Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 23 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Aptarsime: Apibrėžimą Esmę Sąvokos atsiradimą Ką tiria ir matuoja Kaip taikomas biologinis grįžtamasis ryšys Biogrįžtamojo ryšio terapija Wingate penkių žingsnių programa BGR ir elgesio formavimas Reikšmę sporto psichologijai Literatūra Biologinis grįžtamasis ryšys: Tai grupė terapinių procedūrų, kurių metu naudojamos elektroninės ir elektromechaninės priemonės, skirtos tiksliai išmatuoti fiziologinius žmogaus signalus ir juos pateikti paprasta forma, padedančia reguliuoti tuos fiziologinius parametrus. Procesas, kurio pagalba žmogus išmoksta kontroliuoti savo fiziologinius procesus, pasinaudodamas įvairiomis biogrįžtamojo ryšio aparato programomis
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Filogenezė- sistematinių grupių istorinis vystymasis. Ontogenezė-individualus vystymąsis nuoseklių morfologinių, fiziologinių, biocheminių ir funkcinių kitimų visuma nuo individo atsiradimo iki mirties. Embriogenezė- embriono susiformavimo ir vystymosi procesas. Nerv.ląst.(neuronai) -> unipoliniai-> pseudopoliniai-> bipoliniai->multipoliniai (Pagal sk. Ir ataugas.) Neuroglija->makroglija ->oligodentroglija-> Mikroglija-> švaro ląst.(pagal dydį) Jungiamasis aud.-> epineurijus-> perineurijus-> endoneurijus.(pagal vietą) Nerv.skaidulos:juntamosios, motorinės, tarpneuroninės. Neuronas- pagr. NS ląst. Ataugos perduoda nerv imp. Iš vieno neurono į kitą.
| |
Lapų skaičius: 37 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: C.R. RODŽERSAS - vertinamas kaip vienas moksliškiausių humanizmo atstovų. Jį išgarsino į klientą nukreipta psichoterapija ir psichoterapijos procesų tyrimai. Savo teorijas grindė klinikiniais metodais.. Struktūriniai dariniai. Pagrindiniai Rodžerso asmenybės teorijos teiginiai. Asmenybė psichologinės įtampos būsenoje. Tyrimo metodai. Kontentinė analizė – panaudojant užfiksuotus pasisakymus išskiriami, klasifikuojami ir analizuojami prasminiai vienetai. Q-technika – tiriamajam duodamas kortelių paketas su įvairiais teiginiais ir prašoma surūšiuoti pagal įvairius kriterijus. George Kelly. Asmenybės konstruktų teorija. Asmenybės konstruktas – tai ypatinga subjektyvi priemonė, kurią susikuria ir patikrina pats žmogus ir kuri leidžia jam suprasti ir paaiškinti supančią aplinką, prognozuoti įvykius, įvertinti ir kontroliuoti jų elgesį. Konstruktų įsisąmoninimo laipsnis. Konstruktų tipai. Konstruktų sistemos dinamika. Asmenybės raida ir tobulėjimas. Laisvė, pasirinkimas, atsakomybė. Įvertinimas. KURTAS LEVINAS. Jo teorija vadinama lauko teorija. Asmenybės dinamika. Asmenybės poelgiai ir veiksmai. Vektorius – tai jėga, veikianti žmogų versdama jį judėti kokia nors kryptimi. Asmenybės raida. A.Bandura. Bandura atstovauja socialinei kognityvinei teorijai. Aš sistema. Efektyvumo lūkesčiai – tai mūsų įsitikinimas, kad mes sėkmingai galėsim atlikti veiksmus. Modeliavimas (mokymasis stebint). Modeliavimo efektai. B.F.Skinner- daugiausia dirbo su karveliais ir žiurkėm. Skinner teigė, kad reikia pradėti nuo elementarių elgesio formų analizės ir jei egzistuoja elgesio dėsningumai tarp įvairių subjektų, tai neturi reikšmės ką tiriam. Šie dėsningumai panaudojami mokyme, medicinoje. H.J. Eysenk - jo teorija priklauso dispozicinei asmenybės teorijų krypčiai kurios teigia, kad žmogus turi t.t pastovias vidines savybes, kurios išlieka visą laiką ir visose situacijose. R.B.Ketelas. Struktūrinė asmenybės savybių teorija. William Sheldon (1898-1977) asmenybės teorija.