Teisė (16 psl). Teisės referatas, kursinis, konspektas

Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Principų klasifikacija. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Kooperacijos, arba bendradarbiavimo, principas. Teismo posėdžio viešumos principas. Bylos medžiagos viešumo principas. Valstybinės kalbos principas. Rungimosi principas. Dispozityvumo principas. Betarpiškumo, arba tiesioginio dalyvavimo, principas. Žodiškumo principas. Vientisumo principas. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Sprendimo priėmimo slaptumo principas. Valstybės garantuotos teisinės pagalbos principas. Tiesėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Principų reikšmė. Išvados. Literatūra. Civilinio proceso teisės principai – tai atitinkamose teisės normose įtvirtintos ar teismų praktikos ir teisės doktrinos suformuluotos pagrindinės nuostatos, kurios išreiškia proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros išeities taškas. Principas, kaip pagrindinė idėja, nuostata, gali būti tiek faktinis, tiek teisinis. Faktinis principas tampa teisiniu tik tada, kai jo esmė, turinys įtvirtinami konkrečiose teisės normose arba jį pripažįsta teismų praktika. Taip pat yra teisės normų, kurios jau pačios savaime yra principai. Tokios teisės normos nenustato konkrečios elgesio taisyklės, o tik išreiškia bendrąją idėją, gyvuojančią visame civiliniame procese (pvz., norma-principas yra konstitucijos 109 straipsnio pirmoji dalis, teigianti, kad teisingumą vykdo tik teismai).

