top


Konspektai kursiniai referatai diplominiai

Baudžiamojo proceso principaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Referatas
Darbe esantys žodžiai: Baudžiamojo proceso principai. Nekaltumo prezumcijos principas. Teisės į gynybą principas. Proceso viešumo principas. Proceso greitumo principas. Kiti principai (trumpa apžvalga). Išvados. Uždavinys. Literatūros sąrašas. Žodis “principas” (lot. Principium – pagrindas, pirmasis šaltinis) reiškia kurios nors teorijos, mokslo, praktinės veiklos ir t.t. Pagrindinį, pradinį teiginį; tai idėja, pradmuo, kuriuo vadovaujamasi, pagrindinė elgesio, veikimo norma, taisyklė. Baudžiamojo proceso teisės principai – tai pagrindinės nuostatos, įtvirtintos atitinkamose teisės normose, kurios išreiškia proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros bazė. Įgyvendinant baudžiamojo proceso principus stiprinamas teisėtumas ir teisėtvarka, toliau plėtojami demokratiniai teisingumo pagrindai, suaktyvinama kova su nusikalstamumu. Paminėtina baudžiamojo proceso principų savybė – jų teisinis pobūdis. Tai reiškia, kad visi jie įtvirtinti norminiuose teisės aktuose: lietuvos respublikos konstitucijoje (toliau – konstitucijoje) ir lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – bpk; kalbant apie 2002m. Kodeksą bus nurodoma, jog tai naujasis bpk). Pripažįstant nuostatą baudžiamojo proceso principu nesvarbu kur – konstitucijoje ar bpk – ji įtvirtinta. Svarbu tai, kad ši nuostata išreikštų esmines baudžiamojo proceso puses, pagrindinius, tipiškiausius baudžiamojo proceso sistemos momentus. Bet koks baudžiamojo proceso principus įtvirtinančių normų pažeidimas yra neleistinas, nes tuo pažeidžiamas teisėtumas, sudaromos kliūtys baudžiamojo proceso uždavinių įgyvendinimui.
7

Baudžiamojo proceso spurge bendroji dalis 2005parsisiųsti


Lapų skaičius: 5
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Baudžiamojo proceso paskirtis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso galiojimas užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo. Proceso kalba. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas. Įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas. Proporcingumo principo laikymasis taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus. Apeliacinė instancija. Apeliacinis skundas. Artimieji giminaičiai. Aukštesnysis teismas. Gynėjas. Europos arešto orderis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas. Įrodymai. Įtariamasis. Kaltinamasis. Kasacinė instancija. Kasacinis skundas. Kasatorius. Nukentėjusysis. Nuosprendis. Nutarimas. Pirmosios instancijos teismas. Priesaika. Privatus kaltintojas. Prokuroras. Protokolas. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys. Šeimos nariai. Teisėjas. Teismas. Teismo baudžiamasis įsakymas. Valstybinis kaltinimas. Vertėjas. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti. Prokuroro ir teisėjo pareiga išaiškinti asmeniui neteisėtais veiksmais pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką. Gynėjas. Gynėjo teisės ir pareigos. Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas. Gynėjo kvietimas ir paskyrimas. Būtinas gynėjo dalyvavimas. Atsisakymas gynėjo. Atstovai pagal įstatymą. Atstovo pagal įstatymą teisės ir pareigos. Įgaliotieji atstovai. Atstovo teisės ir pareigos. Nušalinimo teisė. Nušalinimo pagrindas. Nušalinimas teisme. Nušalinimas ikiteisminio tyrimo metu. Advokato arba advokato padėjėjo nušalinimas. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. Terminų paskirtis. Terminų skaičiavimas. Terminų laikymasis. Praleisto termino atnaujinimas. Proceso išlaidos. Proceso išlaidų atlyginimas. Proceso išlaidų išieškojimas. Advokato darbo apmokėjimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas ir laikymo tvarka. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikymo terminai. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Specialistas. Specialisto išvada. Ekspertas. Eksperto teisės. Eksperto pareigos ir atsakomybė. Ekspertizės akto turinys. Įrodymų tyrimo pradžia. Kaltinamojo apklausa. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga.
10

