top


Konspektai.com > Psichologija
Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Ką rodo jausmaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Žmogaus jausmų pasaulis. Atsivertimo pradžia - netvarkingų jausmų pažinimas. Kas yra jausmai? Iš kur kyla jausmai? Kaip elgtis su savo jausmais? Moralinis jausmų vertinimas. Vidinis pasipriešinimas. Jausmai dievui. Jausmų verbalizacija. 1 palaiminti tyraširdžiai. Kristaus sekimas. Jausmai. Estetiniai jausmai. Religiniai jausmai. Savivertė. Kaltės jausmas. Moraliniai jausmai. Jausmai nuo kūno neatsiejami. Kai harmonizuoti jausmus? Jausmai yra svarbūs žmogaus, kaip asmenybės tobulėjimui. Nepakanka žmogui turėti idealus, žinoti elgesio normas, kad imtų jais vadovautis; tas išmanymas tik tada realiai stimuliuos veiklą, kai bus susijęs su jausmais. Žmogui jausmai labai reikšmingi gyvenime, tiek daug jie teikia pasitenkinimo, komforto bei nusivylimų, kad atsispindi ir grožinėje literatūroje, ir kitose meno šakose. Čia dažniausiai jausmai iškeliami į aukščiausių humaniškų vertybių rangą. Mokslinis psichologinis jausmų modeliavimas nebuvo toks sėkmingas. Daug sunkiau rasti tinkamas tyrimų metodikas bei diagnostinius testus, sunkiau perprasti jausmų esmę. Dėl to po grožinės literatūros puikių meilės bei kitų jausmų aprašymų ir sėkmingos patirties mokslinis jausmų aprašinėjimas sukelia daugiau nusivylimo, negu pažinimo džiaugsmą. Jausmams reikia pripažinimo. Jausmais žmogus išreiškia savo esmę, tiksliau – konkrečios akimirkos savo vidinę būseną, tačiau tai vyksta nuolatos. O tuomet, kada kalbame apie žmogaus sielą, apie jo ego, juokauti nedera, nes kiekvienas iš mūsų nori tinkamo pripažinimo, atvirumo, aiškumo ir natūralumo.
0

Kalba ir kalbėjimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Kalba- lingvistinių ženklų sistema. Svarbiausia kalbos paskirtis- būti žmonių bendravimo priemone, atlikti komunikacinę funkciją. Kiekvienos tautos kalba yra jos kultūros, literatūros kūrimo priemonė (estetinė funkcija), tautos savimonės, tautos vertybių- būdo, papročių, mąstymo išraiška. Joje sukaupta tautos istorija, psichologija (reprezentacinė funkcija). Kalboje atsispindi santykiai su kitomis tautomis. Kalbos dėka žmogus gali reikšti savo mintis, jausmus, bendrauti. Sakytinė, rašytinė arba gestų kalba leidžia žmonėms keistis tarpusavyje sudėtingomis mintimis ir perduoti civilizacijos sukauptas žinias iš kartos į kartą. TIKSLAS - įrodyti, kad kalba ir kalbėjimas yra viena didžiausių žmogaus vertybių. UŽDAVINIAI: aprašyti kalbos raidą; supažindinti su gyvūnų kalba; aprašyti kalbos įtaką mąstymui; aprašyti nežodinio bendravimo ypatumus;
0

Kas yra vaizduotėparsisiųsti


Lapų skaičius: 19
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Vaizduotė yra viena iš mąstymo formų. Vaizdinis mąstymas yra labai tampriai susijęs su suvokimu, nes jai padeda toji pati smegenų dalis, tačiau suvokimas yra pirminis: vaizduotė – antrinis procesas. Žodis “fantazija” kilęs iš graikiško phantasia, kurį galima versti kaip “atrodymą”. Šis žodis kyla iš veiksmažodžio, reiškiančio “daryti matomą”. Svarbūs šie vaizduotės sąvokos aspektai: 1.Laiko ir erdvės ribų išnykimas. Tai leidžia: a) “keliauti” į tolimas ir artimas vietas, į praeitį, dabartį ir ateitį; b) “susitikti” ir “kalbėtis” su norimais žmonėmis dabar, praeityje, ir ateityje. Šie vaizduotės ypatumai suteikia plačių galimybių ir ugdymo, ir konsultavimo situacijose. 2.Vaizduotė įgalina visybiškai išgyventi situaciją ir susitikimą su žmogumi. Tai reiškia, kad, viena vertus, galime intelektualiai stebėti situaciją ir kas joje vyksta, kita vertus, išgyventi tuo metu mumyse kylančius jausmus. Taigi: a) situacija mums tampa gyva, ji nebėra kažkas, apie ką skaitome ar girdime, nes mes ją išgyvename; b) žmonės, su kuriais susiduriame vaizduotėje, taip pat mums tampa gyvi.
0

Klasės sociometrinis tyrimasparsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Tyrimas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tyrimo tikslai ir uždaviniai. Darbo eiga. Duomenų tvarkymas. Rezultatai. Išvados. Naudota literatūra. Sociometrija – svarbiausias žmogaus sociologijos bei psichologijos metodas, kuris atveria galimybę ištirti tokius psichosocialinius fenomenus: lyderystė (žvaigždė, centrinė figūra, autsaideris), klikos susidarymas ir kt. Sociometrija – tai įvairaus pobūdžio tarpasmeninių ir grupinių santykių matavimo ir grafinio vaizdavimo būdas. Dažniausiai jis atliekamas apklausos būdu, tačiau naudojami ir kiti metodai, pavyzdžiui, stebėjimas. Labiausiai paplitęs “Teigiamų pasirinkimų testas”. Jo atlikimas iš dalies paprastas. Konkrečiai įvardytam kiekvienam bandomajam, priklausančiam tai pačiai grupei, siūloma pasirinkti, su kuo iš grupės narių jis norėtų kartu praleisti atostogas, leisti mokyklos laikraštį ir pan.
8

Klausymasisparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Klausymosi aspektai. Kodėl mes nesiklausome? Vidinės nesiklausymo priežastys. Išorinės nesiklausymo priežastys. Klausymosi stiliai. Kaip reikia klausyti. Efektyvus klausymasis. Klausymosi nauda. Aktyvus klausymasis. Kam reikalingas „aktyvus klausymasis“? Nereflektyvus ir reflektyvus klausymasis. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro mes bendraujame, t.y kalbamės, dalinamės patirtimi, diskutuojame, pasakojame istorijas, patariame ar net apkalbame. Mūsų bendravimas vyksta įvairioje aplinkoje ir su įvairiais žmonėmis: namuose su šeimos nariais, mokykloje - mokytojais, draugais, darbe – vadovais bei bendradarbiais. Anot, Gintauto Vaišvilo (straipsnyje „Pamatyk, ką aš sakau“ iš www.psichologijaTau.lt) talentas bendrauti iš esmės grindžiamas dviem žmogaus savybėmis: mokėjimu reikšti mintis ir mokėjimu klausytis (t. y. suprasti, kas sakoma). Taigi, jei žmogus moka tik kalbėti, nemokėdamas išklausyti kito žmogaus nuomonės, požiūrio, toks bendravimas yra neefektyvus. Tačiau jei jis ne tik moka kalbėti, bet ir išklausyti, jis - puikus pašnekovas. Tad, viena bendravimo pusė – efektyvus kalbėjimas, o kita – efektyvus klausymasis. Ši tema pasirinkta todėl, norima daugiau sužinoti apie pagrindines nesiklausymo (vidines ir išorines) priežastis, susipažinti su aktyvaus klausymosi metodais, išmokti kaip reikia klausytis. Tema aktuali tuo, kad klausymasis yra vienas pagrindinių bendravimo aspektų žmogaus gyvenime. Kiekvienas mūsų norime būti išgirstas ir suprastas. Pasak, R. Lekavičienės (2008), nemokėjimas klausyti – viena pagrindinių neefektyvaus bendravimo priežasčių, kuris veda į nesusipratimus, klaidas, problemas. Darbo tikslas: Išsiaiškinti pagrindines su klausymosi susijusias sąvokas, susipažinti su pagrindiniais klausymosi aspektais, aktyvaus klausymosi metodais.
0

Klinikinė psichologijaparsisiųsti


Lapų skaičius: 14
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Psichikos sutrikimo kriterijai. Pavojus. Distresas. Disfunkcija. Nuokrypis. Klinikinės psichologijos specialistų darbo aspektai. Klinikinės psichologijos specialistai. Prielaidos, iš kur atsirado psichinės ligos. Demonologija. Somatogenezė. Psichinių sutrikimų grupės. Atradimai somatogenezėje. Psichogenezė. Isterijos ir hipnozės studijos Paryžiuje. Klinikinės psichologijos raida. Klinikinės psichologijos termino problema. Klinikinė psichologija Lietuvoje. Klinikinės psichologijos apibrėžimas. Etiologinės teorijos. Psichoanalitinė-psichodinaminė paradigma. Teorijos raida. Freud baimės teorija. Baimės rūšys pagal Freud. Mechanizmas neurozių atveju. Psichoanalizės metodai. Perkėlimas-priešpriešinis perkėlimas. Psichoanalitinis gydymas. Psichoterapinis santykis. Kritika dėl teorijos ir metodologijos. Vertybinė kritika. Menkavertiškumo jausmo kompensacija. Psichoanalizės įtaka. Adler psichoterapija. Psichoterapinis santykis. Jung analitinė psichologija. Jung psichoterapija. Tikslas – asmenybės transformacija. Individuacija. Psichoterapinis santykis. Psichodinaminių teorijų raida. Psichodinaminių teorijų raida. Antropologinė paradigma. Egzistencinė analizė. Gyvenimas įprasminimas. Humanistinė psichoterapija. Pagalba (logoterapija) pasireiškia tuo, kad. Psichopatologijos kilmė. Pagrindinės humanistų prielaidos. Terapinis procesas. Humanistinės psichoterapijos vertinimas. Teorijos krit. Praktikos kritika. Kognityvioji – biheivioristinė psichoterapija. Klasikinis sąlygojimas. Pagrindiniai biheiviorizmo principai. Operantinis arba instrumentinis sąlygojimas. Modeliavimas. Kognityvinės terapijos teorinės prielaidos. Minčių ir fizinių reakcijų ryšys. Kognityvinė terapija. Mąstymo klaidos. Automatinių minčių registravimo ir keitimo metodas. Pagrindiniai kognityvinės elgesio terapijos. Psichoterapijos efektyvumo tyrimai ir integracijos problema. Psichoterapija paveikia smegenis. Integracijos problema. Specializacija. Psichoterapijos raidos tendencijos. Psichoterapeuto asmenybės problema. Mūsų asmenybės savybės yra labai svarbios. Psichologas turi būti idealiai sveikas, adaptuotas žmogus. Jis negali turėti labai sunkių problemų. Dar keletas jo požymių.
7

Klinikinė psichologija (2)parsisiųsti


Lapų skaičius: 13
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nozogenijos. Chroninės ligos. Skausmas. Mirtis ir mirimas. Sielvartas. Gydytojo ir paciento santykiu modeliai. Savižudybė. Bendroji psichologija – mokslas, nagrinėjantis psichikos kilmę, išsivystymą bei bendruosius dėsningumus. Medicininė psichologija – tiria ligonių asmenybės bei psichikos ypatumus, turinčius reikšmės diagnostikai, gydymui ir profilaktikai. Psichiatrija – mokslas apie psichinę sveikatą. Medicinos psichologijos turinys. 1. Nustatinėja funkcinius ryšius tarp sergančio ir pačios ligos. 2. Ligos nustatymo psichologija (anamnezė, gydymas). 3. Santykiai: gydytojas – pacientas, gydytojas – medicinos personalas, gydytojas – visuomenė, gydytojas – artimieji, artimieji – pacientas ir t.t. 4. Gydytojo asmenybė. 5. Gydytojo elgesio modeliai, tipai, normos. 6. Sveikatos – nesveikatos priešprieša, ligos struktūra, jos variantai ir gydymas, taktiką jų metu. 7. Psihoprofilaktika, psichohigiena, psipsichofarmakologija. 8. Deontologija. 9. Specialioji medicinos psichologija (nedarbingumo, teismo, aklųjų – kurčiųjų, atskirų ligoninės skyrių psichologija. Tyrimo metodai.Pokalbis.Anamnezės rinkimas.Laboratoriniai tyrimai (mimikografija, balso, kalbos užrašymas, melodetektoriai).Anketos, projekciniai metodai. Nozogenijos. Tai psichogeninės kilmės sutrikimas, kurį sukelia nuosavos ligos pergyvenimas, su šia liga susiję stresai. Šių sutrikimų klinika priklauso nuo psichologinių, socialinių, konstitucinių ir biologinių faktorių. Be to, įtakos turi pati diagnozė, galimybės pasveikti, ligos eiga, buities ir darbo apribojimai, dažni paūmėjimai. 1. Premedicininė ikimedicininė. Kai atsiranda širmieji simptomai pacientui (kyla klausimas „ar aš nesergu“). Jei būseną pradeda vertinti kaip susirgimo pradžią, tada kyla klausimų: ką daryti, iš kur, kas kaltas, kuo viskas baigsis? Pradeda tartis su namiškiais, aplinkiniais. Ligonis itin stebi save ir pas gydytoją nueina, kai vidinė įtampa pasiekia tam tikrą ribą. Klinikinė. Kai nueina pas gydytoją. Ar greitai kreipsis, priklauso ir nuo socialinių faktorių: kiek sugebu likti aktyvus, pažįstamų atsitikimai.
0