Civilinio proceso teise

Lapų skaičius: 87
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Cilinio proceso teisės samprata, dalykas ir metodas. Civilinis procesas ir kitos subjektinių teisių ir interesų gynimo bei ginčų sprendimo formos. Teisė į teisminę gynybą, kaip viena pagrindinių asmens teisių. Teisė į teisminę gynybą lietuvos respublikos konstitucijoje ir kituose teisės šaltiniuose. Civilinio proceso teisės funkcijos ir uždaviniai. Civilinio proceso teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinio proceso teisės ryšys su materialinės teisės šakomis. Civilinio proceso teisės dalykas. Civilinio proceso teisės metodas. Civilinio proceso teisės sąvoka ir sistema. Civilinio proceso modeliai ir jų esmė. Civilinio proceso modelis lietuvos civilinio proceso teisėje. Civilinio proceso tikslai. Civilinio proceso teisės mokslas. Civilinio proceso teisės raida lietuvoje. Šiuolaikinės civilinio proceso teisės ir jos doktrinos raidos tendencijos. Teisės ir įstatymų analogija civiliniame procese. Civilinio proceso teisės normos ir jų ypatumai. Civilinio proceso teisės normų galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims. Atskirų civilinio proceso teisės principų turinys ir jų tarpusavio ryšys:. 19).teismo sprendimų privalomumo ir kiti civilinio proceso teisės principai. Civilinių procesinių teisinių santykių samprata ir bruožai. Jų turinys ir forma. Civilinių procesinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai. Civilinių procesinių teisinių santykių elementai. Civilinių procesinių ir materialinių teisinių santykių sąveika. Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai, jų klasifikavimas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, kaip civilinių procesinių teisinių santykių subjektai. Teismo sudėtis. Teisėjo ir kitų civilinio proceso dalyvių nušalinimo pagrindai ir tvarka. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą.. Civilinio proceso šalių samprata. Šalis materialine teisine ir procesine teisine prasme. Šalių skirtumas nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat nuo kitų civilinio proceso dalyvių. Ieškovas ir atsakovas. Šalių procesinės teisės ir pareigos. Tinkama ir netinkama šalis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama. Šalių pareiga rūpintis civilinio proceso skatinimu. Procesinis bendrininkavimas. Bendrininkavimo rūšys. Privalomasis ir fakultatyvinis bendrininkavimas. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, požymiai, rūšys ir reikšmė. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Jų skirtumai nuo ieškovo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Jų skirtumas nuo bendrininkų ir nuo netinkamos šalies. Tema. Prokuroro, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir fizinių asmenų, ginančių viešąjį interesą, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai ir tikslas. Išvardytų asmenų dalyvavimo civiliniame procese formos, jų procesinės teisės ir pareigos. Bylos iškėlimo išvardytų asmenų iniciatyva sąlygos. Prokuroro procesinė padėtis. Atstovo teisme procesinė padėtis, įgaliojimai ir jų įforminimas. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme. 9 tema. Civilinių bylų priskyrimas teismams ir teismingumas. `````civilinių bylų priskyrimo teismams samprata ir principai. Bylos, nagrinėtinos teisme. Teismo ir kitų ginčus dėl teisės sprendžiančių institucijų kompetencijos atribojimas. Teismų kompetencijos sąvoka ir rūšys. Teismų sistema ir kompetencijos paskirstymas tarp atskirų jos grandžių. Rūšinis (dalykinis) teismingumas. Teritorinis teismingumas ir jo rūšys: bendrasis, alternatyvusis, išimtinis, sutartinis, kelių susijusių bylų teismingumas. Funkcinis teismingumas. Teismingumo atribojimo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų klausimai. Teismingumo kolegija. 10 tema. Procesiniai terminai. Teismo nuobaudos. Procesiniai terminai, jų samprata ir rūšys. Procesinių terminų skaičiavimo taisyklės. 11 tema. Bylinėjimosi išlaidos. Užstatas. Bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese samprata, reikšmė ir rūšys. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių ir jų atlyginimas valstybei. Užstato samprata ir paskirtis. 12 tema. Procesiniai dokumentai ir jų įteikimas. Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas ir ieškinio pripažinimas. Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinis. Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį. Taikos sutartis. 14 tema. Laikinosios apsaugos priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių samprata, reikšmė ir rūšys. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygos. Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarka. Galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas. Teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas ir apskundimas. Atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo. 15 tema. Įrodymai ir įrodinėjimas civiliniame procese. Įrodinėjimo etapai: faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų pateikimas, įrodymų rinkimas, tyrimas ir vertinimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimas civilinio proceso stadijose. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas šalims. Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti: visiems žinomos aplinkybės, teisinės prezumpcijos, prejudiciniai faktai, faktų pripažinimas. Įrodymų sąvoka ir požymiai. Įrodymų klasifikavimas. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Liudytojų parodymai. Rašytiniai įrodymai ir jų rūšys. Oficialūs rašytiniai įrodymai ir jų teisinė galia. Daiktiniai įrodymai. Eksperto išvada. Apžiūros protokolai. Kitos įrodinėjimo priemonės. Civilinės bylos iškėlimo teisinės pasekmės. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui būdai. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamieji dokumentai, jų rūšys ir turinys. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje. Šalių taikinimo procedūra. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme stadijos reikšmė. Civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje formos. Teismo posėdžio protokolas, jo reikšmė ir turinys. Pastabos dėl teismo posėdžio protokolo. Bylos nagrinėjimo atidėjimas ir sustabdymas. Bylos nagrinėjimo atidėjimo samprata. Bylos sustabdymo samprata, rūšys, pagrindai, terminai ir teisinės pasekmės. Bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylos sustabdymo skirtumai. Bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pareiškimo palikimo nenagrinėto samprata, esmė, pagrindai ir teisinės pasekmės. Bylos nutraukimo samprata, esmė, pagrindai ir teisinės pasekmės. Pirmosios instancijos teismo priimamų procesinių dokumentų rūšys. Teismo sprendimo įsiteisėjimas. Teismo sprendimo įsiteisėjimo teisinės pasekmės. Teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas, sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti. Teismo sprendimų ir nutarčių skubus vykdymas: rūšys ir pagrindai. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas, išdėstymas ir vykdymo tvarkos pakeitimas. 20 tema. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių apskundimas (apeliacinis procesas). Apeliacijos samprata, reikšmė ir rūšys. Apeliacinio skundo atsisakymas. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas. Apeliacinio skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme: pasirengimas bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimo formos ir tvarka. Žodiškumo principo ribojimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos. Draudimas priimti blogesnį apeliantui sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindai. Absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys: priėmimo ir paskelbimo tvarka bei turinys. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo formos. Kasacijos rūšys. Kasacijos skirtumai nuo apeliacijos. Teisė apskųsti teismo sprendimą (nutartį) kasacine tvarka. Kasacijos objektas. Kasacijos ribojimai. Kasacijos subjektai. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai. Kasacinio skundo turinys. Kasacinio skundo padavimo terminas ir tvarka. Kasacinio skundo priėmimo tvarka. Kasacinio skundo atsisakymas. Prisidėjimas prie kasacinio skundo. Atsiliepimas į kasacinį skundą. Atstovavimas kasaciniame teisme. Kasacinio skundo nagrinėjimas kasaciniame teisme: pasirengimas bylos nagrinėjimui, bylos nagrinėjimo formos ir tvarka. Bylos nagrinėjimo kasacinio teismo posėdyje formos. Kasacinio proceso dalyvių teisės teismo posėdžio metu. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos. Draudimas priimti kasatoriaus atžvilgiu blogesnį sprendimą. Bylos nagrinėjimas kasacine tvarka išplėstinėje teisėjų kolegijoje ir lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje. Kasacinio teismo teisės. Teismo sprendimo panaikinimas kasacine tvarka ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui. Nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo kasaciniame teisme tvarka. Proceso atnaujinimo samprata, reikšmė ir pagrindai. Prašymų dėl proceso atnaujinimo turinys, jų pateikimo terminai ir tvarka. Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas. Sumarinis procesas. Bylų, susijusių su viešojo intereso apsauga, nagrinėjimo ypatumų prielaidos. Bylų dėl vaikų išlaikymo nagrinėjimas. Bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo ypatumai. Bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo ypatumai. Supaprastinto ir pagreitinto kai kurių kategorijų bylų nagrinėjimo tikslas. Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. Bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka patirtis užsienio valstybėse. Pagrindiniai bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka principai ir procesiniai ypatumai. Ieškinio (ginčo) teisenos ir ypatingosios teisenos skirtumai. Turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymas. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu arba paskelbimas mirusiu. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu, nepilnamečio pripažinimas veiksniu. Įvaikinimo bylų nagrinėjimas. Bylos dėl globos ir rūpybos. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų. Bylų dėl civilinės būklės aktų įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimas. Bylos dėl teisių pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji teisena). Bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka. Bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka. Bylų dėl hipotekos (kilnojamojo daikto įkeitimo) nagrinėjimas. Bylos dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo. Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Bylos dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinos bylos..