Baudžiamojo proceso teisės konspektaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 19
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos. Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Prokuroro įgaliojimai bp. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Ikit. Tyrimo vieta, atskiri pavedimai, ikit. Tyrimo duomenų neskelbtinumas, teisė susipažinti su ikit. Tyrimo duomenimis. B. Ikit. Tyrimo eiga. Ikit. Tyrimo pradžia. Ikit. Tyrimo veiksmai. Apklausa. Parodymų aptikrinimo veiksmai. Objektų tyrimas ir apžiūra. Ekspertizės skyrimas. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai. Procesinių prievartos priemonių taikymas ikt. Tyrimo metu. Ikit. Tyrimo eigos ir rezultatų fiksavimas. Ikit. Tyrimo užbaigimas. Užbaigimo būdai. Ikit. Tyrimo nutraukimas. Ikit. Tyrimo nutraukimo tvarka. Ikit. Tyrimo užbaigimas kaltinamojo akto surašymu. 10 tema. Bylų proceso 1 instancijos teisme samprata ir reikšmė. Sąvoka. Pagal įst. Sudaromas teismo principas. Bylų proceso instancijos teisme struktūra. Bylų proceso instancijos teisme reikšmė ir ryšys su kitomis stadijomis. 11 tema. Instancijos teismo sudėtis ir teisingumas. Teismo sudėtis. Teismingumo taisyklės. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam. 12 tema. Bylos parengimas nagrinėti instanc teisme. Bylos parengimo nagrinėti teisme tvarka. Bylos parengimo nagrinėti teisme priimami sprendimai. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui pasiruošti. 13 tema. Bylos nagrinėjimo instancijos teisme bendrosios nuostatos. Taisyklė – vadovavimas nagrinėjimui teismui 241 str. Taisyklė – bylos nagrinėjimo teisme principai. Taisyklė – byla turi būti nagrinėjama išsiuntus šaukimus ir dalyvaujant proceso dalyviams. Nagrinėjimo teisme ribos. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas. Teisiamojo posėdžio tvarka. 14 tema. Bylos nagrinėjimo teisme eiga. Parengiamojo teisiamojo posėdžio dalis. Įrodymų tyrimas. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis. Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas. 15 tema. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme. Samprata ir reikšmė. Nuosprendžių ir nutarčių apskundimas apeliacine tvarka. Bylos nagrinėjimas apel. Instanc. Teisme. Apel. Instancijos teismo sprendimų rūšys. 16 tema. Nuosprendžio vykdymas. 17 tema. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme. Samprata ir reikšmė. Apskundimas. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje. 18 tema. Supaprastintas procesas. Teismo baudž. Įsakymo priėmimo procesas. Pagreitintas procesas. 19 tema. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ii nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas. Privataus kaltinimo procesas. Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant. 20tema. Žemesniųjų tesimų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams ir skundų nagrinėjimas. 21 tema. Baudžiamosios bylos atnaujinimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimai. 254 str. Sujungimas ir išskyrimas. Supaprastinimas. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų veikų procesas.
2

