Teisė (12 psl). Teisės referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Bendrieji europos sajungos teisės principai

Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendrųjų teisės principų kilmė. Bendrieji teisės principai kaip europos sąjungos šaltinis. Išvados. Literatūros sąrašas. Mano pasirinkta rašto darbo tema yra „ bendrieji europos sąjungos tesės principai“.rašto darbe yra analizuojama bendrųjų teisės principų kilmė, o taip pat bendrųjų europos sąjungos teisės principų esmė ir samprata. Bendrieji teisės principai- įprastas teisės šaltinis valstybėse narėse, kur vyrauja teisė pagrįsta romėnų teisės principais. Tai pagrindinės taisyklės, kuriomis gali naudotis teismai, užpildant rašytinės teisės spragas. Šiuo metu bendrieji teisės principai sudaro didelę bendrijos teisės dalį. Jie išreiškia svarbiausias aiškinimo koncepcijas, naudojamas eb teisės aktų bendrojo pobūdžio nuostatoms aiškinti. Taip pat rašto darbe nagrinėjamos bendrųjų teisės principų kategorijos. Bendrieji bendrijos teisės principai – vienas iš europos teisės šaltinių. Bendrųjų principų atsiradimas gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Pirma, reikalingi tam tikri orientyrai tam, kad bendrijos teisinė sistema galėtų funkcionuoti efektyviau ir teisingiau. Antra, jais grindžiamas teisminis aktyvumas sutarčių rėmuose. Dėl pirmojo aspekto akivaizdu, kad konstitucijos negali būti išsamios, be to reikia atsižvelgti į tai, kad jas pakeisti yra labai sunku. Konstitucinėse normose neišvengiamai atsiranda spragų. Todėl teisėjai priversti rinktis: arba pripažinti, jog bylos šaliai nenumatyta jokios jos interesams ginti priemonės, arba sukurti principą, pagal kurį tokią gynybos priemonę galima numatyti.

Bendrosios prievolių teisės nuostatos

Lapų skaičius: 70
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Prievolių teisės samprata ir sistema. Prievolės samprata. Prievolių teisinius santykius charakterizuojantys bruožai. Prievolių atsiradimo pagrindai. Prievolių rūšys. Prievolių vykdymo samprata. Prievolės įvykdymo subjektai. Prievolės įvykdymas trečiajam asmeniui. Prievolės vykdymo objektas. Prievolės vykdymo vieta. Prievolės vykdymo terminai. Prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės. Laidavimas. Garantijos forma ir turinys. Rankpinigiai. Sutarties samprata ir reikšmė. Sutarčių teisės šaltiniai. Sutarčių teisės principai. Sutarčių rūšys. Sutarties sudarymas.

Bendrųjų teisės principų samprata

Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės principų samprata ir klasifikacija. Bendrieji teisės principai. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas. Teisėtumas. Lygybės prieš įstatymą principas. Lygiateisiškumas. Bendrųjų teisės principų taikymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Įvadas. Teisės principai yra teisės sistemos pamatas, tai idėjos, kuriomis vystoma ir kuriama teisė. Žodis principas kilęs iš lotyniško žodžio principium ir tai reiškia pradžią, pagrindą. Tai rodo, kad teisės principai yra pagrindas visai teisės sistemai, jų žinojimas leidžia vertinti teisę, ją pažinti. Teisės principai nulemia teisės normų turinį, jie leidžia vertinti, ar teisės aktai nenukrypsta nuo teisinių standartų, remiantis jais yra aiškinamos teisės normos, vadovaujantis jais, sprendžiama, ar reikia taikyti tam tikrą teisės normą, ar ne. Teisės principų analizė leidžia suvokti teisės normos prasmę. Taikant teisės principus galima užpildyti teises spragas. Pavyzdžiui, esant teisės spragai tam tikras ginčas gali būti išspręstas remiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Bendrųjų teisės principų vaidmuo aiškinant ir taikant teisę