Civilinio proceso teisė 1

Lapų skaičius: 27
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Civilinio proceso teisės funkcijos ir uždaviniai, tikslai. CPT dalykas ir metodas. CPT sąvoka ir sistema. CPT sąvoka. CP teisenos. CP stadijos. CP stadija – procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių santykių tam tikram tikslui pasiekti visuma. CPT mokslas – žinių apie CPT visuma. Civilinio proceso teisės šaltinių samprata. Teisės šaltinių klasifikacija. Tiesioginiai TŠ. Civilinio proceso teisės principai. Reglamentavimo. Interpretavimo. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Teismo proceso viešumo principas. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Žodiškumo principas. betarpiškumo principas. 1. Tesimo sprendimą teismas gali pagrįsti tik ištirtais teismo posėdyje įrodymais. Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principas. Dispozityvumo principas. Teismo sprendimo priėmimo slaptumo principas. Proceso koncentracijos (operatyvumo) principas. Proceso ekonomiškumo principas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (vgtp) principas. Civilinių procesinių teisinių santykių (CPTS) samprata ir bruožai. Civilinių procesinių ir materialiųjų teisinių santykių sąveika. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, požymiai, rūšys ir reikšmė. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; jų skirtumai nuo ieškovo. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, skirtumainuo ieškovo.

