Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Filosofija ir jos santykis su kitais mokslais Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Filosofijos samprata. Aristotelis, dekartas, beikonas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Išvados. Žodžiai filosofas, filosofinis, filosofija – yra plačiai žinomi šiek tiek apsišvietusiųjų tarpe. Tačiau retai kas turi aiškią pažiūrą, kas yra filosofija, jeigu nėra jos studijavęs. Mat yra didelio skirtumo tarp filosofijos ir įvairių kitų mokslų. Pavyzdžiui, kas yra fizika, chemija, mineralogija, astronomija – lengva lemtai sužinoti kad ir iš mažiausio populiaras tų mokslų vadovėlio. Tuo tarpu filosofijos objekto ir uždavinio, jos mokslinio charakterio apibrėžimas sukelia pačių filosofų tarpe nesiliaujamų ginčų; ir iki šiol, nežiūrint kelių tūkstančių metų filosofinių tirinėjimų istorijos, neturime ir faktiškai negalima dar ir dabar sustatyti net ir trumpučio, elementarias žinias duodančio filosofijos vadovėlio, kuris nesueitų i koliziją su mažesnės ar didesnės filosofinės srovės pažiūromis. Judinant klausimą, pavyzdžiui, kas yra fizika, chemija, galima tenkintis pakartojus, kas apie tai pateikiama tų mokslų vadovėliuose. Tuo tarpu sąmoningai atsakant į klausimą, kas yra filosofija, tenka savo pažiūrą visašališkai pagrįsti, nes kitaip atsakymas atrodytų apriorinis, savavalis. Tai padaryti visai galima, tik išsprendus visus pagrindinius klausimus, kurie duoda ginčams pagrindo. Kadangi tie ginčai paliečia įvairių filosofijos dalių ir klausimų sprendimą, todėl visai pagrįstą filosofijos definiciją galima duoti, tik kritiškai suvedus sąskaitas su įvairiomis filosofinėmis sistemomis, taigi tik savo filosofinių tyrinėjimų gale.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbas. Darbo teisė. Darbo sutarties sąvoka. Darbo sutarties šalys. Darbo sutarties turinys. Darbo sutarties forma ir jos sudarymo tvarka. Darbo sutarties keitimas. Darbo sąlygų keitimas. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutarties pasibaigimas šalių susitarimu. Išvados. Literatura. Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį, ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelia nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbo sutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų sutarties šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Darbo sutarties įstatymas užtikrina, kad tas darbas visada turi būti paremtas darbo santykių šalių lygybe, ir kad nebūtų tos pusės, kuri neteisėtomis priemonėmis, išnaudodama kitus individus, tenkintų savo savanaudiškus tikslus, tuo pat metu neatlikdama savų įsipareigojimų. Šis rašto darbas susideda iš keturių dalių. Pirmojoje bendrais bruožais apibūdinama darbo teisė, jos padėtis Lietuvoje. Kitos trys dalys pasakoja apie Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą - kaip sudaroma, keičiama ir baigiama (nutraukiama) darbo sutartis, kokios priemonės užkerta kelią darbdavių bei darbininkų savivalei, kai šie nesilaiko sutartų sąlygų.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos samprata. Pagrindiniai raidos etapai. Filosofijos periodizavimas. Ankstyvosios graikų filosofijos problematika. Joniečių gamtos filosofija. Herakleito filosofija. Logoso samprata. Parmenido būties teorija. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato tiesos samprata. Sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono suformuluotas žinojimo ir nuomonės skirtumas. Mokslų klasifikacija. Platono pažinimo metodas. Platono sielos teorija. Platono filosofinės antropologijos bruožai. Platono etika. Aristotelio filosofijos bruožai. Aristotelio būties teorija. Aristotelinė daikto teorija. Aristotelio teologija. Aristotelio žmogaus ir sielos samprata. Aristotelio etika. Šventojo augustino filosofija. Šv. Augustino pažinimo teorija. Šv. Augustino būties teorija ir etika. Šv. Augustino laiko teorija. Šv. Augustino sielos teorija. + krikščioniškos filosofijos samprata. Gnosticizmas. Modernioji filosofija. Dekarto pažinimo teorija. Dekarto būties teorija. Dekarto materijos samprata. Dekarto sielos teorija.