Lapų skaičius: 11
Tipas: Laboratorinis darbas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės principo požymiai bei sąvoka. Moralė ir teisė. Teisingumo principai. Išvados. Panaudotų šaltinių sąrašas. Įvadas. Teisinis reguliavimas apskritai ir teisinis reguliavimas konkrečioje teisės šakoje gali būti labai sudėtingas, jei atskiros teisės šakos arba vienos teisės šakos institutai kels skirtingus reikalavimus visuomeniniams santykiams reglamentuoti ir reguliuoti. Dėl šios priežasties, derinant tarpšakinio teisinio reguliavimo klausimus, paprastai yra aptariami mokslo arba nustatomi įstatymo esminiai pradai, pagrindinės idėjos, arba principai. Savo ruožtu lietuvos įstatymų leidyboje pagrindiniai principai yra įvardijami įstatymuose. Aptariant teisės principo sąvoką bei požymius, svarbu apžvelgti, kaip teisės teorijoje yra apibrėžiamas principas, kokie jo požymiai. Sąvoka, filosofine prasme, yra viena iš pasaulio atsispindėjimo mąstyme formų, kuria pažįstama reiškinių, procesų esmė, apibendrinami jų esminiai požymiai ir pusės. Sąvoka yra produktas istoriškai besivystančio pažinimo, kuris, kildamas iš žemesnės pakopos į aukštesnę, praktikos keliu rezultatus reziumuoja vis gilesnėmis sąvokomis, tobulina, tikslina senas ir formuluoja naujas sąvokas.

Biudžeto deficitas

Lapų skaičius: 12
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: biudžeto balansas. biudžeto perteklius. biudžeto deficitas. Biudžeto deficitas, susijęs su stambių valstybinių investicijų į šalies ekonomikos vystimąsi būtinybe; Biudžeto deficitas, susidarantis dėl ypatingų, dažnai neprognozuojamų aplinkybių; Biudžeto deficitas kaip krizinių reiškinių valstybės ekonomikoje išraiška;

BK specialiosios dalies kometaras

Lapų skaičius: 40
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nusikaltimai žmogaus gyvybei. Nužudymas. Nužudymas labai susijaudinus. Naujagimio nužudymas. Neatsargus gyvybės atėmimas. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės. Padėjimas nusižudyti. Nusikaltimai žmogaus sveikastai. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Išžaginimas. Seksualinis prievartavimas. Straispnis. Privertimas lytiškai santykiauti. Seksualinis priekabiavimas. Seksualinio priekabiavimo ir privertimo lytiškai santykiauti santykis ir atribojimas. Mažamečio asmens tvirkinimas. Vengimas išlaikyti vaiką. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei. Vagystė. Plėšimas. Turto prievartavimas. Sukčiavimas. Turtinės žalos padarymas apgaule. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Kontrabanda. Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš lietuvos respublikos. Neteisėta įmonės veikla. Kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas. Kreditinis sukčiavimas. Skolininko nesąžiningumas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir aplaidus apskaitos tvarkymas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kyšininkavimas. Tarpininko kyšininkavimas. Papirkimas. Piktnaudžiavimas. Nusikaltimai visuomenės saugumui. Teroro aktas. Nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotikais. Nusikaltimai transporto eismo saugimui. Nusikaltimai viešajai tvarkai. Viešosios tvarkos pažeidimas. Melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę. Nusikaltimai valdymo tvarkai. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas. Savavaldžiavimas. Nusikaltimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu. Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas.

BT konspektas labai geras

Lapų skaičius: 133
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Skyrius. Bendr nuostatos. Baužiamasis įstatymas ir jo galiojimas. 1tema. Baudžiamosios teisės samprata. Baudžiamosios teisės kaip teisės šakos sąvoka. Baudžiamosios teisės dalykas ir metodai. Baudžiamosios teisės sistema baudžiamosios teisės uždaviniai baudžiamosios teisės specialieji principai (nullum crimen sine lege nullum poena sine lege, nullum crimen sine culpa, ultima ratio, non bis in idem ir kt.). Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamosios teisės santykis su kitomis teisės šakomis (tarptautinė, civilinė, administracinė, baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo) ir disciplinomis (kriminoligija, kriminalistika). Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo dalykas ir tyrimo metodai. Baudžiamosios teisės mokyklos. Antropologinė kryptis. 2 tema. Baudžiamasis įstatymas. Baudžiamojo įstatymo sąvoka ir pagrindiniai bruožai. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Lietuvos konstitucija ir lietuvos baudžiamieji įstatymai. Tarptautinės sutartys ir lietuvos baudžiamieji įstatymai. Baudžiamųjų įstatymų vystymasis lietuvoje po 1990 metų. Lietuvos respublikos naujasis baudžiamasis kodeksas ir jo struktūra. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio struktūra. Dispozicija ir jos rūšys. Sankcija ir jos rūšys. Naujojo ir 1961 m. Lietuvos baudžiamųjų kodeksų struktūriniai skirtumai. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas, aiškinimų rūšys. Lietuvos respublikos aukščiausiojo.teismo vaidmuo aiškinant baudžiamuosius įstatymus. Įstatymų spragos ir analogija. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike. Baudžiamųjų įstatymų priėmimas, paskelbimas ir įsigaliojimas. Baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas ir taikymas. Pagrindinis baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike principas.

