Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Kieno paliepimu kam vadovaujant man skirta ši vieta ir šis laikas Paskalis Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas kas yra žmogaus gyvenimas? numanomas mūsų tikslas žemėje kodėl aš, kodėl čia, kodėl dabar? išvados literatūra įvadas. Manau, kad ne vienam žmogui kyla klausimai kodėl gimiau čia, o ne ten, kodėl gimiau dabar, o ne po 100 metų ir išvis ką aš šitoj Žemėj veikiu? Pradėjus galvoti apie tai, teisingą atsakymą pačiam rasti labai sunku, o ir tas surastas atsakymas po kiek laiko gali pasirodyti klaidingas. Įvairiais laikais įvairių pažiūrų mąstytojai bandė atsakyti į panašius klausimus, tačiau, tiesą sakant, tik nedaugelio iš jų išvados yra vertos dėmesio. Norint atsakyti į šiuos klausimus, reikia atskleisti žmogaus ir visos gamtos būties esmę, apie kurią galvojo ne tik filosofai, mokslininkai, tokie kaip Einšteinas ar Descartas, pats Jėzus ir Gothama Budha, bet ir eiliniai žmonės. Taigi kodėl mes čia esame? Tik atsakius į šį klausimą, galima spėlioti, kodėl gimiau čia ir kodėl dabar ir kas norėjo, kaip taip būtų. Tada paaiškės ir ką mes turime šiame gyvenime atlikti ir kodėl esame, kas esame. Šiame darbe ir pabandysiu atsakyti į minėtus klausimus. Vis dėlto yra keletas šių laikų autorių, kurie bando atskleisti minėtus klausimus ir, manau, jie tai daro visai sėkmingai. Jie taip pat sutinka, jog gerai įsigilinę į pačią esmę, matome, kad mūsų mirties suvokimas lemia atsakymus į visus su gyvenimu susijusius klausimus. Galima būtų pridurti, jog būtent gimimo ir mirties suvokimas atskleidžia pagrindinius gyvenimo klausimus, nes juk gimimas ir mirtis yra vienas kitam atvirkšti veiksmai: iš kur ateini, ten ir sugrįžti. Darbas susideda iš įvado, 3 dalių ir išvadų, pabaigoje literatūros sąrašas. Kas yra žmogaus gyvenimas? turbūt daugelis žmonių sutinka, jog yra kažkas aukščiau už mus, kad mes nesame aukščiausia grandis visoje visatoje. Ir nebūtina skubėti teigti, jog tai yra Dievas, Budha ar Alachas. Visai gali būti, kad tas aukštesnis yra ne vienas, o jų yra daug. Tikriausiai net ateistai netiki jokia aukštesne jėga tik todėl, kad jie nėra rimčiau apie tai...
| |
Knyga Socialinis informacijos gyvenimas Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tuneliu į priekį. Gyvenimas informacijos amžiuje kartais primena kelionę su vairuotoju,kurio regėjimas tunelinis. Ši nelemta negalia atima periferinį regėjimo lauką, ir nelaimėlis mato tai, kur nori nuvykti, ir nieko aplinkui. Tunelinis projektas. Informacijos glūdinčių užuominų nepasymas veda į mūsų galvą, tunelinio projekto pasaulį- tai truparegiškas projektas, kurio aukomis galop galime tapti visi. Dažnai įsivaizduojame, kad šiame pasaulyje turėsime laikytis griežtos informacijos dietos. Tunelinis projektas gimdo technologijos, kurios, anot edvardo tennerio, „kerta atgal“. Informacijos ribos. Keistai nekalti, nors ir ne tokie seni, dabar atrodo tie laikai, kai nuolatinis informacijos stygius trikdė darbą, švietimą, tyrimus, naujonių diegimą, ekonominių sprendimų priėmimą- ir vyriausybės politikos, verslo strategijos srityse ir, kasdieninėje buityje. Agentai ir angelai. D dimensijos. „pokalbių botai“- tai programos, imituojančios žmogaus atsakymus į spausdinamus klausimus. Agentų kategorijos. Skisčiausiojo nuopolis.
