top


Konspektai.com > Filosofija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Gyvenimo tikslas filosofijojeparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. 2 gyvenimo prasmės / tikslo samprata rytų filosofijoje. Materialūs antimaterialūs pasauliai. 2 Sielos atradimas. 4 gyvenimo tikslo samprata vakarų filosofijoje. Dievo metafizika. 5 Dievas ir laisvė. 6 Sąmonė, siela. Supratimo raida. 6 išvados. 7 literatūra. 8 Įvadas Nuo senų laikų žmogų kamuoja amžinas esminis klausimas: Koks gyvenimo tikslas?Kodėl žemiškasis gyvenimas nėra amžinas, kodėl jis artėja į mirtį? Ar mirtis tai mūsų gyvenimo tragiškumas, ar tai reiškia sielos nemirtingumą ir amžinybės būtinumą. Juk be amžinybės gyvenimas būtų beprasmiškas. Deja surasti atsakymą į šį klausimą nėra taip lengva. Egzistuoja daug konfliktuojančių filosofijų, religijų ir požiūrių. Jos varžosi viena su kita, norėdama kiekviena įrodyti savo teisumą. Žmogus turėdamas laisvę rinktis dažniausiai pasiklysta tarp idėjų gausos ir nueina klaidingu keliu. Šiame darbe būties klausimas nagrinėjamas remiantis tiek Rytų, tiek Vakarų filosofija ir religine filosofijos atmaina. Materialūs ir antimaterialūs pasauliai žmogui būdingas noras gyventi amžinai ir laimingai. Ir tai visai natūralu, kadangi iš prigimties būtybė amžina ir laiminga. Tačiau dabartiniame sąlygotame būvyje ji kovoja su besikartojančiu gimimu ir mirtimi, todėl nepasiekia nei laimės nei nemirtingumo. Vienas naujausių norų, kurie gimė žmogui keliauti į kitas planetas - irgi visai natūralus. Tokia kelionė nepaprastai vilioja ir jaudina, kadangi materialiame ir dvasiniame danguje gausu planetų, kurioms būdingos labai skirtingos savybės ir kuriose gyvena įvairios gyvosios esybės. Kiekvienas, kuris pasiekia laisvę dvasinėse planetose, neprivalo grįžti į tą nelaimingą šalį, kur gimstama, senstama, sergama ir mirštama. 1959m. Spalio 27d. Times of India paskelbė pranešimą apie Nobelio premijos suteikimą fizikos srityje už antiprotono radimą, įrodantį, kad materija egzistuoja 2 formom, kaip dalelė ir kaip antidalelė. Pagal vieną pagrindinių naujosios teorijos prielaidų egzistuoja kitas pasaulis, arba...
0

Hipokrato priesaikos kritinė analizėparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Kontrolinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Aš nagrinėsiu pacientų lygybės reikalavimą, kuris reiškia, kad medikas nepaisant kiekvieno žmogaus rasės,lyties,socialinės padeties,tautybės,tradicijų ar religijos, sveikatos priežiūros paslaugas turi teikti visiems be išimčių. Man atrodo,kad šis reikalavimas yra labai aktualus ir reikalingas todėl, kad šiomis dienomis yra labai pabrėžiama žmogaus rasė,religija ar tautybė ar netgi seksualinė orientacija. Daugelis žmonių kenčia diskriminaciją. Tačiau nepaisant kiekvieno žmogaus individualaus gyvenimo būdo ar išvaizdos, visų organizmai funkciuonuoja vienodai. Todėl, manau, kad medikui turi rūpėti tik dalykai susiję su sveikata, o ne žmogaus rasė ar seksualinė orientacija, kuri galbūt neįtakoja žmogaus sveikatos būklės.
2

