Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 15 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolė yra viena iš civilinių teisinių santykių rūšių. Nuo kitų civilinių teisinių santykių prievolė skiriasi subjektų, objekto, turinio, pažeistų teisių gynybos būdų požiūriu. Prievolė visada sieja tik dvi konkrečios šio teisinio santykio šalis – kreditorių ir skolininką. Prievolinio teisinio santykio objektas yra valiniai skolininko veiksmai, turinį sudaro kreditoriaus teisė pareikšti skolininkui reikalavimą ir skolininko pareiga kreditoriui. 1 užduotis. Kuo skiriasi palūkanos ir delspinigiai? 2 užduotis. Uab „giruva“ su komerciniu banku „pelnas“ sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią uab „giruva“ įsipareigojo atsakyti komerciniam bankui „pelnas“, jei j. Petrauskas negrąžins paskolos. Komercinis bankas perleido reikalavimo pagal paskolos sutartį teisę uab „paskolų administravimas“. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, j. Petrauskas negrąžino paskolos, todėl uab „paskolų administravimas“ kreipėsi uab „giruva“. Uab „giruva“ motyvavo, jog pagal laidavimo sutarties sąlygas, uab „giruva“ įsipareigojo atsakyti tik komerciniam bankui „pelnas“, o ne tretiesiems asmenims.
| |
Lapų skaičius: 131 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinė teisė. I bendrieji nuostatai. Civilinė teisė kaip teisės šaka. Civilinės teisės sąvoka. Pozityvioji teisė. Prigimtinė teisė. Viešoji teisė. Privatinė teisė. Civilinė teisė. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas. Turtiniai santykiai. Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais. Visuomeninių santykių civilinio teisinio reguliavimo metodas. Leidimo, įsakymo (liepimo) ir draudimo. Teisinė ct santykių dalyvių lygybė. CT santykių dalyvių iniciatyva formuojant santykius. Dispozityviškumas. Turtinė subjektinių civilinių teisių pažeidėjo atsakomybė. Ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka. Civilinės teisės funkcijos ir uždaviniai. Teisė kaip visuomeninių santykių įtvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teisės šakose jos pasireiškia nevienodai. Baudžiamoji, baudžiamojo ir civilinio proceso teisė daugiausiai atlieka apsaugos funkcijas. Civilinėje teisėje pagrindinė vieta skiriama pozityviam visuomeninių santykių reguliavimui, t.y. Reguliavimo funkcijai. Reguliavimo funkcijos rūšis: statišką ir dinamišką. Statiškos reguliavimo funkcijos poveikis reiškiasi tuo, kad atitinkami CT institutai įtvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius (nuosavybės teisės institutas nustato nuosavybės teisės subjektus, turinį, objektus ir t.t., autorinės teisės institutas, išradimų teisės institutas ir kt.). Dinamiška. Apsaugos funkciją. Auklėjimo funkciją. Pagrindinis CT uždavinys. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinės teisės atribojimas nuo administracinės. Administracinė teisė reguliuoja santykius, atsirandančius valstybės institucijoms įgyvendinant vykdomąją bei tvarkomąją veiklą (valstybinių įmonių, akcinių bendrovių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, valstybinėms įmonėms valstybinio kapitalo lėšų ir kt. ...
