top


Konspektai.com > Psichologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lyderio asmeninio stiliaus formavimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Mūsų sąmonėje visa žmonijos istorija daugiau ar mažiau yra susijusi su kariniais, politiniais, religiniais ar socialiniais lyderiais. Protingi ir drąsūs lyderiai yra daugelio legendų ir mitų pagrindas. Visuotinis žavėjimasis lyderiais egzistuoja ne tik dėl to, kad jų veikla turi įtakos beveik kiekvienam asmeniui, bet ir dėl lyderystės fenomeno mistiškumo. (Masiulis, Sudnickas, 2007) Per pastaruosius dešimt metų visuomenės žavėjimasis lyderyste augo eksponentiškai. Knygynų lentynose apstu populiarių knygų apie lyderius. Žmones masina lyderystės idėja, ir jie ieško daugiau informacijos apie tai, kaip tapti efektyviais lyderiais. Daugelis mano, jog lyderystė – tai būdas geriau pristatyti save kitiems. Bendrovės pageidauja žmonių, turinčių lyderio gabumų, nes tiki, kad šie darbuotojai organizacijoms yra ypač vertingi. (Northouse, 2009) Kiekvienam žmogui individualiai gali būti svarbu būti lyderiu siekiant asmeninio gyvenimo ir karjeros tikslų. Dirbant organizacijoje ar bendrovėje lyderiavimas ir asmeninio lyderiavimo stiliaus formavimas yra itin svarbus vadovams. Vadovams, kurie nori būti geri ir stiprūs vadovai bei siekia užtikrinti bendrovės, grupės ar organizacijos darbo našumą ir efektyvumą, lyderiavimas ir savito stiliaus suformavimas yra būtinas. Kad žmonės, pajustų vadovo lyderystę ir juo sektų, vadovas turi turėti tam tikras asmenines lyderio savybes, tiek įgimtas tiek išugdytas. Kuriama daug teorijų apie lyderio asmenines savybes ir jų pritaikymą tam tikrose situacijose, tačiau nėra vieningos nuomonės, kokių asmeninių savybių pilną rinkinį iš tiesų turi turėti asmenybė, kad jį būtų galima laikyti tikru lyderiu. Norint rasti tinkamą ir sau artimą lyderiavimo stilių, reikia išanalizuoti savas asmenines savybes, įgytus gebėjimus, požiūrį į aplinkinį pasaulį ir kitus asmenis bei tobulinti ar išsiugdyti trūkstamus gebėjimus.
0

Lytėjimo tipai aktyvusis, pasyvusis ir instrumentinisparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Aktyvaus ir pasyvaus lytėjimų palyginimas. Rezultatai daiktų identifikavimo aktyviu ir pasyviu lytėjimo būdu. Daiktų identifikavimo instrumentiniu lytėjimo būdu rezultatai. Odos receptorių tankumas. Literatūros apžvalga. Jautrumas įvairiose kūno vietose nevienodas, tai priklauso nuo receptorių išsidėstymo odoje tankio. Didžiausias yra skausmo pojūčių taškų tankis, mažesnis- taktilinių bei terminių receptorių tankis (Kaffemanas, 2002). ,,Pasyvusis lytėjimas- ypatinga lytėjimo forma, taktilinių pojūčių formavimasis objektui liečiant ar judant kūno paviršiuje” (Kaffemanas, 2002, p. 55). Pasyvusis lytėjimas kartu su raumenų ir sąnarių pojūčiais sudaro aktyvųjį lytėjimą. ,,Aktyvusis (haptinis) lytėjimas- tai aktyvus kontaktinis objekto tyrimas apčiupinėjant jį ranka (arba abiem rankomis)” (Kaffemanas, 2002, p. 55). ,,Instrumentinis lytėjimas- taktilinis erdvės pojūčių skyrimas naudojant kokį nors tarpinį įrankį“ (Kaffemanas, 2002, p. 58). Darbo tikslas. Nustatyti ar tiriamasis tik lytėjimo pagalba sugebės atpažinti daiktus. Uždaviniai. 1.Palyginti aktyvųjį ir pasyvųjį lytėjimo būdus. 2. Palyginti aktyviojo, pasyviojo, instrumentinio lytėjimų rezultatus. Darbo priemonės. Dvylika nedidelių daiktų, skarelė, virbalas. Tiriamasis. Mergina, 19metų. Darbo eiga. I. Aktyvaus ir pasyvaus lytėjimų palyginimas Tiriamajam skarele buvo užrištos akys. Buvo paruošti 8 nedideli daiktai, kurių tiriamasis nežinojo. Į tiriamojo delną buvo dėta po vieną daiktą. Tiriamajam buvo pasakyta identifikuoti daiktą liečiant, braukiant pirštais daikto paviršiumi, , t.y. pasakyti, kas tai yra ir taip pat, ką tiriamasis jaučia identifikavimo metu. Stebėta, kokius rankos ir pirštų judesius tiriamasis atlieka. Tokiu būdu tiriamajam reikėjo nustatyti 4 daiktus. Kitus 4 daiktus tiriamajam reikėjo nustatyti pasyviuoju būdu. Tiriamajam buvo vėl užrištos akys skarele, jis ištiesęs ranką, išskėtęs pirštus, o tyrėjas daikto paviršiumi lietė tiriamojo pirštus ir ranką, braukdamas daikto paviršiumi ir kontūru išilgai tiriamojo rankos ir pirštų odos.
10

