Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Kodėl žmonės netoleruoja mažumų Lapų skaičius: 10 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Visų pirma, manau, derėtų praplėsti sąvoką mažuma. Taigi vartodama šį žodį turiu omenyje seksualinės orientacijos mažumas( gėjai, lesbietės) , taipogi žmones, kurie bando išreikšti save priklausydami įvarioms subkultūroms,dalyvaudami jų judėjimuose pvz. Gotai, metalistai, skustagalviai, emo, pankai ir t.t. Tačiau į šį tyrimą neįtraukiau tautinių ar rasinių mažumų. O iškėliau šį klausimą, kadangi man pačiai asmeniškai jis yra įdomus. Aš pati esu labai tolerantiška ir man šie žmonės visai nekliūna. Visų pirma todėl, kad nepriskiriu masei žmonių vienodų vertybių, ydų ar teigiamų savybių, vertinu kiekvieną individualiai, pagal jo paties vieno asmenybę. Antra, manau, kad visi esame lygūs ir kol kas nors piktais kėslais ar be leidimo neperžengia kito individo asmeninės erdvės, kol netrikdo visuomenės gerovės, tol negalima jo pulti, teisti ar dikriminuoti. Taipogi, manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai rinktis kaip nori rengtis, kuo nori tikėti, kaip nori mąstyti ir pan. Tai negali būti netoleruojama, jeigu tai nedaro jokios žalos kitiems žmonėms.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: TIKSLAI: išnagrinėti konfliktavimo dėsningumus rasti būdus konfliktams spręsti KONFLIKTAS – priešingų, nesuderinamų tendencijų (prieštaringų įvykių, motyvų, tikslų, poelgių, impulsų ir t.t.) susidūrimas, sukeliantis stiprius nemalonius išgyvenimus nuomonių priešingumas, interesų įvairovė yra žmonių prigimties dalis. Todėl verta klausti apie tai, kaip elgtis situacijose, kai susikerta žmonių pozicijos ir siekiai. kai konfliktai atpažįstami, jie gali stimuliuoti atsinaujinimą ir santykių tarp žmonių pagerėjimą.
| |
Konfliktinės situacijos mokykloje X analizė Lapų skaičius: 22 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Lentelė (autorių indėlis į bendrą darbą). Literatūros apžvalga. Konflikto samprata. Konfliktų klasifikacija ir stadijos. Konfliktų priežastys. Pagrindiniai konfliktų sprendimo būdai. Konfliktinės situacijos analizė. Išvados ir rekomendacijos. Literatūra. Šių dienų visuomenė socialinių santykių požiūriu apibūdinama kaip probleminė, konfliktiška. Konfliktas vienas pagrindinių socialinių reiškinių, kylančių tarp įvairiausių žmonių grupių. Reikėtų nepamiršti, kad galimybės visapusiškai ir maloniai bendrauti vieniems su kitais yra susijusios su gebėjimu spręsti ir valdyti konfliktines situacijas. Kurios neigiamai veikia tiek mokinių, tiek pedagogų santykius, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti bendradarbiavimo kultūros ugdymui. Pastaruoju metu dauguma filosofų ir pedagogų savo moksliniuose darbuose nemažai dėmesio skiria ugdytojų ir ugdytinių tarpusavio bendravimo problemai, teoriškai pagrįsdami darnaus bendravimo su vaikais dėsningumus ir jo apraiškas, atskleisdami juos savo tiesioginėje pedagoginėje veikloje. Tačiau konfliktai šiandieninėje mokykloje išlieka aktuali problema. Mokykloje vis dažniau prabylama apie tam tikras situacijas, kurias būtų galima įvardinti konfliktiškomis. Kokie konfliktai vyrauja mokyklose, kokios jų kilimo priežastys, kaip jie dažniausiai reiškiasi, kokios taikomos konfliktų sprendimo strategijos – mažai tyrinėta. Remiantis moksliniais tyrimais, maždaug kas dešimto vyresniųjų klasių mokinio ir mokytojų santykiai šalti ar net priešiški; kas antras moksleivis patiria mokytojų pažeminimą: mokytojai šiurkštūs, išlieja ant mokinių susikaupusį pyktį, be pagrindo kaltina, draugų akivaizdoje priekaištauja dėl gabumų stokos ir panašiai [3]. Problemos aktualumas sąlygojamas tuo, kad moksleivių ugdymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo psichologinio klimato, nuo mokyklos bendruomenės tarpusavio supratimo, atsidavimo siekiamam tikslui, bei sugebėjimo dirbti komandoje. Remdamiesi tuo pasirinkome išanalizuoti konfliktinę situaciją kilusią vienoje bendrojo lavinimo mokykloje. Darbo tikslas – remiantis konflikto psichologijos bei edukologijos žiniomis atlikti konfliktinės situacijos X mokykloje analizę. Darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su konflikto samprata, konfliktų klasifikacija bei stadijomis. 2. Išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės konfliktų priežastys ir kokie galimi konfliktų sprendimų būdai. 3. Susipažinti su konfliktine situacija. 4. Įvertinti galimą konfliktinės situacijos sprendimo būdą. Metodika. Šiame darbe buvo naudojami rekomendacinio pobūdžio leidiniai, mokslinės literatūros šaltiniai ir internetinių svetainių teiginiai.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Kas yra tas konfliktas? Tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai arba išgyvenimai. Skirtingų žmonių pažiūros, nevienodas įvairių reiškinių suvokimas ir jų vertinimas gana dažnai sukelia ginčytinas situacijas. Dažnai konfliktinės situacijos pagrindą sudaro objektyvūs prieštaravimai. Tačiau kartais pakanka kokios nors smulkmenos- nevykusiai ir nelaiku pasakytų žodžių, nuomonės, kitaip tariant, incidento,- ir konfliktas gali prasidėti.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Vidiniai ir socialiniai konfliktai. Tarpasmeniai konfliktai. Pagrindiniai konfliktų tipai. Konflikto schema. Išvados. Literatūra. Žodis „konfliktas“ yra kilęs iš lotynų kalbos „conflictus“ – susidūrimas – tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai ar išgyvenimai. Su konfliktais mes susiduriame visur: tiek namuose, tiek darbe, tiek draugų būryje. Netgi kai atrodo nėra su kuo konfliktuoti, kažkas ima graužti mus iš vidaus t.y. neišsprendžiamos problemos, neramumai kylantys viduje, kurie kartais daug stipriau kankina nei konfliktinės situacijos su kitais asmenimis. Būtų nuostabu jeigu žmogus savo gyvenime galėtų išvengti konfliktų kylančių tiek jo paties viduje, tiek bendraujant su kitais asmenimis tačiau tai pavyksta labai retam iš mūsų.
| |
Konsultavimas socialiniame darbe Lapų skaičius: 20 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konsultavimas socialiniame darbe. Kuo skiriasi egzistencialistai ir humanistai pagal konsultavimo tikslus. Kas nėra konsultavimas? Kuo konsultavimo santykis skiriasi nuo įvairių kitų santykių ir kuo jis yra panašus. Kuo konsultavimas skiriasi nuo kitų artimų profesinių veiklų. Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos sąsajos. Specifiniai psichologinio konsultavimo bruožai, skiriantys nuo psichoterapijos. Konsultanto vaidmuo ir vieta. Psichoterapijos ir konsultavimo skirtumai ir panašumai. Konsultavimas socialinio darbo kontekste. Konsultavimo pamatiniai principai. Kontakto palaikymo įgūdžiai. Konsultavimo aplinka. Konsultanto ir kliento kontaktas. Konsultavimo erdvė. Konsultavimo proceso struktūra. Konsultavimo laikas. Kokios formuluotės galėtų padėti eilinį susitikimą su klientu. Kaip reikėtų užbaigti kiekvieną eilinę konsultaciją. Pirmas susitikimas (specifiniai bruožai)(. Konsultavimo pabaiga. Pagrindiniai konsultavimo būdai ir procedūros (įgūdžiai–metodai). Patarimai pradedančiam konsultantui. Geštaltinės pakraipos metodai. Darbo specifika dirbant su nemotyvuotais klientais. Motyvacinis intervių. Etiniai psichologinio konsultavimo principai. Meno terapija. Grupės sudarymo principai, darbo forma, trukmė. Taikymo sfera. Fotografijos ir kino terapija. Kino terapija. Sapnai ir jų analizė.
| |
Konsultavimo ir psichoterapijos palyginimas Lapų skaičius: 10 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pagr konsultavimo ir psichoterapijos skirtumai. Vaikų konsultavimo įgūdžiai. Vaikų pagr. Problemų kategorijos Z. Froidas. Ž.piažė. L.kohlbergas. E.eriksonas. Svarbiausios vaikų ir paauglių problemos susijusios su šiais veiksniais. A.maslou. W. Glazeris. Konsultavimo proceso sudedamosios dalys. (etapai). Vaiko klinikinio įvertinimo ir psichoterapinio interviu panašumai ir skirtumai. Klinikinio įvertinimo interviu. Psichoterapinis interviu. Psichoanalitinės ir psichodinaminės terapijos ir konsultavimo teoriniai principai. Froidas. Nerimo rūšys. Psichodinaminio plano įvertiniamas. Psichodinaminio konsultavimo tikslas. Psichodinaminio konsultavimo technikos. Pagal m.chetnik intervencijų rūšys dirbant su tėvais. Individualiosios psichologijos teoriniai principai.