Civilinio proceso teisė 2

Lapų skaičius: 24
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Tema. Cp teisės dalykas ir sistema. Subjektinių teisių gynimo formos ir būdai. Teisė į teisminį gynimą kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Cp teisės sąvoka, dalykas, metodas ir sistema. Cp teisės ir kitų materialinės ir procesinės teisės šakų santykis. Cp teisės šaltiniai. Cp teisės normos. Cp esmė ir teisenų rūšys. Cp stadijos. Civilinė procesinė forma: jos pagrindiniai bruožai ir reikšmė. Tema. Cp teisės principai. Principų sąvoka, reikšmė, klasifikavimas bei tarpusavio ryšys. Atskirų cp teisės principų turinys. Tema. Civiliniai procesiniai ts ir jų subjektai. Civilinių procesinių teisinių santykių sąvoka ir ypatumai, jų turinys ir forma. Civilinių procesinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai. Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai, jų klasifikavimas. Tsm kaip privalomas civilinių procesinių teisinių santykių subjektas. Tsm ir teisėjo vaidmuo civ.procese. Asmenys, dalyvaujantys byloje. Kiti proceso dalyviai. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Tema cp šalys. Šalių sąvoka, jų skirtumas nuo kitų civilinių procesinių teisinių santykių subjektų. Šalių procesinės teisės ir pareigos. Tinkama ir netinkama šalis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama. Procesinis bendrininkavimas. Procesinių teisių perėmimas ptp. Tema tretieji cp asmenys. Trečiųjų asmenų sąvoka, požymiai ir rūšys. Trečiųjų asmenų procesinės teisės ir pareigos. Tretieji asmenys , pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Tretieji asmenys , nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Tema prokuroro, kitų v institucijų, profsąjungų, įstaigų, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių viešą bei privatų interesą, dalyvavimas civiliniame procese. Prokuroro, kitų v institucijų, profsąjungų, įstaigų, organizacijų ir atskirų piliečių, ginančių viešą bei privatų interesą, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai ir tikslas. Bylos iškėlimo išvardintų institucijų ir asmenų iniciatyva sąlygos. Jų procesinės teisės ir pareigos. Valstybinio valdymo organų įtraukimas arba įstojimas į procesą duoti išvadą byloje. Jų procesinės teisės ir pareigos. Valstybinio valdymo organų, dalyvaujančių civiliniame procese, rūšys. Atstovavimas (atst-) tsm. Atstovavimo tsm sąvoka ir rūšys. Atst-o rūšys. Atst-o įgalinimai (apimtis ir įforminimas). Asmenys galintys ir negalintys būti atstovais tsm. Advokato teisinė padėtis civiliniame procese. Tema. Teismo išlaidos. Teisminės baudos. Teismo išlaidų civiliniame procese sąvoka ir rūšys. Žyminis mokestis. Bylos nagrinėjimo išlaidos cpk Atleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo. Teismo išlaidų pasiskirstymas. Teismo baudos. Teismo nuobaudų skyrimo pagrindai ir tvarka. Tema. Procesiniai terminai. Procesinių terminų sąvoka ir jų reikšmė. Procesinių terminų rūšys. Bylos paruošimo nagrinėti teisme terminai. Civilinių bylų išnagrinėjimo terminai. Procesinių terminų skaičiavimas. Procesinių terminų pailginimo ir atstatymo tvarka. Tema. Teismų kompetencija. Žinybingumas. Civilinių bylų teismingumas sąvoka ir rūšys. Rūšinis teismingumas. Teritorinis teismingumas. Funkcinis teismingumas. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui. Tema. Įrodymai ir įrodinėjimas civiliniame procese. Teisminio įrodinėjimo sąvoka, tikslai, struktūra ir subjektai. Įrodymai ir įrodinėjimo priemonės, jų klasifikavimas, įrodinėjimo dalykas. Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Įrodymų liečiamumas ir leistinumas (žiūrėti įrodymų požymius: sąsajumas ir leistinumas). Įrodymų vertinimas. Atskiros įrodinėjimo priemonių rūšys. Įrodymų užtikrinimas. Teismo pavedimas. Tema. Ieškinys civiliniame procese. Ieškinio sąvoka, jo rūšys. Ieškinio elementai. Teisė į ieškinį ir teisė pareikšti ieškinį. Ieškinio atsisakymas ir ieškinio pripažinimas. Taikos sutartis. Atsakovo interesų gynimas (priešieškinys ir atsikirtimai į ieškinį). Ieškinio užtikrinimas.