Būtinas gynėjo dalivavimas

Lapų skaičius: 16
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Gynėjo sąvoka. Būtinas gynėjo dalyvavimas. Būtinas gynėjo dalyvavimas bylose, kuriose įtariamas ar kaltinamas nepilnametis. Būtinas gynėjo dalyvavimas bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintys patys pasinaudoti savo teise į gynybą. Būtinas gynėjo dalyvavimas bylose, kai įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas. Būtinas gynėjo dalyvavimas bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Būtinas gynėjo dalyvavimas bylose, kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją. Būtinas gynėjo dalyvavimas bylose, kuriose dalyvauja valstybinis kaltintojas. Būtinas gynėjo dalyvavimas kitais atvejais, kai tai reikalinga teisingumo interesams. Išvados. Naudota literatūra. Baudžiamosios bylos gali būti iškeliamos, tiriamos ir nagrinėjamos tik pagal baudžiamojo proceso įstatymą. “baudžiamojo proceso įstatymas” yra sąlyginis pavadinimas – tokio atskiro įstatymo nėra. Manau, kad “baudžiamojo proceso įstatymas” turėtų būti suprantamas visas teisės normas, reglamentuojančias baudžiamąjį procesą, apjungianti sąvoka. Lr baudžiamojo proceso kodekso penktas skyrius nustato baudžiamojo proceso dalyvius, jų teises ir pareigas. Šie dalyviai tai asmenys, dalyvaujantys baudžiamajame procese. Vienas iš baudžiamojo proceso dalyvių – gynėjas. Apie jį plačiau sekančiame kontrolinio darbo skyriuje. Mano kontrolinio darbo tema: “būtinas gynėjo dalyvavimas”. Savo kontroliniame darbe panagrinėsiu gynėjo sąvoką; būtiną jo dalyvavimą pagal lr baudžiamojo proceso kodekso 56 straipsnį. Galiojančio lr bp kodekso 54 straipsnis numato, kad gynėjais leidžiama būti advokatams. O “advokatūros įstatymo” 7 straipsnis numato šias pripažinimo advokatu sąlygas: “fizinis asmuo (toliau - pareiškėjas) rašytinio prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu, jeigu jis:. 1) yra lietuvos respublikos pilietis;.

Bylinėjimosi išlaidos

Lapų skaičius: 35
Tipas: Prezentacija
Darbe esantys žodžiai: Bylinėjimosi išlaidas sudaro pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir jų turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Bylinėjimosi išlaidos visada išreiškiamos pinigais; Šias išlaidas sumoka asmenys, esantys materialiai teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. Bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos; Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla; Tai ir valstybės išlaidos, kuriomis padengiamos kaikurios teisminio bylos nagrinėjimo išlaidos. Bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, skiriamų teismams išlaikyti; Bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimas; Pareiga mokėti gana nemažas bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių išspręsti konfliktą; Šalims visiškai ar iš dalies padengiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Civilinė teisė

