Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Augustinas Aurelijus - pokalbiai su savimi Lapų skaičius: 46 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Aurelijus Augustinas. Pokalbiai su savimi. Iš lotynų kalbos vertė vaidilė stalioraitytė. Įvadą parašė darius alekna. Įvadas. "kalbėjausi pats - augustinas su augustinu". Rašyti apie Augustiną ir jo kurinius visuomet labai sunku, nes apie tai jis pats yra daug ir iškalbingai pasakojęs savo veikaluose, ypač "Išpažinimuose" ir "Pataisymuose". Sunku ir dėl to, kad veik neįmanoma prilygti Augustino raštų įtaigai, dėstomos minties aiškumui bei kalbos grožiui. Tačiau sunkiausia tai, kad, pradėjus kalbėti apie Augustiną, neišvengiamai tenka paliesti labai daug dalykų. Jis pats drąsiai imdavosi vis naujų klausimų, keitėsi, brendo ir augo nepaprastai greitai. Augustinas ieškojo ir rado, beldėsi, ir jam buvo atidaryta. Sąžininga šio giliai į save pasinėrusio žmogaus svarstymų kelionė paliko daugybę ženklų - kūrinių, labai įvairių ir skirtingų. Atrodytų, kas bendra tarp pirmųjų Kasiciake (/Cassiciacum/) parašytų kartais paviršutiniškų, nesklandžių, dirbtinokų filosofinių dialogų "Prieš akademikus", "Apie palaimingą gyvenimą", "Apie tvarką" ar "Pokalbiai su savimi" ir tokių Hipone (/Hippo/) pražydusių mąstymo šedevrų, kaip "Išpažinimai", "Apie Trejybę", "Pradžios knygos tiesioginės prasmės paaiškinimai" ar "Dievo valstybė"? Lyg ir nieko. Išskyrus Augustiną kiaurai užvaldžiusį troškimą, tikrą visa įveikiančią filosofo aistrą pažinti save ir Dievą. 386_m. Rugsėjo mėnesį trisdešimt dvejų metų Augustinas iš vakarinės Imperijos pusės sostinės Milano persikelia į mažytį kaimelį Alpių priekalnėse Kasiciaką. Čia savo vila jam leido naudotis kolega retorikos profesorius Verekundas. Įspūdingo gamtovaizdžio apglėbtoje viloje kartu su Augustinu apsigyvena jo motina Monika, vyresnysis brolis Navigijus, sūnus Adeodatas, du pusbroliai, du privatūs mokiniai ir didžiausias jo viso gyvenimo draugas Alypijus. Iki tol Milane praleisti vieneri metai buvo Augustino vidinio gyvenimo krizės protrūkio...
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Augustinas ne tik gyveno greitų bei gilių pertvarų laikais: jis ir pats nuolat keitėsi. Tačiau sunkiausia, nuostabiausia – pamėginti įžvelgti lemtingąsias erdves, kuriuose išoriniai pokyčiai susiliečia su vidiniais. Rašydamas, veikdamas ir įtakodamas nuolat besiplečiantį žmonių ratą, Augustinas paskubino jį supusio pasaulio pertvaras, kurios buvo ne mažiau audringos nei vidiniai jo paties pokyčiai. Aurelijus Augustinas (354 – 430) yra žymiausias krikščioniškosios filosofijos pirmtakas. Tai žymiausias patristikos filosofas ir teologas, kurio įtaka buvo didžiulė, o kai kurios idėjos yra aktualios iki šiol. Jis buvo taip pat pirmas filosofas, derinęs mintis su platonizmu ir Šv. Raštu. Filosofas apsikrikštija ir tampa katalikiškuoju ideologu jau būdamas 33 metų. 37 metų stoja bažnyčios tarnybon, o 41-erių įšventinamas vyskupu. Yra dvi esybės, apie kurias sukasi Augustino mąstymas ir kurios jam yra vienintelis vertas tyrinėjimo objektas: tai Dievas ir siela. Kuo vyresnis buvo Augustinas, tuo labiau jis pabrėždavo, kad fizika bei pažinimas visų daiktų, kurie niekaip nesusiję su Dievu ir sielos santykiu su juo, neturi savarankiškos vertės, nes tai iš esmės skatina išdidumą. Mano tikslas yra susipažinti ir kitus supažindinti su Aurelijaus Augustino požiūriu į tikėjimą, Dievą ir Dievo santykį su siela.
