Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Motyvacija - keturios veiksmo fazės Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Keturios veiksmo fazės. Rubikono modelį sudaro keturios fazės – paruošiamoji, preakcialinė (prieš veiksmą), veiksmo ir poakcialinė (po veiksmo). I ir IV fazės susijusios su motyvacine mąstysena arba būsena, o II ir III su valinga mąstysena arba būsena. Pirma fazė. Kad motyvacinis mąstymo procesas susijęs su intencijos formavimusi neužsitęstų, įsijungia metamotyvacinis procesas vadinamas galutine tendencija – kuo greičiau apsvarstomi visi veiksmo „už“ ir „prieš“ tuo greičiau galima pereiti į kitą fazę. Antra fazė. Trečia fazė. Ketvirta fazė. Atlikęs veiksmą, subjektas įvertinama veiklos rezultatą ir apmąsto kokias išvadas jis gali padaryti savo ateities veiksmams.
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Dirbančiųjų motyvacinės sistemos esmė. Motyvacijos esmė ir jos vaidmuo organizacijos valdymo pažiūriu. Pagrindinių motyvacijos teorijų apžvalga. Darbo motyvų sistemos formavimas. Motyvacijos tyrimas UAB “Verslo linija”. Įmonės apžvalga. Respondentų charakteristikos. Darbuotojų darbo motyvų tyrimo analizė. Darbo motyvų sistemos formavimas įmonėje UAB “Verslo linija”. Išvados ir pasiūlymai Literatūra ir duomenų šaltiniai Reziume Priedai. Motyvacija – tai elgesio skatinimo sistema, kurią sukelia įvairūs darbo motyvai. Žinant darbo motyvus galima prognozuoti darbo elgseną, numatomų kolektyvo rezultatų struktūrą ir lygį. Vienos iš gerai pasaulyje žinomų firmų teiginys "Mūsų bendradarbiai - svarbiausias firmos turtas" rodo, kad organizacijoje darbuotojai vaidina lemiamą vaidmenį. Darbuotojų vaidmens išskirtinumą lemia šios priežastys. Paprastai priimta motyvaciją sieti su atlyginimu, t. y. žmonės yra motyvuoti ką nors daryti todėl, kad tikisi už darbą gauti tam tikrą atlygį.
| |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Motyvacijos esmė. Motyvacijos sistema bei jos veiksniai. Motyvacijos sistema Motyvacijos veiksniai. Organizacijos tikslai. Organizacijos kultūra. Teisinga ir efektyvi atlyginimo už darbą sistema. Komunikacija ir informavimas. Darbuotojų priėmimas ir kvalifikacijos kėlimas. Darbo sąlygos. Tinkamas vadovavimas. Motyvacinis mažojo verslo valdymas. Veiklos motyvacija – būdai pakelti motyvacijos lygį. Tiriamasis darbas. Išvados. Literatūra. Priedai. Motyvacija svarbi tuo, kad gali skatinti tokį darbuotojų elgesį, kuris nulemtų aukštus organizacijos pasiekimus. Žmonių poreikiai ir interesai nuolat kinta. Ilgai taikomi tie patys metodai darosi neefektyvūs. Darbo tikslas – Išanalizuoti motyvavimo teorinius aspektus ir jų pritaikymą UAB „Skaidra“. Darbuotojai nori daugiau žinoti apie savo organizaciją ir geriau suprasti savo darbo prasmę. Jie turi priimti savo organizacijos vertybes ir kultūrą, kad norėtų prisidėti prie organizacijos sėkmės. Kadangi atlyginimo už darbą sistema yra tiesiogiai susijusi tiek su gyvybinių žmogaus poreikių patenkinimu, tiek su individų pasiekimų įvertinimu ir pripažinimu, todėl ji turi labai didelės įtakos darbuotojų motyvacijai. Informacija yra komunikacijos kaip veiksmo turinys. Komunikacijos dėka išvengiama informacijos iškraipymų, neformalių faktų interpretavimo, gandų. Darbuotojų motyvavimo sistema apima šias dalis: organizacijos tikslai, organizacijos kultūra, teisinga ir efektyvi atlyginimo už darbą sistema, komunikacija ir kvalifikacijos kėlimas, darbo sąlygos, tinkamas vadovavimas.
