Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Objekto ir subjekto santykio problema Lapų skaičius: 1 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Santykis tarp žmogaus ir daikto, tarp subjekto ir objekto yra labai gilus ir nuo seno gvildenamas ir net lygi šiol neaišku, kas yra kas. Kalbama, kad žmogus yra subjektas, o daiktai – objektai ir žmogus jokiu būdu negali būti daiktas. Šią mintį patvirtina ir žymus filosofas Žanas Polis Sartras. Tačiau kitas filosofas, Artūras Šopenhaueris mąsto visiškai kitaip. Jis mano, kad žmogus viso labo yra daiktas tarp daiktų. Tai kurgi vis dėlto slypi tiesa? Sunku yra rasti atsakymą į šį klausimą. Tai neišsenkama filosofinė problema. Pamąstykime, ar įmanoma, kad žmogus gali būti objektu, o koks nors daiktas subjektu? Galime į tai pažvelgti iš sąmonės pusės. Juk kaip galime vadinti žmogų, kuris per savo gyvenimą nieko doro neveikia, stengiasi kuo greičiau nugyventi šį gyvenimą, yra nuolat nelaimingas, tikru žmogumi? Juk jis tik egzistuoja, o ne gyvena, o juk visiems aišku, kad egzistuoja tik daiktai. Taigi, visiškai suprantama, kad žvelgiant iš šios pusės, žmogus gali būti tik objektu, kaip ir visi kiti daiktai.
| |
Pagrindinio sukamojo judėjimo dėsnio tikrinimas Lapų skaičius: 2 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: DARBO TIKSLAS: Suvokti pagrindinio sukamojo judėjimo dėsnio fizikinę prasmę ir gebėti jį įrodyti. DARBO PRIEMONĖS: Skriemulys su užvyniotu siūlu, masės m kūnas, svarstyklės, sekundometras.DARBE NAUDOJAMOS FORMULĖS. MATAVIMŲ IR SKAIČIAVIMŲ REZULTATAI. IŠVADA
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Paulo Coelo „Alchemikas“, mus priverčia susimąstytį apie savo Asmeninę Legendą. Šioje knygoje Asmeninės Legendos paieška ir radimas pavaizduojamas jauno piemens gyvenimu. Jis susapnaves tą patį sapną du kartus supranta, kad tai yra ženklas, paskui kurį gali atrasti savo kelią, kurį jam nubrėžęs Dievas. Dievas kiekvienam pasaulyje nubrėžė taką. Tereikia perskaityti, ką jis nubrėžė mums. Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę, kai kurie jos taip pat anksti atsisako, o kiti ne. Kitiems reikia ilgų gyvenimo metų, kad suprastu, kam jie čia yra atsiūsti. Kitiems tereikia kelerių metų nuo atsiradimo šiame gyvenime, kad sukūrtų save ir pasižymėtų jame visiems laikams.
| |
Pažinimo šaltinių problema filosofijoje Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Filosofija kelia klausimą : “kas yra pažinimo šaltinis ?”. Klausimas “iš kur atsiranda žinios?” Yra vadinamas pažinimo šaltinio problema. Filosofai pažinimu laiko bendrybės, t.y. Visos objektų klasės, o ne atskiro objekto, bruožų atskleidimą. Pažinimo šaltinio filosofai ieško pačiame žmoguje. Pažinimo šaltiniai. Yra du žmogiškojo pažinimo šaltiniai: juslės ir protas. Jau senaisiais laikais antikoje platono ir aristotelio filosofijoje pažinimo problemos užima svarbią vietą šalia būties problemų. Keliamas klausimas : “ar galiu pasitikėti juslėmis ? Ar reikalingas protas?”