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Susikoncentravimas į tikslą. Tipiniai „savižudybės“ pavyzdžiai. Pokalbio pradžios atvejai. Rekomendacijos pokalbio pradžiai. Galimi sunkumai pokalbio pradžioje. Pasitikėjimo atmosferos sukūrimas. Kaip sudaryti patikimo pašnekovo ir derybų partnerio įspūdį? „pasitikėjimo verti“ asmens bruožai – kokie jie? Pasitikėjimo „pakaitalai“ ir „priešnuodžiai“ jiems įveikti. Kaip stiprinti pasitikėjimą dalykiniame pokalbyje? Pasitikėjimo dalykiniuose santykiuose nauda ir rizika. Išvados. Literatūros sąrašas. Dalykiniai pokalbiai – plačiai paplitęs būdas spręsti įvairius klausimus. Juose ne tik nagrinėjamos problemos ar derinamos sutartys, bet dažnai ir susidaroma nuomonė apie kitą žmogų ir jo atstovaujamą įmonę. Teisingi dalykiniai pokalbiai su kolegomis laikomi sėkmingo vadovavimo instrumentu. Norėdami pasiekti gerų rezultatų dalykiniame bendravime, dalykiniuose pokalbiuose, derybose, būtina turėti planą – „derybų eigos modelį“ („tikslo siekimo algoritmą“). Pravartu žinoti, kuo derybos turi prasidėti, kokiais keliais gali vystytis ir kaip jos gali baigtis, nes tai daro didelę įtaką galutiniams derybų rezultatams; juk gera pradžia- pusė darbo! Taigi, šiame referate apžvelgsiu pasiruošimą dalykiniams pokalbiams: kaip svarbu susikoncentruoti į pokalbio tikslus, kas yra ,,savižudybė“ bei pateiksiu tipinių jos pavyzdžių, apibrėšiu galimus pokalbio pradžios atvejus, pateiksiu rekomendacijas, iškylančius sunkumus bei pasitikėjimo atmosferos sukūrimo nuansus dalykiniame pokalbyje. Bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas – sudėtingas reiškinys, turintis savo vidinius, socialinius, dorovinius – psichologinius mechanizmus, dėsnius, taisykles, “kodus” ir “šifrus”.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Teorinė dalis. Motyvavimas. Motyvacijos modelis. Pasitenkinimo darbų motyvavimo teorijos. O.u.maslov’as. D. Maklelandas. F. Gercbergeras. Elgesio reguliavimo teorijos. Vilčių. Teisingumo. Porterio-laulerio. Motyvavimas ir kompensavimas. Praktinė dalis. Fiziologiniai poreikiai. Saugumo ir ateities garantijų poreikiai. Socialiniai poreikiai. Pagarbos poreikiai. Noras parodyti savo galimybes. Išvados. Literatūra. Įžanga Iš senovės žinoma, kad apgalvotai paveikus žmones, galima pasiekti savo tikslus. Norėdami įgyvendinti savo sprendimus, taip turi daryti vadovai, tam panaudodami motyvavimo principus. Motyvavimas yra savęs ir kitų raginimas veikti asmens ar organizacijos naudai bei sudarymas tokių sąlygų, kada žmogus nori veikti ir aktyviai veikia asmens organizacijos naudai. Siekiant gerų rezultatų vadyboje, būtina suprasti žmonių elgseną ir pasinaudoti jų elgesiu. Viena seniausių motyvavimo teorijų yra “meduolio ir bizūno” politika. Tuo buvo siekiam paklusnumo, nuolankumo vadovams, o vykdytojai taip darė, neturėdami kitos išeities ir siekdami išgyventi. Šį motyvavimo būdą derinant su darbo specializacija ir kooperavimu, žymiai padidėjo darbo našumas, pagerėjo žmonių gyvenimas, o vadovai ilgainiui pradėjo suprasti, kad paprastas meduolis ne visada skatina žmogų uoliau dirbti. Todėl buvo ieškoma naujų motyvavimo problemos sprendimų.
| |
Dėmesio perkėlimo tyrimas juodų-raudonų skaitmenų lentele Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Darbo tikslas. Darbo priemonės. Tiriamoji. Rezultatų aptarimas. Instrukcija tiriamajai. Darbo eiga. Rezultatai. Juodų ir raudonų skaitmenų ieškojimo laiko lentelės. III-oji bandymo serija. II-oji bandymo serija. Skaitmenų ieškojimo dinamikos grafikai. Atliekant lengvesnę veiklą dėmesio perkėlimas vyksta greičiau. Dėmesys yra vienas iš plačiausiai tyrinėjamų psichikos reiškinių. Tai rodo ir dėmesio teorijų gausybė (pvz., motorinės dėmesio teorijos, teorijos, kur dėmesys yra nagrinėjamas kaip rezultatas to, kad susiaurėja mūsų sąmonės apimtis, ir kitos ). Išvados. Naudota literatūra.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir jos sutelkimas ties tam tikrais objektais. Dėmesys psichologijoje atlieka tris funkcijas: 1) atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus, 2) koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais objektais, 3) reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir pertraukimą. Dėmesio rūšys. Nevalingas dėmesys. Valingas dėmesys. Savaiminis dėmesys. Dėmesys visada pasireiškia kaip kitų pažinimo, jausmų ir valios reiškinių organizuojantis mechanizmas. Dėl to dėmesį sunku atskirti nuo valios ir sąmonės reiškinių.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Dėmesys. Dėmesio teorijos. Dėmesys kaip protinė pastanga. Automatinis apdorojimas ir dėmesys. Regimasis dėmesys. Žibinto metafora. Dėmesys – tai žmogaus sąmonės sutelkimas tam tikru momentu į realų objektą ar reiškinį. Dėmesys kartais tapatinamas su sąmone. Jis padeda suprasti viską, kas tuo metu vykstą. Dėmesio sutelkimas – tai psichikos veiklos nukreipimas. Ir jis yra matomas žmogaus elgesyje. Jei dėmesio objektas matomas, tai žmogus pasuka galvą į suvokiamą objektą. Dėmesys gali būti ir be aiškaus objekto. Dėmesio sąvoką apibūdinti nėra lengva, todėl, kad ji apibudina keletą aspektų. Psichikos koncentraciją. Žmogus susikoncentruoja ties tam tikra užduotimi ir stengiasi išvengti kitų veiksnių neigiamos įtakos veiklos intensyvumui. Budrumas. Šis dėmesio aspektas pasireiškia situacijoje, kurioje įvykių nėra daug. Stebėtojas sukaupią dėmesį, kad aptiktų galintį pasirodyti tam tikrą stimulą. Selektyvus dėmesys tampa svarbus, kai iš kelių tuo pačiu metu veikiančių stimulų yra pasirenkamas vienas ar į jį tam tikru būdu yra reaguojama.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kas yra dėmesys? Dėmesio rūšys. Dėmesio sutrikimai. Dėmesio funkcijos. Dėmesio perkelimas. Dėmesio lavinimas, savikontrolė: dėmesys dėmesiui. Informacijos šaltinių sąrašas. Žmogų supanti aplinka kinta. Nepastovūs ir žmogaus organizmo procesai. Išorės ir vidaus pakitimai, sukeliantys vienokias ar kitokias organizmo reakcijas, psichologijoje ir fiziologijoje yra vadinami dirgikliais arba stimulais. Vieni dirgikliai individo gyvenime daugiau reikšmingi, kiti mažiau. Suprantama, kad skirtingo reikšmingumo stimulų sukeltos reakcijos bus skirtingo pobūdžio bei kiekybinių parametrų. Dirgiklio reikšmingumą matuojame informacijos kiekiu, kurį jis teikia individui. Jei poveikis yra ryškus, jis tampa atitinkamu žmogaus elgesio stimulu. Taip žmogų nuolat veikia išorinės ir vidaus informacijos srautas. Kaip žmogus nepasimeta tame informacijos antplūdyje? Kodėl jo elgesys netampa chaotišku? Kas padeda jam atrinkti tai, kas svarbiausia? Taip yra dėl to, kad egzistuoja mechanizmai, suteikiantys psichiniams procesams ir visai žmogaus veiklai atrenkamą pobūdį. Vienu metu žmogaus veikloje vyrauja vieni procesai, kitu – kiti. Šiuo momentu mano sąmonė sutelkta į rašomus žodžius. Kitas pavyzdys. Kažkas beldžiasi į duris. Įeina draugas. Nuošalyje lieka visa, kas ką tik buvo veiklos
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Didžiojo Penketo Sugrįžimas. Įvadas. Istorija.1930-1940 metai.1934m. Thurston.Allport ir Odbert .II. 1940-1950 metai.McCrae ir Costa 1985m. rašė: po susipažinimo su šiomis Cattell išskirtomis skalėmis, mūsų susidomėjimas šiuo penkiafaktoriniu modeliu išseko ir vėl sugrįžo tik tada, kai Goldberg atnaujino tyrimus, ieškodamas universalių aspektų bruožų pavadinimuose ir sukūrė geresnį instrumentą..Teorinės “Didžiojo penketo” perspektyvos.Dispozicinis (ilgalaikis) „Didžiojo penketo“ požiūris.Didžiojo Penketo“ diadinės sąveikos požiūris: Wiggins.Kompetencinis „Didžiojo Penketo“ požiūris: Hogan.Šios sąveikos su kitais metu aktorius bando perteikti savo pamatinį aš vaizdą (bruožas2) kitiems per aš prezentacijas.kuo svarbesnis individualus skirtumas žmonių sąveikoje, tuo daugiau kalbų turės jam apibūdinimą.Apibendrinimas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
