Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Naujausi darbai
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Apskrities valdymo organizavimas ir apskrities viršininko teisinė padėtis Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Apskrities valdymo organizavimas. Apskrities viršininko teisinė padėtis. Norminės medžiagos sąrašas. Racionalaus valdymo organizavimo sumetimais visų, taip pat ir vieningų unitarinių, valstybių teritorija turi savo vidinę struktūrą, ty. valstybės teritorija būna suskirstyta į tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdžios įstaigos. Skirstant valstybės teritoriją į administracinius vienetus siekiama sukurti reikiamas prielaidas optimaliai organizuoti valdymą, geriau aptarnauti gyventojus ir tenkinti jų administracinius poreikius. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu. Iš viso Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apskričių – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Apskrities viršininkas yra vykdomosios valdžios įgaliotasis atstovas apskrityje, atliekantis vietos valdymo funkcijas ir veikiantis centrinės valdžios vardu, už savo veiklą jis atsiskaito Vyriausybei ir nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms. Švietimo ir socialinių reikalų srityje. Apskrities viršininkas vykdydamas savo įgaliojimus. Sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais. Apskrities valdymo įstatyme, nėra baigtinės. Jos yra sukonkretintos Teritorijų planavimo įstatyme. Žemėtvarkos ir žemės ūkio srityje. Apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus. Apskrities valdymo įstatymo straipsnyje nustatyta, apskrities viršininko teisė – leisti įsakymus ir kitus teisės aktus, bei tikrinti, kaip jie vykdomi. Vyriausybė, vykdydama apskrities viršininko veiklos kontrolę, gali panaikinti jo priimtus teisės aktus, jeigu jie neatitinka Konstitucijos, įstatymų, Respublikos Prezidento dekretų ir Vyriausybės nutarimų, bei kitų teisės aktų. Taigi apskrities viršininko sprendimus galima skųsti ne tik teismui, bet ir Vyriausybei.
| |
Apygardų prokuratūra. Kompetencija Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje. Prokuratūros sistema ir struktūra. Prokurorų funkcijos ir kompetencija. Prokuroro dalyvavimas baudžiamąjame procese. Išvados. Naudota literatūra. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti lietuvos respublikos konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato lietuvos respublikos konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys. Šiame darbe aptariau prokuratūrą, jos vietą teisėsaugos institucijų sistemoje, prokuratūros sistemą ir struktūrą, prokurorų funkcijas ir kompetenciją, taip pat trumpai aptariau prokuroro dalyvavimą baudžiamąjame procese. Darbo tikslas. Kiek galima daugiau aprašyti apygardos prokuratūrą, jos kompetenciją.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Vadovaujantis BPK 89, 90, 92 ir 180 str., dalyvauti atliekant šį tyrimo veiksmą buvo pasitelktas (-i) specialistas (-ai).
| |
Lapų skaičius: 56 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisinė arbitražo prigimtis. Arbitražas ir kiti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Arbitražo samprata. Arbitražo rūšys. Arbitražo teisė. Privatūs arbitražo teisės šaltiniai. Taikytina teisė. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo esmė ir rūšys. Arbitražinio susitarimo turinys. Arbitražo teismo formavimo tvarka. V tema. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso principai. Arbitražo proceso stadijos. Įrodymai arbitražo procese. Proceso dalyviai. Arbitražo išlaidos. Arbitražo sprendimas. Arbitražo sprendimas. Bylos pabaiga nepriimant sprendimo. Užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas. Pagrindas ne tik turi formaliai egzistuoti, bet ir pats pažeidimas turi būti esminis. Arbitražas tai vienas iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Be arbitražo, kiti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai yra. Arbitražas yra pats populiariausias iš visų alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Kai kuriose valstybėse komerciniai ginčai daugiausia ir yra sprendžiami arbitraže, o ne teisme. Pvz., Olandijoje apie 80% verslo ginčų yra sprendžiami būtent arbitraže. Lietuvoje arbitražas žengia pirmuosius žingsnius. Pvz., arbitražinis teismas prie Tarptautinių Pramonės ir Prekybos Rūmų Lietuva 2001 metais išnagrinėjo 20 bylų. Arbitražas atsirado kaip alternatyva teismo procesui. To priežastis buvo egzistuojantys teismo proceso trūkumai, dalis kurių buvo labai dideli. Pagrindiniai teismo proceso trūkumai. Formalizmas. Visas teismo procesas yra detaliai sureglamentuotas teisės normomis. Yra labai formalių reikalavimų, kurių laikytis privaloma. Bylos dažniausiai pralaimimos vien dėl formalių taisyklių nesilaikymo. Ilgi bylinėjimosi terminai. Tiek formalizmas, tiek ilgi terminai yra labai nepalankūs verslininkams, todėl imta ieškoti naujų ginčų sprendimo būdų. Lietuvoje teismo procesas pirmoje instancijoje vidutiniškai užtrunka apie 8-12 mėnesių, o arbitražinis procesas apie 2...