| |
Civiline teise bendroji dalis 1 Lapų skaičius: 23 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinės teisės samprata, tai teisės normų sistema, skirta reguliuoti nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių objektas turi tiesiogiai išreikštą arba numanomą vertę, taip pat su turtiniais susijusius bei nesusijusius asmeninius turtinius santykius siekiant sukurti privačios nuosavybės teise pagrįsta visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas maksimaliai patenkinti fizinių ar juridinių asmenų poreikius. Viešosios ir privačiosios teisės apribojimas. Civilinės teisės santykių reguliavimo dalykas. Civilinių teisių santykių reguliavimo metodas. Civilinės teisės funkcijos ir uždaviniai. Reguliavimo funkcija. Apsaugos funkcija. Informavimo funkcija. Pagrindinis CT uždavinys. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Darbo teisės reguliavimo dalykas. Civilinių teisių aiškinimo principai. CT principo samprata ir reikšmė. Principų reikšmė. Nuosavybės neliečiamumo principas. Sutarties laisvės principas. Nesikišimo į privačius santykius principas – įtvirtina konstitucinį asmens, jo šeimos ir privataus gyvenimo apsaugą. Pirmiausia jis saugo asmens neturtines vertybes. Teisinio apibrėžtumo principas. Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principas. Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas. Neleistinumo apriboti Civilines teises kitaip, kaip tik įstatymo ar įstatymų numatytais atvejais principas. Civilinių teisių teišmininės gynybos principas. Teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. CT šaltiniai. Įstatymų ir teisės analogija. Konstitucija kaip civilinės teisės šaltinis. Tarptautinės (TT) sutartys kaip civilinės teisės šaltiniai. ES teisės aktai kaip civilinės teisės šaltinis. Teismų praktikos reikšmė taikant ir aiškinant civilinius įstatymus. Civilinės teisės vienodinimas (unifikavimas) ir harmonizavimas. Užsienio teisės turinio nustatymas. Atgaliniai nukreipimai į trečiosios valstybės teisę. Kolizinių normų esmė ir rūšys. Civilinis teisinis santykis. Civilinio teisnumo ir veiksnumo sąvoka. Civilinių teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Teisiniai įvykiai. Fiziniai asmenys, kaip civilinės teisės subjektai. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji ir gyvenamoji vieta. Jos teisinė reikšmė. Specifinių asmenų teisės ir jų įgyvendinimas. Civilinės būklės aktai. Fizinio asmens paskelbimo nežinia kur esančio paskelbimas ir padariniai. Juridiniai asmenys, kaip CT subjektai. Juridinių asmenų esmės aiškinimo koncepcija CT moksle. Juridinio asmens teisinė forma. Juridinio asmens organai. Atsisakymas registruoti. Juridinio asmens registro duomenys. Juridinio asmens teisinė forma. Valstybės ar savivaldybės kaip juridiniai asmenys. Valstybės ir savivaldybės įmonės kaip Vš. JA. Kitų Vš. Ja bendra charakteristika. Asociacija. Profesinės sąjungos. Politinės partijos. Visuomeninė organizacija. Bažnyčios ir religinės bendruomenės. Sodininkų bendrijos. Ūkinės bendrijos. Akcinės bendrovės. Privačių JA teisinės formos.
| |
Civilinė teisė bendroji dalis 2 Lapų skaičius: 14 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Veiksmai - faktai priklausantys nuo žmogaus valios. Įvykiai - faktai nepriklausantys nuo žmogaus valios. Fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, jo paskelbimas mirusiu tvarka, sąlygos ir teisinės pasekmės. Fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Jeigu negalima nustatyti dienos, nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančių metų sausio pirmoji diena. Jo turtui steigiama globa. Konstitucija. Asmenų pasikeitimas prievolėje. Fizinių asmenų veiksnumas. Fizinio asmens veiksnumo apribojimas. Juridinio asmens sąvoka ir požymiai. Juridinis asmuo – tai fizinių asmenų grupė (kartais ir vieno asmens) turtinių interesu personifikacijos priemonė. Sandorių sąvoka, rūšys, forma. Atlygintini ir neatlygintini sandoriai. Konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Kauzaliniai ir abstraktūs sandoriai. Fiduciariniai sandoriai. Vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai. Įprastiniai ir sąlyginiai sandoriai. Sąlyginio sandorio sąlygomis gali būti aplinkybė, kuri turi šiuos požymius. Sandorių forma. Sandorių negaliojimas. Ieškininės senaties terminai. Ieškininė senatis, jos sustabdymo ir nutraukimo pagrindai. Prievolės sąvoka ir sudedamieji elementai. Prievolių pasibaigimo pagrindai. Hipotekos sąvoka ir rūšys. Civiline atsakomybe ir jos sąlygos. Daugiabučių namų savininkų santykiai (bendroji dalinė nuosavybė). Patikėjimo teisė. Sutarties sudarymas.