Baudžiamojo proceso teisės konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 87
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1 tema. Baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis. Baudžiamojo proceso samprata. Baudžiamasis procesas - valstybinės veiklos rūšis. Teoriniai baudžiamojo proceso modeliai. Jų pagrindiniai bruožai. Baudžiamojo proceso tikslai bei uždaviniai. Baudžiamojo proceso esmė, uždaviniai. Teisingumas kaip teismo veikla ir baudžiamasis procesas. (žr. 5 tema-teismas). Baudžiamasis procesas – baudžiamųjų procesinių santykių ir veiksmų sistema. Baudžiamojo proceso stadijų sistema. Baudžiamojo proceso teisė. Procesinė forma. Procesiniai santykiai ir jų subjektai. Procesinės garantijos ir jų reikšmė. Procesines funkcijos. Baudžiamojo proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis (tarptautinė, civilinė, administracinė, baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo) ir disciplinomis (kriminologija, kriminalistika). Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos sąveika. Baudžiamojo proceso mokslas. Baudžiamojo proceso teisės mokslo dalykas ir metodai. Baudžiamojo proceso teisės mokslo ir praktikos ryšys. Baudžiamojo proceso teisės mokslas kitų teisės mokslų sistemoje. Baudžiamojo proceso teisės mokslo ir baudžiamosios teisės mokslo, kriminalistikos, teismo medicinos, kriminologijos, teismo statistikos, teismo psichologijos ir teisės informatikos ryšys. Baudžiamojo proceso raida lietuvoje. 2 tema. Baudžiamojo proceso šaltiniai. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai ir jų reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius. Baudžiamojo proceso teisės akto ir baudžiamojo proceso teisės santykis. Baudžiamojo proceso teisės aktas, jo samprata, esmė ir reikšmė įgyvendinant teisingumo uždavinius. Baudžiamojo proceso teisės akto turinys ir forma. Baudžiamojo proceso normų samprata. Baudžiamojo proceso normų klasifikacijos, jų reikšmė. Proceso normų struktūra.baudžiamojo proceso teisės pažeidimo samprata. Procesinė atsakomybė. Baudžiamojo proceso normų sankcijų ypatumai. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimo laikas ir teritorija. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas asmenims. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimas užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės. 3 tema. Baudžiamojo proceso principai. Baudžiamojo proceso principo samprata ir reikšmė. Baudžiamojo proceso principų sistema. Principų ryšys ir tarpusavio sąlygotumas. Pagrindinės principų klasifikacijos ir jų reikšmė. Lietuvos respublikos konstitucijoje bei tarptautiniuose aktuose įtvirtinti baudžiamojo proceso principai. Šių principų plėtojimas baudžiamojo proceso kodekse. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys. Nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas (sąžiningumas), proporcingumas, principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principas, rungimosi principas, proceso viešumas, teisė į gynybą, proceso kalba. Kitų baudžiamojo proceso principų turinys. 4 tema. Baudžiamojo proceso dalyvių teisių užtikrinimas. Žmogaus teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti. Gynybos samprata. Gynėjas. Gynėjo teisės ir pareigos.gynėjo kvietimas ir paskyrimas. Būtinas gynėjo dalyvavimas. Gynėjo atsisakymas. Atstovavimo samprata. Atstovavimo rūšys. Atstovai pagal įstatymą. Įgaliotieji atstovai. Jų teisės ir pareigos. Nušalinimo samprata. Nušalinimo teisė. Nušalinimo pagrindai. Nušalinimas teisme ir ikiteisminiame tyrime. Advokato ar advokato padėjėjo nušalinimas. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimas. Skundų nagrinėjimo tvarka ir išsprendimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų ir nutarčių apskundimas. Skundų nagrinėjimo tvarka. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams ir skundų nagrinėjimas. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese. Civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje pagrindai ir tvarka. Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokurorų ir teismo veiksmais, atlyginimas. Tema. Baudžiamojo proceso dalyviai. Proceso dalyvių samprata ir klasifikavimas. Teismas - teisingumą vykdanti institucija. Teismo sudėtis. Teismo įgaliojimai, jų išskirtinumas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas ikiteisminiame tyrime ir teisminiame nagrinėjime. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai, vykdant procesines funkcijas. Prokuroras baudžiamajame procese. Jo uždaviniai, įgaliojimai ir procesinė padėtis skirtingose baudžiamojo proceso stadijose. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, jų vadovai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai – ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos. Jų įgaliojimai.
0

Baudžiamojo proceso teisės paskaitosparsisiųsti


Lapų skaičius: 45
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Baudžiamojo proceso samprata. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu. Padarytos nusikalstama veika žalos atlyginimas baudžiamajame procese. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese. Įrodymai. Procesinės prievartos priemonės. Ikiteisminis tyrimas. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas. ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Apklausa. šaukimas į apklausą. Liudijimo ypatumai. liudytojo apklausa. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo apklausa. neprisaikdinami asmenys. eksperimentas. Objektų tyrimas ir apžiūra. apžiūra. Ekspertizės skyrimas. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai. anonimiškumo taikymo nukentėjusiajam ir liudytojui pagrindai. nukentėjusiojo ar liudytojo anonimiškumo nustatymo tvarka. Ikiteisminio tyrimo eigos ir rezultatų fiksavimas. tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas. Ikiteisminio tyrimo užbaigimas. nagrinėjimo teisme ribos. Apeliacinė instancija. Apeliacinis skundas. Apeliantas. Raštu. nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka. bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai. nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai. apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai. kasacinio skundo priėmimo tvarka. Atvejai, kai kasacinė byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. kasacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys.
0