| |
Lapų skaičius: 31 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Arbitražas. I Paskaita (2004 10 6 ak. Val. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Sutartinė. Jurisdikcinė. Mišrioji. Autonominė. Teisinė arbitražo prigimtis. Privalumai. Teisinė arbitražo prigimtis. Trūkumai. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo esmė. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo (išlygos) pavyzdys. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinė išlyga arbitražinis susitarimas dėl būsimų ginčų nagrinėjimo arbitražu. Paprastai tai yra kitos (pagrindinės) sutarties sudėtinė dalis. Vadovaujantis arbitražinės išlygos autonomijos doktrina pagrindinės sutarties negaliojimas nedaro negaliojančios arbitražinės išlygos ir vica verca. Kompromisas. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo turinys. Apibrėžtumas, aiškumas. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo forma. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinis susitarimas. II Paskaita (2004 10 3 ak. Val. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Kvalifikacijos reikalavimus. Ne ginčo šalių valstybių piliečiai. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo kompetencija (komercinio arbitražo įstatymo 19 str. ). Arbitražo formavimas. Arbitrai ir jų vaidmuo. Arbitražo formavimas. Arbitrai ir jų vaidmuo. Veiksnus fizinis asmuo. Arbitražo formavimas. Arbitro nušalinimo pagrindai. Arbitražo formavimas. Arbitro nušalinimo tvarka. Raštu. Arbitražo pirmininko. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. III Paskaita (2004 11. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso principai. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso stadijos. Arbitražo procesas. Arbitražo vieta. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso kalba. Arbitražo procesas. Arbitražo išlaidos. Arbitražo...
| |
asmens neliečiamybė baudžiamajame procese Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Asmens neliečiamybės samprata baudžiamajame procese. Kardomosios priemonės kaip asmens neliečiamybės ribojimo priemonė. Nekaltumo prezumpcija ir žiniasklaida. Operatyvinė veikla - legalus žmogaus teisių ribojimas. Išvados ir pasiūlymai. Summary. Naudotos literatūros sąrašas. Žmogaus teisės yra pagrindinis teisinės valstybės prioritetas, kurį turi užtikrinti įstatymų leidėjas, leisdamas norminius teisės aktus, reglamentuojančius žmogaus konstitucinių teisių apsaugą. Lietuvos respublikos konstitucija tik įtvirtina tas teises, tačiau nenumato jų apsaugos mechanizmo. Lietuvos valstybė žengia tik pirmuosius savarankiškus žingsnius, sovietinėje santvarkoje vyravusi etatistinė teisės samprata neatitiko žmogaus teises deklaruojančių tarptautinių teisės dokumentų, todėl lietuvoje vyksta teisės reforma pagal sociotarinės teisės sampratos postulatus - į priekį iškeliamas žmogus. Žmogaus teisių užtikrinimas tampa realiu reiškiniu, tačiau ne visada jas pavyksta tinkamai garantuoti, įstatymuose dar yra daug spragų, kurias būtinai reikia „užlopyti“. Darbo objektas - asmens neliečiamybės užtikrinimas baudžiamajame procese, jos ribojimo galimybės. Darbo tikslas. - išanalizuoti asmens neliečiamybės teisinėje valstybėje sampratą. - įvertinti kardomųjų priemonių trūkumus. - išsiaiškinti, kokias problemas sukelia visuomenės informavimas apie nusikalstamas veikas bei jas padarius įtariamus asmenis. Darbo uždaviniai. Atskleisti žmogaus teisių svarbą teisinėje valstybėje. “teisinė valstybė - tai šiuolaikinės, naujo tipo valstybės teorinis modelis, valstybės, pretenduojančios įveikti klasinės valstybės tradiciją ir tapti skirtingų socialinių grupių (klasių) bendradarbiavimo bei jų gerovės garantavimo politine, teisine organizacija.”.