Holbacho ateistine filosofijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Filosofinis ateizmas ir religija istorijoje: nuo antikos iki naujųjų laikų. Holbocho ateizmas. Kritiškas religinio tikrovės vaizdo tyrinėjimas. Ar religija gali būti žmogaus laimės priežastis,gyvenimo. Prasmė ?. Religiją ir ateizmą konceptualiai įprasmina filosofija, o žmonių sąmonėje įsitvirtina per pasaulėžiūrą - religinę ar mokslinę. Pasitelkę gamtos mokslus, ateizmas įrodinėja religijos kaip pasaulio pažinimo instrumento nepatikimumą. Išsivystę visuomenės mokslai leidžia parodyti religijos visuomeninio vaidmens prieštaringumą bei ribotumą.jei ateizmą suprasime tik kaip argumentuotą religijos kritiką, tai religijai išnykus, jis taps nebereikalingas. Tačiau mokslinio ir kultūrinio religijos pažinimo poreikis išliks, nes jis toks pat amžinas, kaip smalsus, tyrinėjantis žmogaus protas. Ateizmą galima palyginti su ledkalniu.jo antvandeninė dalis - tai religijė kritika, jos formos, būdai, argumentai, vertybės, pateikiamos kaip priešingos religijai. Povandeninė masė - tai istoriškai sąlygota mokslo pažangos, filosofijos ir bendrosios kultūros raidos, kurioje nors epochoje visuma. Visuomenėje įsigalėjusi nuomonė, kad netikėti esant dievą reiškia būti ateistu. Tokia pažiūra neteisinga : norint tapti ateistu, nepakanka neigti atgamtišką būtį. Dievo ar absoliuto samprata filosofijos istorijoje buvo rutuliojama ne tik atvirai, bet ir potencialiai, kai autorius iš savo filosofijos ateistinių išvadų nedaro, bet jos tiesiogiai peršasi. Antikos filosofija yra graikų mitologijos ir artimųjų rytų mokslinės iki filosofinės minties vaisius. Pradžioje jos dar negalima skirstyti į materialistinę ir idealistinę, religinę ir ateistinę.
0

I.Kantas ir pagrindiniai jo etikos bruožaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Immanuelio Kanto biografija. Apie Kanto veikalus ir tris periodus. Kanto filosofija. Išvados. Literatūra. Kiekvienas mąstytojas – savotiškas keistuolis, kuriam neaišku tai, dėl ko kiti net nesusimąsto. Tačiau jis išjudina sustabarėjusius protus. Ir galbūt didžiausias jo laimėjimas yra tai, kad žmonės kartais staiga susimąsto: kaip mes iki šiol nesupratome tokio akivaizdaus dalyko? Vienas iš mąstytojų yra Immanuelis Kantas. I. Kantas yra filosofas, apie kurį rašoma daugumoje knygų, kuriose aptariama filosofo biografiniai duomenys, jo kūryba, analizuojama bei marksistiškai vertinama jo filosofinė koncepcija, o šiame referate trumpai apžvelgsime I. Kanto biografiją, sužinosime kokius garsiausius veikalus jis parašė bei jų trumpą charakterisktiką. Išsiaiškinsime į kokius periodus I. Kanto gyvenimas yra skirstomas kitų autorių ir jo paties. Sužinosime, kokia buvo jo filosofija, kuriai sričiai skyrė daugiausiai dėmesio.
2

Idealistinės filosofijos pradžia - Platonasparsisiųsti


Lapų skaičius: 25
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas - idealistinės filosofijos pradžia. Platono gyvenimas. Platono idėjos. Platonas apie valstybę. Platono veikalas valstybė. Pabaiga - platono įtaka. Summary (santrauka). Bibliografija. Vakarų filosofija atsirado senovės Graikijoje VI a. pr. Kr. pradžioje. Graikai svarstė, iš ko susideda pasaulis, kas yra gamta ir koks jos santykis su žmogumi, kas skatina žmogų veikti. Tai skatino žmogų atitrūkti nuo religijos teiginių, pradėti mąstyti kitaip. Galbūt dar svarbiau, kad graikai sukūrė pasaulio mąstymo būdą, vadinamą filosofija. Jiems labai rūpėjo viską pažinti ir suprasti. Graikų idėjomis remiasi šių laikų gamtos mokslai ir medicina, matematika ir geografija. Platonas gimė tada, kai Atėnų politinė galia ir ekonominis bei kultūrinis gyvenimas buvo pasiekęs savo viršūnę. Jo tėvai buvo turtingi ir kilmingi žmonės, todėl Platono kūrybai buvo sudarytos visos sąlygos. Tačiau Platonas, būdamas savo krašto patriotu, negalėjo nematyti vergovinės santvarkos prieštaravimų.
0

