi. Išminties simboliu tapęs Sokratas (469-399 m. Pr. Kr. ), pirmasis ir teigė, kad filosofija pati nėra išmintis, o tik begalinis kelias į absoliutų žinojimą, t.y. Išmintį. Savo ruožtu žinojimas reiškėsi ir kaip tiesa, t.y. Kaip mąstymo galia, atskleidžinti tikrovės dalykų objektyvų būvį. Graikai taip pat pastebėjo, kad daugeliu atvejų teisingas žinojimas neteikia tiesos turėtojui jokios naudos. Tai reiškia, kad filosofavimas materialinės naudos atžvilgiu yra visiškai bevertis. Todėl platonas ir sieja filosofavimą su laisvalaikiu, t.y. Ne su būtinu ir nelaisvu darbu neišvengiamiems materialiniams poreikiams tenkinti. Turėdamas omeny šią filosofavimo sąlygą, graikas Aristotelis (384-322 m. Pr. Kr. ) filosofinį žinojimą pripažino pačiu laisviausiu, t.y. Nuo niekieno nepriklausomu žinojimu ir laisviausia pažintine veikla. Bertranas Raselas. Taip pat sako, kad filosofija nesiekia nei spręsti žmogiškųjų rūpesčių, nei išgelbėti mūsų sielų, nes pirmuosius dalykus sprendžia mokslas, o antruosius religija ir...
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija be mokslo. Kas yra ta filosofija?. Filosofijos prasmė. Filosofijos kilmė. Išvados. Įvadas. Kas yra filosofija ir ko ji verta - ginčytinas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų, arba ji abejingai atmetama , kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima su baiminga pagarba kaip į reikšmingas nepaprastų žmonių pastangas, arba ji niekinama kaip niekam nereikalingos svajotojų išmonės. Ji laikoma dalyku, kuris rūpi kiekvienam ir todėl turi būti paprastas bei suprantamas, arba manoma ją esant tokią sudėtingą, kad jos imtis yra beviltiška. Išvados. Apibendrinant,filosofinis pažinimas yra procesas kuriame slypi prasmė su kuria pažindina mus filusofijos mokslas.pažinime svarbiausias yra procesas kurio metu yra gvildenama problema, ir nesvarbu kad nėra randamas sprendinys.pažinimo prasmę sudaro pažynimo metu igyta patirtis ir iškelti nauji klausimai, kurių daugėja gilinantas į bet kurią problemą.
| |
filosofinė pažinimo samprata 2 Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Žodžio “filosofija” kilmė. Patyrimas. Nuostaba. Abejonė. Beprielaidiškumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Išvados. Literatūra. Kas yra filosofija ir ko ji verta - ginčijamas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų, arba ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintis objekto. Į ją žiūrima kaip į reikšmingas nepaprastų žmonių pastangas, arba ji niekinama kaip niekam nereikalingos svajotojų išmonės. Ji laikoma dalyku, kuris liečia kiekvieną ir todėl turi būti paprastas ir suprantamas, arba manoma ją esant tokią sudėtingą, kad jos imtis yra beviltiška.tai, kas vadinama filosofija, iš tikrųjų duoda pagrindą tokiems prieštaringiems vertinimams (jaspersas(2),25). Visi mes esame kada nors filosofavę. Dar būdami vaikai. Iš esmės filosofija mums nėra naujiena. Filosofija prasideda klausimais, kuriuos keliame, kai įprastas kasdienis pasaulis praranda savaime suprantamumą ir tampa problema. Paprastai gyvename savo pasaulyje kaip gerai įrengtame name, kuriame be vargo orientuojamės. Tačiau kai šis įprastumas pasidaro problemiškas, mes staiga atsiduriame "lyg plyname lauke" ir "neturime net keturių kuolelių, kad galėtume sau palapinę išskleisti"(m. Buber, 317). Viskas tampa abejotina. Išvados. Susidūrę su daugybe įvairiausių nuomonių, su daugybe filosofinių sistemų, atsiduriame sunkioje padėtyje ir nebežinome, kurios iš jų laikytis. Matome, kad, išsakydami savo nuomonę apie aukštas materijas, kurioms žmogus jaučia polinkį ir į kurias įžvelgti norėtų padėti filosofija, didžiausieji mąstytojai klydo, nes juk juos paneigė kiti. "jei taip nutiko tokiems dideliems mąstytojams, kaip apie jas gali spręsti ego homucio?" šita išvada, kuri gaunama iš filosofinių sistemų įvairovės, apskritai laikoma žalinga, tačiau kartu joje esama ir subjektyvios naudos. Juk šita įvairovė tiems, kurie laiko save žinovais ir nori atrodyti besidominčiais filosofija, yra įprastas pasiteisinimas todėl, kad jie, būdami tariamai geros valios ir pripažindami, kad būtina užsiimti šiuo mokslu, iš tikrųjų yra visiškai abejingi filosofijai.
