Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 17 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Interferencija: proaktyvus ir retroaktyvus slopinimas Kas vyksta su atminties takais po išmokimo? Kodėl pamirštama dalis medžiagos iškart po jos įsiminimo? Vienas galimas paaiškinimas būtų toks: laikui einant asociacijos kažkokiu būdu išyra (išnyksta) ar susilpnėja. Dažnai intuityviai taip ir atrodo, kad mūsų prisiminimai laikui einant reguliariai blėsta. Išnykimo požiūris teigia, kad užmiršimas yra paprasta ir nenugalima laiko funkcija, kas lemia, jog mums senstant prisiminimai silpsta. INTERFERENCIJA: PROAKTYVUS IR RETROAKTYVUS SLOPINIMAS Kas vyksta su atminties takais po išmokimo? Kodėl pamirštama dalis medžiagos iškart po jos įsiminimo? Vienas galimas paaiškinimas būtų toks: laikui einant asociacijos kažkokiu būdu išyra (išnyksta) ar susilpnėja. Dažnai intuityviai taip ir atrodo, kad mūsų prisiminimai laikui einant reguliariai blėsta. Išnykimo požiūris teigia, kad užmiršimas yra paprasta ir nenugalima laiko funkcija, kas lemia, jog mums senstant prisiminimai silpsta. konkurencija, infromacijos apdorojimas ir atmintis, atkinson-shiffrin buferio modelis, atskirų saugyklų modeliai, pirminė ir antrinė atmintis, sensorinė atmintis, ikoninė atmintis, echoinė atmintis, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis, kontrolės procesai ir struktūrinės savybės, svarstomos atminties problemos, kontrolės procesų kultūriniai skirtumai, akustinis vs semantinis kodavimas, interferencijos efektas trumpalaikėje atmintyje, serijų pozicijos efektas, pirmumo, naujumo vienas dažniausių naujumo efekto aiškinimų susijęs su t ir ia-ies atskyrimu, neigiamas naujumas , klinikiniai dviejų atminčių sistemos modelio įrodymai, contextual cues and state-dependent memory, epizodinė vs semantinė atmintis, skirtuma, generavimas-atpažinimas , atminties struktūra ir organizacija, grupavimas ir perrašymas , grupavimas atgaminimo metu, leksikos (žodyno) teorijos, kas yra vaizdiniai? dvi hipotezės, vizualinis ir verbalinis kodavimas, atmintis vaizdams, sąveikaujantys vaizdai, mnemonika, sąvokos ir problemos, kas yra sąvokų formavimas, sąvokų mokymasis pagal principą viskas-arba-nieko, sudėtingų sąvokų mokymasis: taisyklės vs prototipai, taisyklių mokymasis ir sudėtingumas, sąvokos ir gyvūnai, geštalt interpretacijos, funkcinė fiksacija, tarpiniai tikslai, dabar pagaliau apie romano herojus ir turinį, iš ko susideda geras gyvenimas? sveikata, mažai nemalonaus darbo, galimybė vystyti gebėjimus ir talentus, kaip siekiama, motorinių įgūdžių įvairovė, biheivioristinis požiūris, motorinių įgūdžių išmokimo teorijos, adams dviejų pakopų teorija, schmidt schemos teorija, simultaniškas jungimas (simultaneous chaining). , pabėgimo mechanizmas, vengimo mechanizmas, elgesio modifikacija, grupėje taikomos elgesio modifikacijos technikos ir individualiai taikomos elgesio modifikacijos technikos, programuotas mokymas, elgesio terapija, žetonų ekonomika, baimės ir fobijos, depresija, seksualinės funkcijos sutrikimai, alkoholizmas, savikontrolė.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendravimas. Žodinis bendravimas. Nežodinis bendravimas. Poreikis bendrauti. Asmenybė ir bendravimas. Socialinis suvokimas. Bendravimas internete. Konfliktai. Bendravimas ir indidualūs skirtumai. Išvados. Literatūra. Bendravimas – suteikia mums galimybę pasireikšti, sužinoti begalę naudingos ar mus dominančios informacijos. Ne visada mūsų bendravimas yra vien žodžiai, sakiniai, didžiąją dalį informacijos sužinome vien iš pašnekovo kūno kalbos, jo gestų, veido išraiškos. Atsižvelgę į jo siunčiamus signalus nusprendžiame ar žmogus klausosi, ar jam įdomu, ar pritaria jūsų nuomonei. Kūno kalba dažniausiai yra sąmoningai nepavaldi protui, pirminės emocijos be galo daug pasako apie pašnekovą, tačiau kai kurie žmonės išmoksta kontroliuoti savo emocijas, gestus. Tokie žmonės nenori rodyti savo tikrų jausmų. Todėl su vienais bendraujant jaučiamės atsipalaidavę ir susidomėję, o su kitais įsitempiame ir sunerimę. Labai svarbu ne tik mokėti tinkamai bendrauti, bet suprasti kito žmogaus gestų kalbą. Norėdami kokybiškai bendrauti su žmonėmis, turime ne pamiršti, kad bendravimas turi būti abipusis procesas. Bendravime turi dalyvauti du asmenys, šnekantysis ir klausantysis, kitaip tai nebus tinkamas bendravimas. Labai dažnai žmonės turintys bendravimo sutrikimų nemoka kitų sudominti savo kalba arba nemoka klausytis, bet mėgsta daug kalbėti. Tokie žmonės dažniausiai nerodo per didelio susidomėjimo pokalbio tema, nemoka ar nenori parodyti savo jausmų, jų mintys yra kažkur kitur ir todėl jie nesuteikia pašnekovui atgalinio ryšio. Norint tinkamai bendrauti būtinas akių kontaktas, atitinkama veido išraiška, išreikštas susidomėjimas.