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje. Istorinė apžvalga. Aristoteliosiela. 1)sielos apibrėžimas, pagr. Sugebėjimai ir dalys. 2)maitinančioji siela. 3)juntančioji siela. 4)mąstančioji siela. Pasyvusis protas; aktyvusis protas; proto funkcijos ; Sugebėjimas judinti kūną. Isvados. Aristotelio filosofijos vieta filosofinėje istorijoje. Aristotelio gyvenimas ir filosofinė kūryba (384-322 m. Pr. M. Sutampa su tuo laikotarpiu, kai graikų valstybės miestai pergyveno labai sunkią krizę: nepaliaujami tarpusavio karai, politinių partijų vidinės kovos, stiprėjo antagonizmas tarp vergvaldžių ir vergų. Savo filosofijoje Aristotelis svyravo tarp materializmo ir idealizmo. Aristotelis buvo vienas is tų filosofų, kuris suprato, kokia rimta yra ekonominė ir politinė krizė. Besirūpindamas savo tautos likimu, jis ėmėsi uždavinio: pasiūlyti tokias reformas, kurios galėtų įveikti krizę (veikalas Politika). Jis manė, jog esamas socialinio ir politinio gyvenimo blogybes galima pasalinti ir paliekant vergovinę santvarką. Aristotelis savo reformomis norėjo jai suteikti tik didesnį pastovumą bei atsparumą. Tačiau ypatinga Aristotelio filosofijos reiksmė glūdi ne jo pažiūrose į ekonomius ir politinius klausimus. Ji iskyla pirmiausia tuose veikaluose, kuriuose Aristotelis atskleidžia pagrindinį savo mąstymo užmojį - sukurti, tokį universalų mokslą, kuris suvestų visus jo pirmtakų ieskojimus ir laimėjimus į sistemingą vienybę. Aristotelio - įžvalgaus tyrinėtojo ir gilaus filosofo bruožai, jo svyravimas tarp materializmo ir idealizmo ryskiai pasirodo traktate "Apie sielą". Tai vienas is jo žymiausių veikalų, turėjęs įtakos ne tik psichologijos mokslui senovėje ir viduramžiais, bet ir naujaisiais laikais psichikos supratimui. Istorinė apžvalga. Norint issiaiskinti traktato Apie sielą vedamąsias mintis, reikia atkreipti dėmesį į jo pirmtakų pažiūras. Sigeras Brabantietis (Vakarų Europos filosofas, gyvenęs Viduramžiais) sako: "Sielą reikia...
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kas gi yra grožis? Atsakyti į šį klausimą estetikai stengėsi daugelį amžių. Grožio apibrėžimas kėlė mokslinius ginčus dar antikos epochoje. Tie ginčai, nors ir kito lygio, tebevyksta ir mūsų dienomis. Nuomones šiuo klausimu sąlygoja pradinių metodologinių nuostatų nevienodumas.Norint apibrėžti grožį kaip reiškinį, būtina atsakyti į tokius klausimus: Ar jis iš esmės yra objektyvus ar subjektyvus, savitas gamtai ar galimas tik visuomenės gyvenimo sąlygomis? Ar yra objektyvūs jo būties matmenys, rodikliai, normos? Ar jis žmogui praktiškai naudingas ar nenaudingas?Platonas teigė, kad puikumas, arba grožis, yra objektyvi idėja, egzistuojanti transcendentiškai.
| |
Filosofija: tradicija ir kuryba Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos tyrimo sritis. Filosofinės kūrybos specifika. Tradicija ir individualumas filosofinėje kūryboje. Kūryba - tai įvairiausia żmonių kultūrinė veikla. Pastaruoju metu vis labiau įsitikinama kūrybiškumo svarba moksliniame pażinime bei technikoje. Stokojant kūrybiškumo, negali būti vaisinga nei politinė, nei ekonominė veikla, žmonės negali doroviškai samonėti tobulinti savo tarpusavio santykius. Kūrybinei veiklai yra būdinga laisvė nuo išorinės (gamtinės ar. Socialinės) būtinybės. Kūryba kyla ne iš išorinės, o iš subjektyviosios paties kūrėjo būtinybės. Dėl to kūryba visada pasiżymi savaimingumu, spontaniškumu, jos rezultatuose atsispindi kūrėjo individualybė, jo subjektyvumas. Kūrybiškumu pasiżymi ir tokia savita dvasinės żmonių kultūros sritis, kaip filosofija. Filosofija yra savitas kultūros reiškinys, tai tam tikra, savita pażinimo rūšis. Viena iš seniausių żmonų kultūros sričių, filosofija, buvo kuriama ir vystoma tūkstantmečiais. Vis dėl to tiksliai paaiškinti, kas yra filosofija, turint galvoje jos istorinės raidos sudėtingumą bei prieštaringumą, ir šiandien nėra paprasta. Visais laikais pavieniai mąstytojai ir ištisos jų mokyklos svarbiausiomis laikė skirtingas problemas, ne vienodai jas sprendė, vadovavosi skirtingais metodais. Skirtingai jie suprato ir pačią filosofiją, jos objektą, specifiką visuomeninę paskirtį. Skirtingų nuomonių šiais klausimais laikosi ir šiuolaikiniai mąstytojai. Toks nuomonių nevienodumas nėra mąstytojų savivalės rezultatas. Tą nevienodumą nulemia mąstytojo individualybę, istorinę bei kultūrinę jo gyvenimo aplinka. Tačiau tai dażnai nulemia ir filosofijos objekto savitumas.