Baudžiamojo proceso teisės špieraparsisiųsti


Lapų skaičius: 1
Tipas: Špera
Darbe esantys žodžiai: Bp teisės ir bt santykis. Teisingumą vykdo tik teismas. Tai konstit. Principas. Be teismo niekas negali nagrinėti baudž. Bylų, tik teismas bp gali priimti galutinį sprendimą. Niekas be teismo negali: a) konstatuot, kad buvo padaryta baudž. Įst. Uždrausta veika; b) pasakyti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos, kuri padaryta, padarymo. Niekas negali spręsti dėl kaltės; c) tik teismas gali paskirti asmeniui kriminalinę bausmę, pripažindami kaltu, arba atleisti nuo baudž. Atsakomybės. Bp teisės ir bt santykis. Baudžiamojo proceso paskirtis. Proceso funkcijos. Baudžiamojo proceso mokslas. Baudžiamojo proceso stadijos. Bp teisės šaltiniai. Tarptautinės sutartys. Įrodymų teorija ir įrodymų teisė. Įrodymai. Įrodymų klasifikavimas ir rūšys. Įrodymų rūšys. Įrodinėjimo samprata ir įrodinėjimo tikslas. Įrodinėjimo dalykas. Įrodinėjimo ribos. Įrodymų vertinimas. Kardomosios priemonės, sąvoka ir tikslai. T. Procesiniai tikslai. Užstatas. Namų areštas. Bp subjektai. Samprata ir sistema. Subjektai. Sistema. Nukentėjusysis. Nukentėjusiojo teisės. Nukentėjusiojo pareigos. Lliudijimo imunitetas. Gynėjao būtinas dalyvavimsas. Civ. Ieškinio sprendimo priėmimas. Baudžiamojo proceso normų galiojimas erdvės, laiko ir asmenų atžvilgiu. Proceso kalba (valstybinės kalbos p-as). Proceso viešumo p-as. Valstybės institucijos ir pareigūnai. Įtariamasis. Įtariamojo teisės. Įtariamojo pareigos. Kaltinamasis. Kaltinamojo teisės. Kaltinamojo pareigos.
0

Baudžiamosios teisė spec dalis 2003mparsisiųsti


Lapų skaičius: 18
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Baudžiamoji teisė. Sąvoka. Nusikaltimų kvalifikavimo samprata. Normų konkurencija. Specialioji dalis. Tarptautinės teisė draudžiamas elgesys su žmonėmis. Karo nusikaltimai. Karo nusikaltimų rūšys. Karo nusikaltimų rūšinė sudėtis. Nusikaltimai valstybei. Nusikaltimai lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. (nusikaltimai lietuvos respublikos suverenitetui). Valstybės perversmas. Kėsinimasis į lietuvos respublikos prezidento gyvybę. Kėsinimasis į kitą valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos atstovo gyvybę. Išdavystė. Padėjimas kitai valstybei veikti prieš lietuvos respubliką. Šnipinėjimas. Kolaboravimas. Antikonstitucinių grupių ir organizacijų kūrimas. Vieši raginimai smurtu pažeisti lietuvos valstybės suverenitetą. Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais. Valstybės paslapties atskleidimas. Nusikaltimai žmogui. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės. Padėjimas nusižudyti. Nusikaltimai žmogaus sveikatai. Sunkus sveikatos sutrikdymas. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Neteisėtas abortas. Privertimas darytis neteisėtą abortą. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas. Nusikaltimai žmogaus laisvei. Neteisėtas laisvės atėmimas. Prekyba žmonėmis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Seksualinis prievartavimas. Privertimas lytiškai santykiauti. Seksualinis priekabiavimas. Mažamečio asmens tvirkinimas. Nusikaltimai ir baudžiamienusižengimai. Asmens garbei ir orumui. Šmeižimas. Įžeidimas.
0