| |
Lapų skaičius: 34 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: MOTYVACIJA. Norėdami išsiaiškinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: „Kas vertė tave tai daryti?“ arba „Kodėl tu taip pasielgei?“ Psichologijoje motyvacija – tai poreikis ar troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Kaip ir intelektas, motyvacija yra hipotetinė sąvoka. Motyvacijos samprata. Instinktu galima vadinti elgesį, kuris yra pastovus, vienodas ir nėra išmoktas. Toks elgesys būdingas daugeliui gyvūnų rūšių. Laimėjimų motyvacija. Laimėjimų motyvacijos nustatymas. Vidinė motyvacija ir laimėjimai. Žmonių skatinimas. Vidinės motyvacijos ugdymas. Atsižvelgimas į žmonių motyvus. Konkretūs, sudėtingi, bet įveikiami tikslai. Tinkamo vadovavimo stiliaus pasirinkimas. MOTYVACIJA, MOTYVAI IR POREIKIAI. Taigi poreikiai yra įtampa, kilusi dėl reikalingo objekto trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. MOTYVACIJOS TEORIJA. Bendrumo/bendravimo (affiliation) poreikis. Pasiekimo (achievement) poreikis. Tikslų sudėtingumas ir užduoties sudėtingumas. Tikslų specifiškumas. Skatinimo vaidmuo tikslų iškėlime. Įsipareigojimas tikslams. TYRIMO TIKSLAS. TYRIMAS. FINANSINIAI MOTYVAI. PRIPAŽINIMAS IR DĖKINGUMAS. ATSAKOMYBĖ. SANTYKIAI SU VADOVU. KARJERA. PASIEKIMAI. DARBO TURINYS. MOTYVACIJA. Norėdami išsiaiškinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: „Kas vertė tave tai daryti?“ arba „Kodėl tu taip pasielgei?“ Psichologijoje motyvacija – tai poreikis ar troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Kaip ir intelektas, motyvacija yra hipotetinė sąvoka. Motyvacijos samprata. Instinktu galima vadinti elgesį, kuris yra pastovus, vienodas ir nėra išmoktas. Toks elgesys būdingas daugeliui gyvūnų rūšių. Laimėjimų motyvacija. Laimėjimų motyvacijos nustatymas. Vidinė motyvacija ir laimėjimai. Žmonių skatinimas. Vidinės motyvacijos ugdymas. Atsižvelgimas į žmonių motyvus. Konkretūs, sudėtingi, bet įveikiami tikslai. Tinkamo vadovavimo stiliaus pasirinkimas. Motyvacija, motyvai ir poreikiai. Taigi poreikiai yra įtampa, kilusi dėl reikalingo objekto trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Motyvacijos teorija. Bendrumo/bendravimo (affiliation) poreikis. Pasiekimo (achievement) poreikis. Tikslų sudėtingumas ir užduoties sudėtingumas. Tikslų specifiškumas. Skatinimo vaidmuo tikslų iškėlime. Įsipareigojimas tikslams. Tyrimo tikslas. Finansiniai motyvai. Pripažinimas ir dėkingumas. Atsakomybė. Santykiai su vadovu. Karjera. Pasiekimai. Darbo turinys. Bendradarbiavimas. Grupės buvo parinktos taip, kad reprezentuojantys grupę dydžiai atitiktų grupės pusiausvyros tašką. O grupės apatinė riba nepriklauso intervalui jos nustatytos tam, kad būtų patogiau analizuoti rezultatus grafiniu būdu. Išvados. Po įžanginės analizės galime pereiti prie visos populiacijos elgsenos modeliavimo, pabandysime palyginti tarpusavyje vidurkius ir modas. Pirmas modelis parodys mums koks yra vidutiniško apklaustojo elgesys. Antras – kaip pasielgtų dauguma žmonių.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Motyvavimas. Pirminiai poreikia. Antriniai poreikiai. Pasitenkinimo darbu motyvavimo teorijos. A. Maslow. Poreikius suskirstė į penkias kategorijas. Clayton’as alderfer’is. Egzistencijos - santykių - augimo esa. Teoriją. Egzistencijos poreikiai. Santykių poreikai. Augimo poreikis. Frustracijos regresija. Nepakankamos motyvacijos ciklas. Mclelland’as. Trijų rūšių poreikius. F. Herzberger’is. Dviejų veiksnių motyvavimo teoriją. Higieniniai veiksniai. Motyvai. Elgsenos reguliavimo teorijos. Vilčių teorija. Darbo sąnaudų - rezultatų. Teisingumo teorija. Porter’o - lowrer’o modelyje. Motyvavimas ir konpensavimas.
