Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kas gi yra grožis? Atsakyti į šį klausimą estetikai stengėsi daugelį amžių. Grožio apibrėžimas kėlė mokslinius ginčus dar antikos epochoje. Tie ginčai, nors ir kito lygio, tebevyksta ir mūsų dienomis. Nuomones šiuo klausimu sąlygoja pradinių metodologinių nuostatų nevienodumas.Norint apibrėžti grožį kaip reiškinį, būtina atsakyti į tokius klausimus: Ar jis iš esmės yra objektyvus ar subjektyvus, savitas gamtai ar galimas tik visuomenės gyvenimo sąlygomis? Ar yra objektyvūs jo būties matmenys, rodikliai, normos? Ar jis žmogui praktiškai naudingas ar nenaudingas?Platonas teigė, kad puikumas, arba grožis, yra objektyvi idėja, egzistuojanti transcendentiškai.
| |
Filosofija, pasiruošk egzaminui Lapų skaičius: 18 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 1. Pažintinių žmogaus sugebėjimų sampratos ištakos Antikoje. (aiškinamasis pažintinis santykis su tikrove. 2 skirtingi atsakymai siūlomi :1)kad pasaulis pažinus 2)kad pasaulis nepažinus.(agnosticizmas)) Laikantis teorijos,kad pasaulis yra pažinus,reikia atsakyti į klausimą kokie sugebėjimai leidžia jį pažinti.Čia susiduriama su jutimų ir proto vaidmeniu. Empiristinė-jutiminė pozicija,o racionalistinė-proto. Jos toliau naugrinėjamos: ) 1 Elėjos mokykla. Pabrėžė proto vaidmenį. Parmenido tezė ‚‘‘mes nuolat apie kažką mąstome‘‘.Mūsų mąstymo turinys yra būtis. Tik protas gali liudyti būtį,nes jutimai fiksuoja tik tikrovės tėkmę,judėjimą.Tai ką juntame nėra tikroji būtis,todėl jos pažinimas nėra tikras. 2 Demokritas. Labiau pabrėžė jutimų vaidmenį pažinime. Savo pasaulio esmę grindė atomų judėjimu.Teigė,kad judėdami atomai dirgina jutimo organus ir taip susidaro daikto vaizdas.Jutimai mums garantuoja pažinimo tikrumą.Jeigu tai juntame,vadinasi tai yra.Tačiau vien jutimais kas tai pasakyti negalima,todėl čia jau reikia remtis protu.Demokritas pirmas suskaidė pažinimą į dvi pakopas : jutiminį ir proto. 3 Sokratas. Rėmėsi protu. 2.Sofistai-agnosticizmo pradininkai filosofijoje. Agnosticizmas teigė,kad pasaulis nėra pažinus. Sofistai pirmieji sutelkė dėmesį į žmogų. Traktavo žmogų kaip visatos centrą. Teigė,kad žmogus yra visų daiktų matas.Tai leido teigti,kad pasaulis yra toks,kokį jį mato žmogus,koks jis mums atrodo ir daryti išvadą,kad žmogus negali nustatyti,kokia tikrovė yra iš tikrųjų.Būtent todėl čia pasaulis yra nepažinus. Anot sofistų,žmogus tegali vadovautis savo nuomone,kurią susidaro remdamasis patyrimu.Kadangi žmonių nuomonės nesutapdavo ,sofistai suabejojo tikrovės objektyvumu ir pažinimu.Sofistai pasuko ne žinių tikrumo,bet jų teisingumo paieškos kryptimi.Jie pirmieji pabrėžė pažinimo subjektyvumą. 3.Tiesos pažinimo kelias Sokrato filosofijoje. Skirtingai nei sofistai manė,kad egzistuoja objektyvi(bendra) tiesa,o ne vien subjektyvios nuomonės.Žinojimas Sokratui,tai ne galutinės žinios,o nuolatinė tiesos paieška,nes jos mes negalime gauti baigtiniu pavidalu.Anot Sokrato žmogus turi siekti tiesos bendromis pastangomis,nuolat keldamas klausimus ir ieškodamas atsakymų. Priemonė-Samprotavimas dialogo būdu: (taip siekiama tikrosios tiesos) 1 Pašnekovo nuomonė-tezė. 2 Tos išvados kritika-antitezė. 3 Bendra išvada-sintezė . Tiesa,anot Sokrato gimsta indukcijos būdu. Einant nuo konkrečių atvejų ir vis tiksliau apibrėžiant sąvokas. (pvz kas yra gėris,blogis,teisingumas..) Samprotavimas dialogo forma padedda gimti minčiai ,kuri jau yra žmogaus galvoje,t.y sąvokai.Sąvoka-tai daikto teorinis vaizdas.Jos padeda suvokti daiktų esmę.Joms Sokratas skyrė didelį dėmesį. 4.Pažinimo objekto samprata ir jos pagrindimas Platono filosofijoje. Platonas kaip ir Sokratas galvojo,kad žinojimas įgijamas sąvokomis (kurias jis jau turi savyje),kai žmogus protu apima tai kas bendra ir pastovu.Platonas neabejojo,kad pažinimas yra galimas,bet jam iškilo klausimas,ką mes pažįstame jei pasaulis nuolat kinta,o mes savo juslėmis tiesiog tai fiksuojame.Žinojimas anot Platono turi remtis bendrybe,o jutiminiai daiktai tuo nepasižymi,nes jie kintantys.Jo pažinimas yra nukreiptas į tai,kas yra pastovu,nekintama,nes tik tai gali būti sąvokų objektas. Taip Platonas padaro išvadą,kad šalia regimojo pasaulio turi egzistuoti būtis,nepriklausanti nuo jo.Ta būtis –tai idėjų būtis.