Baudžiamosios teisės išsamus konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 78
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: 1tema. Baudžiamosios teisės samprata. Baudžiamosios teisės kaip teisės šakos sąvoka. 2. Baudžiamosios teisės dalykas ir metodai. Baudžiamosios teisės sistema. Baudžiamosios teisės uždaviniai. Baudžiamosios teisės specialieji principai (. Ir kt.). Baudžiamosios teisės funkcijos. Baudžiamosios teisės santykis su kitomis teisės šakomis (tarptautinė, civilinė, administracinė, baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo) ir disciplinomis (kriminoligija, kriminalistika. Baudžiamosios teisės mokslas. Baudžiamosios teisės mokslo dalykas ir tyrimo metodai. Baudžiamosios teisės mokyklos. Klasikinė bt kryptis. Antropologinė kryptis. Sociologinė kryptis. Šiuolaikinis baudžiamosios teisės mokslas apie nusikaltimąkmnnvvvvcc ir baudžiamąją atsakomybę. 2 tema. Baudžiamasis įstatymas. Baudžiamojo įstatymo sąvoka ir pagrindiniai bruožai. Baudžiamosios teisės šaltiniai. Lietuvos konstitucija ir lietuvos baudžiamieji įstatymai. Tarptautinės sutartys ir lietuvos baudžiamieji įstatymai. Baudžiamųjų įstatymų vystymasis lietuvoje po 1990 metų. Lietuvos respublikos naujasis baudžiamasis kodeksas ir jo struktūra. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio struktūra. Dispozicija ir jos rūšys. Sankcija ir jos rūšys. Naujojo ir 1961 m. Lietuvos baudžiamųjų kodeksų struktūriniai skirtumai. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas, aiškinimų rūšys. Lietuvos respublikos aukščiausiojo.teismo vaidmuo aiškinant baudžiamuosius įstatymus. Įstatymų spragos ir analogija. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike. Baudžiamųjų įstatymų priėmimas, paskelbimas ir įsigaliojimas. Baudžiamųjų įstatymų įsigaliojimas ir taikymas. Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principai. Valstybės interesų apsaugos valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. Atstovavimo valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. Ekstradicijos samprata ir formos. Asmens perdavimas. Asmens perdavimo sąvoka. Asmens perdavimas. Ir nuolat veikiančiam tarptautiniam baudžiamajam teismui (1998 m. Romos tarptautinio baudžiamojo teismo statutas. Asmens perdavimo ir ekstradicijos skiriamieji bruožai- neaišku. 3 tema: nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Jei nėra bent vieno nusikaltimo požymio, nėra nusikaltimo. Nusikaltimo požymiai yra pagrindas inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. Nusikalstamos veikos atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų (civilinio delikto, administracinio teisės pažeidimo, drausminio nusižengimo) atskyrimas nuo kitų teisės pažeidimų. 4 tema: nusikaltimo (n) ir baudžiamojo nusižengimo (bn) sudėtis. Nusikalstamos veikos sudėties samprata. Nusikalstamos veikos (nv) sudėtis kaip bį uždraustos veikos juridinis modelis. Nv ir nv sudėtis. Jų santykis. Nv sudėties požymiai. Objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pagrindiniai ir fakultatyvūs nv sudėties požymiai, jų reikšmė įrodinėjimui. Nv sudėties reikšmė bt. Nv sudėtis kaip ba pagrindas. 5 tema. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių samprata. Baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės (objektas) kaip objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių sistema. (reikėtų papildyti). Ideologinės ir bendražmogiškos vertybės. Nusikalstamų veikų sudėtys, saugančios vieną ar kelias vertybes. Pagrindinės, papildomos ir fakultatyvinės baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės, jų atribojimas. Baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių įtaka nusikalstamų veikų kvalifikavimui. (reikėtų papildyti). Pavojinga veika. Pavojingas veikimas, jo formos. Atsakomybės už pavojingą neveikimą sąlygos. Fizinės ir psichinės prievartos įtaka baudžiamajai atsakomybei. (reikėtų papildyti). Pavojingi padariniai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pavojingų padarinių rūšys. Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių, jo nustatymo problemos. Priežastinio ryšio teorijos. Adekvataus priežastingumo teorija. Kaltininko asmenybė. Kaltininko asmenybės sąvoka, turinys, baudžiamoji teisinė reikšmė. Sociologinė baudžiamosios teisės mokykla ir jos požiūris į kaltininko asmenybę. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos dalykas, jo samprata. Nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, priemonės, įrankiai bei aplinkybės, jų samprata. Specialieji nusikalstamos veikos subjekto požymiai ir jų reikšmė įrodinėjimo procesui. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos, numatančios specialiuosius subjekto požymius. (reikėtų papildyti). Nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymo būdai baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Juridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas. Juridinio asmens požymiai. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką sąlygos. Nusikalstomos veikos sudėties struktūra:. 6 tema: nusikalstamos veikos (nv) subjektyvieji požymiai. Kaltės formos. Tyčinė kaltės forma. Tiesioginė tyčia, jos sudėtinės dalys. Tyčios apibrėžimai sudėtyse. Netiesioginė tyčia (nt). Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia (at ir nt). Nv kvalifikavimas esant at. Nv kvalifikavimas esant nt. Išankstinė ir staiga kilusi tyčia. Afektinė tyčia (aft). Neatsargi kaltė (nk). Neatsargios kaltės (nk) rūšys. Nusikalstamas pasitikėjimas (np). Np atribojimas nuo tyčinės kaltės formos. Nusikalstamas nerūpestingumas (nn). Nn struktūra ir įrodinėjimo problemos. ?????????????? Atsakomybės už neatsargias nv ypatumai. Mišri kaltės forma (mk). Kazusas. Jo atribojimas nuo tyčios ir neatsargumo. Kazuso teisiniai padariniai. Kaltės klausimas esant juridinio asmens ba. Klaida. Juridinė klaida. Faktinė klaida. Klaidų įtaka ba. Ba ypatumai už nv, padarytas apsvaigus. Fiziologinio girtumo sąvoka. Fiziologinio girtumo formos ir jų įtaka atsakomybei. Patologinis girtumas. Fiziologinio ir patologinio girtumų atribojimas. Apsvaigimo nuo. Samprata ir įtaka ba. Subjektyvieji nv sudėties fakultatyvūs požymiai, jų reikšmė. Motyvas, jo samprata. Motyvų rūšys. Tikslas, jo samprata. 