Civilinio proceso teisės konspektai

Lapų skaičius: 50
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Cilinės bylos iškėlimas. Pagrindai atsisakyti priimti ieðk. Pareiđkimŕ. Eigos ieðk.pareiðkimui nedavimas. Civilinės bylos teisinės pasekmės. Atsiliepimas į ieškininį pareiškimą. Pasiruošimas nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pasiruošimo nagrinėti bylą teismo posėdyje reikšmė ir terminai. Procesiniai veiksmai atliekami rengiantis bylŕ nagrinėti teisme. Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje. Teismo pranešimai ir šaukimai. Šaukimų turinys. Šaukimų įteikimo tvarka. Teisminis nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismo nutarimai. Teismo įsakymo samprata. Teismo įsakymo išdavimo pagrindai ir tvarka. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimo ypatumai. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas. Nepilnamečio pripažinimas veiksniu (emancipacija). 12) globa ir rūpyba. 13) teismo leidimų išdavimas ir faktų patvirtinimas. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo esmė bei reikšmė. Reikšmė. Apeliacinio proceso stadijos. Teisė apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. Apeliacinio apskundimo teisės subjektai. Apeliacinio apskundimo objektas. Apeliacinio skundo turinys. Teisė prisidėti prie skundo. Apeliacinio skundo trūkumai. Teismo veiksmai, gavus apeliacinį skundą. Įsiteisėjusių sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo tvarka. Kasacinio proceso esmė. Kasacijos ir apeliacijos skirtumai. Kasacijos ribojimas. Asmenys, turintys teisę paduoti kasacinį skundą, jo padavimo tvarka. Kasacinės bylos iškėlimo tvarka. Kasacinio teismo teisės. Teismo nutarimų vykdymas. Priverstinio teismo sprendimų vykdymo organai. Šalys vykdant teismo sprendimą, jų procesinės teisės ir pareigos. Išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų teisių gynimas vykdant teismo sprendimą. Vykdytini teismų ir organų sprendimai (vykdymo pagrindai). Vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Bendrosios vykdymo proceso taisyklės.

Civilinio proceso teisės konspektai baigemajam egzaminui

Lapų skaičius: 86
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Subjektinių teisių gynimo būdai ir formos. Civilinio proceso teisės ir civilinio proceso samprata. Civilinio proceso teisės dalykas, metodas, tikslai, sistema. Teisė į teisminę gynybą kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Civilinis procesas ir kitos subjektinių teisių ir interesų gynimo bei ginčų sprendimo procedūros. Civilinio proceso teisenos ir stadijos. Civilinio proceso ir kitų teisės šakų santykis. Civilinio proceso teisės šaltiniai. Civilinio proceso teisės normos ir jų ypatumai. Civilinio proceso teisės vienodinimas. Civilinio proceso teisės mokslas. Civilinio proceso teisės raida Lietuvoje. Šiuolaikinės civilinio proceso teisės ir jos doktrinos tendencijos. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Civilinio procesinio santykio samprata ir jo ypatumai.

Civilinio proceso teisės principai

Lapų skaičius: 9
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Normos kuriuose realizuojamas kooperacijos principas. Teismo teisės įrodinėjimo procese. Kitos teismo teisės. Išvados. Literatūra. Uzduotis. Įžanga. Civilinio proceso teisės principai tai pagrindinės teismų praktikos, teisės doktrinos, įstatymo leidėjo suformuluotos nuostatos, kurios išreiškia viso civilinio proceso teisės esmę. Civilinio proceso teisės principai reguliuodami civilinio proceso esmę ir eiga kartu reguliuoja ir jame susiklosčiusius civilinius procesinius teisinius santykius. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai tai cp normų reguliuojami teismo, dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių santykiai, kurie atsiranda vykstant cp. Kadangi šie santykiai atsiranda proceso metu, tai jie baigėsi procesui pasibaigus, todėl visi procese dalyvaujantys yra suinteresuoti greitu proceso baigimu. Teismas norėdamas ginčą išspręsti kuo efektyviau imasi priemonių, kad procesas nebūtų vilkinamas ir bylą būtų tinkamai išnagrinėta ir tai įtvirtinta cpk 8str. Normos kuriuose realizuojamas kooperacijos principas. Teismas už piktnaudžiavimą vilkinant bylą gali nustatyti sankcijas.