| |
Civilinė teisė bendroji dalis 3 Lapų skaičius: 54 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinė teisė kaip teisės šaka. Civilinės teisės sąvoka. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas. Visuomeninių santykių civilinio teisinio reguliavimo metodas. Civilines teises funkcijos ir uždaviniai. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinės teisės sistema. Privatinė ir civilinė teisė. Civiliniai įstatymai. Civilinės teisės šaltiniai. Civilinių įstatymų galiojimas laiko, erdvės, asmenų atžvilgiu. Užsienio valstybių civilinės ir prekybinės teisės bendra charakteristika. Pagrindinės užsienio šalių teisinės sistemos. Civilinis teisinis santykis. Civilinio teisinio santykio sąvoka ir ypatumai. Civilinių teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Daiktinė teisė. Daiktinės teisės sąvoka. Daiktinės teisės sąvoka. Daiktinė teisė. Daiktinės teisės rūšys. Daiktinės teisės objektas. Nekilnojamieji daiktai. Kilnojamieji daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Namų apyvokos daiktai. vertę turintys daiktai. Pagrindiniai daiktai. Antraeiliai daiktai. Daiktinės teisės ir prievolinės teisės santykis. 17. 5. Šių teisų skirtumai. Nuosavybės teisės vieta daiktinės teisės sistemoje. Daiktinės teisės reikšmė. Nuosavybės teisė. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai. Teisinės nuosavybės santykių reglamentavimas. Objektyvioji nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė objektyviąja prasme. Subjektyvinė nuosavybės teisė. Savininko teisės jų turinys ir įgyvendinimas. Nuosavybės teisės įgyvendinimas. Nuosavybės teisės objektai. Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas kaip nuosavybės teisės objektai. Žemės nuosavybės teisė. Žemės nuosavybės turinys CK projekte išdėstomas sekančiai. Nuosavybės teisės įgijimas ir pasibaigimas. Nuosavybės teisės įsigijimo būdų klasifikavimas ir atskirų būdų charakteristika. Be savininko valios nuosavybės teisė prarandama. Nuosavybės teisės praradimo. Perleidžiamų daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika. Viešoji nuosavybė. Viešoji nuosavybė kaip ekonominė kategorija. Lietuvos Respublikos Konstitucija apie viešąją nuosavybę. Objektyvioji viešosios nuosavybės teisė. Subjektinė viešosios nuosavybės teisė ir jos ypatumai. Viešosios subjektinės teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Viešosios nuosavybės teisės subjektas. Valstybinės subjektinės nuosavybės teisės turinys. Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas. Patikėjimo teisė kaip ekonominė kategorija. Subjektinė patikėjimo teisė. Patikėjimo teisė kaip valstybinių, savivaldybių organizacijų teisinis turtinio savarankiškumo pagrindas. Patikėjimo teisės turinys. Šį turinį sudarančių teisių charakteristika. Patikėjimo teisės ir viešosios nuosavybės teisės santykis. Civilinis teisinis santykis. Daiktinės teisės rūšys. Kilnojamieji daiktai. Daiktinės teisės reikšmė. Nuosavybės teisė. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai. Nuosavybės formos ir rūšys. Teisinės nuosavybės santykių reglamentavimas. Objektyvioji nuosavybės teisė. Subjektyvinė nuosavybės teisė. Savininko teisės jų turinys ir įgyvendinimas. Nuosavybės teisės objektai. Žemės nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įsigijimo būdų klasifikavimas ir atskirų būdų charakteristika. Be savininko valios nuosavybės teisė prarandama:. Nuosavybės teisės į turtą pagal sutartį atsiradimo įgijėjui momentas. Perleidžiamų daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika. Viešoji nuosavybė. Patikėjimo teisė. Privati nuosavybė ir nuosavybės teisė. Privačios nuosavybės teisės sąvoka ir jos ypatumai. Asmenų daugeto privačios nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo pagrindai. Pradiniai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisės praradimo pagrindai:. Privačios nuosavybės teisės turinys. Privačios nuosavybės teisės objektai. Įmonė kaip privačios nuosavybės teisės objektas. Gyvenamas namas ar butas kaip privačios nuosavybės teisės objektas. Privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai ir ribos. Privačios nuosavybės teisę savininkas gali įgyvendinti:. Bendrosios nuosavybės teisė. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka. Vidiniai ir išoriniai bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys ir ypatumai. Bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Bendrosios nuosavybės teisės subjektai. Bendrosios nuosavybės teisės objektai. Bendroji dalinė nuosavybė ir jos ypatumai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų ir tvarkos ypatumai. Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimas. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 22. 13. Šios nuosavybės teisės objektai, nuosavybės teisės turinys ir jos įgyvendinimo ypatumai. Ūkinių bendrijų narių bendrosios nuosavybės teisės ypatumai. Nuosavybės teisės gynimas. Nuosavybės apsaugos reikšmė. Nuosavybės teisės apsauga ir gynimas. Nuosavybės teisės gynimo būdai. taikomi atvejais, kai pažeidžiamos NT į daiktą dėl kurio šalys sueina į sutartinius santykius. Turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis ieškinys). Atsiskaitymai grąžinant turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Visų rūšių nuosavybės teisės gynimo lygybė. Valdytojo, nesančio savininku, teisių gynimas. Kiti nuosavybės teisės civilinio teisinio gynimo būdai. Valdymo teisės sąvoka. Valdymo teisės subjektai ir objektai. Sąžiningas ir nesąžiningas daikto valdymas. Valdymo teisės įgijimas. Valdymo teisės pasibaigimas. Valdymo teisės gynimas. Servitutų nustatymo tvarka. Servitutų pasibaigimas. Teisės į servitutą gynimas.
