Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 4 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Profesionalaus vadovo savybės. Lyderio samprata. Lyderiui būdingos savybės. Lyderiui būdingos savybės. Ne lyderiui būdingos savybės. Dėmesio valdymas. Prasmės valdymas. Pasitikėjimo valdymas. Savęs valdymas. Kokių žinių ir įgūdžių turi turėti verslininkas?
| |
Asmenybės psichologinės-socialinės savybės Lapų skaičius: 31 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Pasak C. Rogerso, gerai funkcionuojanti asmenybė yra žmogus, kuris visiškai atviras savo vidiniam ir išoriniam patyrimui, išgyvenantis savo buvimo šiame pasaulyje kasdieninę prasmę, sugebantis bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybę skirtingų srovių psichologai aiškina dviem požiūriais Asmenybės struktūrą sudaro: Skiriamos šios asmenybės esmės prielaidos:
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Asmenybės samprata. Psichoanalizės teorija. Mokymosi teorija. Augimo teorija. Kitos asmenybės sampratos teorijos. Faktoriai. Lauko teorija. Motyvacijos teorija. Savisuderinamumo teorija. Logika ir kūryba. Intuicija ir įpročiai. Vertybių sistema. Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą.
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. 1 dalis. Asmenybės samprata. Psichoanalizės teorija. Mokymosi teorija. Augimo teorija. 2 dalis. Kitos asmenybės sampratos teorijos. Ir faktoriai. Lauko teorija. Motyvacijos teorija. Savisuderinamumo teorija. Logika ir kūryba. Intuicija ir įpročiai. Vertybių sistema. Menas valdyti žmones visuomet yra gyvybiškai svarbus vadovams bet kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jėgos perteklius ir mažas nusiskundimų skaičius, vadovas galėdavo “laikyti po padu” daugiau darbininkų ir atleisti nepatikusius. Šiais laikais prityrę specialistai tapo retenybė. Be to, labai padaugėjo skundų bei reikalavimų, kuriems tenkinti firmos išleidžia daugiau pinigų, nei kitiems veiklos objektams. Dėl visų šių faktorių valdymo menas yra vienas pagrindinių momentų vertinant firmos konkurentabilumą ir vadovybės darbo efektyvumą.
| |
Atliekamo vaidmens įtakos socialinei asmens savivokai tyrimas Lapų skaičius: 13 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tyrimo metodika. Rezultatų analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Kiekvienas žmogus elgiasi skirtingai, net tas pats asmuo turi keletą skirtingų elgesio tipų. Tai priklauso nuo situacijos, nuo aplinkos, nuo veiklos ir dar daugelio aspektų. Žmogus atlie-ka tam tikrą socialinį vaidmenį. Juos atlikdamas išreiškia įvairias aspiracijas. Lee Rosso ir jo bendradarbių ekspermentas atskleidė, kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai, ką patyrė Rossas, kai iš doktoranto tapo profesoriumi. Per doktarantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs, nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų, kuriuose patys specializavosi. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. Vėliau nusiminęs Rosso studentas prisipažino, kad jis jautėsi lygiai taip pat – nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Atmintis – gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atsiminti gyvenimo potyrius. Atmintis skirstoma pagal informacijos saugojimo trukmę. Trumpalaikė. Operatyvinė. Ilgalaikė. Genetinė. Procedūrinė. Semantinė. Epizodinė. Trumpalaikė ir ilgalaikė atimintis. Atminties skirstymas pagal jutimo kanalą. Motorinė. Emocinė. Regimoji. Girdimoji.