| |
Motyvuojančių dirbti veiksnių skirtumai tarp rinkotyros specialistų ir specialisčių Lapų skaičius: 13 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Tyrimo dalyviai: Apklausėme 30 rinkotyros specialistų, dirbančių UAB „BPMH“. Iš jų 15 vyrai, 15 moterys. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti, ar skiriasi darbo motyvaciją skatinantys veiksniai tarp vyrų ir moterų, dirbant UAB „BPMH“. Rezultatai. Užpildytų anketų atsakymų matrica. Rezultatų aptarimas. Atlikę tyrimą su 30 tiriamųjų, gavome rezultatus, kurių statistinė analizė neįmanoma dėl mažo respondentų skaičiaus. Suskaičiavome tiek vyrų, tiek moterų skirtingų darbą motyvuojančių veiksnių procentinį pasirinkimą.
| |
Muller- Lyer iliuzijos tyrimas Lapų skaičius: 5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Sensoriniai dirgikliai, kuries suteikiama kitokia prasmė, vadinami iliuzijomis. Visose versijose iš esmės sutampa trys dalykai. Apgauna ne vaizdas, o suvokimas. Ir žinant, jog tai apgaulė, iliuzija išlieka. Apgaulė įvyksta ne dėl tinklainėje vykstančių procesų. Tikriausiai ji atsiranda tuomet, kai vaizdinis dirgiklis apdorojamas šoniniame tarpinių smegenų gumbure. Akių judesiai neturi įtakos apgaulei atsirasti (tai įrodyta eksperimentais). Mmaria Furst, 1998. Optinės apgaulės atsiranda tik tuomet, kai sąmoningai nekreipiame dėmesio i erdvės įspūdį. Tikslas – ištirti fiksacijos taško suvokiamą vidurį.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Titulinis. Darbo autorės. Darbo vadovė. Vilnius, Įvadas. I. Rinkos dalyviai. Emitentai. Akcininkai ir investuotojai. Finansų maklerio įmonės. Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių birža. II. Vp rinkos veiklos rezultatai. 2009 m. Duomenys apie vertybinių popierių biržą ir fmį. 2010 m. II ketvirčio duomenys apie emitentus. Emitentų skaičiaus kaita. Išvados. Literatūros sąrašas. Kūno kalba sąvoka, apimanti dviejų ir daugiau žmonių bendravimo formą, naudojant ne garsus ar kitas priemones, o kūno judesius. Kūno kalba taip pat yra viena iš efektyvios komunikacijos priemonių, padedančių geriau suprasti pašnekovą. Jie padeda suprasti ir pažinti parodo, ką galvojame apie kitus, kaip jaučiamės konkrečioje situacijoje. Simpatiją ir antipatiją taip galima lengvai atpažinti. Šiame darbe aptarsiu kaip mūsų neverbalinė kalba ir siunčiami signalai gali daug pasakyti apie mūsų savijauta ir mūsų bendravimo lygį. Pasitikėjimą rodo atpalaiduota veido išraiška: verta nuolat pasitikrinti, ar nesuraukti antakiai, nesukąsti žandikauliai ir neįtemptas žvilgsnis. Taip pat tinkama geranoriška veido išraiška ir saikinga šypsena (išraiškinga šypsena rodo pasitikėjimą savimi, bet nebūtinai sukelia pasitikėjimą kitam, pavyzdžiui, įsivaizduokite, kaip retai gali nuoširdžiai šypsotis darbe gydytojai, teisininkai, politikai, valstybės tarnautojai, bankininkai ir kitų solidžių profesijų atstovai). Nors Lietuvos ekonomika smuko, tačiau kai kurie Lietuvos finansinių priemonių rinkos segmentai atspindėjo teigiamas pasaulines tendencijas: pasaulio finansų rinkose nuo 2009 m. Kovo iki metų pabaigos vyko akcijų, aukšto pajmingumo obligacijų ir kitų rizikingų aktyvų kainų atsitiesimas po nesėkmingų 2008-ųjų, kai siautė viena didžiausių pastorojo šimtmečio krizių. 2009...