| |
Friedrich Nietzsche knygos tragedijos gimimas analizė Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Naudota literatūra. Friedrich Nietzsche Tragedijos gimimas. William Raeper, Linda Smith Po idėjų pasaulį. KTU. Friedrich nietzsche. Tragedijos gimimas. Atliko. Priėmė. Kaunas. Vakarų filosofija atsirado senovės Graikijoje VII a. Pr. Kr. Pradžioje. Senovės graikai padarė nepaprastai didelę įtaką visai Vakarų civilizacijai ir mūsų pasaulio sampratai. Jie laisvai samprotavo apie pasaulį, ir šių svarstymų nevaržė jokios religinės dogmos. Jų pačių religija, ta gausybė žmogaus pavidalo dievų, nedaug tebuvo susijusi su šitomis spekuliacijomis apie Visatą. Graikai sukūrė didžią literatūrą, jiems priklauso garsiosios Aishilo, Sofoklio, Euripido tragedijos. Fridrichas Nyčė gyveno antrojoje XIX a. Pusėje. Tuo laikotarpiu neregėtai iškilo ir sustiprėjo Vokietijos valstybė. Vokiečiai ypač didžiavosi savo universitetų kultūrine pažanga. Nyčė labai kritiškai vertino šią kultūrą. Jo įsitikinimu, tiek daug laimėjusi Vokietija neteko svarbiausio dalyko. Šalis prarado sielą, žmones užvaldė pasitenkinimas savimi, sukūrusi materialinę gerovę Vokietija užmiršo dvasią. Kultūra smuko. Nyčė laikė save pranašu, jautė turįs misiją - pažadinti savo kartą, atverti jai akis ir parodyti, kokioms netikroms vertybėms ji tarnauja. Nyčė manė, kad jo laikų kultūros nuosmūkį sąlygojo destruktyvių, gyvenimą griaunančių jėgų pergalė: patologija sunaikino sveikuosius pradus, moteriškumas įveikė vyriškumą. Pirmojoje jo knygoje pateikiama nepaprastai originali graikų tragedijos analizė. Kalbama apie apoloniškosios ir dionisiškosios kultūros santykį. Šiame veikale F. Nyčė kaip niekur kitur į pirmą vietą iškėlė meną, laikydamas jį svarbiausia žmogaus metafizine veikla. Tai reikštų, kad pasaulio egzistavimas gali būti pateisinamas tik kaip estetinis fenomenas. Šį požiūrį jis įvardijo artistinės metafizikos terminu, kuris yra tiesiogiai susijęs A. Šopenhauerio filosofijos įtaka. Ta įtaka buvo tokia stipri, kad Nyčė į Tragedijos gimimą nė kiek nekeisdamas įtraukė jo...