Civilinių sutarčių sudarymo forma, tvarka ir ypatumai

Lapų skaičius: 10
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sutarties samprata. Sutarčių rūšys. Sutarčių sudarymo forma. Paprastosios sutarties forma. Notarinės sutarties forma. Sutarčių sudarymo tvarka. Sutarties sudarymo sąlygos. Ofertos apibrėžimas bei reikalavimai jai. Akcepto reikalavimai, akcepto reikšmė sutartyje. Išvados. Literatūros šaltiniai. Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis. Sutartims taikomos kodekso normos, reguliuojančios dvišalius ir daugiašalius sandorius. Todėl sutartims taikomi tie patys reikalavimai kaip ir sandoriams. Sutartis – dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1d.). Sutarties sąvokoje, be susitarimo, pabrėžiamas ir kitas momentas: sukūrimas, pakeitimas arba nutraukimas civilinių santykių. Kiekvienam žmogui gyvenime tikriausiai ne kartą tenka susidurti su sutartimis. Todėl reikia žinoti, kaip teisingai sudaryti sutartį, kad po to nebūtų nesusipratimų ar neliktum apgautas ir tai yra būtina ne tik teisininkui ar verslininkui, o kiekvienam asmeniui. Be to svarbu žinoti kokios sutartys būną, jų formas bei sudarymo tvarką. Šiame darbe atskleisiu sutarties sampratą, jų rūšis, formas bei sudarymo tvarką. Pateiksiu sutarties, oferto, akcepto apibrėžimus. Taip pat esminius sutarčių sudarymo formos reikalavimus ir tvarkos sąlygas. Apibūdinsiu paprastas ir notarines sutarčių formas bei kur ir kada jos naudojamos.

Civilinių teisių įgyvendinimas ir gynimas

Lapų skaičius: 1
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Civilinės subjektinės teisės turinį gali sudaryti trijų rušių galimybės:. 1) galimybė turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą. 2) galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens ir asmnenų. 3) imtis teisėsaugos priemonių savo subjektinei teisei įgyvendinti bei ginti. Civilinės teisės subjektas gali įgyvendinti savo tesies bet kokiais neuždraustais būdais. Yra skiriami faktiniai ir juridiniai teisės įgyvendinimo būdai. Faktinis, pvz, tai toks būdas kai savininkas pats valdo savo turtą, naudojasi juo bei disponuoja, nesudarydamas dėl šio turto sandorių, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Juridinai- tai įvairūs sandoriai (pirkimas- pardavimas, dovanojimas, turto nuomojimas). Civilinių teisių gynimas.

Civilinių teisių objektai

Lapų skaičius: 2
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Daiktai – dažniausias civ. teisės objektas. Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Įprastinę vertę, išskirtinę vertę ir asmeniniais tikslais pagrįstą vertę turintys daiktai. Pinigai ir vertybiniai popieriai. Asmeninės neturtinės teisės, nesusijusios su turtinėmis, ir jų ginymas. Garbė – teigiamas visuomeninis asmens ar organizacijos vertinimas (išorinis vertinimas). Orumas – visuomeninio įvertinimo atsispindėjimas asmens sąmonėje (subjektyvus savęs vertinimas). Orumo pažeidimą lengviau įrodyti negu garbės.

« Pradžia Ankstesnis11121314151617181920Sekantis Pabaiga »

Paieška

Meniu

Naujausi darbai

Paieška

Įvertinimų top

Naujos paieškos

Reklama