Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Medicinos personalo konfliktai Lapų skaičius: 42 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Santrauka. Įvadas. Konflikto pagrindiniai komponentai. Konflikto eiga, konflikto sprendimo būdai. Trečiojo įtaka konflikto metu. Asmens charakterio bruožai ir jų įtaka konfliktui. Konflikto baigtis. Konflikto nauda, konflikto žala. Išvados po konflikto. Pasiūlymai konfliktui spręsti, išvengti. Apibendrinimas. Išvados. Literatūra. Priedai. Tyrimo objektas – medicinos personalo – slaugytojų požiūris į konfliktus, jų sprendimo būdus. Ginčai, nesutarimai, apkalbos, kaltinimai, - kokie dažni kiekvieno mūsų kasdienybėje, kokie svarbūs kolektyvui – mikroorganizacijai. Konflikitai suvokiami kaip dėsningas, neišvengiamas visuomenės vystymosi proceso reiškinys. Konfliktišką elgseną sąlygoja asmenybės aplinka bei socialinė psichologinė aplinka.
| |
Lapų skaičius: 41 Tipas: Rašinys Darbe esantys žodžiai: MEILĖ. Žmonės anaiptol negalvoja, kad meilė nėra svarbi. Jie ištroškę jos; žiūri be galo daug filmų apie laimingą ir nelaimingą meilę, girdi šimtus banalių dainų apie laimę, bet vargu ar kas galvoja, jog mylėti galima mokytis. Trečioji klaida, verčianti galvoti, kad nėra ko mokytis mylėti, slypi tame, kad neskiriamas pradinis "įsimylėjimo" išgyvenimas ir pastovaus buvimo meilėje būklė. Jei du žmonės, buvę visai svetimi, kaip kad visi mes esame, staiga leidžia sienoms tarp jų sugriūti ir pasijunta artimi, tapę kažkuo vienu, šis vienybės momentas tampa vienu iš pačių nuostabiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo įvykių. Kokie būtini etapai mokantis bet kurio meno? Panašu, kad žmonių giminė savo kūdikystėje dar jautė vienybę su gamta. Daugelis žmonių nė nesuvokia poreikio būti konformistu. Ar kiekvienas ryšys gali būti vadinamas meile? Be meilės žmonija negalėtų išgyventi nė dienos. Susikaupti yra ypač sunku mūsų kultūroje, kurioje, atrodo, viskas tam kliudo. Be šių supratimų, kiekvienas turi išmokti susikaupti bet ką darydamas. Religijoje toks garbinimo objektas vadinamas stabu, mazochistinis meilės ryšys iš esmės yra toks pat stabo garbinimas, tik pasaulietiškame kontekste. Mazochizmas gali būti sumišęs su lytiniu geismu; šiuo atveju tai yra ne tik proto, bet ir kūno nuolankus atsidavimas. Skirtingai nuo simbolinio ryšio, subrendusi meilė yra ryšys, kurio sąlyga yra asmens orumo, individualybės išsaugojimas. Meilė yra aktyvi žmogaus galia; jėga, kuri įveikia sienas, skiriančias žmogų nuo jo artimųjų, kuri riša jį su kitais; meilė priverčia įveikti izoliacijos ir atskirumo jausmą, tuo pat metu leisdama išlikti savimi, išsaugoti savo orumą. Meilėje įmanomas paradoksas, kai du žmonės tampa vienu ir vis dėlto išlieka abu.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Miulerio — lajerio iliuzija. Literatūros apžvalga. Darbo tikslas. Darbo metodika. Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims. Formulės, kuriomis buvo naudotasi. Rezultatai ir jų aptarimas. Tiesių palyginimas. Išvados. Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų (Psichologija studentui, 2000), t. y. kai žmogaus suvokimas yra klaidingas, neatitinkantis tikroves. Kadangi rega yra vienas reikšmingiausių pojūčių lyginant su kitais jutimais (pvz: kai tarp regos ir kitų jutimų kyla prieštaravimas, paprastai laimi rega) (Myers, 2000), yra labai svarbu suvokti regos iliuzijos veiką. Vienas plačiai žinomas ir tiriamas regimojo suvokimo galvosūkis – Miulerio – Lajerio iliuzija, pagrysta suvokiamo dydžio ir suvokiamo nuotolio sąveika.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Literatūros apžvalga. Miulerio- lajerio iliuzija. Darbo tikslas. Tiriamasis. Darbo priemonės. Darbo eiga. Stimulai. Rezultatai ir jų aptarimas. Rezultatų vidurkiai. Rodyklių skirtumų dispersijos. Lyginamų rodyklių tipų stjudento t reikšmės. Išvados. Literatūros sąrašas. Iliuzija – jutimų paklaida, kuri sukelia neatitikimą tarp suvokiamo, arba subjektyvaus ir fizinio, arba objektyvaus pasaulio, tai - iškraipyta pojūčių interpretacija, kai realybė suvokiama ne tokia kokia ji yra. Kartais iliuzijomis vadinami neįgyvendinami ateities vaizdai ir planai, bet psichologijoje šiam žodžiui priskiriamas kitoks, griežtai apibrėžtas turinys: iliuzija yra iškreiptas tikrovės objekto vaizdas, kuris susidaro ojbektui tiesiogiai veikiant jutimo aparatą. Iliuzijos yra objektyvus dėsningas psichologinis reiškinys. Su kai kuriomis suvokimo iliuzijomis žmogus susiduria nuolatos ir į jas nebekreipia dėmesio.
| |
Mokyklos psichologo darbo objektas, uždaviniai ir turinys Lapų skaičius: 15 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Mokyklos psichologo darbo objektas, uždaviniai ir turinys. Laukimai MP atžvilgiu. Mokslinis. Taikomasis-kaip psichologinio proceso aptarnavimas. Praktinis. Adaptacijos periodas. Pagrindinės mokyklos psichologo darbo kryptys bei jų prioritetų klausimai. Profilaktinio darbo krypties mokyklos psichologo darbe problemos ir turinys. Psichologinis-pedagoginis konsiliumas. Psichologo darbas su paaugliais. Pagr. amžiaus problemų, santykių su suaugusiais, mokymosi, savimonės ir tapatumo raidos sunkumo įveikimo galimybės. Sąveikos su paaugliu specifika. Psichologo darbas su pedagogais. Psichologo darbas su ugdytinių tėvais. Psichologo darbas su jaunesniais mokiniais. Adaptacijos mokykloje, pedagoginio parengtumo, mokymosi sunkumų, pažinimo raidos, motyvacijos ir kt. Problemų sprendimas. Psichologas turi derinti mokslinės psichologijos problematiką su praktine veikla.
| |
Mokymo ir psichologinio matavimo principai ir evoliucija Lapų skaičius: 56 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Gabumų matavimas. Standartizuotas akademinių pasiekimų matavimas. Pomėgių, nuostatų ir vertybių įvertinimas. Asmenybės bruožų įvertinimas. Studentų progreso bei programų įvertinimas. Vertybės ir mokymasis. Keletas individualių intelekto testų pavyzdžių. Diskriminacijos indekso. Kriterijai standartizuotų testų pasirinkimui ir įvertinimui. Matavimų patikimumas. Sprendimų priėmimas. Rezultatų įvertinimo apibendrinimas ir pranešimas. Sprendimų priėmimas. Informacijos rinkimo priemonių konstravimas