Intelektas ir protasparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Intelektas ir protas. Grynojo proto antinomijos. Kanto veikale „grynojo proto kritika“. Išvados. Naudota literatūra. Po apšvietos filosofijos antras xviii amžiaus kūrinys buvo „kritinė" filosofija. Su apšvietos filosofija ji turėjo tam tikrų bendrų bruožų, ypač savo negatyviąja dalimi; kaip ir anoji, ji laikėsi minimalistinės pozicijos, norėjo apriboti filosofiją, kad padarytų ją kuo patikimesnę, ypač stengėsi iš filosofijos pašalinti metafiziką. Tačiau skirtumų būta daugiau nei bendrumų. Apšvieta buvo populiaraus mokslo sąjūdis, kriticizmas buvo profesionalų doktrina. Apšvieta buvo anglų ir prancūzų, kriticizmas - vokiečių minties kūrinys. Apšvietos filosofija buvo grupinis reikalas, kriticizmas - vieno žmogaus, kanto, darbas. Apšvieta prikėlė senas, dar senovės laikus siekiančias mintis; kritinė filosofija buvo naujas sumanymas. Šis sumanymas buvo perversmas, jis visiškai pakeitė mąstymo būdą, pats kantas jį lygino su koperniko padarytu perversmu astronomijoje. Kriticizmo pamatą sudarančio perversmo esmė buvo tokia: ne mintis formuojasi priklausomai nuo objektų, bet, priešingai, objektai yra priklausomi nuo minties. Si nuostata žinojimą padarė tikresni, bet drauge apribojo jį tik patirtimi. Ši nuostata padėjo kantui sukurti naują pažinimo teoriją, o ją papildęs veiksmo ir vertinimo teorijomis, arba etika ir estetika, sukūrė naują, vadinamąją „kritinę" filosofijos sistemą. Imanuelis kantas gimė 1724, mirė 1804 metais. Jo šeima tikriausiai buvo škotų kilmės. Tėvas buvo amatininkas. Ilgas kanto gyvenimas buvo nepaprastai tiesus, vienodas, tolygus. Karaliaučiuje gimė, karaliaučiuje gyveno ir mirė. Gyveno visiškai susitelkęs mokymo ir rašymo darbui. Kanto filosofija brendo vokietijos dirvoje, kur xviii amžiaus antroje pusėje filosofijos padėtis buvo kitokia nei kituose kraštuose. Čia simpatijos filosofijai buvo pasidalijusios tarp wolffo mokyklos ir „populiariosios filosofijos". Su pastarąja kantas neturėjo nieko bendra, užtat labai daug kas jį siejo su wolffo mokykla. Ši mokykla buvo viešpataujanti kanto studijų laikais, iš jos vadovėlių mokėsi jis pats, o vėliau mokė kitus. Išnagrinėjus kanto svarbiausią veikalą „grynojo proto kritika“ galima daryti tokias išvadas. „grynojo proto kritika“, kaip ir visas. Kanto filosofinis palikimas, bus tyrinėjama ir ateityje, nes, didžiojo filosofo žodžiais tariant, „kad žmogaus dvasia kada nors visiškai atsisakytų metafizinių tyrimų, yra taip pat neįtikima, kaip ir tai, kad mes kada nors visai liausimės kvėpavę, saugodamiesi įkvėpti užterštą orą. Metafizika pasaulyje bus visada, netgi kiekviename žmoguje, ypač mąstančiame, ir, nesant bendros normos, kiekviename savaip“. Kantas skiria du teorinio pažinimo lygmenis – intelektą ir protą. Pagal. Kantą, intelektas – tai sugebėjimas kurti sąvokas, remiantis patyrimo teikiama medžiaga. Protas – tai vienų teiginių išvedimas iš kitų, nesiremiant patyrimu, tai samprotavimai grynojo proto srityje.
0

Istorijos rašinys esė Viduramžių žmogusparsisiųsti


Lapų skaičius: 7
Tipas: Esė
Darbe esantys žodžiai: Kiekviena istorijos epocha yra savaip reikšminga, turinti savitą laiko supratimą, aplinkos ir savęs vertinimą, skirtingą visuomenės struktūrą, teisines normas, tikėjimą - jokia kultūra nėra vienalytė. Tai ypač svarbu kalbant apie viduramžius, po kurių sąvoka slepiasi visas tūkstantmetis. Pagrindiniai veiksniai formavę viduramžių žmogų buvo feodaliniai santykiai, sparti ir plati bažnyčios intervencija į žmonių gyvenimą ir konkurencija su pasaulietine valdžia, inkvizicijos, maro epidemijos, galingųjų Europos imperijų kūrimasis ir žlugimas. Taigi šių ir anų laikų visuomenę kūrė skirtingi veiksniai, vadinasi ir žmonės bei jų samonė ir įvairių reiškinių suvokimas toli gražu nėra tapatus. Labiausiai į akis krintantis skirtumas, kuri galima pavadinti kaip problemą, toks, kad viduramžių žmogus neturėjo laisvės pajautimo. Jis buvo varžomas feodalinių santykių, t.y. valdomųjų ir valdančiųjų santykių, kai kiekvienas yra priklausomas nuo aukštesnio hierarchijos atstovo. Taip pat pastebime visuotinumo tendencijas, kai svarbiausia yra visos visuomenės poreikiai ir nuomonės, o ne individo gerovė. Šį požiūrį išreiškė ir A. Gurevičius savo veikale “Viduramžių kultūros kategorijos”. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti , koks buvo viduramžių žmogus.
0