. Žmogaus pažinimas prasideda nuo juslių: regėjimo, uoslės, klausos, skonio ir t.t. Vadinasi , pažinimo šaltinis yra jutimas ir suvokimas. Juslinį pažinimą paprastai vadiname patirtimi.platonas juslinį pažinimą vadina nuomone. Patirtimi atskleidžiame juslines daiktų savybes. Juslinės patirties rezultatas – vaizdinys. Vaizdinys yra perėjimo į abstraktų mąstymą pakopa. Protinį žmogaus pažinimą vadiname mąstymu. Mąstymu siekiame atskleisti daiktų esmę.protinio mąstymo rezultatas – sąvoka. Sąvoka atskleidžia, kad yra daiktas bendroje esmėje, o ne konkrečiai. “visas žmogiškasis pažinimas yra vieningas juslinės patirties ir protinio mąstymo vyksmas: visada juslinį pažinimą persunkia mąstymas, ir, atvirkščiai, mąstymas visada atsiremia tarpiškai ar betarpiškai jusline patirtimi”. Pažinimo subjektas ir objektas. Pažinime susiduriame su dviem momentais: “kas stebi, mąsto?” Ir “kas stebima, mąstoma?”.tai, kas stebi, mąsto – pažinimo subjektas, o tai, kas stebima, mąstoma – pažinimo objektas. Pažinimo ribose nėra subjekto be objekto. Jie sutampa. Subjektas išeina iš savo ribų, tuo tarpu objektas nekinta, nepriklausomai nuo subjekto. Lotyniškai “objektum” – tai, kas yra prieš subjektą, kas egzistuoja ir prieinama pažinimui: pojūčiai, jausmai, geometrinės figūros, skaičiai – tai materialūs ir idealūs dalykai. Subjektu filosofijoje laikoma kiekviena būtybė: žmogus, gyvūnas, tauta, visuomenė.
| |
Pažinimo sampratos istorinė raida Lapų skaičius: 42 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Natūrfilosofai. Niekas nestovi vietoje. Atėnų filosofija. Helenizmas. Dvi kultūrinės sanklodos. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Švietimas. Trumpai apie marksą, darviną ir froidą. Mūsų laikai. Išvados. Turinys. Įžanga. Mitinis pasaulėvaizdis. Natūrfilosofai. Ką mąstė trys Mileto filosofai. Niekas nestovi vietoje. Atėnų filosofija. Helenizmas. Dvi kultūrinės sanklodos. Viduramžiai. Viduramžiai. Renesansas. Barokas. Švietimas. Trumpai apie Marksą, Darviną ir Froidą. Mūsų laikai. Išvados. Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena. V. Getė. Viena, ko reikia, norint tapti geru filosofu, yra sugebėjimas stebėtis. Visi žmonės turi skirtingus pomėgius. Vieni renka pašto ženklus, kiti domisi sportu, o dar kiti užsiima rankdarbiais. Tačiau, jei aš domiuosi arkliais, tai negaliu reikalauti, kad visi domėtųsi tuo pačiu. Tačiau, ar yra kas nors, kas įdomu visiems? Kas rūpėtų visiems žmonėms - nesvarbu, kas jie tokie arba kur gyvena? Kas svarbiausia gyvenime? Jei paklaustume žmogų, kenčiantį badą, jis atsakytų maistas. Jei tą patį klausimą užduotume šąlančiam, atsakymas būtų šiluma. Tačiau, kai visi poreikiai patenkinti, ar dar yra kas nors, ko reikia visiems žmonėms? Filosofai mano, kad taip. Jų nuomone, žmogus negali būti gyvas tik duona. Žinoma, visiems žmonėms reikia maisto, reikia meilės, globos. Bet yra dar kažkas, ko reikia visiems žmonėms. Mes norime rasti atsakymą į tai, kas esame ir dėl ko gyvename. Domėtis tuo, dėl ko gyvename nėra toks atsitiktinis pomėgis, kaip pašto ženklų rinkimas. Besidomįs šiais klausimais nori išsiaiškinti tai, apie ką žmonės diskutuoja tiek laiko, kiek gyvena šioje planetoje. Manau, jog geriausias būdas priartėti prie filosofijos, tai užduoti keletą filosofinių klausimų. Kokia yra gyvenimo prasmė? Ar yra pomirtinis gyvenimas? Kaip turime gyventi? Manau, kad panašius klausimus žmonės kėlė visais laikais. Nežinome tokios kultūros, kurioje nebūtų domimasi tuo, kas yra žmonės ir kaip atrodo...
