Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 43 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas, mokslas, dalykas ir uždaviniai. Kas yra filosofija?. Mitinis pasaulėvaizdis. Būties aiškinimas antikinėje filosofije. Ontologija. Trys mileto filosofai. Pasaulio kintamumas. Dialektikos pradžia. Dialektika -. Taigi visoje gamtos kaitoje ir priešybėse herakleitas įžvelgė vienybę, arba visuma. "kažką", kas yra visa ko pagrindas, jis vadino "dievu", arba "logu". 3 humanistinė graikų filosofijos pradžia, sofistai (protagoras). Sokratas. Platonas. Tikras žinojimas. „olos“ alegorija. Platono „valstybė“, socialinė filosofija. Teisingumas. Nuosavybė ir šeima. Aristotelis. Filosofas ir mokslininkas. Įgimtų idėjų nėra. Formos yra daiktų savybės. Pjeras abelaras (1079-1142). Prieštaravimas neišmanančiam dialektikos. Kuris vis dėlto peikė. Jos studijavimą ir visus jos teiginius laikė sofizmais ir apgaule. Renesanso filosofija. Nikolas makiavelis. Renesanso filosofija. Naujųjų laikų filosofija. Naujos idėjos. Visos planetos skrieja aplink saulę elipsinėmis trajektorijomis dėl dviejų skirtingų judėjimų: pirma, dėl judėjimo tiesia linija, kurį jos įgijo kadaise, kai susidarė saulės sistema, antra, dėl judėjimo saulės link, kuris vyksta dėl gravitacijos, arba traukos jėgos. Švietėjų filosofija: volteras, žanas žakas ruso. Kantas. Racionalistų nuomone, žmogaus pažinimo pagrindas yra jo sąmonė. Ir žinom, jog, pasak empirikų, visas žinias apie pasaulį duoda pojūčiai. Be to, hjumas pabrėžė, jog bet kokios išvados, kurias darome iš savo juslinių įspūdžių, turi aiškias ribas. Kantas sakė, kad, pažįstant pasaulį, svarbus vaidmuo tenka ir pojūčiams, ir protui. Bet jis manė, kad racionalistai perdėjo proto reikšmę, o empirikai vienpusiškai pabrėžė juslinio patyrimo svarbą. Juslinis patyrimas ir protas. Kantas padalija žmogų į dvi dalis ir tuo primena dekartą, kuris teigė, kad žmogus yra dvilypė būtybė, nes turi kūną ir protą. Anot kanto, kaip juntančios būtybės, mes esame visiškai priklausomi nuo neišvengiamų priežastingumo dėsnių. Mes juk nenusprendžiame, ką justi. Pojūčiai yra neišvengiami ir mus veikia, norim mes to, ar ne. Bet žmogus nėra vien jaučianti būtybė. Mes taip pat esame mąstančios būtybės. Dalykas. Niccolo machiavelli. Dekartas pagrindė naujųjų laikų filosofiją. Žanas žakas ruso. Kantui pavyko parodyti kelią iš aklavietės, kurioje atsidūrė racionalistų ir empirikų ginčas. Todėl kantas užbaigia ištisą filosofijos istorijos epochą. Fridrichas nyčė gyveno antrojoje xix a. Pusėje.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. Substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje.substancijos samprata racionalistinėje naujųjų laikų filosofijoje (descartes, spinoza, leibniz). Monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas pats savaime. Reiškinys ir daiktas pats savaime. Kas yra laikas? Trys laiko rušys. Substancialistinė ir reliatyvistinė erdvės ir laiko samprata. Priežastinis reiškinių sąryšis. Determinizmas ir indeterminizmas. Diskursyvusis ir intuityvusis pažinimas. Racionalizmas. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Aiškinimas ir supratimas. Struktūralizmas ir hermeutika. Žmogus – pažinimo subjektas ir objektas. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai. (s. Kierkegaard). Asmuo ir indidualybė. E fromas – humanistinė asmenybės samprata. Sielos ir kūno santykio problema (r.dekartas). N. Hartmano “filosofinė vertybių samprata”. Maslow vertybių teorija. Vertybė, pareiga, norma. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Nominalizmas ir realizmas. Visuomenė ir valstybė. Biografijos. Martynas heideggeris. Rene descartes’as. Imanuelis kantas. Sąvokos. Teisės filosofija – nagrinėja teisės pagrindimo klausimą, ar egzistuoja kokia nors aukštesnioji norma, iš kurios būtų galima kildinti pozityviąją teisę (pvz. Prigimtinė teisė).
| |
Lapų skaičius: 36 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo ypatumai. Filosofijos šaltinai. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir religija. Filosofijos vaidmuo kultūroje.. Aristotelio metafizikos esmė. Daiktai ir idėjos. (platonas). Substancija ir akcidencija. Potencija ir aktas. Materija ir forma. 8.substancijos samprata naujųjų laikų filosofijoje..substancijos samprata racionalistinėje naujųjų laikų filosofijoje (descartes, spinoza, leibniz). Monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas pats savaime. 1.reiškinys ir daiktas pats savaime. Kas yra laikas? Trys laiko rušys. Substancialistinė ir reliatyvistinė erdvės ir laiko samprata. Priežastinis reiškinių sąryšis. Determinizmas ir indeterminizmas. Diskursyvusis ir intuityvusis pažinimas. Racionalizmas. Apriorizmas. Protas ir intelektas. Proto antinomijos. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Aiškinimas ir supratimas. Struktūralizmas ir hermeutika. Žmogus – pažinimo subjektas ir objektas. Estetinis, etinis ir religinis pasirinkimai. (s. Kierkegaard). Asmuo ir indidualybė. E fromas – humanistinė asmenybės samprata. Sielos ir kūno santykio problema (r.dekartas). N. Hartmano “filosofinė vertybių samprata”. Maslow vertybių teorija. Vertybė, pareiga, norma. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Nominalizmas ir realizmas. Visuomenė ir valstybė. Biografijos. Martynas heideggeris. Rene descartes’as. Imanuelis kantas. Sąvokos. Teisės filosofija – nagrinėja teisės pagrindimo klausimą, ar egzistuoja kokia nors aukštesnioji norma, iš kurios būtų galima kildinti pozityviąją teisę (pvz. Prigimtinė teisė).
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofijos ir mokslo santykis. Filosofija ir mitai. Filosofija ir religija. Filosofijos vieta kultūroje, filosofija ir pasaulėžiūra. Metafizika ir sofistika. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija,potencija ir aktas,materija ir forma.(aristotelis). Substancijos samprata racionalistinėje naujujų laikų filosofijoj. Substancijos samprata empiristinėje naujųjų laikų filosofijoje. Naujaisiais laikais nuo būties aiškinimo einama prie pazinimo. Buties vis maziau lieka filosofijos aiškinimuose,o kalbama apie tikrovės pasaulį ir nueinama nuo substancijos sąvokos,būtis ir jos aiškinimas perkeliamas į egzistencijos sąvoką.senesniais laokais laikais būtis buvo kaip objektas, o dabartiniais laikais pereita prie egzistencijos.tikrovės sqampratoje kyla tikrovės objektyviškumo,jos tikrumo klausimas. J.Lokas teigia, kad apie pasaulį kalbėti galima tik išsiaiškinus kaip jį pažinti ir nuo ko prasideda pažinimas. Svarbios idėjos, kurios kyla iš patyrimo. Patirti suprantama kaip tokie jutimai, kurie randasi pažįstant pasaulį. Jis yra subjektyvių išgyvenimų visuma (sensualizmas). Pasaulio sandara (būties sluoksniai). Reiškinys ir daiktas savaime (kantas). Kas yra laikas? Trys laiko rūšys. (augustinas). Substancialistinė ir realityvistinė erdvės ir laiko samprata. Nominalizmo ir realizmo ginčas. Pažinimas kaip atspindėjimas ir konstravimas. Apriorizmas.protas ir intelektas.proto antinomijos. (kantas). Pozytivistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Jutiminio suvokimo ir mąstymo santykis pažinime. Mokslo revoliucijos ir teorijų kaita.praradigma. Tiesos problema filosofijoje. Asmenybė ir vertybių pasaulis. Vertybių rūšys. Vertybės, pareigos, normos. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Rytų kultūroje. Senovės graikijoje. Viduramžiai. Naujieji laikai. Skirtumai. Panašumai. Š. Š. Renedekartas(VIIa). Spinoza(VII a). Leibnicas(VII-VIII a) S. G.Berkley. D.Hume. Monizmas, dualizmas,pliuralizmas. Empiristine pažinimo samprata. -. Struktūralizmas ir hermeneutika. Klasikinė. Neklasikinė. Akivaizdumo. Loginės darnos (koherencinė). Pragmatinę. Dialektinis materializmas. Žm- subjektas ir objektas. Visuotinybės ir individualybės priešprieša. Kjerkegoras. Hegelis- žmogus –. Estetinis,etinis ir religinis pasirinkimai. Žmogus gamtos ir kultūros priešpriešoje. “. Civilizacijos smerkimas. Gamtos garbinimas. Visuomenės kritika. Reikšmė. Žmogus- individualybė ir asmenybė. Humanistine asmenybes samprata. Sielos ir kūno santykio problema. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gėrybės. Bazinių poreikių hierachinė sankloda. Poreikiai baziniai, nes. Paskaita. Kad į žmogų visais atvejais reikia žiūrėti. Vertybių rūšys pagal šelerį.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: 1 filosofija kaip metafizika. 2 filosofija (f.) Ir religija (r.). 3 filosofija (f.) Ir mokslas (m.). 4 filosofijos (f.) Objektas. 5 ikisokratikai apie būtį. 6 būties samprata nuo sokrato iki hėgelio. 7 būtis absoliučioji ir santykinė. 8 būtis ir pasaulio vienybė. 9 sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 diskursyvine samone. 12 sąmonė ir būtis. 13 pazinimo teorijos nuo sokratiku iki aristotelio. 14 pazinimo teorijos nuo dekarto iki hiumo. 30 klasikinė demokratija. 17 vertybes ir savokos mokslo pazinime. 15 kanto pazinimo teorija. 31 teisinė demokratija. 18 empyrinis ir teorinis pazinimas. 19 pažinimo subjektas ir objektas. 16 mokslo teorijos funkcijos. 24 istorinės sąmonės sąlygos ir prielaidos. 22 paranormaliojo pažinimo prielaidos. 23 religijos sąmonė. 25 fetišistinė sąmonė. 26 kultūra ir civilizacija. 27 menas ideologinis ir kūrybinis. 28 evoliucija ir istorija: istorinio proceso modeliai. 29 evoliucija, vystymasis ir progresas. Žmogaus sąmone turi daug formu: mokslas, menas, religija. Filosofija socialine sąmone. Sąmone turejo sąvoką evoliucija. Evoliucija turi tam tikras pakopas. Žmogus kaip gentine butybe, o ne persona. Sąmones evoliucijos aspektai. 1) pasaulėjauta - pirma pakopa. Žm. Mąsto mitais, mitologenomis. Suvokia pasaulį per emocijas. Turi emocinę sąmonę. Žmogus kaip emocijos. Iš èia kyla pasaulėžiūra. Čia žm. Racionaliai suvokia pasauli. Konceptualinis suvokimas, mąsto sąvokomis. Iš čia kyla pasaulėžvalga - mąsto idėjomis. 2) turi sinkretinę sąmonę (difuzinę, neapibrežtą). Atitinka pasaulejautą. Iš čia seka diskretinė sąmonė. Jos abi sudaro pagrindą sintetinei sąmonei. 3) žmogus turi informaciją apie pasauli. Parafizika. Iš čia seka fizika - kaip mokslas. Jos sudaro pagrindą metafizikai. Fizika - gamta, mokslas apie gamtą, gamtotyra. Para - šalia, aplink, lyg. Meta - virš, anapus. Mitologenų sistema - mitas. Mitologinės sąmonės esmė - įvertinimas. Pasaulyje nėra vien gėrio ir blogio. Mitologinis mąstymas negalimas be vertybių ir įvertinimo. Tai pirma pakopa. Vertybės projekcija į pasaulį - tai įvertinimas, mitologizavimas. Gražus, geras, blogas - ne pasaulio savybės. Įvertinimas - vertybės pasireiškimas. Vertybė logikos požiūriu - dviejų vietų predikatas. Pirmoji - idealas, standartas, antroji - pasaulis. Vertybė dviprasmiškas terminas: viena reikšmė - idealas galvoje, antra - dviejų vietų predikatas.
| |
Filosofija ir jos santykis su kitais mokslais Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Filosofijos samprata. Aristotelis, dekartas, beikonas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Išvados. Žodžiai filosofas, filosofinis, filosofija – yra plačiai žinomi šiek tiek apsišvietusiųjų tarpe. Tačiau retai kas turi aiškią pažiūrą, kas yra filosofija, jeigu nėra jos studijavęs. Mat yra didelio skirtumo tarp filosofijos ir įvairių kitų mokslų. Pavyzdžiui, kas yra fizika, chemija, mineralogija, astronomija – lengva lemtai sužinoti kad ir iš mažiausio populiaras tų mokslų vadovėlio. Tuo tarpu filosofijos objekto ir uždavinio, jos mokslinio charakterio apibrėžimas sukelia pačių filosofų tarpe nesiliaujamų ginčų; ir iki šiol, nežiūrint kelių tūkstančių metų filosofinių tirinėjimų istorijos, neturime ir faktiškai negalima dar ir dabar sustatyti net ir trumpučio, elementarias žinias duodančio filosofijos vadovėlio, kuris nesueitų i koliziją su mažesnės ar didesnės filosofinės srovės pažiūromis. Judinant klausimą, pavyzdžiui, kas yra fizika, chemija, galima tenkintis pakartojus, kas apie tai pateikiama tų mokslų vadovėliuose. Tuo tarpu sąmoningai atsakant į klausimą, kas yra filosofija, tenka savo pažiūrą visašališkai pagrįsti, nes kitaip atsakymas atrodytų apriorinis, savavalis. Tai padaryti visai galima, tik išsprendus visus pagrindinius klausimus, kurie duoda ginčams pagrindo. Kadangi tie ginčai paliečia įvairių filosofijos dalių ir klausimų sprendimą, todėl visai pagrįstą filosofijos definiciją galima duoti, tik kritiškai suvedus sąskaitas su įvairiomis filosofinėmis sistemomis, taigi tik savo filosofinių tyrinėjimų gale.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbas. Darbo teisė. Darbo sutarties sąvoka. Darbo sutarties šalys. Darbo sutarties turinys. Darbo sutarties forma ir jos sudarymo tvarka. Darbo sutarties keitimas. Darbo sąlygų keitimas. Darbo sutarties pasibaigimas. Darbo sutarties pasibaigimas šalių susitarimu. Išvados. Literatura. Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį, ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelia nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Darbo sutartis yra ta darbo teisės dalis, kuri reguliuoja darbuotojo ir darbdavio santykius. Darbo sutarties surašymo faktas garantuoja, kad abiejų sutarties šalių interesus ir teises gins Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogus gali laisvai pasirinkti darbą. Darbo sutarties įstatymas užtikrina, kad tas darbas visada turi būti paremtas darbo santykių šalių lygybe, ir kad nebūtų tos pusės, kuri neteisėtomis priemonėmis, išnaudodama kitus individus, tenkintų savo savanaudiškus tikslus, tuo pat metu neatlikdama savų įsipareigojimų. Šis rašto darbas susideda iš keturių dalių. Pirmojoje bendrais bruožais apibūdinama darbo teisė, jos padėtis Lietuvoje. Kitos trys dalys pasakoja apie Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą - kaip sudaroma, keičiama ir baigiama (nutraukiama) darbo sutartis, kokios priemonės užkerta kelią darbdavių bei darbininkų savivalei, kai šie nesilaiko sutartų sąlygų.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos samprata. Pagrindiniai raidos etapai. Filosofijos periodizavimas. Ankstyvosios graikų filosofijos problematika. Joniečių gamtos filosofija. Herakleito filosofija. Logoso samprata. Parmenido būties teorija. Sofistika. Sokrato filosofija. Sokrato tiesos samprata. Sielos atradimas. Sokrato pažinimo metodas. Platono suformuluotas žinojimo ir nuomonės skirtumas. Mokslų klasifikacija. Platono pažinimo metodas. Platono sielos teorija. Platono filosofinės antropologijos bruožai. Platono etika. Aristotelio filosofijos bruožai. Aristotelio būties teorija. Aristotelinė daikto teorija. Aristotelio teologija. Aristotelio žmogaus ir sielos samprata. Aristotelio etika. Šventojo augustino filosofija. Šv. Augustino pažinimo teorija. Šv. Augustino būties teorija ir etika. Šv. Augustino laiko teorija. Šv. Augustino sielos teorija. + krikščioniškos filosofijos samprata. Gnosticizmas. Modernioji filosofija. Dekarto pažinimo teorija. Dekarto būties teorija. Dekarto materijos samprata. Dekarto sielos teorija.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Aristotelio filosofijos vieta filosofijos istorijoje. Istorinė apžvalga. Aristoteliosiela. 1)sielos apibrėžimas, pagr. Sugebėjimai ir dalys. 2)maitinančioji siela. 3)juntančioji siela. 4)mąstančioji siela. Pasyvusis protas; aktyvusis protas; proto funkcijos ; Sugebėjimas judinti kūną. Isvados. Aristotelio filosofijos vieta filosofinėje istorijoje. Aristotelio gyvenimas ir filosofinė kūryba (384-322 m. Pr. M. Sutampa su tuo laikotarpiu, kai graikų valstybės miestai pergyveno labai sunkią krizę: nepaliaujami tarpusavio karai, politinių partijų vidinės kovos, stiprėjo antagonizmas tarp vergvaldžių ir vergų. Savo filosofijoje Aristotelis svyravo tarp materializmo ir idealizmo. Aristotelis buvo vienas is tų filosofų, kuris suprato, kokia rimta yra ekonominė ir politinė krizė. Besirūpindamas savo tautos likimu, jis ėmėsi uždavinio: pasiūlyti tokias reformas, kurios galėtų įveikti krizę (veikalas Politika). Jis manė, jog esamas socialinio ir politinio gyvenimo blogybes galima pasalinti ir paliekant vergovinę santvarką. Aristotelis savo reformomis norėjo jai suteikti tik didesnį pastovumą bei atsparumą. Tačiau ypatinga Aristotelio filosofijos reiksmė glūdi ne jo pažiūrose į ekonomius ir politinius klausimus. Ji iskyla pirmiausia tuose veikaluose, kuriuose Aristotelis atskleidžia pagrindinį savo mąstymo užmojį - sukurti, tokį universalų mokslą, kuris suvestų visus jo pirmtakų ieskojimus ir laimėjimus į sistemingą vienybę. Aristotelio - įžvalgaus tyrinėtojo ir gilaus filosofo bruožai, jo svyravimas tarp materializmo ir idealizmo ryskiai pasirodo traktate "Apie sielą". Tai vienas is jo žymiausių veikalų, turėjęs įtakos ne tik psichologijos mokslui senovėje ir viduramžiais, bet ir naujaisiais laikais psichikos supratimui. Istorinė apžvalga. Norint issiaiskinti traktato Apie sielą vedamąsias mintis, reikia atkreipti dėmesį į jo pirmtakų pažiūras. Sigeras Brabantietis (Vakarų Europos filosofas, gyvenęs Viduramžiais) sako: "Sielą reikia...
| |
Filosofija pažinimo kultūros sistemoje Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Būties teorija (ontologija). Indų kosmogonija. Rigveda, Jadžurveda, Samaveda, Adharveda. 1-asis yra seniausias. Rigvedoje 1028 himnai iš 4 dalių: Samhitų (himnų), Brahmanų (aiškinimų), Aranjakų (himnai seneliams ir kt. ), Upanišadų (prasmės aiškinimų). Vedos yra vertingos tuo, kad jos tai pirmasis raštijos paminklas, kuriame keliamas būties klausimas ir grindžiama pasaulio atsiradimo idėja. Jose rašoma, kad iš pat pradžių nebuvo nieko nei erdvės nei dangaus nei dienos nei mirties. Tačiau pasaulis dievas ir visa kt atsirado. Upanišadose aiškinami visatos principai brahman ir atman. Mileto m la: Talis, Anaksimandras, Anaksimenas. Natūrfilosofais. Talis (645- 547 m. Pr. ). Anaksimandras (611- 546 m. Pr. ). Apeironu. Apeironas. Anaksimenas. Oras. Pitagoras, Demokritas, Herakleitas. Pitagoras. Demokritas (460–370 m. Pr. ). Herakleitas iš Efeso. Herakleitas. Elėjos m- kla: Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas. Ksenofanas (565- 470 m. Pr. ). Dievas yra vienas ir rutulio formos. Iš esmės tai begalinis kosmosas, be kurio daugiau nieko nėra. Dievo esmė– rimtis. Parmenidas (540- 470 m. Pr. ). Zenonas (490- 430 m. Pr. ). Logiškai neįmanoma įrodyti nei būties daugybiškumo, nei judėjimo. Empedoklis, Anaksagoras. Empedoklis (apie 492 432 m. Pr. ). Anaksagoras (apie 500 425 m. Pr. ). Sokrato filosofavimo specifika. Platono idėjų teorija ir kosmologijos mitas. Aristotelio metafizikos ypatumai. Medžiaga apie aristotelį iš a. Jasmonto knygos. Materija. Aristotelio kategorijų teorija. Dekartas. Naujausių laikų būties teorijos. Sieronas Kierkegoras. II. Būties teorija (ontologija). Būties teorijos tapsmas. Indų kosmogonija. Jei žmogus įmintu būties paslaptis jis pasiektų visišką sielos ramybę, nes taptų laisvas. Būties klausimai rūpi tiktai žmogui ir niekam kitam. Įvairiose pasaulio vietose šie klausimai buvo keliami įvairiuose kosmogoniniuose ir religiniuose mituose. Ryškiausias toks pvz. Tai indų vedos. (veda-sanskrito klb. Žinojimas). Vedos tai per ilgą laiką surinkti nežinomų autorių...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