| |
Civilinė teisė bendroji dalis 4 Lapų skaičius: 42 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinės teisės sąvoka. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas. Visuomeninių santykių civilinio teisinio reguliavimo metodas. Civilinės teisės funkcijos ir uždaviniai. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinės teisės sistema. Privatinė ir civilinė teisė. Fizinių asmenų veiksnumas. Visiškas veiksnumas. Pripažinimas nežinia kur esančiu ir paskelbimas mirusiu. Sandorio, turint tikslą, žinomai priešingą valstybės ir visuomenės interesams, negaliojimas. Sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės. Juridinių veiksmų, įvykdytų asmens, neturinčio įgalinimų arba viršijant įgalinimus, pasekmės (atstovavimas be įgalinimų). Terminai civilinėje teisėje. Ieškininė senatis. Subjektinis egzistavimo terminas. Termino praleidimas. Civilinių teisių gynimo terminai. Ieškininė senatis. Ieškininės senaties sąvoka ir reikšmė. Ieškininės senaties termino sustabdymas ir nutraukimas. Pažeistos teisės gynimo atvejai, ieškininei senačiai pasibaigus. Ieškininės senaties pasibaigimo pasekmės. Prievolių sistema civilinėje teisėje. Asmenų pasikeitimas prievolėje. Ūkinės bendrijos. Individuali įmonė. Komanditinė ūkinė bendrija. Civilinių teisių objektai. Asmeninės neturtinės teisės, nesusijusios su turtinėmis, ir jų ginymas. Sandorių sąvoka ir rūšys civilinėje teisėje. Dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai. Įprastiniai ir sąlyginiai sandoriai. Sandorių galiojimo sąlygos. Sandorio dalyvių veiksnumas. Sandorio turinio atitikimas įstatymo reikalavimams. Negaliojančių sandorių rūšys. Pripažinimas negaliojančiu pagal kitus požymius. Įgaliojimo forma ir galiojimo terminai. Atstovavimo rūšys. Perįgaliojimas. Įgaliojimo pasibaigimas. Terminų rūšys. Terminų pasibaigimas. Ieškininės senaties terminų rūšys. Ieškininės senaties termino eigos pradžia. Reikalavimai, kuriems ieškininė senatis netaikoma. Prievolės įvykdymo ekonomiškumo principas. Realus prievolių įvykdymo principas. Įkeitimas, jo rūšys. Netesybų (baudų, delspinigių) rūšys. Skolininko atleidimo nuo atsakomybės pagrindai. Atsitiktinumas. Nenugalima jėga. Sutartinė atsakomybė.
| |
Civilinė teisė bendroji dalis 5 Lapų skaičius: 18 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinė teisė kaip teisės šaka. Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius, o taip pat ir nesusijusius asmeninius neturtinius santykius, atsirandančius tarp lygių ir vienas kitam nepavaldžių asmenų (subjektų). Objektyvioji ir subjektyvioji civilinė teisė. objektyviosios teisės pagrindu atsiranda subjektinė teisė. viešosios ir privatinės teisės sąveika. privatinė ir civilinė teisė. Ct atribojama nuo kitų teisės šakų pagal reguliav. dalyką ir metodą. Civil. santykių teisinio reglamentavimo principai. Užsienio valstybių ir lr ct istorinė raida. Lr civilinės teisės šaltiniai. Civilinių įstatymų taikymo principai. Civilinės teisės sistema. Civilinių teisių objektai. Vertybinis popierius. Asmenų neturtinės teisės ir vertybės. Terminai. Termino apibrėžimas. Termino pradžia. Ieškinio senaties. Ieškinio senaties termino nutraukimas. Civilinių teisų įgyvendinimas ir gynimas. Civilinė teisinė atsakomybė. Sandoriai. Negaliojantys sandoriai. Atstovavimas. Fiziniai asmenys. Bendros žinios apie juridinius asmenis. Prokūra. Atstovavimas.