ar jų parinkimo procedūros. Checklists ir vertinimo skalių konstravimas. Vertinimo skalių (rating scales) sudarymas. Klausimynų (questionnaires), interviu ir sociometrinių priemonių kūrimas. Sociometrinių priemonių sudarymas. Testų sudarymas. Dažnai pasitaikančios klaidos. Mokytojų sudarytų testų įvertinimas. Standartizuotų testų pasirinkimas. Klasei pateikiamo testo sudarymo principai ir metodai. Apribojimas, apibrėžimas ir testo turinio pasirinkimas. Apybraižos tipo testai. Objektyvūs, tiksliniai testai. Testo sudarymas ir kopijavimas. Rezultatų naudojimas. Problemos identifikavimas elgesio terapijoje. Kontrsąlygojimas. Sisteminga desensibilizacija. Planavimas. Mokomųjų programų įvertinimas. Mokomosios programos įvertinimo supratimas. Mokomųjų programų kokybės nustatymas. Formuojamasis įvertinimas. Apibendrinamasis įvertinimas. Programos rezultatų. Programos indėlių ir procesų platus aptarimas. Skirtingos įvertinimo modelių rūšys. Rezultatų (outcomes) patikslinimas (tikslus apibūdinimas) ir patikrinimas. Klasės indėlių ir procesų apžvelgimas. Grįstų testų kokybės įvertinimas. Įvertinimo procedūros atlikimas. Rekomendacijos, atliekant formuojamąjį įvertinimą. Eksperimentinės bei lyginamosios grupės sudarymas. Rekomendacijos, atliekant „ex post facto“ įvertinimą. Profesinio rengimo programų įvertinimas: tipiškas pavyzdys. Problemos ir patarimai. Elgesio problemų valdymas. Distancinis mokymas. Vertybės ir vertybių sistemos. Vertybių ir vertybių sistemų funkcijos. Vertybių sistemos kaip bendri planai konfliktui spręsti ar sprendimui priimti. Ar vertybės yra objektyvios, ar subjektyvios. Vertybių dimensijos. Vertybes (jei kartais neužtektų natalijos, mat pasakyta apie vertybes ruoštis abiems grupėms). Kokia medžiaga gali būti panaudojama taikant vertybių lapo metodą. Sprendimo ieškantis intervju.
| |
Motinos ir kūdikio saveika ir prieraišumas Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Ką kūdikis patyria būdamas gimdoje? Ar gali kūdikis dar gimdoje susidaryti požiūrį į gyvenimą? Vaikų emocinis vystymasis. Tėvas – pagalbininkas, partneris, draugas. Apibendrinimas. Ryšys tarp mamos ir vaiko yra stipriausias gamtoje. Jutimo organai ir smegenys sudaro sistemą, kuri analizuoja ir perduoda iš išorinio pasaulio gautą informaciją. Todėl tik gimęs kūdikis per pojūčius pradeda mokytis pažinti pasaulį. Meilę, kurią jaučiame vaikui, nėra tik protinė arba kultūrinė – tai pagrindinė. Mūsų esmės dalis. Neseniai mokslininkai pradėjo tyrinėti šią paslaptingą, bet. Esminę žmogaus prigimties dalį. Jų atradimai padeda paaiškinti, kodėl kūdikiai yra tokie priklausomi nuo mamos ir kodėl mes taip mylime savo išaugusius vaikus, nepaisant jų atžagarumo, barnių ir pykčių. Šis kūdikystėje užsimezgęs ryšys, bėgant metams keičiasi, tačiau jo svarba išlieka tokia pati. Vaikui reikia meilės taip pat kaip ir maisto. Tėvas – pagalbininkas, partneris, draugas. Prieraišumo svarba vaiko socialiniam elgesiui.gamtoje egzistuoja pirminis ir tiesioginis ryšys su motina ir vaiku.vaikų emocinis vystymasis.ką kūdikis patyria būdamas gimdoje?
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Motyvacija – tai elgesio skatinimo sistema, kurią sukelia įvairūs darbo motyvai. Žinant darbo motyvus galima prognozuoti darbo elgseną, numatomų kolektyvo rezultatų struktūrą ir lygį. Visa tai padeda priimti sprendimus ir organizuoti darbo situacijos elementus taip, kad darbuotojai galėtų efektyviai naudotis savo sugebėjimais. Norėdami išsiaiškinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: “Kas vertė tave tai daryti?” Pirmą kartą žmonių elgsenos sudėtingumą moksliškai paaiškinti buvo pabandyta po Hotorno eksperimentų. Kurdamas savo motyvacijos teoriją, Abrahamas Maslovas pripažino, kad žmonės turi daugybę įvairiausių poreikių, kuriuos galima sugrupuoti į penkias pagrindines kategorijas: Ji pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu. Savo teorijoje McCleland teigia, jog galima išskirti tris svarbiausius žmogaus poreikius: pasiekimų poreikis, galios poreikis ir bendrumo poreikis Įvadas. Motyvai ir poreikiai. Pagrindinių motyvacijos teorijų apžvalga. Maslovo poreikių hierarchija. F Herzbergo dviejų veiksnių motyvacijos teorija. McCleland motyvacijos teorija. Mokymosi motyvacijos rūšys. Vidinė motyvacija. Išorinė motyvacija. Pasiekimų motyvacija. Motyvacijos sistema. Dirbančiųjų motivacinės sistemos esmė. Išvados. Motyvacija – tai elgesio skatinimo sistema, kurią sukelia įvairūs darbo motyvai. Žinant darbo motyvus galima prognozuoti darbo elgseną, numatomų kolektyvo rezultatų struktūrą ir lygį. Visa tai padeda priimti sprendimus ir organizuoti darbo situacijos elementus taip, kad darbuotojai galėtų efektyviai naudotis savo sugebėjimais. Norėdami išsiaiškinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: “Kas vertė tave tai daryti?”. Pirmą kartą žmonių elgsenos sudėtingumą moksliškai paaiškinti buvo pabandyta po Hotorno eksperimentų. Kurdamas savo motyvacijos teoriją, Abrahamas Maslovas pripažino, kad žmonės turi daugybę įvairiausių poreikių, kuriuos galima sugrupuoti į penkias pagrindines kategorijas:. Ji pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu. Savo teorijoje McCleland teigia, jog galima išskirti tris svarbiausius žmogaus poreikius: pasiekimų poreikis, galios poreikis ir bendrumo poreikis.
| |
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Motyvacija. Motyvacijos samprata. MOTYVACIJA. Motyvacija – tai faktoriai, kurie sukelia, palaiko (teikia elgesiui energijos) ir nukreipia žmogaus elgesį į tam tikrus tikslus.. Poreikių hierarchija. Kiti poreikiai. Išorinės paskatos arba aplinkos sąlygojami motyvai. Išorinių ir vidinių šaltinių derinimas. Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti motyvai. Motyvų konfliktas. Prosocialaus elgesio motyvacija . Vidinė ir išorinė motyvacija.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Motyvacija tai savęs ir kitų pažadinimo veiklai procesas, siekiant savų ir organizacijos tikslų. Tai konkrečių aktyvinimo priemonių ir būdų visuma, naudojama darbuotojų suinteresuotumui, aktyvumui didinti. Procesines. Turinines. Įvairios motyvacijos teorijos skirstomos į dvi kategorijas. Turininės motyvacijos teorijos. A.Maslou motyvacijos teorija stengiasi nustatyti poreikius, kurie pažadina žmones veiklai. Jis nustatė žmogaus poreikių hierachinį lygį (žr. 2 pav.). Ši teorija grindžiama tuo, kad poreikiai gali būti patenkinami tik eilės tvarka pagal svarbа. Pirmojo lygio poreikiai, kurie padeda žmogui išgyventi, vadinami baziniais. Saugumo poreikio patenkinimo pagrindas yra pinigai. Pinigai. Socialiniai poreikiai. Pagarbos poreikiai. Saviraiškos poreikiai. A.Maslou poreikių hierarchija. Procesinės motyvacijos teorijos. Motyvacija ir pinigai. Darbo užmokesčio pagrindinės sudedamosios yra pastovioji ir kintamoji dalys. Kitas labai svarbus motyvavimo aspektas yra darbo užmokesčio formų ir jų sistemų parinkimas ir tobulinimas. Motyvavimas pokalbiu, darbo vertinimu ir pačiu darbu. Motyvavimas pokalbiu. Motyvacija darbo vertinimu. Asmeninės moralinio skatinimo formos. Viešosios moralinio skatinimo formos. Motyvavimas darbu. Darbo projektavimą sudaro darbo turinio ir darbo metodų pritaikymas ir darbo ryšių su kitais darbais organizacijoje nustatymas. Kaip skiriasi darbai. Specializuoti darbai. Specializuotas darbas teikia šias privilegijas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