| |
Asmens teisių apsauga baudžiamajame procese Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teorinė dalis. Įžanga. Asmens teisių apsaugos reikšmė baudžiamajame procese. Lp. Konstituciniai asmens teisių apsaugos principai baudžiamajame procese Asmens laisvės suvaržymo pagrindai. Nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lygybės prieš įstatymą principas. Nekaltumo prezumpcija lp. Asmens teisių apsauga ir gynyba baudžiamajame procese. Gynėjas baudžiamajame procese. Atstovai pagal įstatymą. Įgalioti atstovai. Asmens teisių apsauga taikant procesines prievartos priemones. Asmens teisių apsauga teisminiame bylų nagrinėjime Praktinė dalis. Literatūros sąrašas. Įstatymas suteikia visiems procese dalyvaujantiems asmenims tam tikras teises, kad jas realizuodami galėtų ginti savo teisėtus interesus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas yra įstatymo įpareigoti byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškinti jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti jomis. Visiems asmenims procesinės teisės privalo būti užtikrintos bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje- ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo, apeliaciniame procese ar vykdant nuosprendį. Apsaugoti turi būti ne tik įtariamojo ar nukentėjusiojo interesai, bet ir liudytojo, eksperto ir kt. Kiekvienas baudžiamasis procesas turi vykti greitai, bet tik laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų. Procesiniai veiksmai negali būti atidėliojami, vilkinami, procesiniai sprendimai priimami kiek įmanoma greičiai, bet jokių būdu ne žmogaus teisių suvaržymo sąskaita. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi stengtis greičiau surinkti reikiamą medžiagą, tinkamai ją įforminti ir perduoti teismui. Tų pačių reikalavimų turi laikytis ir teismas.
| |
Asmens teisių apsauga baudžiamajame procese 2 Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Asmens teisių apsaugos reikšmė baudžiamajame procese. Asmens teisių apsauga taikant laisvės apribojimo priemones. Nekaltumo prezumpcijos užtikrinimas baudžiamajame procese. Gynybos užtikrinimas baudžiamajame procese. Privataus gyvenimo apsaugos užtikrinimas baudžiamajame procese. Kitų asmenų teisių užtikrinimas baudžiamajame procese. Spręsti apie asmens teisių apsaugos reikšmę baudžiamajame procese galime iš to, kaip griežtai ir aiškiai lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau bpk) reglamentuoja asmens teisių apsaugą, kai reikia taikyti laisvės apribojimo priemones, iš to, kaip kodekse užtikrinama ir garantuojama nekaltumo prezumpcija ir gynyba, įgyvendinama privataus gyvenimo apsauga bei kitų asmenų teisių užtikrinimas. Išnagrinėję iš eilės visas numatytas priemones ir suformuluotas taisykles, skirtas kiekvienai šių teisių užtikrinti, galime susidaryti aiškų vaizdą apie tai, kokia reikšmė teikiama asmens teisių apsaugai naujajame bpk. Labai svarbu tai, kad siekiant garantuoti kuo geresnę šių teisių apsaugą, daugelyje vietų naujasis bpk kuo artimiau atkartojo europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
| |
Atsakomosios priemonės tarptautinėje teisėje Lapų skaičius: 21 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Tarptautinė teisė. Teisinių santykių ir jų reguliavimo tarptautinėje teisėje samprata. Atsakomybė tarptautinėje teisėje sąvoka ir subjektai. Atsakomosios priemonės tarptautinėje teisėje. Valstybės atsakomybės tarptautinėje teisėje pagrindas. Tarptautinių organizacijų atsakomybės tarptautinėje teisėje pagrindas ir sritis. Išvados. Literatūros sąrašas. Šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje valstybių atsakomybės formos ir jų įgyvendinimo būdai yra labai įvairūs. Klasikines dvišales diplomatinės gynybos priemones, dvišales reparacijas ar individualias represalijas papildė sudėtingesnės priemonės ir procedūros. Europos ir Amerikos žmogaus teisių konvencijos suteikė nukentėjusiems asmenims galimybę patiems kreiptis į specialias žmogaus teisių institucijas, galinčias tiesiogiai priteisti žalos atlyginimą. Be to, ypač sunkių taikos, tautų apsisprendimo teisės, žmogaus teisių pažeidimų ir pan. atvejais tarptautinės institucijos gali nustatyti tarptautines sankcijas, apribojančias prekybą, susisiekimą ir t. t. su valstybe pažeidėja. Tokiose situacijose laikoma, kad pažeidimais kėsinamasi į daugelio valstybių interesus.