| |
Lytėjimo tipai aktyvusis, pasyvusis ir instrumentinis Lapų skaičius: 5 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Aktyvaus ir pasyvaus lytėjimų palyginimas. Rezultatai daiktų identifikavimo aktyviu ir pasyviu lytėjimo būdu. Daiktų identifikavimo instrumentiniu lytėjimo būdu rezultatai. Odos receptorių tankumas. Literatūros apžvalga. Jautrumas įvairiose kūno vietose nevienodas, tai priklauso nuo receptorių išsidėstymo odoje tankio. Didžiausias yra skausmo pojūčių taškų tankis, mažesnis- taktilinių bei terminių receptorių tankis (Kaffemanas, 2002). ,,Pasyvusis lytėjimas- ypatinga lytėjimo forma, taktilinių pojūčių formavimasis objektui liečiant ar judant kūno paviršiuje” (Kaffemanas, 2002, p. 55). Pasyvusis lytėjimas kartu su raumenų ir sąnarių pojūčiais sudaro aktyvųjį lytėjimą. ,,Aktyvusis (haptinis) lytėjimas- tai aktyvus kontaktinis objekto tyrimas apčiupinėjant jį ranka (arba abiem rankomis)” (Kaffemanas, 2002, p. 55). ,,Instrumentinis lytėjimas- taktilinis erdvės pojūčių skyrimas naudojant kokį nors tarpinį įrankį“ (Kaffemanas, 2002, p. 58). Darbo tikslas. Nustatyti ar tiriamasis tik lytėjimo pagalba sugebės atpažinti daiktus. Uždaviniai. 1.Palyginti aktyvųjį ir pasyvųjį lytėjimo būdus. 2. Palyginti aktyviojo, pasyviojo, instrumentinio lytėjimų rezultatus. Darbo priemonės. Dvylika nedidelių daiktų, skarelė, virbalas. Tiriamasis. Mergina, 19metų. Darbo eiga. I. Aktyvaus ir pasyvaus lytėjimų palyginimas Tiriamajam skarele buvo užrištos akys. Buvo paruošti 8 nedideli daiktai, kurių tiriamasis nežinojo. Į tiriamojo delną buvo dėta po vieną daiktą. Tiriamajam buvo pasakyta identifikuoti daiktą liečiant, braukiant pirštais daikto paviršiumi, , t.y. pasakyti, kas tai yra ir taip pat, ką tiriamasis jaučia identifikavimo metu. Stebėta, kokius rankos ir pirštų judesius tiriamasis atlieka. Tokiu būdu tiriamajam reikėjo nustatyti 4 daiktus. Kitus 4 daiktus tiriamajam reikėjo nustatyti pasyviuoju būdu. Tiriamajam buvo vėl užrištos akys skarele, jis ištiesęs ranką, išskėtęs pirštus, o tyrėjas daikto paviršiumi lietė tiriamojo pirštus ir ranką, braukdamas daikto paviršiumi ir kontūru išilgai tiriamojo rankos ir pirštų odos.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Bendra mąstymo ir kalbos samprata. Žinios ir jų vidinė reprezentacija. Kaip formuojamos sąvokos. Samprotavimas ir argumentavimas. Problemų (uždavinių) sprendimas. Kūrybinis mąstymas. Kalba ir kalbėjimas (šneka). Kalbos sandara. Kalbos vienetai. Rašymas. Teksto (diskurso) supratimas. Kalba kaip kominikacijos aktas. Pagr. sąvokos: pažinimas – elgesio valdymo posistemės vykdomas info. apdorojimas. Pažinimo procesą labiau išsivysčiusiuose organizmuose valdo smegenys. Pažinimas svarbus elgesiui, jo planavimui, veiklai. Jis įgalina kaupti žinias ir naudotis jau sukaupta patirtimi, leidžia lanksčiai prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų. Pažinimo gebėjimai – dėmesys, atmintis, mokymasis, kūrybingumas.
| |
Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairės Lapų skaičius: 27 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairės. Filosofinis proto problemų nagrinėjimas. Mąstymo ir kalbos psichologijos raidos gairės. Filosofinis proto problemų nagrinėjimas. Mokslinės psichologijos kūrimas. Pirmieji empyriniai tyrimai. 1913 O. Selzo [Zelcas] neosocialinė mąstymo teorija. 1920-1950 laikotarpis. mąstymas – tai vidinis kalbėjimas. Modernioji mąstymo ir kalbos psichologija. Pažinimas – informacijos priėmimas, apdorojimas ir panaudojimas. Kultūros psichologija/ sociokultūrinis požiūris. Proto raidos aspektai. Proto filogenezė. Lebuvy skiria žmogaus gyvenimą į du etapus. Intrasisteminis. Intersisteminis. Autonominis.. Sąvokos samprata. Sąvokos ir kategorijos. Apibendrinant galima pasakyti, kad realiame gyvenime sąvokos formuojasi kitaip. Egzempliorinis būdas. Kategoriją gali būti reprezentuojama ir atskirais pavyzdžiais, atskirais kategorijos atvejais. Kaip formuojamos sąvokos. Dedukcinis samprotavimas. Tarpkultūriniai tyrimai. Kertinių sąvokų apžvelgimas:. Euristikos. Kalba ir kalbėjimas. Chomsky modelis. Sakymas ir supratimas. Kalbos generavimas . Pasakotojo pozicija. Kitas lygmuo . Teksto supratimo aiškinimo modeliai. Reprezentacijos, supratimas, mokymasis iš teksto. Situacijos modelis. Jo konstravimas ir reiškia, kad tekstas skaitomas ir teksto bazės kūrimas aktualizuoja turimas žinias, kurios jau laikomos atmintyje schemomis ir scenarijais.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