| |
Neverbalinis bendravimas. Pagrindiniai bendravimo gestai ir jų kilmė Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas yra bendravimas? Kas yra nežodinis bendravimas? Nežodinio bendravimo elementai. Veido išraiška. Žvilgsnis. Gestai. Poza. Kūno sudėjimas. Prisilietimas. Išvados. Naudota literatūra. Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Todėl kiekvienam iš mūsų tenka kasdien bendrauti, net ir ką tik gimusiam kūdikiui reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Bendravimas tampa kiekvienam iš mūsų įprasta, kasdienine veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame. Netgi tada, kai šalia nėra nei vieno žmogaus, jaučiame aplinkinių įtaką. Negana to, atsidūrę vienumoje, mes imame bendrauti su savimi. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Sąvoka bendravimas apima dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio suvokimą, keitimąsi informaciją, sąveiką ir santykius. Bendravimas skirstomas į: verbalinę bendravimą (kalbą), neverbalinį bendravimą, nesąmoningą komunikaciją. Kūno kalba išreiškiama daugiau nei pasakoma žodžiais, todėl turime žinoti jos elementus.
| |
Odos ertmės esteziometrija sensorika Lapų skaičius: 5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Absoliučių slenksčių nustatymas. Išvados. Skirtuminių slenksčių nustatymas. Literatūra. Literatūros apžvalga. Darbo tikslas. Tiriamasis. Darbo eiga. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Absoliutusis slenkstis- mažiausias dirginimo intensivumas, galintis sukelti jutimą. Tai toks dirgiklio stipris, kai dirgiklis vienodą skaičių kartų aptinkamas arba neaptinkamas (bet jei dirgiklį pajuntame mažiau negu 50 pocentų, jis vadinamas ikislenktiniu). Silpnų dirgiklių signalų aptikimas priklauso nuo jutimų sistemos, ne tik nuo jų stiprumo, bet ir nuo specifinių dirgiklio savybių, mūsų psichikos būsenos– mūsų patyrimo, lūkesčių, motyvacijos, nuovargio, treniruotumo, bendrosios elgsenos ir receptoriaus dirginimo trukmės. Šių veiksnių veikiamas slenkstis gali pasikeisti. Tie patys žmonės skirtingai reaguoja į tą patį dirgiklį pasikeitus aplinkybėms (Mader, 1999; myers, 2000). Net ir silpnas mechaninis odos palietimas sukelia lytėjimo jutimą. Odos skiriamoji galia nustatoma, liečiant ją tuo pačiu metu dviem taškiniais dirgikliais, pvz., skriestuvo adatėlėmis. Labai jautrios yra rankos pirštų pagalvėlės, mechaniškai dirginant padų ir delnų odą, ausis, lūpas, yra jaučiamas kutulys, vienodai veikiant mechaniniam spaudimui, atsiranda spaudimo jutimas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