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Renesansas- ( tai naujųjų laikų pradžia) kaip laikotarpis nebuvo esminis lūžis filosofijoje. Tai buvo laikotarpis, pamažu paneigęs scholastiką ir parengęs dirvą naujųjų laikų filosofijos atmainoms. Svarbiausi dalykai, darę poveikį naujos filosofijos tapsmui, buvo bažnyčios autoriteto smukimas ir mokslo vertės kilimas, nors XIV-XVI am. Tebedominuoja filosofija. Svarbiausias dalykas filosofuojant –laisvas antikos laikų filosofijos studijavimas ir vertinimas bei teocentrizmo virsmas antropocentrizmu (gr. Theos- Dievas, anthropos- žmogus.) Filosofiniuose bandymuose didžiausia vertybe pripažįstama žmogaus asmenybė. Francois Marie Arouet (slapyvardis, kuriuo jis pasirašinėjo - Voltaire - Volteras) gimė 1694 metų lapkričio 21 dieną Paryžiuje. Voltero stilius, protas, intelektas ir aštrus protas teisingumui padarė jį vienu iš garsiausių Prancūzijos rašytojų ir filosofų.
| |
Filosofijos egzamino konspektas Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Vakarų filosofijos istorinės raidos etapai, pgr. Mokyklos, srovės, atstovai. Filosofinės disciplinos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Ikisokratų reikšmė ir jonijos fizikų idėjos. Eleatų, pitagorininkų ir atomistų idėjos. Pitogoriečiai. Elėjiečiai. Atomistai. Būties aiškinimas platono filosofijoje: ontologinis ir gnoseologinis aspektai. Būties aiškinimas aristotelio filosofijoje. Aristotelio valstybės teorija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Pasaulis kaip valia ir vaizdinys. Laiko samprata (šv. Augustinas.kantas). Apriorizmas. Reiškinys ir „daiktas savaime“ (noumenas). Esmė ir egzistencija egzistencialistinėje žmogaus sampratoje. Žmogaus egzistencija: laisvė, rinkimasis ir atsakomybė. Apriorizmas. Intelektas ir protas. Grynojo proto idėjos ir antinomijos.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Buties aiskinimas aristotelio filosofijoje. (materija, forma, priezastys ir tikslas, substancija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Substancijos samprata empiristineje filosofijoje. Reiškinys ir daiktas savaime- apriorizmas. Grynojo proto idėjos ir antinomijos. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Žmogus - individualybė, asmuo, asmenybė. Esmė ir egzistencija egzistencialistinėje žmogaus sampratoje. Žmogaus egzistencija. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gerybės. Vertybės, pareigos, normos. Erdves ir laiko samprata kanto filosofijoje. Kanto laikas. Žmogų aiškinančios filosofijos sąvokos. Žmogus kaip kunas ir kaip valia a.schopenhauerio filosofijoje. Monizmas, dualizmas, pliuralizmas, ju atmainos.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes'o dualistinės metafizikos esmė. Racionalistinės būties teorijos naujųjų amžių filosofijoje. Empiristinės būties sampratos naujųjų amžių filosofijoje - materializmas. Empirizmas naujųjų amžių filosofijoje- spiritualistinė ir agnostinė būties sampratos. Būties pažinimo problema filosofijoje. Kanto gnoseologijos esmė. Determinizmo problema būties reiškinių pažinime. Dialektika kaip pažinimo metodologija. Pozityvistinė pasaulio pažinimo programa ir jos kritika. Tiesos problema filosofijoje. Lingvistinis posūkis filosofijoje (epistemiologijoje) ir jo reikšmė. Filosofinės antropologijos keliami klausimai ir teikiami sprendimai. Egzistencinės žmogiškosios būties problemos ir jų sprendimas. Žmogus ir visuomenė. Socialinės xix-xxa.teorijos. Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Aiškindami pasaulį senovės žmonės iš kartos į kartą perduodavo mitus, kuriuose paprasto žmogaus likimą lemia dievai. Laikui bėgant mito autoritetas ėmė mažėti, nes po truputį atsirado mokslas kuris paneigė mitologiją. Atsirado teorinis aiškinimo būdas, kuris labai skyrėsi nuo mitologinio..
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