| |
Lapų skaičius: 17 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Interferencija: proaktyvus ir retroaktyvus slopinimas Kas vyksta su atminties takais po išmokimo? Kodėl pamirštama dalis medžiagos iškart po jos įsiminimo? Vienas galimas paaiškinimas būtų toks: laikui einant asociacijos kažkokiu būdu išyra (išnyksta) ar susilpnėja. Dažnai intuityviai taip ir atrodo, kad mūsų prisiminimai laikui einant reguliariai blėsta. Išnykimo požiūris teigia, kad užmiršimas yra paprasta ir nenugalima laiko funkcija, kas lemia, jog mums senstant prisiminimai silpsta. INTERFERENCIJA: PROAKTYVUS IR RETROAKTYVUS SLOPINIMAS Kas vyksta su atminties takais po išmokimo? Kodėl pamirštama dalis medžiagos iškart po jos įsiminimo? Vienas galimas paaiškinimas būtų toks: laikui einant asociacijos kažkokiu būdu išyra (išnyksta) ar susilpnėja. Dažnai intuityviai taip ir atrodo, kad mūsų prisiminimai laikui einant reguliariai blėsta. Išnykimo požiūris teigia, kad užmiršimas yra paprasta ir nenugalima laiko funkcija, kas lemia, jog mums senstant prisiminimai silpsta. konkurencija, infromacijos apdorojimas ir atmintis, atkinson-shiffrin buferio modelis, atskirų saugyklų modeliai, pirminė ir antrinė atmintis, sensorinė atmintis, ikoninė atmintis, echoinė atmintis, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis, kontrolės procesai ir struktūrinės savybės, svarstomos atminties problemos, kontrolės procesų kultūriniai skirtumai, akustinis vs semantinis kodavimas, interferencijos efektas trumpalaikėje atmintyje, serijų pozicijos efektas, pirmumo, naujumo vienas dažniausių naujumo efekto aiškinimų susijęs su t ir ia-ies atskyrimu, neigiamas naujumas , klinikiniai dviejų atminčių sistemos modelio įrodymai, contextual cues and state-dependent memory, epizodinė vs semantinė atmintis, skirtuma, generavimas-atpažinimas , atminties struktūra ir organizacija, grupavimas ir perrašymas , grupavimas atgaminimo metu, leksikos (žodyno) teorijos, kas yra vaizdiniai? dvi hipotezės, vizualinis ir verbalinis kodavimas, atmintis vaizdams, sąveikaujantys vaizdai, mnemonika, sąvokos ir problemos, kas yra sąvokų formavimas, sąvokų mokymasis pagal principą viskas-arba-nieko, sudėtingų sąvokų mokymasis: taisyklės vs prototipai, taisyklių mokymasis ir sudėtingumas, sąvokos ir gyvūnai, geštalt interpretacijos, funkcinė fiksacija, tarpiniai tikslai, dabar pagaliau apie romano herojus ir turinį, iš ko susideda geras gyvenimas? sveikata, mažai nemalonaus darbo, galimybė vystyti gebėjimus ir talentus, kaip siekiama, motorinių įgūdžių įvairovė, biheivioristinis požiūris, motorinių įgūdžių išmokimo teorijos, adams dviejų pakopų teorija, schmidt schemos teorija, simultaniškas jungimas (simultaneous chaining). , pabėgimo mechanizmas, vengimo mechanizmas, elgesio modifikacija, grupėje taikomos elgesio modifikacijos technikos ir individualiai taikomos elgesio modifikacijos technikos, programuotas mokymas, elgesio terapija, žetonų ekonomika, baimės ir fobijos, depresija, seksualinės funkcijos sutrikimai, alkoholizmas, savikontrolė.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Moraliniai jausmai. Religinė moralės kilmės teorija. Socialinė ir gamtamokslinė moralės kilmės teorija. Kaltė ir meilė. Intelektiniai jausmai. Estetiniai jausmai. Estetinis auklėjimas. Religiniai jausmai. Praktiniai jausmai. Išvados. Literatūros sąrašas. Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jausmais žmogus iš aplinkos išskiria tuos reiškinius ir dalykus, kurie jam ypač svarbūs. Jausmų objektai pirmiausia yra tie reiškiniai ir tos sąlygos, nuo kurių priklauso asmenybei reikšmingų įvykių raida. Atsiradę kaip emocinio patyrimo apibendrinimo rezultatas, susiformavę jausmai tampa žmogaus emocijų pamatu. Nuo jų priklauso, kaip vystosi mūsų emocijos bei kinta jų turinys. Asmenybei vystantis susidaro jausmų hierarchiška sistema – joje vieni jausmai vyrauja, kiti potencialūs, nerealizuoti... Jausmai skirstomi į dvi rūšis : žemesniuosius ir aukštesniuosius jausmus. Žemesnieji jausmai yra paprasčiausių situacijų išgyvenimai susiję su organinių poreikių patenkinimu arba nepatenkinimu. Aukštesnieji jausmai, tai socialinių sąlygų nulemti ir asmenybės vystimosi eigoje atsirandantys jausmai. Aukštesnieji jausmai yra pastovesni ir susiję su žmogaus aukštesniųjų poreikių – socialinių, kognityvinių (pažinimo), kultūrinių, dvasinių- patenkinimu. Šie jausmai skirstomi į rūšis pagal juos sukėlusių objektų ypatumus. Tai doroviniai, intelektiniai, estetiniai, religiniai. Aukštesnieji jausmai skirstomi į tokias rūšis: intelektiniai, moraliniai, estetiniai, religiniai.