| |
D.Hum'o ir I.Kanto filosofiniu požiūriu Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Hume’o skepticizmas.kanto pažinimo teorija. D.hume’o ir.kanto pažiūrų ryšys. Išvados. Literatūra. Šio referato tikslas – paaiškinti, kodėl Hume’as vadinamas skepticizmo filosofinės krypties atstovu, bei atskleisti Kanto pažinimo teorijos ypatumus. Taip pat svarbu nustatyti, ar tarp šių dviejų filosofų teorijų yra koks nors ryšys, ir tai aptarti. Pirmiausiai referate bus aptartos Hume’o skepticizmo idėjos. Tada bus apžvelgta Kanto pažinimo teorija, remiantis I.Kanto veikalu “Grynojo proto kritika”. Po to bus lyginami abiejų filosofų požiūriai, ieškoma bendrumų ir skirtumų. Norint nustatyti, ar gerai žinomas filosofas D.Hume’as yra laikomas skeptiku, reikia išsiaiškinti skepticizmo sąvoką. Akademinė filosofija, arba skepticizmas, - tai filosofijos forma, vyravusi vėlesnėje Akademijoje. Cicerono veikalo Apie dievų prigimtį fragmentas yra būdingas akademinės filosofijos pavyzdys. Visi proto argumentai parodomi kaip ydingi ir neįtikinami, tačiau praktiniame gyvenime žmogus privalo pasirinkti ir laikytis kokio nors požiūrio.
| |
Egzistencializmas ir egzistencija Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Egzistencializmo filosofijos istorija. Kas yra egzistencija? Kas yra egzistencializmas. Egzistencializmas, laisvė ir indidualizmas. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Egzistencializmo priešybės ir įvairovė. Filosofinė egzistencijos plotmė. Jos atsiradimas. Žmogaus būtis ir egzistencija. Egzistencializmo santykis su visuomene. Literatūra. Egzistencializmo filosofijos istorija. Kokia gi egzistencializmo istorija, kokie praeities etapai suformavo jį tokį, koks jis yra šiandien?. Jau viduramžiuse užčiuoptume filosofinio mąstymo moralinį charakterį, kurį itin pabrėždavo šv.augustinas ir šv.bonaventūras.tačiau gilesnes šaknis egzistencinei filosofijai padėjo įleisti danų filosofas soren kierkegaard (1813-1855).jis pasipriešino keliamai hegelio idealistinės visuotinybės filosofijai, kuri žmogų ėmė tik antiasmeninės idėjos istorinio plėtojimosi momentu.kierkegaard nepabijojo atskleisti nepalyginamą žmogaus individuališkumą.ir čia žmogus susiduria vienas prieš sąvajį absoliutą tame tikėjimo paradokse , kuriame individo tikėjimas yra aukšėiau visų bendrųjų normų.kaip ir daugelis iškilių asmenybių, kierkegaard nesusilaukė didelio susidomėjimo savo epochoje.tik vėliau xix ir xx amžių sandūroje moralinė žmogaus tikrovė sugebėjo iškilti ir sužibėti, mat kilo stiprus sąjudis prieš ankstesnį perdėtą pasitikėjimąprotu.šiuo laikmečiu egzistencializmą ypatingai apribojo f.nietssche’s (1844-1900) antžmogio filosofija.
| |
Egzistencializmas – žmogaus būties filosofija Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendroji dalis. Egzistencializmas – žmogaus būties filosofija. Žmogaus esmė. Žmogaus savitumas. Žmogaus būtis. Dievo ir žmogaus santykis. Mirtis – egzintencijos veidrodis. Žmogus maištaujanti butybė. Išvados. Literatūra. Visuomet išlieka svarbiausias klausimas – kam visa tai: mes, visasmus supatintis pasaulis. Ankščiau ar vėliau dažnaą mūsų pradeda persekioti klausimai: iš kur atsirandau, kas esu, kur išeisiu. Kuo labiau pradedi domėtis egzistencija,pasaulio ir savęs pažinimą, tuo daugiau klausimų kyla. Į šiuos ir daugybę panašių dalykų žmonija atsakymų ieško per amžius, tačiau išsamių atsakymų narado iki šiol. Žmogus gimsta, gyvena, pradeda senti ir neretai susimąsto, kam jis apskritai gyveno? Susimąstęs, kodėl ir kam gyveno, žmogus pradeda iškoti, aiškintis, kas yra tas dirigentas, valdąs visą šį procesą. Iškantį žmogų pradeda valdyti aukštesnės jėgos: suteikia sąlygas rasti atsakymus į visus kylančius klausimus. Ieškodamas atsakymų žmogus suvokia esąs kūrėjas. Žmogus pats gali išmokti valdyti savo likimą. Likimo pakeisti negalima, tačiau jį valdyti galima. Ankščiau ar vęliau visi tai patiriame. Darbo tikslas: Pasitelkus literarūrą paanalizuoti skirtingų autorių požiūrį į žmogaus būtį, Įsigilinti į žmogaus egzistencijos problemą, Apžvelgti žmogaus ir Dievo santikį, Panagrinėti žmogaus santikį su mirtimi.
| |
Egzistencializmo filosofijos istorija Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Egzistencializmo filosofijos istorija. Kas yra egzistencija? Kas yra egzistencializmas? Egzistencializmas, laisvė ir individualizmas. Pagrindiniai egzistencinės filosofijos bruožai. Egzistencializmo priešybės ir įvairovė. Filosofinė egzistencijos plotmė. Jos atsiradimas. Žmogaus būtis ir egzistencija. Egzistencializmo santykis su visuomene. Literatūra. Turinys. Kokia gi egzistencializmo istorija, kokie praeities etapai suformavo jį tokį, koks jis yra šiandien? Jau viduramžiuse užčiuoptume filosofinio mąstymo moralinį charakterį, kurį itin pabrėždavo šv. Augustinas ir šv. Bonaventūras. Tačiau gilesnes šaknis egzistencinei filosofijai padėjo įleisti danų filosofas Soren Kierkegaard (1813-1855). Jis pasipriešino keliamai Hegelio idealistinės visuotinybės filosofijai, kuri žmogų ėmė tik antiasmeninės idėjos istorinio plėtojimosi momentu. Kierkegaard nepabijojo atskleisti nepalyginamą žmogaus individuališkumą. Ir čia žmogus susiduria vienas prieš sąvajį Absoliutą tame tikėjimo paradokse, kuriame individo tikėjimas yra aukšėiau visų bendrųjų normų. Kaip ir daugelis iškilių asmenybių, Kierkegaard nesusilaukė didelio susidomėjimo savo epochoje. Tik vėliau XIX ir XX amžių sandūroje moralinė žmogaus tikrovė sugebėjo iškilti ir sužibėti, mat kilo stiprus sąjudis prieš ankstesnį perdėtą pasitikėjimąprotu. Šiuo laikmečiu egzistencializmą ypatingai apribojo F. Nietssche’s (1844-1900) antžmogio filosofija. Valia tapo pagrindiniu žmogiškosios egzistencijos veiksniu. Galbūt tai atrodytų moralės paneigimu, tačiau iš tiesų imta ieškoti žmogaus prasės. Tiesą pasakius, ir kitos to laiko filosofijos kreipė žmogaus dėmesį įvertybių pasaulį, į žmogaus ryšį su gamta, kėlė reikalą žmogų pažinti paėiame savyje. Egzistencija(lot. Existentia)buvimas, būvis. Vidyramžinėje filosofijoje egzistencijos terminas ėjo priešingai esmei. Egzistencija ir būtis buvo suprantamos kaip du santykiniai būties sandai. Esmės ir egzistencijos skyrimas buvo grindžiamas akto ir galimybės, arba potencijos...
| |
Egzistencine gyvenimo filosofija Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Egzistencinė ir gyvenimo filosofija. Tikroji filosofija – jos išraiška. Schopenhaueris ir Vagneris. Tiek Sch, tiek Vagneris turėjo įtakos Nietzsche (N). Søren Kierkegaard (1813-1855). Fonas: 18 a.pab.-19a.p.pusė. Esminis bruožas, skiriantis naujųjų laikų filosofiją nuo antikos ir viduramžių yra refleksijos supratimas. Čia radikalų perversmą, susijusį su refleksija padaro R. Descartes, bandydamas reformuoti žinojimo sistemą. Subjektas Objektas. Pažintinis interesas. Intencija į santykį, refleksijos judesys. Atliekant refleksijos judesį tarsi susidvejinama: dėmesys skiriamas ne vien objektui, bet ir pačiai refleksijai. Tarp šių intencijų atsiranda konkurencija. Kad suvoktume suvokimą – reflektuojame, siekiant suprasti refleksiją atsiranda antrinė, tretinė ir tt. refleksijos. Realiai galėtume atlikti kokius 4-5 tokius veiksmus, paskui jau prarandama visuma, pametamas objektas ar kuri iš refleksijų. Descartes siekia žinojimo tikrumo, todėl daro radikalią refleksiją, suformuluoja metodinį principą – suabejoti viskuo. Reflektuojančioje sąmonėje slypi paradoxas, kurį Descartes bando įveikti. Vėliau, kiek kitaip šį paradoxą bando spręsti, prie jo prieiti egzistencinė ir gyvenimo filosofija. 2002 09 13. Autoreferentiniai teiginiai – neįmanoma nustatyti jų teisingumo, nes jie liudija patys apie save, pvz.: “aš dabar meluoju” – ir atpekit dabar, sakau gi aš tiesą ar ne? panašiai yra su barzdaskučiu, kuris turi skusti tik tuos vyrus, kurie patys nusiskusti negali. O kaip būti jam?
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmoniu išdrįsta savęs paklausti: ar tikrai verta gyventi? Šiandien šio klausimo aktualumas yra stebėtinai didelis. Neretai žmogus, atsidūręs gyvenimo kryžkelėje, pradeda svarstyti: ką reiškia jo egzistencija ir kodėl verta eiti gyvenimo keliu. Šioje esė aš bandysiu ne tik atsakyti į šį klausimą, bet taip pat nurodyti svarias priežastis, kurios pagrindžia mano nuomonę, jog gyventi verta. Meilė yra pirmoji priežastis, kodėl gyventi yra tikrai verta. Tačiau, kas yra meilė? Įdomu tai, jog kiekvienas iš mūsų meilę įvardintų skirtingai, nors ji yra tokia universali. Meilė mus supa visur ir visada: mes mylime savo draugus, šeimą, augintinius ir net daiktus, bet neretai pamirštame myleti patį gyvenimą. Kokia yra to priežastis? Greičiausiai tai, jog mes nesuprantame, ar nenorime suprasti, kokia didelė privilegija yra išgyventi visą gyvenimą. Jis yra vienintelis, tačiau niekada nėra toks pats. Kiekvieną dieną mes sutinkame tarsi pasisveikindami iš naujo su likimu. Šiandien jis gali atnesti džiugią žinią,sėkmę ar meilę, rytoj - skausmą ar netektį; tokia yra likimo prigimtis. Tačiau dažnai besąlygiška meilė žmogui suteikia stiprybės iškęsti visus gyvenimo atsiustus išbandymus, ir tada gyvenimas tampa mūsų mokytoju, vedliu. Jis mus skatina būti stirpiais, atkakliais, moko mus niekada nepasiduoti, nenuleisti rankų ir neprarasti vilties.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Filosofija kaip teorinis pasulėžiūros branduolys. Filosofinė tikrovės samprata. Substancija, materija ir forma. (aristotelis). Būtis kaip objektyvioji tikrovė ir būtis kaip egzistencija. Mokslinio dėsnio samprata. Dinaminiai ir statistiniai dėsningumai. Gamta ir kultūra. Individas, visuomenė, valstybė. Patyrimo tikrovė ir mąstymo tikrovė. Mokslinis pažinimas. Empiriško pažinimo ir teorijos santykis. 26 valstybė ir demokratija. Mąstymas ir kalba. Žodi ir jo reikšmė. Objektyvistinė žmogaus samprata. Žmogus – gamtos evoliucijos padarinys: žmogus – dievo kurinys. Žmogus individualybė ir asmenybė. Pažinimas ir vertinimas. Gėrybės ir vertybės. Vertybių rūšys. Vertybė, pareiga, norma. Aksiologinis ir deontologinis požiūriai. Racionalizmo ir empirizmo ginčas. Tiesos samprata. Žmogus kaip pažinimo objektas ir pažinimo subjektas. Filosofija yra visų mokslų motina pati nėra mokslas. Antikoje ji siekė aprėpti visus teoriškai aiškintus klausimus apie žmogų ir pasaulį. To meto f. Buvo universalus mokslas. Ją domino būties, gyvenimo ir pažinimo pagrindai. Naujaisiais laikais filosofų žvilgsnis nuo daiktų vis labiau ima krypti žmogaus ir daiktų santykio link. Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Filosofijos probleminių krypčių samprata. Filosofinės sąvokos. Platono filosofijos pagrindiniai bruožai. Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje. Ontologinės problemos gnoseologinės orientacijos filosofijoje xviii – xix a. Pradž. Šiuolaikinių gamtamokslių teorijų įtaka filosofiniam tikrovės aiškinimui. Pasaulio pažinimo problema senovės graikų filosofijoje. Pasaulio ir dievo pažinimo problema scholastinėje filosofijoje. Descartes’o ontologijos reikšmė mokslinio pažinimo raidai. Imanuelio kanto gnoseologijos esmė. Pozityvistinė pasaulio pažinimo programa ir jos kritika. Tiesos problema filosofijoje. Socialinės xix – xx a. Teorijos. Aristotelio metafizikos esmė. J. Lokas. D. Hume. Barclay. Aprioriniais. Aposteriorinius. Analitiniais. Sintetiniai. Epistemiologija- kai kurių šalių filosofijos literatūroje vartojamas pažinimo teorijos pavadinimas. Termino autoriumi laikomas dž. F.feryras. Epistemiologija- pažinimo filosofija, kuri nagrinėja, ką žmogus gali žinoti. Kuraičio nusistatymu, pažinimo filosofija reikia vadinti gnoseologija , o ne epistemiologija, nes šis pavadinimas yra per siauras, kadangi reikia turėti aumenyje ne tik atskirus mokslo pažinimo faktus, bet ir kasdieninio gyvenimo, nemokslinio pažinomo faktus. Taigi tuo skiriasi epistemiologija nuo gnoseologijos, kuri yra filosofijos dalis, kurioje svarstomi pagrindiniai klausimai apie žmogaus pažinimo vertę tiesos atžvilgiu. Gnoseologija turi reikalą su pažinomo faktais (mokslų duodamos žinios). Gnoseologijos dalykas , yra garantuoti filosofijai tikro kritiškumo charakterį, mat gnoseologijoj sprendžiami klausimai apie santykį tarp teorinio ir praktinio pažinimo.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