| |
Civilinė teisė bendroji dalis 6 Lapų skaičius: 20 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinio teisinio santykio sąvoka, ypatumai, subjektai, objektai. Civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Naujasis civilinis kodeksas. Civilinio teisinio santykio turinys ir formos. Civilinio teisinio santykio objektai. civilinių teisinių šaltinių sąvoka ir rūšys. civilinių įstatymų galiojimas laiko, erdvės ir asmenų atžvilgiu. Fiziniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai. jų civilinis teisnumas. civilinio teisnumo atsiradimas ir veiksnumas. veiksnumo sąvoka ir turinys. veiksnumo ribojimas. asmens pripažinimas neveiksniu. Teisinis santykis – tai objektyviai egzistuojantis teisinis socialinis reiškinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti jų dalyvių veiksmai. Civilinio teisinio santykio objektai. civilinių teisinių šaltinių sąvoka ir rūšys. civilinių įstatymų galiojimas laiko, erdvės ir asmenų atžvilgiu. Fiziniai asmenys kaip civilinės teisės subjektai. jų civilinis teisnumas. civilinio teisnumo atsiradimas ir veiksnumas. veiksnumo sąvoka ir turinys. veiksnumo ribojimas. asmens pripažinimas neveiksniu. Civiliniu teisnumu. Civiliniu veiksnumu. Juridiniai asmenys. jų sąvoka ir rūšys. juridinio asmens atsiradimo teisiniai pagrindai. Personalinė (individuali) įmonė, jos teisinė padėtis ir atsakomybė. Neteisminė bankroto procedūra. Investicijų samprata. investicijų rūšys. investuotojų teisės ir investicijų apsauga. Sandoris. sandorio turinys, forma. negaliojantys sandoriai. Negaliojantys sandoriai. Atstovavimas, įgaliojimas, jo rūšys. terminai, jų civilinė ir teisinė reikšmė, jų skaičiavimas. ieškininė senatis, jos terminų skaičiavimo tvarka, jos termino eigos pradžia ir pasibaigimo teisinės pasekmės. ieškininės senaties termino sustabdymas, nutraukimas. Juridinių asmenų įgaliojimai. Ieškininė senatis. Viešoji nuosavybė. viešosios nuosavybės rūšys. Privati nuosavybė: subjektai, nuosavybės teisės įgyvendinimas ir gynimas, savininko teisės. Bendroji nuosavybė: sąvoka, subjektai, rūšys. bešeimininkis turtas. Civilinės atsakomybės sąlygos. Prievolės atsirandančios dėl žalos padarymo.
| |
Civilinė teisė bendroji dalis 7 Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Civilinė teisė kaip teisės šaka. Civilinių įstatymų reglamentuojami santykiai. Civilinės teisės šaltiniai. Civilinis teisinis santykis ir jo objektas. Civilinių santykių atsiradimo pagrindai. Sandoriai. Sandorių sąvoka ir rūšys. Sandorių forma. Teisinė sandorių registracija. Negaliojantys sandoriai. Terminai. Ieškinio senatis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir jų gynimas.
| |
Civilinė teisė paskolos sutartis Lapų skaičius: 10 Tipas: Laboratorinis darbas Darbe esantys žodžiai: Ir forma. 2002-07-18 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naująjį, pirmąjį Lietuvos teisės istorijoje Civilinį kodeksą. Parengiamieji šio teisės akto darbai vyko bene dešimt metų, kad naujojo Kodekso normos atspindėtų Lietuvos civilinės teisės ir pažangiausias užsienio valstybių privatinės teisės tradicijas. Naujasis Lietuvos respublikos civilinis kodeksas bene reikšmingiausias po 1992m. Lietuvos respublikos Konstitucijos priimtas teisės aktas, iš esmės naujai reglamentuojantis turtinius santykius. Pažymėtina, kad tai naujas teisės aktas, o ne patobulintas 1964m. Civilinio kodekso variantas. Naujajame CK įtvirtinti iki šiol Lietuvos teisei nebuvę žinomi teisės institutai, daugelis žinomų civilinės teisės institutų reglamentuojami iš esmės naujai ir skirtingai nei iki šiol. Jame detalizuojamos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės, numatomi civiliniai teisiniai jų gynybos būdai, nustatomi pagrindiniai privačia nuosavybe grindžiamos rinkos ekonomikos funkcionavimo teisiniai mechanizmai, leidžiantys užtikrinti asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, kurie remiasi asmenine rizika ir atsakomybe, principo įgyvendinimą. Civilinis kodeksas suskyrstitas į šešias knygas bendrosios nuostatos, asmenys, šeimos teisė, daiktinė teisė, paveldėjimo teisė ir prievolių teisė. Šiame darbe mus labiausiai domins šeštosios knygos Prievolių teisė XLIII skyriaus Paskola pirmasis skirsnis. Analizuojant paskolos sutarties samprata, šalis, dalyką, turinį bei formą mums pirmiausiai reikia išsiaiškinti pačios paskolos esmę ir apibrėžimą. Paskola, sutinkamai su CK 870 straipsnio tai paskolos sutartimi vienos šalies perdavimas nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibudintus suvartojamus daiktus kitai šaliai, kuris įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato...
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