| |
Baimė. Kaip įveikti baimę, jaudulį Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kaip įveikti baimę? Kaip ir ką reiktų daryti, kokia gali būti savipagalba ir pagalba. Kenčiantiems nuo baimų? Baimių kontroliavimas. Išvados literatūros sąrašas. Priedai. Baimė. Ši emocija yra tokia stipri, kad neišvengiamai daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Kiekvienas su ja susiduriame kasdien, o ką apie ją žinome? Dažniausiai nieko konkretaus. Taip jau yra, labiausia bijome tų dalykų, kurių nesame pažinę, neišskiriant ir pačios baimės savaime. Taip susigyvename su savo baimėmis, kad jų pradedame nepastebėti (nereiškia jog neriboja), neigti, iškreipti tai, ką jaučiame, matome. Baimės prigimtinė pareiga yra mus apsaugoti nuo pavojų, nelaimių. Baimė – tai mūsų asmens sargybinis, kuris visada su mumis, 24 valandas per parą. Žinoma, šaunu turėti tokį ištikimą ir patikimą asmens sargybinį, bet baimė turi „bjaurią“ ydą – jei ji nėra sąmoningai nuolatos prižiūrima, žabojama, tai plečiasi iki begalybės, kol tampame visiškai jos apsėsti, o tai veda į absoliutų paklusnumą jai. Reikia išmokti valdyti baimę, o ne atvirkčiai, kad baimė valdytų žmogų, taigi pažinkite baimę ir mokykitės ją valdyti. Beveik kiekvienas žmogus ko nors yra bijojęs arba bijo. Kiekvienas su baimėmis kovoja skirtingai. Tai priklauso nuo asmenybės bruožų, situacijos, baimės stiprumo ir ko bijoma. Pirmiausias dalykas, padedantis tvarkytis su savo baimėmis - nebijok žodžio “baimė”. Arba - nebijok pačios baimės. Prie savo baimių galima prisitaikyti, galima jas sumažinti, galima ir visai jas “išspręsti”, o kai kurios yra netgi naudingos kaip apsauginė funkcija. ”Žmonija prieš daugelį amžių įveikė ugnies baimę - to padaryti nesugebėjo jokia kita rūšis, ir dabar ugnį naudojame savo būstui apšiltinti, raketoms paleisti ir pan,”- rašo Michael Clarkson.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendravimas. Žodinis bendravimas. Nežodinis bendravimas. Poreikis bendrauti. Asmenybė ir bendravimas. Socialinis suvokimas. Bendravimas internete. Konfliktai. Bendravimas ir indidualūs skirtumai. Išvados. Literatūra. Bendravimas – suteikia mums galimybę pasireikšti, sužinoti begalę naudingos ar mus dominančios informacijos. Ne visada mūsų bendravimas yra vien žodžiai, sakiniai, didžiąją dalį informacijos sužinome vien iš pašnekovo kūno kalbos, jo gestų, veido išraiškos. Atsižvelgę į jo siunčiamus signalus nusprendžiame ar žmogus klausosi, ar jam įdomu, ar pritaria jūsų nuomonei. Kūno kalba dažniausiai yra sąmoningai nepavaldi protui, pirminės emocijos be galo daug pasako apie pašnekovą, tačiau kai kurie žmonės išmoksta kontroliuoti savo emocijas, gestus. Tokie žmonės nenori rodyti savo tikrų jausmų. Todėl su vienais bendraujant jaučiamės atsipalaidavę ir susidomėję, o su kitais įsitempiame ir sunerimę. Labai svarbu ne tik mokėti tinkamai bendrauti, bet suprasti kito žmogaus gestų kalbą. Norėdami kokybiškai bendrauti su žmonėmis, turime ne pamiršti, kad bendravimas turi būti abipusis procesas. Bendravime turi dalyvauti du asmenys, šnekantysis ir klausantysis, kitaip tai nebus tinkamas bendravimas. Labai dažnai žmonės turintys bendravimo sutrikimų nemoka kitų sudominti savo kalba arba nemoka klausytis, bet mėgsta daug kalbėti. Tokie žmonės dažniausiai nerodo per didelio susidomėjimo pokalbio tema, nemoka ar nenori parodyti savo jausmų, jų mintys yra kažkur kitur ir todėl jie nesuteikia pašnekovui atgalinio ryšio. Norint tinkamai bendrauti būtinas akių kontaktas, atitinkama veido išraiška, išreikštas susidomėjimas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
