Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Bendravimas - tai menas ar mokslas? Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Darbo tikslas:. Darbo uždaviniai. Įvadas. Kas yra bendravimas? Kokios yra bendravimo rūšys? Bendravimo skirstymas. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai. Žmonių poreikiai. Bendravimo poreikiai. Socialiniai poreikiai. Bendravimo būdai. Jų sistemos. Bendravimo būdai. Bendravimo sistemos. Sėkmingas bendravimas. Kas yra sėkmingas bendravimas? Sėkmingo bendravimo rodikliai. Bendravimo įgūdžiai ir įpročiai. Kaip mokomės bendrauti? Kaip galima taisyti esamus bendravimo trūkumus? Išvados. Panaudota literatūra. Bendravimas – tai mokslas ar menas? Labai sunkus klausimas. Norint į jį atsakyti, reikia gerai žinoti kas yra bendravimas, o taip pat žinoti kas yra mokslas ir menas. Šiame darbe kalbėsiu apie bendravimą, jo rūšys, aspektus, poreikius, būdus, sistemas, trūkumus ir jų taisymą ir pan. Bet pradžiai reikia išsiaiškinti, kas yra mokslas ir kas yra menas?
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendravimo būdai. Kalbėjimas. Klausymas. Bendravimas grupėse. Bendravimo menas. Išvados. Literatūros sąrašas. Bendravimas - tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam atsivėrimui, bendravimas turi prasmę. Bendraujant gerai būtų prisiminti tris principus. Pirmiausia - empatija - gebėjimas įsijausti į kito vidinį pasaulį, “pagyventi” jo emocijomis, pažvelgti jo akimis į aplinką ir į save. Reikia prisiminti, kad svarbiausia empatijoje - kito supratimas, jį gerbiant noras jam pagelbėti.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. Asmenybė ir bendravimas. Charakteris ir bendravimas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės aš vaizdas formos. “sunkūs” žmonės ir bendravimas. Socialinė percepcija. Emocijos ir bendravimas. Stresas ir bendravimas. Smurtas ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Asmeninės erdvės valdymas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Kritika bendravime. Konfliktus – susidūrimas. Bendravimo orientacijos. Kai kurie bendravimo šeimoje aspektai. PSICHOLOGIJA – psichikos tyrimas, galime įžiūrėti tradicinę psichologiją, bendravimo psichologiją. ŽMOGUS: 1. Dvasinis egzistencinis lygis. Susiję su religija, dvasinio alkio tenkinimu. 2. Psichologinis lygis. Mintys, norai, noras bendrauti, būti mylimam. 3. Fizinis lygis. Miegas, nuovargis, tempas, alkis. Bendravimo psichologija – kaip žmogus bendrauja. Bendravimas – tai dviejų, ar daugiau, žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai: tokie kaip saugumas dominavimo saviraiškai ir kt.Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti tai kas mes esame iš tikrųjų. Mes mokame bendrauti ar ne, esame malonūs ar ne, gauname atsakymus bendraudami ar ne.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendravimo Psichologija. Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. PSICHOLOGIJA – psichikos tyrimas, galime įžiūrėti tradicinę psichologiją, bendravimo psichologiją. Asmenybė ir bendravimas. AŠ vaizdas. Charakteris ir bendravimas. Aš vaizdas ir bendravimas. Pagrindinės Aš vaizdas formos. “Sunkūs” žmonės ir bendravimas. Emocijos ir bendravimas. Pirmąjį įspūdį apie žmogų veikia keletas faktorių. Stresas ir bendravimas. Smurtas ir bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Neverbalinio bendravimo tipai. Asmeninės erdvės valdymas. Verbalinė komunikacija. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Kritika bendravime. Konfliktus – susidūrimas. Grupiniai konfliktai. Bendravimo orientacijos. Kai kurie bendravimo šeimoje aspektai.