| |
Pedagogika kaip mokslas ir veikla Lapų skaičius: 5 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Žmogaus ugdymas tęsiasi visą gyvenimą. Mokslinio-techninio progreso sąlygomis būtina nuolat tobulinti turimas žinias ir ugdymas turi tapti nepertraukiamu procesu. Taigi reikalinga permamentine ugdymo sistema. Pedagogikos objektu siūloma laikyti jaunosios kartos ugdymą. Edukologija – nauja platesnė sąvoka, dalinai keičianti pedagogiką. Edukologija yra mokslas, tiriantis pemamentinį žmogaus ugdymą. Be to, edukologija siūloma suvokti kaip saviugdos mokslą. 1992 LR vyriausybės patvirtintoje mokslų klasifikacijos prie socialinių mokslų priskiriama edukologija, o pedagogika neminima. Pedagogika – edukologijos mokslų dalis, o jos mokslinio pažinimo objektu laikomas – ugdymas.
| |
Platonas - antikinės Graikijos filosofas Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Platono gyvenimas ir kūryba. Platono pažiūros. Idėjų teorija. Sielos teorija. Pažinimo teorija. Socialinės ir etinės teorijos. Platonizmas ir jo esmė. Platono mokykla. Platono raštai. Platono įtaka tolimesnei istorijos raidai. Išvados. Literatūra. Antika – daugiau kaip tūkstantį metų trukęs Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis. Filosofija yra žodžių ,,filos“ (graikiškai ,,meilė“) ir ,,sofos“ (graikiškai ,,išmintis“) junginys, reiškiantis išminties meilę. Senovėje filosofija sujungė visą žmogaus žinojimą, bandymus suvokti žmogaus egzistenciją. Filosofijoje atskleidžiama istoriniai pokyčiai, o filosofai stengėsi suvokti ir paaiškinti vykstančius procesus. Kiekvienas mąstytojas turi savo filosofiją, savo pažiūras, kurios atspindi epochos dvasią, žmonijos išgyvenimus. Kiekvienas filosofijos istorikas yra žmogus turintis tam tikrą mąstymo būdą, su visomis žmogiškomis simpatijomis ir antipatijomis, kurios palieka tam tikrų pėdsakų jo tyrinėjimuose. Antikos filosofija buvo šalia religijos, į ją žvelgdavo iš šalies, tačiau vėliau be jos nebuvo įmanoma apsieiti. Vis dažniau buvo remiamasi Platonu, Aristoteliu, stoikais, neoplatonikais. Taigi, pasinerkime į antikinę Graikiją ir iš arčiau panagrinėkime žymų antikos filosofą Platoną, jo gyvenimą, kūrybą, pažiūras bei per daugelį metų išlikusius raštus. Darbo tikslas – atskleisti Platono – antikinės Graikijos filosofo asmenybę, jo gyvenimą, kūrybą, pažiūras ir teorijas, jų įtaką tolimesnei istorijos raidai.
| |
Platonas apie filosofus valstybėje Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kas yra filosofas? Šiaulių universitetas. Technologijos fakultetas. R-8gr. Studentas. Šiauliai, Tikroji būtis Platono požiūriu yra idėjos, daiktų esmė, o patys daiktai tik idėjų šešėliai, atspindžiai. Dėl to, daikto esmės negalima suvokti juslėmis, bet galima suvokti protu. Tai ir būtų bendras Platoniškos būties modelis. Idėjų yra be galo daug, ir jos visos susijusios hierarchijos principu. Pačioje viršūnėje - absoliutaus gėrio idėja, pažinimo ir visos esaties tikslas. Tačiau kas yra patsai gėris - apibrėžti yra be galo sunku ir gal net neįmanoma. Bendriausia prasme gėrįgalima būtų suprasti kaip protą ar žinojimą. Tačiau jis gali reikšti ir tiesą, grožį, teisingumą. Žinojimui skiriama ypatinga vieta, tai bene aukščiausias lygmuo, kurįgali pasiekti žmogus. Grožį galima matyti įvairiai. Galima gėrėtis gražiomis formomis, spalvomis ar garsais, bet galima suvokti grožį apskritai, įžvelgti jo prigimtį, pamilti jį, kitaip sakant, pakilti iki paties grožio ir matyti jį patį savaime. Tokį suvokima galima būtų vadinti pažinimu. Būtent taip suvokiantis esatį žmogus, Platono požiūriu, ir būtų filosofiškos prigimties, nes jis patyrė žinojimą, o ne tik papraščiausiai manė. Beje, jei žinojimas yra nukreiptas į gėrį, o nežinojimas įnebūtį, tai manymą arba nuomonę Platonas talpina kažkur per vidurį. Tai ir būtų pagrindinis bruožas atskirti filosofišką prigimtį nuo paprastos, matančios ir suvokiančios tik materialųjį pasaulį, kuris, deja, yra tik tikrosios būties atspindys. Tačiau atskirti tikrajį filosofą - to toli gražu dar neužtenka. Platonas Sokrato lūpomis mini daugybę savybių, būtinų filosofui, tikram filosofui, kuriam teks labai atsakingos pareigos idealioje ir gal netgi utopiškoje Platono valstybėje. Viena iš svarbiausių savybių yra sugebėjimas mąstymu aprėpti visuminio laiko ir būties esmę, pakilti aukščiau savojo aš. Šitokį tobulumą galima pasiekti tik išsivadavus iš žemų jausmų bei trūkumų, kurie neleidžia atitrūkti nuo materialiojo...