| |
Konspektas filosofijos egzaminui 2011 Lapų skaičius: 37 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos apibrėžimas. Filosofijos objektas, dalykas ir uždaviniai. Filosofija kaip mokslas. Filosofijos santykis su kitais mokslais. Pagrindinės filosofijos šakos ir kryptys. Filosofija. Filosofijos objektas. Filosofijos dalykas. Filosofijos uždaviniai. Filosofija kaip mokslas; filosofijos santykis su kitais mokslais. Filosofinė tikrovės samprata. Perėjimas nuo mitologinio prie filosofinio pasaulio aiškinimo. Būties aiškinimas antikos filosofijoje. Filosofinė tikrovės samprata. Perėjimas nuo mitologinio prie filosofinio pasaulio aiškinimo. Būties aiškinimas antikos filosofijoje. Pirmosios graikų filosofinės mokyklos. Mileto mokykla: pasaulio pradų samprata; visumos ir įvairovės santykis (talis, anaksimandras, anaksimenas). Herakleitas iš efeso. Humanistinės graikų filosofijos pradžia. Sofistai. Protagoras. Sokrato humanistinė filosofija. Žmogaus esmės samprata – “pažink pats save”. Pažinimo ir veiklos vienybė. Sokrato humanistinė filosofija. Žmogaus esmės samprata – “pažink pats save”. Pažinimo ir veiklos vienybė. Pirmosios didžiosios vakarų filosofinės mokyklos. Idealistinės filosofijos pradžia. Platonas – idealistinės pažinimo teorijos pradininkas. Platono “idėjų” teorija: daiktų ir “idėjų” pasauliai; būtis ir nebūtis. “olos” alegorija. Gėrio, grožio ir tiesos “idėjos”. Platonas (427 – 348m.pr.kr). Platono “idėjų” teorija: daiktų ir “idėjų” pasauliai. Būtis ir nebūtis. „olos“ alegorija. Gėrio, grožio ir tiesos “idėjos”. Platono pažinimo teorija. Pažinimo rūšys: intelektinis ir jutiminis pažinimas; žinojimas ir teisinga nuomonė. Pažinimas kaip sielos prisiminimas. Pažinimo rūšys: intelektinis ir jutiminis pažinimas. Pažinimas kaip sielos prisiminimas. Platono socialinė filosofija. Valstybė kaip “idėja”. Dualistinės filosofijos pradžia. Aristotelis. Platono „idėjų“ kritika. Aristotelio ontologija. Substancijos sąvoka. Materijos ir formos apibrėžimai ir jų reikšmė pasaulio pažinimui. Galimybės ir tikrovės santykis. Aristotelis. Platono „idėjų“ kritika. Aristotelio ontologija. Substancijos sąvoka. Galimybės ir tikrovės santykis. Aristotelio teleologija (mokymas apie tikslingumą). ”judinanti” priežastis ir pasaulio aiškinimas. Aristotelio teleologija (mokymas apie tikslingumą). ”judinanti” priežastis ir pasaulio aiškinimas. Aristotelio pažinimo teorija. Pagrindiniai mokslinio pažinimo bruožai. Kategorijos. Kategorijos. Aristotelis. Aukščiausio gėrio samprata. “vidurio”, saiko, pusiausvyros, harmonijos (to mēson) samprata ir jos sąryšis su aristoteliškaisiais pažinimo principais. Helėniškoji filosofija. Stoicizmas. Individualistinė žmogaus traktuotė. Helėniškoji filosofija. Stoicizmas. Individualistinė žmogaus traktuotė. Seneka – vėlyvojo stoicizmo atstovas. Individualistinė žmogaus traktuotė. Pagrindiniai stoicizmo principai: likimas, ataraksija, apatija. Seneka – vėlyvojo stoicizmo atstovas. Individualistinė žmogaus traktuotė. Renesanso filosofija. Naujųjų gamtamokslinių ir socialinių idėjų įtaka filosofijai.