7 tema. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Gynyba turi atitikti tris požymius:. Klaida gali atsirasti:. Vertinant tariamąją gintį būtina atsižvelgti:. Esant tariamajai ginčiai žala gali atsirasti dvejopai:. Profesinės pareigos vykdymas. Įsakymo vykdymas. Profesinė arba ūkinė rizika. Mokslinis eksperimentas. (. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nv ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas. Nusikalstamų veikų daugetas. Nv daugeto formos: idealioji ir realioji (pakartotinumas) nv sutaptys. Nusikaltimų recidyvas. Recidyvų rūšys:. 12 tema. Baudžiamųjų teisės normų konkurencija. Normų konkurencijos ir kolizijos skirtumai:. Normu konkurencijos rūšys:. 13 tema baudžiamosios atsakomybės samprata. Baudžiamosios atsakomybės turinys. Baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Nusikalstamų veikų padarymo teisinių pasekmių rūšys. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis. 14 tema. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimo nuo ba skiriamieji požymiai:. Atleidimo nuo ba rūšys bk bendrojoje dalyje:. Atleidimo nuo ba pagrindai. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atribojimas nuo atleidimo nuo bausmės:. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teisėsaugos institucijų praktikoje? Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar n.v. Praranda pavojingumą. Atleidimo nuo ba, kai n.v. Praranda pavojingumą taikymo pagrindai:. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Atleidimas nuo ba esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepilnamečių atleidimo nuo ba taikymo pagrindai, tvarka ir padariniai. Auklėjamojo poveikio priemonės, taikomos nepilnamečiams, atleistiems nuo ba. Atleidimo nuo ba rūšys, numatytos bk specialiojoje dalyje:. 15 tema. Bausmės sąvoka ir paskirtis. Bausmės paskirtis:. Bendrąja prevencija. Specialiąja prevencija. Teisingumo principo. Tarptautinės normos ir bausmės tikslai. Bausmių vykdymo kodeksas. Jo paskirtis ir reguliavimo dalykas. 16 tema. Bausmių sistema ir bausmių rūšys. (fiziniams pilnamečiams asmenims):. Už nusikaltimą. Bausmių rūšys juridiniams asmenims. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Laisvės apribojimas. Šios bausmės esmė ir vieta bausmių sistemoje. Laisvės apribojimo bausmės terminas ir nubaudimo elementai. Šios bausmės skyrimas ir bausmės laiko skaičiavimas. Įpareigojimai ir draudimai nuteisus laisvės apribojimu. Laisvės apribojimo atribojimas nuo bausmės vykdymo atidėjimo. Laisvės apribojimo pakeitimas kitomis bausmėmis. Laisvės apribojimas teismų praktikoje. Laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo rūšys. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. (laigg). Institucijos, vykdančios terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo įstaigos ir jų rūšys. Nuteistųjų paskirstymo į laisvės atėmimo įstaigas kriterijai. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, kategorijos. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kategorijos. Bausmės atlikimo kalėjimuose ir pataisos namuose sąlygos. Šių nuteistųjų teisinė padėtis. Nuteistųjų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus. Bausmės laiko skaičiavimas. Terminuoto laisvės atėmimo skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Laisvės atėmimas teismų praktikoje. Juridinio asmens veiklos apribojimas. (java) šios bausmės esmė, tikslai ir nubaudimo elementai. Juridinio asmens likvidavimas. (jal) šios bausmės esmė, tikslai ir nubaudimo elementai. 17 tema. Baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas. Baudžiamojo poveikio priemonių (bpp) samprata. Bpp atribojimas nuo bausmės. Bpp paskirtis. Bpp skyrimas. Bbp rūšys, jų samprata, nubaudimo elementai. Bpp keitimas. Bpp nevykdymo pasekmės. 18 tema – bausmės skyrimas. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys. Bendrosios dalies nuostatų reikšmė skiriant bausmę. Nusikalstamos veikos pobūdis ir jo įtaka bausmės skyrimui. Rekomenduojama:. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jų įtaka bausmei. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bausmės skyrimas pripažinus kaltę (61 str. 4,5,6 dalis). Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams (58 str.). Bausmės skyrimas už parengtinę nusikalstamą veiką (57 str.). Bausmės skyrimas pirmą kartą teisiamam asmeniui (55 str.). Bausmės skyrimas esant recidyvui (56 str.). Bausmės skyrimo pagrindai ir etapai. Galutinės subendrintos bausmės skyrimas. Bausmių subendrinimo būdai. Bausmių keitimo taisyklės (65 str). Kardomojo kaltinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (66 str.). Bausmės skyrimas kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika (64 str). Bausmės skyrimo pagrindai ir etapai. Subendrintos bausmės skyrimas ir jos ribos. Subendrintos bausmės skyrimas esant skirtingoms nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtoms bausmėms. Bausmių keitimo taisyklės (65 str.). Bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai (91 str.). 19 tema. Atleidimas nuo bausmės. Atleidimo nuo bausmės požymiai :. Lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme taikymo ypatumai nepilnamečiams. Pirmoji sąlyga. Antroji sąlyga. Trečioji sąlyga. Susiję su laisvės atėmimo bausmės trukme:. Šiais trim atvejais teistumas išnyksta savaime, nepriimant nei teismo nutarties, nei kokio nors kito teistumo išnykimo faktą patvirtinančio dokumento. Šiuo atveju teistumą panaikinti gali teismas, jei nustato, kad per 8 metus asmuo nepadarė naujo nusikaltimo, pasitaisė ir nėra reikalo laikyti jį turinčiu teistumą.
0