| |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Dėstomoji dalis. Teisinės atsakomybės rūšys. Administracinės atsakomybės samprata. Pagrindiniai administracinės atsakomybės bruožai. Baudžiamoji atsakomybė. Civilinė atsakomybė. Drausminė atsakomybė. Administracinės, baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės palyginimai. Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike. Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje teisėtumas ir neteisėtumas. Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybės rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruožų. Administraciniai teisės pažeidimai yra teisės nustatytų ir visuotinai privalomų elgesio taisyklių, numatytų ATPK, (priešgaisrinės apsaugos,sanitarijos ir higienos, saugaus eismo, prekybos, transporto ir kt.) pažeidimai. Administracinės atsakomybės principai nusako pagrindinius administracinės atsakomybės tikslus,uždavinius bei funkcijas. Jų turinys nuolat papildomas atsižvelgiant į valstybės bei teisės vystymąsi. Sekantis principas yra atsakomybė tik už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei. Procesinių teisės normų laikymasis reiškia, kad administracinė atsakomybė turi būti taikoma įstatymų numatyta procesine tvarka. Taigi pagal šį administracinį teisingumo principą nuobaudos turi būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę bei materialinę padėtį, padaryto teisės pažeidimo visuomenei pavojingumo laipsnį ir kitas sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Gali būti ir toks variantas, kai užuot skyrę teisės pažeidėjui administracines nuobaudas,jo bylos medžiagą dėl padaryto teisės pažeidimo gali perduoti visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvų,kuriuose jie dirba. Kalbant apie baudžiamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos filosofinės pozicijos. T.y nusikalstamo elgesio priežastys. Taigi savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybės prievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybės įgaliotos institucijos įgyvendina baudžiamąją atsakomybę prievartos tvarka, neatsižvelgiant į norą asmens, padariusio nusikaltimą. Sekantis požymis parodo, kad veikos baudžiamumas atsiranda, tad, kai asmuo galėjo vykdyti teisėtus įstatymo reikalavimus, bet to nepadarė. Be to šiame straipsnyje nurodomas draudimas bausti už tą pačią veiką du kartus, bei teismo išimtinė teisė nubausti asmenį, kaltą nusikaltimo padarymu. Civilinę atsakomybę galima paaiškinti siaurąja bei plačiąja prasme. Drausminė atsakomybė yra taikoma darbo drausmei užtikrinti. Drausminė atsakomybė, kaip teisinės atsakomybės rūšis atsiranda drausmės pažeidimo pagrindu. Drausminių nuobaudų teikimus pareigūnams rengia tiesioginiai arba aukštesnieji vadovai. Teikimų nuobaudų skyrimo principus, būdus bei drausminių pražangų tyrimo tvarką, nuobaudų taikymo ir jų panaikinimo tvarką, taip pat vadovų teises šiais klausimais nustato Vidaus reikalų ministras. Civilinė atsakomybė yra taikoma pagal civilinio proceso teisės normas. Administracinei atsakomybei yra būdingas operatyvumas. Atsakomybės teisėtumas-tai “nenukrypstamas materialinių ir procesinių teisės normų laikymasis ,tikslus jų reikalavimų vykdymas. Atsakomybės viešumo principas remiasi tuo, kad jis reikalauja, jog kiekvienas kaltas asmens poelgis būtų viešai pasmerktas, paskelbiant visuomenei. Kalbant apie tai, už ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymus laikoma nusikaltimu. Civilinė atsakomybė sutarčių teisėje yra apibūdinama kaip pinigų suma, kurią turi sumokėti sutartį pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai už padarytą žalą. Administracinė atsakomybė, baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra visos teisinės atsakomybės rūšys. Baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal baudžiamojo proceso teisės normas. Šiame kursiniame buvo pateiktos teisinės atsakomybės rūšys (administracinė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė), apibūdinta jų taikymo tvarka, poveikio priemonės ir kiti bruožai, esant teisės pažeidimui.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