| |
Lapų skaičius: 48 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: 1 Filosofija kaip metafizika. 2 Filosofija ir religija (R. ). 3 Filosofija ir mokslas (M. ). 4 Filosofijos objektas. 5 IkiSokratikai apie būtį. 6 Būties samprata nuo Sokrato iki Hėgelio. 7 Būtis absoliučioji ir santykinė. 8 Būtis ir pasaulio vienybė. 9 Sąmones sąvokos raida filosofijos istorijoje. 10 Jutiminė ir racionalioji sąmonė. 11 Diskursyvine samone. 12 sąmonė ir būtis. 13 pazinimo teorijos nuo sokratiku iki Aristotelio. 14 pazinimo teorijos nuo Dekarto iki Hiumo. 30 Klasikinė demokratija. 17 vertybes ir savokos mokslo pazinime mokslas susideda ne tk is savoku, bet ji sudaro daug vertybiu. Mokslo sudievinimas vad sientizmu. Vertybes moksle atlieka sias f-jas. Jos nustato mokslo teorijos krypti, tiksla. Mokslas turi vertybes kurios sistematizuoja ir logizuoja mokslo savokas. Mokslas neturi vienetines savokos. Jis nori tureti viesuotines savokas, todel jas reikia sistematizuoti ir logizuoti. Sistematizavimo ir logizavimo tikslas is mokslo pasalinti klausima kuo? Vertybiu tikslas subordinuoti savokas t. Y nuspresti kuri savoka pirmine, o kuri antrine. Vertybes subordinuoja mokslo savokas. Vertybes apibendrina mokslo zinojima. Mokslo apibendrinimas nera mokslinis. Be vertybiu apibendrinti zinojima negalima. Esminius bruozus nuo atsitiktiniu padeda atskirti vertybes. Visas vertybes galime suskirstyti i teigiamas ir neigiamas ir nulines. Teigiama vertybe rodo, kad sis objektas vertingas mokslui, praktikai. Neigiamos vertybes rodo, kad sis objektas - jo sav neigiamos - nenaudingos. Nuline vertybe rodo, kad objekta galime ignoruoti praktikoje. Vienas objektas vienoje srityje gali buti naudingas o kitoje zalingas. Savokos ir vertybes. Kalbos salinys ne visad isreiskia minti. Yra sakiniu kurie neisreiskia minties. Jei sakinys isreiskiaminti ta sakini vadiname teiginiu. Teiginys yra minties forma. Jei sakinys neisreiskia minties - toks sak neturi tiesos f-jos. Paliepimas yra nei klaidingas, nei teisingas. Klausimas taip...
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Kas yra laimė? Laimė būna tada kai žmogus padaro kažką teisingai; Kai jis jaučia kad viskas eina teisingu keliu; Kai jam sekasi visur kur jis yra; Kai jis pasiekia savo tikslą. Vienintelė laimė gyvenime – tai kai žmogus nuolatos veržiasi į priekį. (Emilis Zola); Didžiausia laimė – tai būvimas žmogumi. (Claude de Milleville); Kai žmogus nežino kas yra laimė ir kai nesistengia to sužinoti, tuomet galima sakyti, kad jis laimingas. (V. Kubanevas).