| |
Friedrich Nietzsche. Knygos Tragedijos gimimas analizė Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Vakarų filosofija atsirado senovės graikijoje vii a. Pr. Kr. Pradžioje. Senovės graikai padarė nepaprastai didelę įtaką visai vakarų civilizacijai ir mūsų pasaulio sampratai. Jie laisvai samprotavo apie pasaulį, ir šių svarstymų nevaržė jokios religinės dogmos. Jų pačių religija, ta gausybė žmogaus pavidalo dievų, nedaug tebuvo susijusi su šitomis spekuliacijomis apie visatą. Graikai sukūrė didžią literatūrą, jiems priklauso garsiosios aishilo, sofoklio, euripido tragedijos. Fridrichas nyčė gyveno antrojoje xix a. Pusėje. Tuo laikotarpiu neregėtai iškilo ir sustiprėjo vokietijos valstybė. Vokiečiai ypač didžiavosi savo universitetų kultūrine pažanga. Nyčė labai kritiškai vertino šią “kultūrą”. Jo įsitikinimu, tiek daug laimėjusi vokietija neteko svarbiausio dalyko. Šalis prarado sielą, žmones užvaldė pasitenkinimas savimi, sukūrusi materialinę gerovę vokietija užmiršo dvasią. Kultūra smuko. Nyčė laikė save pranašu, jautė turįs misiją - pažadinti savo kartą, atverti jai akis ir parodyti, kokioms netikroms vertybėms ji tarnauja. Nyčė manė, kad jo laikų kultūros nuosmūkį sąlygojo destruktyvių, gyvenimą griaunančių jėgų pergalė: patologija sunaikino sveikuosius pradus, moteriškumas įveikė vyriškumą. Pirmojoje jo knygoje pateikiama nepaprastai originali graikų tragedijos analizė. Kalbama apie apoloniškosios ir dionisiškosios kultūros santykį. Šiame veikale f. Nyčė kaip niekur kitur į pirmą vietą iškėlė meną, laikydamas jį svarbiausia žmogaus metafizine veikla. Tai reikštų, kad “pasaulio egzistavimas gali būti pateisinamas tik kaip estetinis fenomenas”. Šį požiūrį jis įvardijo “artistinės metafizikos” terminu, kuris yra tiesiogiai susijęs a. Šopenhauerio filosofijos įtaka. Ta įtaka buvo tokia stipri, kad nyčė į “tragedijos gimimą” nė kiek nekeisdamas įtraukė jo valios metafizikos ir meno ( ypač muzikos ) sampratas ( a. Mickevičiaus cit. ).
| |
Gyvenimo prasmė filosofijos požiūriu Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Žmogui ėmus pažinti pasaulį, jį pradėjo kamuoti vienas klausimas : “kas mes tokie, ką mes šiame pasaulyje veikiame ir koks gi yra mūsų tikslas žemėje? Kodėl mes mirštame, kodėl mes negalime gyventi amžinai? O gal mes ir gyvename amžinai, tik mūsų kūnai, pragyvenę žemėje jiems skirtą laiką, miršta, o mūsų siela amžina ir nemari? Gal gyvename tam, kad išsivadavę iš mirtingojo gyvenimo vergovės, galėtume ir išmoktume mėgautis amžinuoji gyvenimu nemarioje sielų karalystėje, jei tokia yra?. Tai klausimas, kuriam aiškaus atsakymo nėra. Istorijos bėgyje atsirado ne viena ir ne dvi filosofijos rūšys bei gimė daug mąatytojų, kurie bandė kiekvienas savaip paaiškinti ar rasti atsakymą į šį klausimą. Vieni teigė, kiti juos kritikavo ir mokė savo teorijų apie būties prasmę. O kurie gi iš jų teisūs? Kurie klysta? Šiandien mes galime rinktis tai, kas kiekvienam labiau priimtina, kas artima kiekvieno mūsų pasaulėžiūrai, religijai. Bet galima ir pasiklysti ieškant savojo pasaulio suvokimo tarp gausybės minčių. Todėl šiame darbe pabandysiu apžvelgti, kaip bando rasti gyvenimo prasmę žymesnieji filosofai bei žinomesnės filosofijos kryptys. Būties samprata filosofijose bei filosofų akimis. Turbūt teisingiausia pradėti gyvenimo prasmės filosofijos požiūriu apžvalgą būtų nuo įtakingesnių filosofijos krypčių, tokių kaip indų, kinų, graikų ir kt., nes kiekvienoje iš jų yra kažkas būdingo būtent tai filosifijai. Pirmiausia pabandysiu atskleisti požiūrį apie gyvenimo prasmę indų filosofijoje.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