| |
Bendravimas - tai menas ar mokslas? Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas:. Darbo uždaviniai. Įvadas. Kas yra bendravimas? Kokios yra bendravimo rūšys? Bendravimo skirstymas. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai. Žmonių poreikiai. Bendravimo poreikiai. Socialiniai poreikiai. Bendravimo būdai. Jų sistemos. Bendravimo būdai. Bendravimo sistemos. Sėkmingas bendravimas. Kas yra sėkmingas bendravimas? Sėkmingo bendravimo rodikliai. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai. Kaip mokomės bendrauti? Kaip galima taisyti esamus bendravimo trūkumus? Išvados. Panaudota literatūra. Bendravimas – tai mokslas ar menas? Labai sunkus klausimas. Norint į jį atsakyti, reikia gerai žinoti kas yra bendravimas, o taip pat žinoti kas yra mokslas ir menas. Šiame darbe kalbėsiu apie bendravimą, jo rūšys, aspektus, poreikius, būdus, sistemas, trūkumus ir jų taisymą ir pan. Bet pradžiai reikia išsiaiškinti, kas yra mokslas ir kas yra menas?
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendravimo Psichologija. Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. PSICHOLOGIJA – psichikos tyrimas, galime įžiūrėti tradicinę psichologiją, bendravimo psichologiją. Asmenybė ir bendravimas. AŠ vaizdas. Charakteris ir bendravimas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės Aš vaizdas formos. “Sunkūs” žmonės ir bendravimas. Emocijos ir bendravimas. Pirmąjį įspūdį apie žmogų veikia keletas faktorių. Stresas ir bendravimas. Smurtas ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Neverbalinio bendravimo tipai. Asmeninės erdvės valdymas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Kritika bendravime. Konfliktus – susidūrimas. Grupiniai konfliktai. Bendravimo orientacijos. Kai kurie bendravimo šeimoje aspektai.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. Asmenybė ir bendravimas. Charakteris ir bendravimas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės aš vaizdas formos. “sunkūs” žmonės ir bendravimas. Socialinė percepcija. Emocijos ir bendravimas. Stresas ir bendravimas. Smurtas ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Asmeninės erdvės valdymas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Kritika bendravime. Konfliktus – susidūrimas. Bendravimo orientacijos. Kai kurie bendravimo šeimoje aspektai. PSICHOLOGIJA – psichikos tyrimas, galime įžiūrėti tradicinę psichologiją, bendravimo psichologiją. ŽMOGUS: 1. Dvasinis egzistencinis lygis. Susiję su religija, dvasinio alkio tenkinimu. 2. Psichologinis lygis. Mintys, norai, noras bendrauti, būti mylimam. 3. Fizinis lygis. Miegas, nuovargis, tempas, alkis. Bendravimo psichologija – kaip žmogus bendrauja. Bendravimas – tai dviejų, ar daugiau, žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai: tokie kaip saugumas dominavimo saviraiškai ir kt.Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti tai kas mes esame iš tikrųjų. Mes mokame bendrauti ar ne, esame malonūs ar ne, gauname atsakymus bendraudami ar ne.
| |
Bendroji asmenybės teorijos samprata Lapų skaičius: 31 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendroji asmenybės teorijos samprata. Pagrindinaiai teorijos elementai. Teorijos metodologijos pagrindai. Iškeltų prielaidų relevantiškumas. Metodologijos t-jos pagrindai: teorijos, metodikos.. Kitas svarbus t-jos elementas: empyriniai tyrimai. Pagrindiniai teorijos vertinimo kriterijai. Teorija turi leisti pastebėti ir atskleisti naujus faktus arba bent jau naujus, iki tol neatskleistus ryšius tarp faktų. Kitų psichologijos tradicijų/paradigmų įtaka asm. psichologijos raidai. Skriamieji asm.t-jos bruožai. 3 raidos stadijos asmenybės psichologijoje. Opozicijos. Sąmoningas-nesąmoningas: ar žmogaus elgesį nulemia racionalūs procesai (mąstymas), ar pagr. vaidmenį atlieka neįsisąmoninti reiškiniai? Šiuolaikinėse teorijose radikalių požiūrių, kraštutinumų nėra, psichologai renkasi kompromisą, tačiau išlieka ryškūs prioritetai. Neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai. Asmenybės struktūra. Asmenybės varomosios jėgos (S.Freud). Asmenybės raida ir f-navimas. C.G.Jung (1875-1961) asmenybės t-ja. Asmenybės nuostatos ir f-jos. Asmenybės sudedamųjų dalių ir atskirų savybių sąveika. Asmenybės varomosios jėgos. Psich.energijos panaudojimas. Teorijos vertinimas. Adlerio asmenybės teorija. Asmenybės varomosios jėgos. Pranašumo siekimo sampratos genezė. Socialinis interesas. Asmenybė ir gimimo eiliškumas. Adlerio asm.t-jos įvertinimas. Bazinis nerimas ir bazinis priešiškumas. Bazinio nerimo įveikimo būdai.
| |
Lapų skaičius: 75 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Psichologijos mokslo apibūdinimas. Psichologijos dalykas ir objektas. Psichologijos istorijos santrauka. Psichologijos metodai. Psichikos aiškinimas. Sąmonė ir jos būsenos. Jutimas ir suvokimas. Mąstymas. Mąstymas kaip priežastingumo nustatymas. Kalba ir kalbėjimas. Hipotezės, aiškinančios kalbos raidą. Atmintis. Mokymasis. Intelektas. Vaizduotė. Dėmesys. Emocijos. Bendras asmenybės aiškinimas. Motyvacijos klausimas. Postfroidizmas. Archeatipas. Kitos kategorijos. Socialinio charakterio tipai. Neurotiški poreikiai. Tarpasmeninių (interpersonalinių) santykių psichologijos teorija. H.s.sullivan asmenybės samprata. Socialinės percepcijos prigimtis. Socialinė psichologija tikrąja to žodžio prasme. Kognityvinio disonanso teorija.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Garso šaltinio lokalizavimas. Rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Garso kitimas keičiant ausų kaušelių padetį. Rezultatų aptarimas. Išvados. Pusiausvyros palaikimas. Rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Darbo tikslas. Ištirti garso šaltinio lokalizavimo vietą skirtingose tiriamojo atžvilgio vietose. Darbo priemonės. Kėdė, varpelis, šalikas. Tiriamasis. Tyrime dalyvavo 18-os metų moteris. Tiriamoji neturėjo klausos sutrikimų. Darbo eiga. Tyrimas buvo vykdomas vienoje auditorijoje su psichologijos studentais. Tyrime dalyvavusiai moteriai buvo tiksliai paaiškinta darbo tikslas ir eiga.
| |
Binauralinės klausos tyrimas ir pusiausvyros tyrimas Lapų skaičius: 4-5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: LITERATŪROS APŽVALGA. Kaip ir kiti jutimai, klausa yra labai adaptyvi. Vietos teorija teigia, kad skirtingo aukščio garsą girdime todėl, kad skirtingos garso bangos aktyvina skirtingas sraigės pagrindinės membranos vietas (Myers, 2000). Klausos pojūčius sukelia garso bangos. Garso bangos – tai išilginiai oro dalelyčių virpesiai (oro sutankėjimas ir išretėjimas), kuriuos sukelia virpantis kūnas, t. y. garso šaltinis. Jie pasiekia klausos receptorių – ausį (Lapė, 2003). Darbo tikslas. Nustatyti ar tiriamasis geba užsimerkęs atskirti kurioje jo kūno pusėje skamba garsas. PUSIAUSVYROS TYRIMAS Literatūros apžvalga. Kūno pusiausvyrai ir padėčiai erdvėje nustatyti yra svarbios trys sensorinės sistemos: 1) pusiausvyros jutimo sistema, juntanti galvos padėtį ir judėjimą; 2) regos sistema, stebinti aplinkos vaizdą ir 3) somatosensorinė sistema, priimanti signalus iš proprioreceptorių (raumenų ir sausgyslių receptorių) ir odos receptorių (Kėvelaitis, 2006). Tikslas. Nustatyti ar rega ir stabilaus paviršiaus pajautimas turi įtakos pusiausvyrai. Darbo eiga.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Aptarsime: Apibrėžimą Esmę Sąvokos atsiradimą Ką tiria ir matuoja Kaip taikomas biologinis grįžtamasis ryšys Biogrįžtamojo ryšio terapija Wingate penkių žingsnių programa BGR ir elgesio formavimas Reikšmę sporto psichologijai Literatūra Biologinis grįžtamasis ryšys: Tai grupė terapinių procedūrų, kurių metu naudojamos elektroninės ir elektromechaninės priemonės, skirtos tiksliai išmatuoti fiziologinius žmogaus signalus ir juos pateikti paprasta forma, padedančia reguliuoti tuos fiziologinius parametrus. Procesas, kurio pagalba žmogus išmoksta kontroliuoti savo fiziologinius procesus, pasinaudodamas įvairiomis biogrįžtamojo ryšio aparato programomis
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