| |
Filosofija: tradicija ir kuryba Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos tyrimo sritis. Filosofinės kūrybos specifika. Tradicija ir individualumas filosofinėje kūryboje. Kūryba - tai įvairiausia żmonių kultūrinė veikla. Pastaruoju metu vis labiau įsitikinama kūrybiškumo svarba moksliniame pażinime bei technikoje. Stokojant kūrybiškumo, negali būti vaisinga nei politinė, nei ekonominė veikla, žmonės negali doroviškai samonėti tobulinti savo tarpusavio santykius. Kūrybinei veiklai yra būdinga laisvė nuo išorinės (gamtinės ar. Socialinės) būtinybės. Kūryba kyla ne iš išorinės, o iš subjektyviosios paties kūrėjo būtinybės. Dėl to kūryba visada pasiżymi savaimingumu, spontaniškumu, jos rezultatuose atsispindi kūrėjo individualybė, jo subjektyvumas. Kūrybiškumu pasiżymi ir tokia savita dvasinės żmonių kultūros sritis, kaip filosofija. Filosofija yra savitas kultūros reiškinys, tai tam tikra, savita pażinimo rūšis. Viena iš seniausių żmonų kultūros sričių, filosofija, buvo kuriama ir vystoma tūkstantmečiais. Vis dėl to tiksliai paaiškinti, kas yra filosofija, turint galvoje jos istorinės raidos sudėtingumą bei prieštaringumą, ir šiandien nėra paprasta. Visais laikais pavieniai mąstytojai ir ištisos jų mokyklos svarbiausiomis laikė skirtingas problemas, ne vienodai jas sprendė, vadovavosi skirtingais metodais. Skirtingai jie suprato ir pačią filosofiją, jos objektą, specifiką visuomeninę paskirtį. Skirtingų nuomonių šiais klausimais laikosi ir šiuolaikiniai mąstytojai. Toks nuomonių nevienodumas nėra mąstytojų savivalės rezultatas. Tą nevienodumą nulemia mąstytojo individualybę, istorinę bei kultūrinę jo gyvenimo aplinka. Tačiau tai dażnai nulemia ir filosofijos objekto savitumas.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Renesansas- ( tai naujųjų laikų pradžia) kaip laikotarpis nebuvo esminis lūžis filosofijoje. Tai buvo laikotarpis, pamažu paneigęs scholastiką ir parengęs dirvą naujųjų laikų filosofijos atmainoms. Svarbiausi dalykai, darę poveikį naujos filosofijos tapsmui, buvo bažnyčios autoriteto smukimas ir mokslo vertės kilimas, nors XIV-XVI am. Tebedominuoja filosofija. Svarbiausias dalykas filosofuojant –laisvas antikos laikų filosofijos studijavimas ir vertinimas bei teocentrizmo virsmas antropocentrizmu (gr. Theos- Dievas, anthropos- žmogus.) Filosofiniuose bandymuose didžiausia vertybe pripažįstama žmogaus asmenybė. Francois Marie Arouet (slapyvardis, kuriuo jis pasirašinėjo - Voltaire - Volteras) gimė 1694 metų lapkričio 21 dieną Paryžiuje. Voltero stilius, protas, intelektas ir aštrus protas teisingumui padarė jį vienu iš garsiausių Prancūzijos rašytojų ir filosofų.