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendravimo samprata. Poreikis bendrauti. Pagrindiniai bendravimo poreikiai. Bendravimo procesas. Bendravimo proceso tipai ir jų modeliai. Sėkmingo bendravimo ir bendradarbiavimo samprata. Pagrindiniai sėkmingo bendravimo įgūdžiai ir įpročiai. Išvados. Literatūros sąrašas. Kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro mes bendraujame, t.y kalbamės, dalinamės patirtimi, diskutuojame, pasakojame istorijas, patariame ar net apkalbame. Mūsų bendravimas vyksta įvairioje aplinkoje ir su įvairiais žmonėmis: namuose su šeimos nariais, mokykloje su mokytojais, draugais, darbe – vadovais bei bendradarbiais. Anot, Gintauto Vaišvilo (straipsnyje „Pamatyk, ką aš sakau“ iš www.psichologijaTau.lt (6)), talentas bendrauti iš esmės grindžiamas dviem žmogaus savybėmis: mokėjimu reikšti mintis ir mokėjimu klausytis (t. y. suprasti, kas sakoma). Ši tema pasirinkta todėl, kad bendravimas yra svarbus ir aktualus mūsų gyvenime. Mes kiekvieną dieną komunikuojame su įvairiais žmonėmis, keičiamės nuomonėmis ir požiūriais.. Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas ir tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. Taip pat šia tema norima susipažinti su pagrindiniais bendravimo aspektais, sėkmingo bendravimo sąveika ir ją pritaikyti ateities profesijoje (administratoriaus darbe). Tema aktuali tuo, kad bendravimas atsirado kartu su žmonija, tačiau ir tiek laiko dar neužteko, kad puikiai įvaldytume šį meną. Mūsų bendravimas yra kupinas džiaugsmų, staigmenų, prieštaravimų, nesusipratimų ir konfliktų. Todėl gebėjimą efektyviai bendrauti galime priskirti prie reikšmingiausių žmogaus savybių, nulemiančių jo sėkmę ir asmeninę laimę (V. Baršauskienės ir J. Almonaitienės, 2010 (2)). Taigi, žmogaus gyvenimo ir darbo sėkmė priklauso nuo to, kaip jis bendrauja su aplinkiniais. Darbo tikslai: Aptarti mokslinę literatūrą apie bendravimą, jo poreikius, susipažinti su bendravimo tipais bei modeliais, aptarti sėkmingo bendravimo sampratą ir ją pritaikyti ateities profesijoje (administratoriaus darbe). Darbo uždaviniai: 1. Pateikti bendravimo bei kitas svarbesnes sąvokas; 2. Išsiaiškinti bendravimo poreikį; 3. Susipažinti su svarbiausiais bendravimo įgūdžiais; 4. Susipažinti su sėkmingo bendravimo samprata, sužinoti nuo ko priklauso sėkmingas bendravimas.
| |
Bendroji asmenybės teorijos samprata Lapų skaičius: 31 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendroji asmenybės teorijos samprata. Pagrindinaiai teorijos elementai. Teorijos metodologijos pagrindai. Iškeltų prielaidų relevantiškumas. Metodologijos t-jos pagrindai: teorijos, metodikos.. Kitas svarbus t-jos elementas: empyriniai tyrimai. Pagrindiniai teorijos vertinimo kriterijai. Teorija turi leisti pastebėti ir atskleisti naujus faktus arba bent jau naujus, iki tol neatskleistus ryšius tarp faktų. Kitų psichologijos tradicijų/paradigmų įtaka asm. psichologijos raidai. Skriamieji asm.t-jos bruožai. 3 raidos stadijos asmenybės psichologijoje. Opozicijos. Sąmoningas-nesąmoningas: ar žmogaus elgesį nulemia racionalūs procesai (mąstymas), ar pagr. vaidmenį atlieka neįsisąmoninti reiškiniai? Šiuolaikinėse teorijose radikalių požiūrių, kraštutinumų nėra, psichologai renkasi kompromisą, tačiau išlieka ryškūs prioritetai. Neįsisąmoninti psichiniai reiškiniai. Asmenybės struktūra. Asmenybės varomosios jėgos (S.Freud). Asmenybės raida ir f-navimas. C.G.Jung (1875-1961) asmenybės t-ja. Asmenybės nuostatos ir f-jos. Asmenybės sudedamųjų dalių ir atskirų savybių sąveika. Asmenybės varomosios jėgos. Psich.energijos panaudojimas. Teorijos vertinimas. Adlerio asmenybės teorija. Asmenybės varomosios jėgos. Pranašumo siekimo sampratos genezė. Socialinis interesas. Asmenybė ir gimimo eiliškumas. Adlerio asm.t-jos įvertinimas. Bazinis nerimas ir bazinis priešiškumas. Bazinio nerimo įveikimo būdai.
| |
Lapų skaičius: 75 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Psichologijos mokslo apibūdinimas. Psichologijos dalykas ir objektas. Psichologijos istorijos santrauka. Psichologijos metodai. Psichikos aiškinimas. Sąmonė ir jos būsenos. Jutimas ir suvokimas. Mąstymas. Mąstymas kaip priežastingumo nustatymas. Kalba ir kalbėjimas. Hipotezės, aiškinančios kalbos raidą. Atmintis. Mokymasis. Intelektas. Vaizduotė. Dėmesys. Emocijos. Bendras asmenybės aiškinimas. Motyvacijos klausimas. Postfroidizmas. Archeatipas. Kitos kategorijos. Socialinio charakterio tipai. Neurotiški poreikiai. Tarpasmeninių (interpersonalinių) santykių psichologijos teorija. H.s.sullivan asmenybės samprata. Socialinės percepcijos prigimtis. Socialinė psichologija tikrąja to žodžio prasme. Kognityvinio disonanso teorija.
| |
Bendrosios ir socialinės psichoogijos konspektas Lapų skaičius: 24 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendrosios ir socialinės psichologijos egzamino klausimai. Psichologinės teorijos ir jų atstovai. Psichoanalitinė psichologija. Pasąmonės, prieš sąmonės, sąmonės. Pasąmonė manė kad užima didžiausią žmogaus prigimties dalį. Pasąmonėje yra susitelkę instinktai (gyvenimo instinktai poreikis maistui, gėrimui, seksui, seksui) išlikimas gyvam ir pratęsti giminę. Analizavo seksualinį instinktą, į jį įtraukė visus malonumus. Gyvenimo instinktų funkciją sukuria energiją, vadinamą libido. Ji panaši į fizinę energiją. Ji aprūpina protą, elgseną, dėl to gali mąstyti. Jei gyvenimo instinktai nepatenkinami, tai libidinė energija sukuria įtampą. Sulaikyta libidinė energija gali sukurti vidinius prieštaravimus. Žmogus išmoksta skleisti tą energiją visuomenei priimtinais būdais. Prieš sąmonė prisiminimai, patirti išgyvenimai, kuriuos nesunkiai galima atgaivinti. Sąmonė. Analitinė psichologija. EGO. Persona. Šešėlis. Anima/animus. Savastis. 3)humanistinė psichologija. Atstovai: K. Rodžersas, a. Maslou. Teorija. Rodžerso įvestos savokos. Žmogaus tapatumas. Žmogaus savastis. Tikrasis aš. Asmenybės raida. Poreikiai. 4)bihevioristinė psichologija. Pradininkas John B. Watson, gana nemažai darbų, artimų biheviorizmui, padarė rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas. Klasikinė sąlygojimo teorija. Nesąlyginis refleksas. Sąlyginis refleksas. Operantinis sąlygojimas. Pastiprinimų ir bausmių rūšys. 5)individualioji psichologija. Jos pradininkas yra A. Adleris. Pranašumo siekimas. Menkavertiškumas. Gyvenimo stilius. Giluminė. Optimistiška. Žmogiška. Vientisa. Draugiška. Paprasta. Praktiška. 6)egzistencinė psichologija. Žymiausi egzistencinės psichologijos atstovai įvairiose šalyse: Ludwigas Binswangeris (1881-1966), Medardas Bossas (g. 1903), abu šveicarai, Buytendijkas Olandijoje, Eugenijus Minkowskis Paryžiuje, Gebsattelis Vokietijoje, Victoras Franklis Austrijoje, Rollas May‘us, Jamesas Bugentalis, Henris Ellenbergeris, E. Laing, salvatore maddi...
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Garso šaltinio lokalizavimas. Rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Garso kitimas keičiant ausų kaušelių padetį. Rezultatų aptarimas. Išvados. Pusiausvyros palaikimas. Rezultatų aptarimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Darbo tikslas. Ištirti garso šaltinio lokalizavimo vietą skirtingose tiriamojo atžvilgio vietose. Darbo priemonės. Kėdė, varpelis, šalikas. Tiriamasis. Tyrime dalyvavo 18-os metų moteris. Tiriamoji neturėjo klausos sutrikimų. Darbo eiga. Tyrimas buvo vykdomas vienoje auditorijoje su psichologijos studentais. Tyrime dalyvavusiai moteriai buvo tiksliai paaiškinta darbo tikslas ir eiga.
| |
Binauralinės klausos tyrimas ir pusiausvyros tyrimas Lapų skaičius: 4-5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: LITERATŪROS APŽVALGA. Kaip ir kiti jutimai, klausa yra labai adaptyvi. Vietos teorija teigia, kad skirtingo aukščio garsą girdime todėl, kad skirtingos garso bangos aktyvina skirtingas sraigės pagrindinės membranos vietas (Myers, 2000). Klausos pojūčius sukelia garso bangos. Garso bangos – tai išilginiai oro dalelyčių virpesiai (oro sutankėjimas ir išretėjimas), kuriuos sukelia virpantis kūnas, t. y. garso šaltinis. Jie pasiekia klausos receptorių – ausį (Lapė, 2003). Darbo tikslas. Nustatyti ar tiriamasis geba užsimerkęs atskirti kurioje jo kūno pusėje skamba garsas. PUSIAUSVYROS TYRIMAS Literatūros apžvalga. Kūno pusiausvyrai ir padėčiai erdvėje nustatyti yra svarbios trys sensorinės sistemos: 1) pusiausvyros jutimo sistema, juntanti galvos padėtį ir judėjimą; 2) regos sistema, stebinti aplinkos vaizdą ir 3) somatosensorinė sistema, priimanti signalus iš proprioreceptorių (raumenų ir sausgyslių receptorių) ir odos receptorių (Kėvelaitis, 2006). Tikslas. Nustatyti ar rega ir stabilaus paviršiaus pajautimas turi įtakos pusiausvyrai. Darbo eiga.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