Mąstymas ir kalba paruoštukėparsisiųsti


Lapų skaičius: 3
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Bendra mąstymo ir kalbos samprata. Žinios ir jų vidinė reprezentacija. Kaip formuojamos sąvokos. Samprotavimas ir argumentavimas. Problemų (uždavinių) sprendimas. Kūrybinis mąstymas. Kalba ir kalbėjimas (šneka). Kalbos sandara. Kalbos vienetai. Rašymas. Teksto (diskurso) supratimas. Kalba kaip kominikacijos aktas. Pagr. sąvokos: pažinimas – elgesio valdymo posistemės vykdomas info. apdorojimas. Pažinimo procesą labiau išsivysčiusiuose organizmuose valdo smegenys. Pažinimas svarbus elgesiui, jo planavimui, veiklai. Jis įgalina kaupti žinias ir naudotis jau sukaupta patirtimi, leidžia lanksčiai prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų. Pažinimo gebėjimai – dėmesys, atmintis, mokymasis, kūrybingumas.
0

Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairėsparsisiųsti


Lapų skaičius: 27
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairės. Filosofinis proto problemų nagrinėjimas. Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairės. Filosofinis proto problemų nagrinėjimas. Mokslinės psichologijos kūrimas. Pirmieji empyriniai tyrimai. 1913 O. Selzo [Zelcas] neosocialinė mąstymo teorija. 1920-1950 laikotarpis. mąstymas – tai vidinis kalbėjimas. Modernioji mąstymo ir kalbos psichologija. Pažinimas – informacijos priėmimas, apdorojimas ir panaudojimas. Kultūros psichologija/ sociokultūrinis požiūris. Proto raidos aspektai. Proto filogenezė. Lebuvy skiria žmogaus gyvenimą į du etapus. Intrasisteminis. Intersisteminis. Autonominis.. Sąvokos samprata. Sąvokos ir kategorijos. Apibendrinant galima pasakyti, kad realiame gyvenime sąvokos formuojasi kitaip. Egzempliorinis būdas. Kategoriją gali būti reprezentuojama ir atskirais pavyzdžiais, atskirais kategorijos atvejais. Kaip formuojamos sąvokos. Dedukcinis samprotavimas. Tarpkultūriniai tyrimai. Kertinių sąvokų apžvelgimas:. Euristikos. Kalba ir kalbėjimas. Chomsky modelis. Sakymas ir supratimas. Kalbos generavimas . Pasakotojo pozicija. Kitas lygmuo . Teksto supratimo aiškinimo modeliai. Reprezentacijos, supratimas, mokymasis iš teksto. Situacijos modelis. Jo konstravimas ir reiškia, kad tekstas skaitomas ir teksto bazės kūrimas aktualizuoja turimas žinias, kurios jau laikomos atmintyje schemomis ir scenarijais.
8

Medicinos personalo konfliktaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 42
Tipas: Kursinis
Darbe esantys žodžiai: Santrauka. Įvadas. Konflikto pagrindiniai komponentai. Konflikto eiga, konflikto sprendimo būdai. Trečiojo įtaka konflikto metu. Asmens charakterio bruožai ir jų įtaka konfliktui. Konflikto baigtis. Konflikto nauda, konflikto žala. Išvados po konflikto. Pasiūlymai konfliktui spręsti, išvengti. Apibendrinimas. Išvados. Literatūra. Priedai. Tyrimo objektas – medicinos personalo – slaugytojų požiūris į konfliktus, jų sprendimo būdus. Ginčai, nesutarimai, apkalbos, kaltinimai, - kokie dažni kiekvieno mūsų kasdienybėje, kokie svarbūs kolektyvui – mikroorganizacijai. Konflikitai suvokiami kaip dėsningas, neišvengiamas visuomenės vystymosi proceso reiškinys. Konfliktišką elgseną sąlygoja asmenybės aplinka bei socialinė psichologinė aplinka.
10

Meilėparsisiųsti


Lapų skaičius: 41
Tipas: Rašinys
Darbe esantys žodžiai: MEILĖ. Žmonės anaiptol negalvoja, kad meilė nėra svarbi. Jie ištroškę jos; žiūri be galo daug filmų apie laimingą ir nelaimingą meilę, girdi šimtus banalių dainų apie laimę, bet vargu ar kas galvoja, jog mylėti galima mokytis. Trečioji klaida, verčianti galvoti, kad nėra ko mokytis mylėti, slypi tame, kad neskiriamas pradinis "įsimylėjimo" išgyvenimas ir pastovaus buvimo meilėje būklė. Jei du žmonės, buvę visai svetimi, kaip kad visi mes esame, staiga leidžia sienoms tarp jų sugriūti ir pasijunta artimi, tapę kažkuo vienu, šis vienybės momentas tampa vienu iš pačių nuostabiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo įvykių. Kokie būtini etapai mokantis bet kurio meno? Panašu, kad žmonių giminė savo kūdikystėje dar jautė vienybę su gamta. Daugelis žmonių nė nesuvokia poreikio būti konformistu. Ar kiekvienas ryšys gali būti vadinamas meile? Be meilės žmonija negalėtų išgyventi nė dienos. Susikaupti yra ypač sunku mūsų kultūroje, kurioje, atrodo, viskas tam kliudo. Be šių supratimų, kiekvienas turi išmokti susikaupti bet ką darydamas. Religijoje toks garbinimo objektas vadinamas stabu, mazochistinis meilės ryšys iš esmės yra toks pat stabo garbinimas, tik pasaulietiškame kontekste. Mazochizmas gali būti sumišęs su lytiniu geismu; šiuo atveju tai yra ne tik proto, bet ir kūno nuolankus atsidavimas. Skirtingai nuo simbolinio ryšio, subrendusi meilė yra ryšys, kurio sąlyga yra asmens orumo, individualybės išsaugojimas. Meilė yra aktyvi žmogaus galia; jėga, kuri įveikia sienas, skiriančias žmogų nuo jo artimųjų, kuri riša jį su kitais; meilė priverčia įveikti izoliacijos ir atskirumo jausmą, tuo pat metu leisdama išlikti savimi, išsaugoti savo orumą. Meilėje įmanomas paradoksas, kai du žmonės tampa vienu ir vis dėlto išlieka abu.
10

Menas mylėtiparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Meilės samprata. Įsimylėjimas. Meilės rūšys. Mylėjimo menas. Žmogus yra sukurtas mylėti. Jau nuo seno žmones domino meilės tema: menininkai savo kūriniuose yra išreiškę kitų žmonių meilės džiaugsmus ir kančias, taip pat savo pačių išgyvenimus. Meno kūriniuose įkūnyta meilė veikia mūsų jausmus, skatina susimąstyti, nuolat ieškoti kelių į tai, kas tauru ir gražu. Meilė – žmogaus būsena, emocijos, elgsena, mintys, suvokimas ir požiūris, viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Justinas Pikūnas teigia, kad „meilė yra daugiareikšmis išgyvenimas, kupinas džiaugsmo, draugystėje nušvintančios laimės spindulių, net ekstazės patyrimo, bet taip pat niekada nenurimstančio ilgesio, laukimo, liūdesio, dažnai gilaus nusivylimo ir vidinio skausmo.“ (1998). Ir horizontaliu, ir vertikaliu atžvilgiu, rodos, meile nėra ribų: ji sieja kiekvieną asmenį su nesibaigiančios laimės siekimu, su atsakymu į esminius gyvenimo norus. Meilė - tai kai du žmonės, du skirtingi dvasiniai pasauliai, skirtingos mintys ir charakteriai, vienas su kitu susiderina. Svarbu susiderinti, pritapti, bet ne užgožti vienas kitą, nebūti vienas kito šešėliu. Susiderinimas reikalauja laiko, atsakomybės ir abipusių pastangų. Menkiausias netaktas, abejingumas kurio nors atžvilgiu ne tik suteikia skausmą, bet taip pat griauna tiltus į vienas kitą. DARBO TIKSLAS: Išanalizuoti meilę, parodyti ją kuo plačiau, atskleisti mylėjimo meną. DARBO UŽDAVINIAI: • Apibrėžti meilės sąvoką; • Apibrėžti įsimylėjimo sąvoką; • Apibūdinti įvairias meilės rūšis ir formas;
0

Mirtisparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: ЧЕЛОВЕК ПЕРЕД ЛИЦОМ СМЕРТИ. Введение. Феномен смерти в понимании различных. Философов. Эволюция отношения к смерти от средних веков до современности. Смерть в третьем, втором и в первом лице. Смерть в момент наступления смерти. Заключение. Литература. Введение. Феномен смерти в понимании различных философов. Эволюция отношения к смерти от средних веков. До современности. Смерть в третьем, втором и первом лице. Заключение. Литература. Кошмар смерти всегда преследовал людей. Он порождал специфические представления о трагизме жизни. Смерть не имеет образа, - говорит байроновский Люцифер, - но всё, что носит вид земных существ, поглотит. Конечность человеческого существования неотвратимо ставит вопрос о смысле земного удела, о предназначенности жизни. Несомненно, проблема смерти относится к числу фундаментальных, затрагивает предельные основы бытия. Однако в нашей культуре эта тема до недавнего времени была запретной. В тоталитарном обществе, где в пыточных подвалах и огненных печах исчезали миллионы людей, не смолкала здравица жизни. Само понимание смерти в общественном сознании в условиях тоталитаризма обретало скорее языческий, нежели христианский, смысл. Сейчас тема смерти перестала быть запретной и всё чаще занимает умы философов, культурологов, психологов. Но при этом учёные и публицисты говорят о том, что чтобы дополнить изучение традиционных проблем (человеческое существование, свобода) ещё одной темой (темой смерти), как бы замыкающей множество других. С такой постановкой вопроса трудно согласиться. Тема смерти отнюдь не заурядная. Это фундаментальная проблема бытия. Прав был Артур Шопенгауэр, который считал, что наша жизнь заключает в себе все ужасы, трагедии, а смерть рождает философию. Итак, именно конечность земного существования заставляет размышлять о смысле жизни, о предназначении человека. Что такое смерть? Правда ли, что, как полагал байроновский Люцифер, только она даёт высшее познание? Действительно ли человек много раз является на землю...
0

Miulerio laierio iliuzijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Miulerio — lajerio iliuzija. Literatūros apžvalga. Darbo tikslas. Darbo metodika. Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims. Formulės, kuriomis buvo naudotasi. Rezultatai ir jų aptarimas. Tiesių palyginimas. Išvados. Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų (Psichologija studentui, 2000), t. y. kai žmogaus suvokimas yra klaidingas, neatitinkantis tikroves. Kadangi rega yra vienas reikšmingiausių pojūčių lyginant su kitais jutimais (pvz: kai tarp regos ir kitų jutimų kyla prieštaravimas, paprastai laimi rega) (Myers, 2000), yra labai svarbu suvokti regos iliuzijos veiką. Vienas plačiai žinomas ir tiriamas regimojo suvokimo galvosūkis – Miulerio – Lajerio iliuzija, pagrysta suvokiamo dydžio ir suvokiamo nuotolio sąveika.
0

Miulerio- lajerio iliuzijos tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: „Dažniausiai suvokimas pakankamai tiksliai reprezentuoja aplinką. Tačiau kai kurių objektų suvokimas, be abejonės, yra neadekvatus“ (Martišius, 2006). Tai dar kitaip vadinama iliuzija. Kognityvinė optinė iliuzija yra, kai akys ir smegenys nesąmoningai sukuria klaidingą tikro daikto vaizdą (optinė apgaulė) (Psichologijos žodynas, 1993). Optinės apgaulės atsiranda dėl to, kad žiūrovas neteisingai įvertina figūrą iš perspektyvos. Optinių apgaulių priežastis stengiamasis suprasti nuo XVIII amžiaus antrosios pusės, kai jos buvo atrastos. Visuose versijose iš esmės sutampa trys dalykai: 1.Apgauna ne vaizdas, o suvokimas. Ir žinant, jog tai apgaulė, iliuzija išlieka. 2.Apgaulė įvyksta ne dėl tinklainėje vykstančių procesų. Tikriausiai ji atsiranda tuomet, kai vaizdinis dirgiklis apdorojamas šoniniame tarpinių smegenų gumbure. 3.Akių judesiai neturi įtakos apgaulei atsirasti. (Fürst,1998) Šių optinių iliuzijų esmė ta, kad suvokiantysis iškreiptai mato erdvinius santykius tarp suvokiamo piešinio fragmentų (Psichologojos žodynas, 1993). Šiame darbe bus nagrinėjama Miulerio- Lajerio geometrinė optinė iliuzija (1 pav.). Atkarpos A ir B yra lygios. Bet dėl įlinkusių į vidų rodyklių A atkarpą suvokiame trumpesnę už B atkarpą.
2

Paieška


bottom

Warning: session_write_close(): write failed: Disk quota exceeded (122) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557

Warning: session_write_close(): Failed to write session data (files). Please verify that the current setting of session.save_path is correct (/home/konspek1/tmp) in /home/konspek1/domains/konspektai.com/public_html/libraries/joomla/session/session.php on line 557