Lapų skaičius: 21
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1. Civilinės teisės sąvoka. Žmonių bendruomenėje egzistuojantys santykiai tarp žmonių – visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teisės normomis – teisiniai santykiai. Išskiriamos dvi teisės rūšys: Pozityvioji teisė, Prigimtinė teisė. Pozityvioji teisė – tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas valstybės prievarta. Prigimtinė teisė – tai amžinų ir nekintančių normų visuma. Jų pagrindą sudaro išsamus vaizdinys apie žmogų, žmogaus giminės tapatumą laike ir erdvėje, žmogaus reikmių nekintamą pobūdį. Jau senovės Romos teisininkai visas pozityviosios teisės normas skirstė į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę. Viešoji teisė: - nustato viešosios valdžios organizaciją ir reguliuoja atskirų asmenų santykius su valstybės organais, susivienijimais, bendruomenėmis bei kt. viešaisiais junginiais; - gina valstybės interesus; - jos reguliuojamiems santykiams būdinga valdžia ir pavaldumas. Paprastai viešajai teisei priskiriamos konstitucinės, administracinės, mokesčių, baudžiamosios teisės šakos, taip pat viešoji tarptautinė teisė. Privatinė teisė: - reglamentuoja privačių asmenų santykius; - jos reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos, lygiateisiškumo, nepavaldumo principais. Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilinė (įskaitant ir šeimos teisę), komercinė, darbo, agrarinė (ekologinė) ir tarptautinė teisė. Svarbiausia privatinės teisės šaka – civilinė teisė (toliau – CT). Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius. 2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas (toliau – Kodeksas), kuris yra pagrindinis civilinę teisę reguliuojantis teisės aktas, nustato, kad šis Kodeksas (atitinkamai ir civilinė teisė) reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostančius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso. Įstatymų numatytais atvejais Kodeksas taip pat reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais). Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. Turtiniai santykiai – tai visuomeniniai – ekonominiai santykiai dėl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perėjimo iš vienų asmenų kitiems, taip pat dėl darbų atlikimo, paslaugų tiekimo ir pinigų mokėjimo. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra būdinga prekinė piniginė išraiška. Su prekine pinigine forma yra susiję ir daugelis neatlygintinų turtinių piniginių santykių: pvz., pasaugos, panaudos, paveldėjimo, ir kt. Iš išorės tokie santykiai, atrodo, neturi prekinės piniginės išraiškos, tačiau ji yra jų pagrindas. Antai, už daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nemokamas. Tačiau tie daiktai yra turtas, turi savo vertę, kuri, juos dėl kieno nors kaltės sugadinus, praradus ir pan., gali būti išieškoma pinigais. Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra įvertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibūdina asmenybę (žmogaus, organizuoto žmonių kolektyvo individualybę), atskleidžia jos visuomeninę, dorovinę vertę. Šioms vertybėms priklauso garbė, orumas, vardas (pavardė), juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas, asmens laisvė, neliečiamybė, buto neliečiamybė, piliečių asmeninio gyvenimo, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių slaptumas ir kt. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens, jų negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Tačiau ne visus santykius, atsirandančius dėl šių vertybių, reguliuoja CT normos. Daugumą jų reguliuoja Konstitucinės teisės normos, kurių CT nekonkretizuoja. CT normos gina garbę ir orumą, užgarantuoja vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto piliečio interesų apsaugą ir kt. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų (rezultatų): mokslo, literatūros, meno kūrinių, atradimų, išradimų bei pramonės pavyzdžių sukūrimo bei naudojimo. Kūrėjas, sukurdamas atitinkamą kūrinį, įdeda į jį savo darbo ir pasiekia tam tikrą kūrybos rezultatą. Jeigu tas dvasinės kūrybos produktas visuomenei yra naudingas, tai jį panaudojant autorius įgyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susiję su turtiniais. Pvz., asmuo, sukūręs literatūros kūrinį, įgyja šias asmenines neturtines teises: 1) autorystės teisę; 2) teisę į autorinį vardą; 3) teisę į kūrinio paskelbimą, dauginimą ir platinimą; 4) teisę į kūrinio neliečiamybę; teisę versti kūrinį į kitas kalbas. Taip pat turtinę kūrėjo teisę į autorinį atlyginimą (honorarą). Asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, būdinga savybė yra ta, kad šie santykiai turi objektyvia forma išoriškai išreikštą objektą (kūrinį, išradimą ir pan.), kuris yra atskiras nuo kūrėjo asmenybės. Tuo tarpu asmeninių neturtinių santykių, nesusijusių su turtiniais, atskiro objekto nėra. Žmogaus garbė, orumas ir kitos vertybės, sudarančios šių santykių objektą, iš esmės yra paties asmens savybės. 3. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas – pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teisės šaka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybinės ar Baudžiamosios teisės nesunku, nes jų reguliuojami santykiai kokybiškai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracinės, Darbo ir Šeimos teisės, nes jos turi daug bendro su CT. Civilinės teisės atribojimas nuo administracinės. Administracinė teisė reguliuoja santykius, atsirandančius valstybės institucijoms įgyvendinant vykdomąją bei tvarkomąją veiklą (valstybinių įmonių, akcinių bendrovių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, valstybinėms įmonėms – valstybinio kapitalo lėšų ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracinė teisė, būdinga tai, kad viena iš šių santykių šalių yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavestų vykdomųjų – tvarkomųjų funkcijų vykdytoja, o kita šalis – jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdžios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybės administracija) sudarytų rangos sutartį dėl savo patalpų remonto, šiuos sutartinius santykius reguliuotų jau ne administracinės, bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui būdingi teisinio įsakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui – leidimo, koordinavimo elementai ir teisinė lygybė. Finansų teisė nuo civilinės teisės skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas – santykiai, atsirandantys valstybei įgyvendinant finansinę veiklą (biudžeto, emisijos ir kt.). Šiems santykiams, kaip ir administraciniams teisiniams, būdingas jų subjektų pavaldumas, o ne jų teisinė lygybė. Darbo teisės reguliavimo dalykas – visuomeniniai santykiai, susiklostantys darbo proceso metu. Darbo teisinių santykių subjektai teisiškai yra lygūs ir kartu pavaldūs įmonėje, organizacijoje nustatytai vidaus tvarkai. Tuo iš esmės darbo teisė ir skiriasi nuo civilinės (pvz.: CT normomis reguliuojami rangos santykiai – rangovas nepriklauso užsakovo darbuotojų kolektyvui, pats organizuoja savo darbą, nustato veiklos tvarką). Šeimos teisės reguliavimo dalykas – asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, kitų šeimos narių, taip pat tarp globėjų ir globotinių, rūpintojų bei rūpintinių. Šeimos teisėje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp griežtai apibrėžtų subjektų, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmeninių, yra neatlygintini bei pasižymi kitais ypatumais, kuriuos lemia asmeniniai santykiai. 2.CIVILINIAI ĮSTATYMAI Civilinės teisės šaltiniai. Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elgesį reguliuoja vieno ar kito valstybinio norminio akto teisės normos. Šiuo požiūriu valstybiniai norminiai aktai įgyja CT šaltinio reikšmę. 1. Pagrindinis CT šaltinis – Konstitucija (K). K suprantama kaip įstatymų leidimo, tobulinimo bazė, pagrindiniai principai. Bet kokie CT įstatymai negali prieštarauti K-jai. Pvz.: K 23 str. nurodo “Nuosavybė neliečiama. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.” Joks CT įstatymas negali pažeisti šio principo. 2. CK – pagrindinis kodifikuotas CT šaltinis. 3. Kitas CT šaltinis - Civiliniai įstatymai (Akcinių bendrovių, Žemės, Autorių ir gretutinių teisių ir kt.). 4. Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius – poįstatyminiai. Juos leidžia institucijos, kurios neturi įstatymo leidybos teisės, t.y. ne Seimas. Dažniausiai tai valstybės valdymo organų išleisti aktai. Jie negali prieštarauti įstatymams, yra mažesnės teisinės galios. Poįstatyminių aktų paskirtis – detalizuoti įstatymus, juose įtvirtintas normas. Tai Vyriausybės nutarimai, potvarkiai, Ministerijų, departamentų, kt. valdymo organų teisės aktai, įvairių organizacijų nuostatai, įstatai (dažnai reguliuoja organizacijos narių turtines teises). Savivaldybių Tarybų priimami sprendimai, jei jie turi CT pobūdžio normų. 5. Papročiai gali būti CT šaltiniai, jei jie yra įstatymų numatytais atvejais visuotinai pripažinti (sankcionuoti valstybės). 6. Konstitucinio Teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar ne Konstitucijai – taip pat CT šaltiniai (dažnai paaiškinama, kaip ginčijamą normą naudoti).

« Pradžia Ankstesnis11121314151617181920Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama