Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Protingos mintys apie gamtos daiktų tikslus Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Apie gamtos tikslus apskritai. Apie pagrindinį pasaulio tikslą. Išvados. Naudota literatūra. Pasaulis yra begalinis, ir vientisas. Kiekvienai pasaulio dalelytei dovanota gyvybė. Todėl pasaulis tobulas, harmoningas ir gražus kurinys. Kurį sudaro atskiri individai. Kiekvienas daiktas šiame pasaulyje turi tikslą. Referato tikslas; Paaiškinti kokie yra gamtos tikslai ir pagrindinį parašyti pasaulio tikslą. Apie gamtos daiktų tikslus apskritai Kristijanas Volfas žymus finalizmo šalininkas XVIII a. teigė, kad „pagrindinis pasaulio tikslas yra Dievo didybės apreiškimas, taigi Dievas nusprendė skurti pasaulį tam, kad žmogus iš pasaulio galėtu pažinti Dievo tobulumą" . Tikslu, vadinama visa tai, ką kiekviena protiga būtybė stengiasi išsaugoti, per tai ko ji nori, ar geidžia. Gamtos tikslu galime laikyti tik tai, ką Dievas sumanė išsaugoti , tokiu būdu nusprendęs tai sukurti. Dievas pasaulį sukūrė tam, kad žmogus iš pasaulio galėtų pažinti Dievo tobulumą. Norint atskleisti gamtos daiktų tikslus anot visų daiktų atžvilgiu privalome įrodyti, kad pasaulis taip sutvarkytas, kad jame randami aiškūs ir apibrėžti pagrindai iš kurių galima spręsti apie dievo tobulumą ir įgyti tam tikrą jo pažinimą- tiek kiek gali mūsų protas pažinti, ta kas savo prigimtimi yra begalinis. Aristotelis teigė , kad ,,Dievas pats nejuda, pasaulį judina ne Dievo veikla, o ,,ilgesingas‘‘ medžiagos troškimas pasiekti Dievą kaip grynąją formą.‘‘ Kai mes iš dievo savybių patiriame apie mūsų žinojimo teisingumą, mes jį ragaujame, žiurime į jį ir tarsi jį čiupinėjame savo rankomis.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Kas yra psichoanalizė? Daugelio psichologinių teorijų apie žmogaus psichika pagrindas. Psichoanalizeje gilinamasi i pasamones jausminius konfliktus, emocijas, fantazijas, kurios yra ˛mogaus sunkumu prie˛astis. Psichoanalize gali tapti gilia patirtimi, kuri skatina kurybinguma, ilgalaikius - gilius ryšius artimuose santykiuose, ir darbe. Psichoanalizės sekmė priklauso nuo abieju bendro darbo kokybes. Psichoanalize nera taikoma labai placiai. Ji taikoma esant busenoms, kuriose ˛mones turi emociniu, bendravimo sunkumu. Taciau butini veiksniai šioje terapijoje - noras suprasti save, valia atlaikyti nežinomybę ir neaiškumą, sugebejimas išgirsti skirtingą nuomonę. Ji leidžia atskleisti gilius pasamonės konfliktus, tačiau tuo paciu reikalauja tam tikros valios ir stiprybes. Psichoanalizė taikytina ˛ žmonėms, norintiems daugiau sužinoti apie save. Taip pat gydant depresiją, nerimo sutrikimus, valgymo sutrikimus, asmenybes sutrikimus. Psichoanalizes teorija XIX a. 10-ame dešimtmetyje sukūrė Vienos neurologas S. Freud, kuris domejosi rezultatyviu pacientu su neurozes arba isterijos simptomais gydymu. Zigmundas Froidas (1856-1939) - austrų neuropatologas, psichiatras,psichologas, psichoanalizes pradininkas Froidas vienas pirmuju tyre seksualumo formavimasi, atkreipe demesi i vaikystes svarba psichikos raidai, moksliškai pagrinde pasamones buvima, domejosi hipnoze, kokiu budu gydyti psichikos sutirikimu turincius asmenis. Veliau hipnozes atsisake, nes perejo prie aktualesniu metodu – laisvu asociaciju ir sapnu analizes, kurie tapo psichoanalizes pagrindu.
| |
R. Bach Džonatanas Livingstonas Žuvėdra Lapų skaičius: 2 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Šis pasakojimas apie mumyse slypinčius troškimus ir vertybes, kurias dažnai užgesina visuomenė ir jos normos. ,,Kasdieninės” vertybės - tai įvairios žmogaus gyvenimo sferos, jo veiklos (šeimos gyvenimas, darbas, socialinės ir politinės veiklos, visuomeninis gyvenimas, t.t.) ir jų rezultatai (pvz., individo finansinė situacija). Darbas kaip “kasdieninio gyvenimo” vertybė - tai individo atliekama veikla ir bendra jo darbinė situacija, susidedanti iš išorinių darbo sąlygų, socialinės aplinkos, užmokesčio, socialinių garantijų, karjeros galimybių ir pan. Taip suprantamas, darbas gali būti lyginamas su kitomis žmogaus gyvenimo sferomis, pvz. šeimyniniu gyvenimu, tolimesniu mokymusi, visuomeninėmis ar politinėmis veiklomis, poilsiu.