| |
Lietuvos filosofo bandymas apibrėžti filosofiją Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Kodėl, pasak a. Šliogerio, sunku atsakyti į klausimą, kas yra filosofija? Apie kokią „filosofijos pabaigą“ ir „filosofijos mirtį“ kartais prabylama xx-xxi a. Sandūroje? Ar susipažinęs su filosofijos istorija ir dabartimi sutiktum su tokiu padėties apibūdinimu? Kodėl filosofas jaučiasi svetimas pasauliui, nesaugus? Abejingumas pasauliui – filosofijai – išminčiai. Ką šliogeris turi omenyje, kalbėdamas apie žmogaus „tarnavimą technikai ir jos aptarnavimą“? Pabandyk susieti šias jo mintis su biotechnologijų panaudojimu medicinoje ir iš jo kylančiomis etinėmis problemomis. Filosofijos (prasmės) poreikis dabartiniame pasaulyje. Kaip tradiciškai apibrėžiamas filosofinis mąstymas ir pati filosofija? Faktiškumo peržengimas ir tobulybės siekimas filosofijoje. Ar sutinki, kad filosofija padeda realizuoti šiuos žmogaus poreikius? Kokių „papildomų sunkumų“, pasak šliogerio, žmogui suteikia filosofavimas? Kaip manai, ar pacientams naudinga, ar nepatartina (pavojinga, žalinga) užsiimti filosofija? Kodėl? Kodėl šliogeris filosofiją aiškina kaip „žingsnį į transcendenciją iš dviejų pusių“? Plačiau paaiškink jo mintį apie filosofiją kaip transcendencijos mąstymą.
| |
Menas ir Istorijos pažanga G. Hėgelio filosofijoje Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Daugelyje darbų nagrinėjančių g. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra g. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. Atrodo, svarbiau pabrėžti, kad istoriškumo principas nepaaiškina nei meno kaip kultūros reiškinio, nei g. Hėgelio pažiūrų dėl meno reikšmės sumenkėjimo naujaisiais laikais. Reiktų atkreipti dėmesį kaip tik į g. Hėgelio istorijos filosofijos premisų poveikį aiškinant meną, - poveikį, kuris paprastai nepastebimas, ypač kai jo estetika nagrinėjama atskirai nuo kitų sistemos dalių. Šis atsiskyrimas iš tikrųjų yra labai abejotinas, juo labiau, kad g. Hėgelis, analizuodamas meną, vartojo kitose savo sistemos skyriuose susiformavusias kategorijas. Jo estetikoje pagrindinė meno reikšmės problema gali būti paaiškinta tik atsižvelgiant į laisvės principą. Kritikuodamas romantikus, g. Hėgelis kalba apie jų meno teoriją, kurią vadina ironija, o ne apie istorinius literatūrinius jų samprotavimus. Ginčijamasi buvo ne dėl istoriškumo kaip meno kūrinių interpretavimo principo o, dėl meno kaip kultūros dalies reikšmingumo. G. Hėgelis prikaišiojo ironijos šalininkams, kad jie analizuoja tik meno santykį su menininku, kūrėjo individualybe, ir mano, jog meno kūrinio turinys bei forma taip pat priklauso tik nuo to. Žiūrint šiuo aspektu, išeitų, kad “reikšmės suteikimas ar panaikinimas priklauso tik nuo aš savivalės”. Kaip ir romantikai menininko asmenybę jis laikė vieninteliu kūrybos subjektu.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Daugelis senųjų filosofų praeityje, taip pat ir daugelis religijų laiko žmogų būtybe turinčia dvasinį ir kūnišką pradą. Kūniškasis pradas - laikinas, dvasinis - amžinas.šie pradai susijungę sudaro žmogų kaip vientisą asmenybę. Tačiau šis vientisumas išsilaiko tik žemiškame gyvenime. Beveik visos pasaulio religijos vienokiu ar kitokiu būdu pripažįsta amžinąjį gyvenimą, į kurį patenka nemarioji žmogaus dalis - dvasia. Taigi žmogaus gyvenimas kartą prasidėjęs nebenutrūksta, mirtis yra laikoma tarsi perėja, tarsi durys į kitą tikrą, amžiną, geresnį gyvenimą.mirtis yra tarsi išbandymas kiekvienam žmogui ir kiekvienas jį įveikia savaip. Mirtis senaisiais laikais. Maždaug iki xiia. Mirtį galima pavadinti "prijaukinta". Apie žmogaus ir mirties santykį daug pasako herojinės poemos ir seniausių viduramžių romanai. Šių kūrinių herojai būdavo iš anksto įspėjami. Mirdavo jau iš anksto suvokę, kad reikės mirti. Tai būdavo arba sunki mirtis, tokia kaip maras, arba staigi mirtis į kurią derėjo žiūrėti kaip į išskirtinę arba apie ją nekalbėti. Mirties supratimas ir vaizdavimas. Viduramžiais. Nors senovės žmonėms mirtis buvo įprasta, jie bijojo mirusiųjų kaimynystės ir laikėsi nuo jų nuošalyje. Jie gerbė kapus, tačiau vienas iš kapų kulto tikslų buvo sukliudyti mirusiesiems grįžti ir kelti nerimą gyviesiems. Gyvųjų pasaulis turėjo būti atskirtas nuo mirusiųjų pasaulio. Štai kodėl romos dvylikos lentelių įstatymas draudė laidoti miesto teritorijoje. Tačiau bėgant laikui mirusieji, t. Y. Kapinės vėl sugrįžo į miestus, kas šimtmečius buvo draudžiama.
| |
Mitinė ir filosofinė tikrovės interpretacija: panašumai ir skirtumai Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Mitas. Filosofinė vertybių interpretacija. Mitinė filsofija. Tikrovės interpretacija. Išvados. Filosofija. Kas ji? Filosofija (gr. φιλοσοφία < φιλο – „myliu“ + σοφία – išmintis) – mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams (taip kaip matematika – tiksliesiems mokslams). Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis), reiškiantis „išminties meilę“ žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado ne ką anksčiau už Platoną. Ilgą laiką „filosofijos“ sąvoka taikyta vakarietiškajai, iš Antikos graikų filosofijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu „filosofijos“ sąvoka naudojama kaip „strategijos“ arba „koncepcijos“ sinonimas, pvz., „verslo filosofija“.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Moterų paralelė vilkų atžvilgiu. Istoriniai lyčių įpareigojimai. Stereotipų vaizdavimas medijoje. Situacijos transformacija. Priešingos lyties archetipas musu sąmoneje. Anima ir animus. Anima ir animus. Anima ir animus dalyvavimas mūsų gyvenime. Anima ir animus santykiai su priešinga lytimi. Anima ir animus. Atpažinimas ir įsisąmoninimas. Feminizmas. Feminizmo teorijos. Radikalusis feminizmas. Liberalusis feminizmas. Marksistinis feminizmas. Postmodernusis feminizmas. Feministiniai judėjimai. Išvados. Conclusion. Literatūros sąrašas. Nuo senų senovės, kiek turime informacijos apie praeitį, priešistorę, kiek mums leidžia žinoti rašytiniai šaltiniai, visuomet egzistavo aiškus rolių padalinimas tarp vyro ir moters. Taip pat mums žinomas jegos padalinimas tarp lyčių, moterys – silpnosios lyties atstovės, o dominuojantys jėga vyrai, priskiriami stipriąjai lyčiai. Moterys per amžius turėdavo pastovius atributus, tarsi savo gyvenimo palydovus – vaikus, ir namų ruošą. Ilgainiui, daugelis sutapatino šias dvi roles tarsi neginčytinam faktui, tiesmukai proporcingam mūsų gyvenimams. Tačiau kaip ir kiekviena nusistovėjusi tvarka, reikalauja pertvarkų, taip ir ši samprata laikui bėgant sulaukė atsako – atsirado feministės, kovojančios už besąlygiškai lygias teises tarp vyrų ir moterų. Moterys, nenorinčios taikstytis su namų šeimininkių statusu, aktyviai kovoja už permainas, tačiau statistiniais duomenimis, vyrai lyderiauja užimant aukštesnes pareigas, gaunant perspektyvesnius darbus, atsakingesnes pareigas. Ar įmanoma panaikinti lyčių nelygybę? Ar tikrai būdami skirtingų lyčių atstovais, rizikuojame niekuomet pilnai nesuprasti vienas kito, ir pastoviai jaustis tarsi skirtingose barikadų pusėse – vyrai iš Marso, moterys iš Veneros?
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