| |
Filosofijos egzamino konspektas Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Vakarų filosofijos istorinės raidos etapai, pgr. Mokyklos, srovės, atstovai. Filosofinės disciplinos. Filosofija ir mokslas. Filosofija ir religija. Filosofija ir menas. Ikisokratų reikšmė ir jonijos fizikų idėjos. Eleatų, pitagorininkų ir atomistų idėjos. Pitogoriečiai. Elėjiečiai. Atomistai. Būties aiškinimas platono filosofijoje: ontologinis ir gnoseologinis aspektai. Būties aiškinimas aristotelio filosofijoje. Aristotelio valstybės teorija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Pasaulis kaip valia ir vaizdinys. Laiko samprata (šv. Augustinas.kantas). Apriorizmas. Reiškinys ir „daiktas savaime“ (noumenas). Esmė ir egzistencija egzistencialistinėje žmogaus sampratoje. Žmogaus egzistencija: laisvė, rinkimasis ir atsakomybė. Apriorizmas. Intelektas ir protas. Grynojo proto idėjos ir antinomijos.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos kilmė. Hobso materializmas. Mechanistinio materializmo pažiūrų. Filosofijos emė ir struktūra. Būties pradai antikos filosofijoje. Natūrfilosofų linija. Platono įdėjų pasaulis. Platono būties herarchija. Tironijos kilmė. Aristotelio teologija. Kosmologiniai dievo buvimo argumentai (tomas akvinietis). “kosmoso” sugriovimas. Dekarto metodinis skepticizmas. Dekarto dualizmas. Subjektyvus idealizmas (berkeley). Hjumo (hume) agnosticizmas. Filosofijos objektas. Determinizmas ir laisvė. Demokrito materializmas. Kanto atsakas: apriorizmas. Hėgelio absoliutus idealizmas. Pozityvizmas ir egzistencializmas.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Dokumentinis filmas ,, Žemiečiai“ (2005m.) Tikriausiai ne kiekvienas iš mūsų prieš valgydamas megstamą mėsos patiekalą pamąstome kaip jis atsidūrė mūsų lėkštėje. Juk nelabai kam ir terūpi jog tas mėsos gabalėlis kažkada gyveno,ėdė,jautė įvairius jausmus,kuriuos jaučiame ir mes...Tai natūralu,tačiau užuodę mamos pagamintą kepsnį,mes esame apkerėti tuo kvapu ir taip pamirštame savo moralę. Dokumentinis filmas „Žemiečiai “(Earthlings,2005m.),tai sukrėčiantis,bet vertas dėmesio filmas,kuriame išryškėja nehumaniškas elgesys su gynūnais. Nors patys žmonės yra priklausomi nuo gyvūnų,mėsos gaminimui, įvairiems kailinių gaminiams “elito damoms“, vaistinėse vaistų,tačiau retas šiuos produktus naudojantis žmogus jaučia,bei teikia pagarba nekaltiems gyvūnėliams, iškurių visa tai pagaminta.Filmo pasakotojas JAV aktorius Joaquin Phoenix,visiems žinomas veganas,bei gyvūnų teisių gynėjas.Filme pateikiami šešerius metus filmuota slapta medžiaga iš kasdienybės gyvūnų parduotuvėse,globos namuose, cirkuose, fermose, skerdyklose, labaratorijose ,kuri priverčia susimąstyti,tai kas ištikrųjų yra tas žmogus? Būtybė, kuri visada nori daugiau negu gali, bet gali daugiau negu privalo…? Aktorius Phoenix nuodugniai analizuoja kiekvieną kampelį,kur yra nekalta,nuo žmogaus rankos kenčianti būtybė.Jis atskleidžia visas tiesas apie žmogų,kuris siekdamas pelno pamiršta savo tikrąsias vertybes.Viskas yra tikra ir žiauru,todėl filmas nerekomenduojamas žiūrėti silnų nervų žmonėmis.Pabaigus filmo kūrimo darbus, 2006 metais, Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė priėmė įstatymą, kuriuo aktyvistai ir mitinguotojai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais apibrėžiami kaip ekonominiai teroristai ir juos leidžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn. „Terorizmas, kuris nieko nenužudė“ – tai citata iš filmo anotacijų.