Japonų ilgaamžiškumasparsisiųsti


Lapų skaičius: 24
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Okinavos gyventojai – ilgaamžiškumo rekordininkai.  Specialistai paskaičiavo, kad šios Japonijos salos žmonės penkis kartus rečiau nei europiečiai kenčia nuo infarkto, insulto ir vėžio. Kur slypi to paslaptis? Pasak specialistų, Okinavos gyventojai pasižymi išskirtiniu,  savitu požiūriu į gyvenimą bei mitybos sistemą. Venire skubos. Apribokite cukraus vartojimą. Suvalgykite per dieną 500–600 g šviežių daržovių. 2–3 kartus per mėnesį lankykitės pirtyje. 3–4 kartus per savaitę valgykite troškintą maistą. Įtraukite į savo valgiaraštį jūros kopūstus. Kruopščiai kramtykite maistą. Atsisakykite įpročio gulėti ant sofos. 2–3 kartus per savaitę virkite žuvienę. Okinavos gyventojai – ilgaamžiškumo rekordininkai.  Specialistai paskaičiavo, kad šios Japonijos salos žmonės penkis kartus rečiau nei europiečiai kenčia nuo infarkto, insulto ir vėžio. Kur slypi to paslaptis? Pasak specialistų, Okinavos gyventojai pasižymi išskirtiniu,  savitu požiūriu į gyvenimą bei mitybos sistemą.
0

Kas yra filosofijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 17
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Turinys. Kas yra filosofija? Ikifilosofinis tikrovės suvokimas ir filosofijos atsiradimo šaltiniai. Filosofijos samprata ir raida. Rytų filosofija. Filosofijos bruožai. Filosofijos funkcijos ir struktūra. Filosofija paprastai siprantama kaip labiausiai komplikuotas ir abstrakčiausias dalykas, nutolęs nuo kasdieninio gyvenimo problemų. Daugelis žmonių mano, kad filosofija yra kažkas tokio, ko negali eilinis žmogus suvokti, jog ji yra tolima normaliems žmonių interesams. Tačiau tokia nuomonėneatitinka tikrovės, nes kiekvienas žmogus, suvokia tai ar ne, turi tam tikras filosofines pažiūras. Apie filosofiją, nežiūrint įvairių šio termino vartojimo aspektų, galvojame kaip apie labai sudėtingą intelektualinę veiklą. Dažnai filosofiją įsivaizduojame kaip Rodeno „Mąstytoją ”, kuris apsvarsto pagrindinius žmogaus gyvenimo klausimus, kai tuo tarpu visi kiti žmonės savo gyvenimą paprasčiausiai nugyvena apie tai net nesusimąstydami. Skaitydami knygas apie žymiausius filosofus – Aristotelį, Platoną, Tomą Akvivietį, Hegelį ir kitus – susidarome nuomonę, kad jie pasišventė pasaulio apmąstymui, pažiūrų ir teorijų formulavimui, kurios atrodo tobulai, bet kuriose sunku aptikti kokią nors praktinę reikšmę. Tačiau, nepriklausomai nuo filosofo vaidmens ir jo veiklos įvairaus supratimo, suvokiame, kad filosofas apmąsto tokius klausimus, kurie yra svarbūs visiems žmonėms. Jis savo tyrimuose bando kritiškai įvertinti informaciją ir pažiūras apie natūralųjį gamtos ir visuomenės pasaulį, šis vaizdas būtinai turi būti iš naujo apsvarstytasir patikslintas arba iš naujo perkurtas.
0

Kas yra filosofijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: “Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas.” Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Dauguma žmonių iš filosofijos laukia nepaprastų atradimų arba “ ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintys objekto.” Filosofijos apibrėžti vienu sakiniu neįmanoma, nes ji liečia kiekvieną žmogų, todėl ji turi būti suvokiama, suprantama ir prienama visiems. Ką apie filosofiją galvoja žmonės, glaudžiai susije su ja, filosofai? Juk jie nuo jos neatsiejami, todėl galima teigti, kad tai jų gyvenimo prasmė. A. Plėšniui “ filosofija – išminties meilė ”, o K. Jospersui “tai kas vadinama filosofija, iš tikrųjų duoda pagrindą prieštaringiems vertinimams.
0

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557