| |
R. Dekarto Metafizinių apmąstymų analizė Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Šiame darbe nagrinėsiu Renė Dekarto, XVII amžiaus filosofo, gyvenusio Prancūzijoje „Metafizinių apmąstymų“ ištrauką. R. Dekartas filosofijoje žinomas kaip racionalizmo pažinimo krypties, išaukštinančios proto savarankiškumą, pradininkas. Šią kryptį puikiai atspindi R. Dekarto trijų dalių traktatas „Metafiziniai apmąstymai“, kuriame nagrinėjami skirtumai tarp kūno ir sielos, įrodinėjamas Dievo egzistavimas ir aiškinama pirmoji filosofija. Renė Dekartas savo apmąstymus pradeda klausimu: „Iš kur aš galiu būti tikras, kad tai, ką jūs man sakote, yra tiesa?“ Abejonė jam – pamatas, visa ko pagrindas, ir abejones mąstytojui kelia viskas, kas jį supa aplink bei jis pats, jo mintys, vidinis pasaulis. Taip filosofas atsiriboja nuo visų pojūčių, visko, kas priimta kaip teisinga ar neteisinga, ir tik tokiu būdu, jo manymu, gali pavykti suvokti tai, kas iš tiesų yra tikra. Ši abejonė jungia visas tris R. Dekarto apmąstymo dalis, iš kurių pirmoji yra lyg įžanga, abejonės viskuo aplinkui pagrindimas ir tokio mąstymo ištakų aiškinimas, antroji – abejojimas kūno ir sielos santykiu, ieškant kažko tikro tiek kūne, tiek sieloje, bei trečioji dalis – Dievo, kaip idealo, egzistavimo įrodinėjimas, besiremiant savo ankstesniais ieškojimais.
| |
R. Descartes Sielos aistros pirmos dalies analizė Lapų skaičius: 2 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Kas būtum, jei tavęs nebūtų? Tebūnie tai savotiška Hamleto retorikos interpretacija. Šekspyras, tik atvirkščiai. Arba atbulai. Kaip pavadinsi – taip nepagadinsi. Tačiau svarbiausia yra išsiaiškinti, kas tu esi... ,,Norint pažinti sielos aistras, jos funkcijas reikia skirti nuo kūno funkcijų‘‘ [ R.Descartes ,,Sielos aistros‘‘ I dalis ]. Būtent aiškindamas žmogaus prigimtį, Dekartas ir pradeda knygą. Tikslingai apibūdindamas ir duodamas daugybę pavyzdžių jis supažindina skaitytoją su žmogumi. Kūnu ir siela. Kas yra kūnas mums – aišku. Šitąjį matome kiekvieną dieną. Liečiame. Kartais užuodžiame. Prausiame. Maitiname, po to sveriame, ar ne per daug primaitinome. Grožimės jo tobulumu arba atvirkščiai – nemylime dėl siaubingų proporcijų.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Ričardo Bacho „Džonas Livingstonas Žuvėdra“ – tai alegorinis pasakojimas apie Džoną Livingstoną Žuvėdrą, kuris buvo ne toks kaip visos žuvėdros. Šiai žuvėdrai buvo labai svarbu išmokti kuo geriau skraidyti. Džonas Livingstonas norėjo įrodyti, jog žuvėdros gali sugebėti daug daugiau, nei kovoti dėl maisto ar išgyvenimo, tačiau niekas jo nesiklausė. Iš pirmo žvilgsnio galima pagalvoti, jog šis pasakojimas apie žuvėdras, tačiau labiau įsiskaičius pastebi, jog tai ne paprastas pasakojimas apie žuvėdrą, norinčią išmokti kuo daugiau suprasti skraidymo meną, tai tarsi autoriaus noras įrodyti, jog kiekvienas turi ir gali siekti tobulybės, savo idealo, bet kurioje srityje.
| |
Saviorganizacija ir sinergetika Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Sinergetika. Sistemiškumu. Nelinijiškumu. Fraktalo. Struktūrinis bendrumas. Funkcinis bendrumas. Kreatyvus (kūrybiškas) atsitiktinumo vaidmuo. Kreatyvumu. Pranešimą parašė. Universaliu metodologiniu ir teoriniu modeliu, apibendrinančiu tiek staigius, netikėtus pakitimus ir kataklizmus gamtoje, tiek socialines katastrofas bei lemiamus asmenybės gyvenimo vingius, tampa sinergetika pastaraisiais dešimtmečiais besiformuojantis tarpdisciplininis mokymas, apibūdinantis dinaminius ir progresuojančius holografinės pasaulėvokos aspektus. Sinergetikos terminas, vokiečių fiziko G. Chakeno pradėta moksliniuose darbuose vartoti 70 m. M., apibūdina tarpdisciplininę mokslinių tyrimų kryptį, orientuotą į universalių saviorganizacijos procesų įvairiausios prigimties sistemose pažinimą. Sinergetikos objektas saviorganizacija suprantama kaip tvarkingų, organizuotų erdvinių ir laikinių struktūrų sudėtingose, nelinijiniu būdu besivystančiose sistemose atsiradimo procesas. Pažymėtina, kad tai susiję ne tik su reiškinių kilme: saviorganizaciją matome sistemose, atsidūrusiose nestabilioje padėtyje, vadinamoje bifurkacijos (susidvejinimo) tašku. Nestabilumo būklėje sistemos raida virsta neapibrėžtu, neapskaičiuojamu procesu, kur nereikšmingi, atsitiktiniai nukrypimai gali radikaliai paveikti tolesnį sistemos likimą. Taip iš nestabilaus, chaotiško būvio saviorganizacijos sistemoje formuojasi nauja stabili struktūra tvarka. Taigi sinergetika remiasi trimis fundamentaliomis nuostatomis. Šie esminiai sinergetikos mokymo komponentai suponuoja kokybiškai naujo, netradicinio pasaulėvaizdžio įžvalgą, jo suvokimą kaip sudėtingai organizuoto ir atviro (t. Y. Tampančio, o ne tapusio), nepaliaujamai atsirandančio, o ne besirandančio, t.y. Pasaulio, kuris evoliucionuoja pagal nelinijinius dėsningumus, numanančius aibę netikėtų lūžių, krizių ir šuolių, susijusių su tolesniu šio pasaulio plėtros krypčių...
| |
Senekos samprata apie laimingą gyvenimą Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kaip seneka supranta draugystę. Ar yra riba, kurią žmogus peržengęs tampa gobšus? Kur ji? Mano ir senekos laimės supratimo išsiskyrimai. Kodėl jausdamas malonumą žmogus nėra laimingas? Kas trukdo nepilno proto žmonėms būti laimingiems? Išvados. Literatūra. Norėčiau pradėti būtent nuo to, kodėl aš pasirinkau būtent šį filosofą – Lucijų Anėjų Seneką. Palyginus su kitais studentais prieš universitetą buvau nemažai susidūrus su filosofais. Esu perskaičius keletą knygų, pavyzdžiui kaip Dekarto ištraukas iš rinktinių raštų, taip pat Aristotelio „Apie sielą“. Galėjau pasirinkti betkurią iš šių knygų, bet aš nusprendžiau perskaityti kažką naujo ir pagilinti savo žinias bei suvokimą. Negalėjau pakankamai daug laiko skirti knygų skaitymui, todėl pasirinkau filosofą, kurio mintys mano galvoje labiausiai įstrigo. Kodėl būtent Seneką? Man padarė neblogą įspūdį jo “Laiškai Lucilijui”. Man jie paliko gerą įspūdį (nors ir skaičiau tik ištraukas), bet negaliu paaiškinti kodėl. Galbūt dėl to, jog ten buvo nagrinėjamos įvairios temos, kurios yra būdingos mano amžiui: Senekos supratimas apie draugystę, apie turtą, apie vergovę. (“Skurdžius ne tas, kuris mažai turi, bet tas, kuris trokšta daugiau turėti.”) Aš pati labai priešiškai žiūriu į rasizmą bei nacionalizmą, todėl man labai patiko Senekos požiūris į vergovę, jo priešiškas nusiteikimas. Jis vergą laikė pilnaverčiu žmogumi.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Žmogus turi daugybę porinių organų, kurių dauguma yra ne tik struktūriškai, bet ir funkciškai simetriški. Beveik visi žmonės yra simetriški, pabrėžiu žodi beveik, nes yra žmonių, kurie pasunkios avarijos yra neteke rankos, kojos ir pan. Simetriško žmogaus veidas savo struktūra primena stačiakampį, galima teigti, kad iš dalies ir apskritimą. Jeigu nubrėžčiau veidrodyje dvi susikertančias linijas,horizontalią ir vertikalią, taip kaip braižė garsusis Da vinšis, tai galėtume išnagrinėti žmogaus simetriškumą.
| |
Socialinio darbo vertybės egzistencinė etika filosofijos kontekste Lapų skaičius: 4 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Refleksyvioji esė Anot B. Kuzmicko, vertybėmis laikoma visa, kas yra poreikių, interesų, norų, troškimų objektai, kas sukelia vertinimo jausmus ir sprendimus. Jos žmonių sąmonėje iškyla kaip idėjos. Bet ne visos idėjos reiškia vertybes. Vertybes išreiškiančios idėjos daro įtaką žmonių gyvenimui, juos traukia ir skatina. Įsisąmonintos vertybės kreipia siekius ir skatina veikti. M. Pumphrey nuomone, „vertybės yra žmonių ar socialinių grupių elgesio, kuriam teikiama pirmenybė, formuluotės. Jos išreiškia įprastą pirmenybę tam tikroms priemonėms, tikslams ir gyvenimo sąlygoms, dažnai lydimą stipraus jausmo“. Pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu „ Dėl socialinių darbuotojų kvalifikacijų reikalavimo aprašo ir socialinio darbo dirbančiųjų profesinės klasifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( 2006m. sausio 4 d.). pagal, šį dokumentą socialinio darbuotojo vertybės yra šios..
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