| |
Filosofijos ir mokslo santykis Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Filosofija ir mokslas. Filosofijos ir mokslo skirtumai. Filosofija ir specialieji mokslai. Specialiųjų mokslų klasifikacija. Filosofija ir realieji mokslai. Filosofija ir formalieji mokslai. Filosofija ir socialiniai mokslai. Išvados. Literatūra. Filosofija – tai mokslas apie visuotinius būties, ir žmogaus mąstymo ir pažinimo dėsningumus. Filosofija atsiranda tada, kai reikia formuoti mąstymą, pažinimą į pasaulį. Jau nuo seniausių laikų žmonės filosofavo,gilinosi,mąstė apie įvairiausius dalykus. Nėra objekto apie kurį negalėtume filosofuoti. Šis mokslas apie tai, kas žmogui vertingiausia ir brangiausia. Žmogus filosofavo, reiškė savo nuomonę įvairiais gyvenimo klausimais. Keitėsi jo mąstysena. Ją veikė įgyta nauja informacija, naujas gyvenimo būdas. Žmogus atkreipė dėmesį į jų seką, jam rūpėjo kas vyksta ir kodėl. Filosofinių idėjų plėtotė susijusi su literatūros,meno, religijos koncepcijų kūrimu bei raida. Filosofija stengiasi suvokti ir paaiškinti vykstančius procesus. Ankstyvoje senovėje filosofija visiškai atstojo visus dabartinius mokslus, ji buvo universalus, visa apimantis mokslas. Filosofija yra mokslų motina, bet ji pati nėra mokslas. Nuo filosofijos ėmė atsiskirti specialieji mokslai. Specialieji mokslai nesiekė paaiškinti viso pasaulio sąrankos, jo esmės, kitimo,jie nagrinėjo tik tam tikrą pasaulio dalį. O filosofijos apimtis kuo plačiausia, sąvokos kuo bendriausios. Filosofija teikia pasaulio visumos vaizdą. Tačiau ir filosofija ir specialieji mokslai atsirado dėl tos pačios priežasties - žmogaus noro pažinti. Todėl labai svarbu suprasti sąryšius tarp filosofijos ir mokslo. Taigi mano tikslas -išsiaiškinti filosofijos ir mokslo santykį, panašumus ir skirtumus.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas. Filosofija ir kiti mokslai. Būtį aukštinančios filosofijos sąvokos. Buties aiskinimas aristotelio filosofijoje. (materija, forma, priezastys ir tikslas, substancija. Racionalistinė pažinimo samprata. Empiristinė pažinimo samprata. Substancijos samprata racionalistinėje filosofijoje. Substancijos samprata empiristineje filosofijoje. Reiškinys ir daiktas savaime- apriorizmas. Grynojo proto idėjos ir antinomijos. Pozityvistinė pažinimo samprata. Verifikacija. Žmogus - individualybė, asmuo, asmenybė. Esmė ir egzistencija egzistencialistinėje žmogaus sampratoje. Žmogaus egzistencija. Laisvė, rinkimasis, atsakomybė. Pažinimas ir vertinimas. Vertybės ir gerybės. Vertybės, pareigos, normos. Erdves ir laiko samprata kanto filosofijoje. Kanto laikas. Žmogų aiškinančios filosofijos sąvokos. Žmogus kaip kunas ir kaip valia a.schopenhauerio filosofijoje. Monizmas, dualizmas, pliuralizmas, ju atmainos.
| |
Lapų skaičius: 15 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos samprata. Filosofija filosofijoje: krypčių sampratos. Pagrindinės filosofinės sąvokos. Tikrovės (būties) samprata ankstyvojoje senovės graikų filosofijoje. Platono būties koncepcija. Aristotelio metafizikos esmė. Platono ir aristotelio metafizikos tąsa krikščioniškoje filosofijoje. R. Descartes'o dualistinės metafizikos esmė. Racionalistinės būties teorijos naujųjų amžių filosofijoje. Empiristinės būties sampratos naujųjų amžių filosofijoje - materializmas. Empirizmas naujųjų amžių filosofijoje- spiritualistinė ir agnostinė būties sampratos. Būties pažinimo problema filosofijoje. Kanto gnoseologijos esmė. Determinizmo problema būties reiškinių pažinime. Dialektika kaip pažinimo metodologija. Pozityvistinė pasaulio pažinimo programa ir jos kritika. Tiesos problema filosofijoje. Lingvistinis posūkis filosofijoje (epistemiologijoje) ir jo reikšmė. Filosofinės antropologijos keliami klausimai ir teikiami sprendimai. Egzistencinės žmogiškosios būties problemos ir jų sprendimas. Žmogus ir visuomenė. Socialinės xix-xxa.teorijos. Mitologinis ir filosofinis tikrovės aiškinimas. Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Aiškindami pasaulį senovės žmonės iš kartos į kartą perduodavo mitus, kuriuose paprasto žmogaus likimą lemia dievai. Laikui bėgant mito autoritetas ėmė mažėti, nes po truputį atsirado mokslas kuris paneigė mitologiją. Atsirado teorinis aiškinimo būdas, kuris labai skyrėsi nuo mitologinio..
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