Kodėl žmonės netoleruoja mažumųparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Namų darbas
Darbe esantys žodžiai: Visų pirma, manau, derėtų praplėsti sąvoką mažuma. Taigi vartodama šį žodį turiu omenyje seksualinės orientacijos mažumas( gėjai, lesbietės) , taipogi žmones, kurie bando išreikšti save priklausydami įvarioms subkultūroms,dalyvaudami jų judėjimuose pvz. Gotai, metalistai, skustagalviai, emo, pankai ir t.t. Tačiau į šį tyrimą neįtraukiau tautinių ar rasinių mažumų. O iškėliau šį klausimą, kadangi man pačiai asmeniškai jis yra įdomus. Aš pati esu labai tolerantiška ir man šie žmonės visai nekliūna. Visų pirma todėl, kad nepriskiriu masei žmonių vienodų vertybių, ydų ar teigiamų savybių, vertinu kiekvieną individualiai, pagal jo paties vieno asmenybę. Antra, manau, kad visi esame lygūs ir kol kas nors piktais kėslais ar be leidimo neperžengia kito individo asmeninės erdvės, kol netrikdo visuomenės gerovės, tol negalima jo pulti, teisti ar dikriminuoti. Taipogi, manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai rinktis kaip nori rengtis, kuo nori tikėti, kaip nori mąstyti ir pan. Tai negali būti netoleruojama, jeigu tai nedaro jokios žalos kitiems žmonėms.
0

Kompleksaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: KOMPLEKSAI Reaguodami į painią gyvąją ir negyvąją aplinką, savo raidoje įgijome labai rafinuotų ir sudėtingų elgesio būdų. Be to, turime didelę sąmoningų žinių, sąvokų ir formulių atsargą, leidžiančią mums įveikti įprastus psichologinius sunkumus. Žinoma, darome klaidų, vertindami situacijas ir savo gebėjimus; susiduriame su daugybe problemų, kurioms neturime gatavo sprendimo. Dažnai tenka daryti sprendimus, trūkstant informacijos. Vis dėl to sugebame, pasitelkę savo psichikos galias, žaibiškai pasitaisyti, vertinti, interpretuoti ir numatyti. Vidinę patirtį kaupiančios ir apdorojančios smegenų sritys sukuria tam tikrą nervinių rezginių sistemą, kuri garantuoja afektinę – kognityvinę vienovę ir sąveiką išorinių dirgiklių akivaizdoje. Susidūręs su problema, žmogus ją peržiūri vidiniame pasaulyje, suderindamas su egzistuojančia „informacijos struktūra“: patirtimi, santykių reprezentacijomis, VDM (vidinis darbinis modelis, kuris praneša vidinio saugumo būklę ir nurodo, ko reikėtų siekti saugumui susikurti, atsikurti ar išlikti) prisirišimo tipu ir t.t. Priklausomai nuo psichikos funkcionavimo būdo, dirgiklis įvertinamas ir interpretuojamas kaip grėsmingas saugumui arba ne. Tuomet refleksija užtikrina tinkamą reakciją, o vidinė tikrovė priderinama prie išorinės. Priešingu atveju, jei dirgiklis pernelyg stiprus ar jų srautas siekia trauminį lygį, vidinė informacijos struktūra nepajėgia atpažinti ir integruoti jų į reprezentacijų pasaulį. Psichika disocijuoja, dalis funkcijų „išjungiamos“, o dalis aktyvėja siekdamos kiek įmanoma sušvelninti traumos poveikį. Tokiu būdu santykių reprezentacijos tampa konfliktiškos, o VDM verčia imtis neadekvačių strategijų saugumui užtikrinti. Taip susiformuoja įvairūs asmenybės tipai, leidžiantys žmogui prisitaikyti prie sudėtingų išorinės aplinkos sąlygų, o aplinkinių siunčiamus signalus versti pažįstamomis interpretacijomis ir reagavimo būdais.
0

Konfliktaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 11
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Konflikto samprata. Požiūris į konfliktus. Konfliktų priežastys. Konfliktų tipai ir formos. Konfliktų sprendimai. Konfliktų pasekmės. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Konfliktas - tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai, tai priešingų, nesuderinamų jėgų susidūrimas, sukeliantis stiprius, dažniausiai nemalonius išgyvenimus. Šiandieninis pasaulis - nuolat besikeičiantis, besivystantis: sparčiai kinta technika, technologija, kinta pats gyvenimo stilius. Todėl visiškai natūralu, kad tokiame pasaulyje nuolat kyla konfliktų. Konflikto reikšmę gana sunku apibrėžti, nes jų būna labai įvairių (vidiniai, išoriniai ir t.t.).Tačiau dažniausiai, konfliktu vadinamas nesutarimas tarp dviejų ar daugiau pusių. Pusėmis gali būti atsitiktiniai žmonės, atskira organizacija ar valstybė.
0

Paieška


bottom