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Platono idėjų pasulis. Platonas - Antikos garsusis filosofas, vienas iš didžiųjų Vakarų filosofijos pradininkų. Jis gimė 428 /427 m. Pr. E. O mirė 348 / 347 m. Pr. E. Platonas sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui. Kaip Platonas suprato filosofiją, jos esmę ir prasmę? Savo knygoje (veikale) Puota Dialogo pokalbyje tarp Diotimos ir Sokrato jis duoda atsakymąus į šiuos klausimus. Diotima: Kai gimė Afroditė, dievai susiriko į puotą. Tarp jų buvo Metiolės sūnus Poras. Vos jiėms pavalgius, o valgio buvo į valias, atėjo prašyti išmaldos Penija ir atsistojo prie durų. Poras apsvaigės nuo nektaro vyno tada dar nebuv, - išėjo į Dzeuso sodą ir apsunkęs užmigo. Penija, būdama labai neturtinga, sugalvojo nuo Poro turėti vaiką. Ji atsigulė šalia jo ir pradėjo Erotą. Štai kodėl Erotas pasifarė Afroditės palydovu ir tarnu: jis buvo pradėtas deivės gimimo iškilmėse, be to, jis iš prigimties myli kas gražu, o afroditė graži. Tai, kad Erotas yra penijos ir Poro sūnus, nulėmė jo visą likimą: jis visados neturtingas ir toli gražu ne toks švelnus bei gražus, kokiu jį įprasta laikyti. Priešingai, jis šiurkštus, nevalyvas, basas, be prieglaudos, guli visada ant žemės, be patalo, miega prie durų, pakelėse, neturi pastogės, ir kaip tikras savo motinos sūnus niekad neišsikapsto iš bėdos. Antra vertus, iš tėvo jis gavo palinkimą į visą, kas gražu ir gera, jis drąsus, narsus, atkaklus, puikus medžiotojas, rezgąs kokias nors pinkles, visą savo gyvenimą filosofuoja, labai mėgsta apsvarstymą ir įkvepia jį kitiems, geras žmogus, kerėtojas ir sofistas. (Sofistais vadinosi Atėnuose gyvenę filosofai, kurie savo išmintį ir patyrimus pardavinėdavo klientams, mokydami ne dorovės, o kaip geriau prisitaikyti visuomenėje). Savo prigimtimi jis nei nemirtingas, nei mirtingas: tą pačią dieną jis tai žydi ir...
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Platonas - Antikos garsusis filosofas, vienas iš didžiųjų Vakarų filosofijos pradininkų. Jis gimė 428/427 m.pr.e., o mirė 348/347 m.pr.e. Platonas sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui. Kaip Platonas suprato filosofiją, jos esmę ir prasmę? Savo knygoje (veikale) Puota Dialogo pokalbyje tarp Diotimos ir Sokrato jis duoda atsakymą į šiuos klausimus. Diotima: Kai gimė Afroditė, dievai susiriko į puotą. Tarp jų buvo Metiolės sūnus Poras. Vos jiėms pavalgius, o valgio buvo į valias, atėjo prašyti išmaldos Penija ir atsistojo prie durų. Poras apsvaigės nuo nektaro vyno tada dar nebuv, išėjo į Dzeuso sodą ir apsunkęs užmigo.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