Baudziamosios teises konspektasparsisiųsti


Lapų skaičius: 12
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių samprata. Nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių aprašymas bk specialiosios dalies straipsnio normos dispozicijoje. Pakaltinamumas kaip fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga. Nepakaltinamumo sąvoka ir požymiai. Asmens pripažinimo nepakaltinamu teisiniai padariniai. Nepakaltinamumo ir neveiksnumo sąvokų atribojimas. Psichikos sutrikimų, pasireiškusių po nusikalstamos veikos padarymo, įtaka žmogaus baudžiamajai atsakomybei. Ribotas pakaltinamumas. Riboto pakaltinamumo sąvoka ir požymiai. Asmens pripažinimo ribotai pakaltinamu pagrindai, tvarka ir teisiniai padariniai. Baudžiamosios atsakomybės ypatumai už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Fiziologinio girtumo sąvoka. Patologinis girtumas. Fiziologinio ir patologinio girtumų atribojimas. Kaltės formos. Kaltės kriterijai ir turinys. Objektyviųjų požymių reikšmė įrodinėjant kaltę. Tyčinė kaltės forma. Tiesioginė tyčia ir jos sudėtinės dalys. Netiesioginė tyčia ir jos struktūra. Neatsargi kaltės forma ir jos struktūra. Neatsargios kaltės rūšys ir atribojimas nuo tyčinės kaltės formos. Kazusas. Jo atribojimas nuo neatsargumo. Kazuso teisiniai padariniai. „mišri („dviguba“) kaltė“. Apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčioms. Išankstinė ir staiga kilusi tyčia. Afektinė tyčia. Kaltės klausimas esant juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Klaida ir jos įtaka nustatant subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Klaidos samprata ir rūšys. Juridinė klaida. Faktinė klaida. Klaidų įtaka asmens baudžiamajai atsakomybei. Kaltės teorijos. Psichologinė kaltės teorija ir jos trūkumai. Norminė kaltės teorija. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties fakultatyvūs požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui bei įrodinėjimui. Motyvas, jo samprata. Motyvų rūšys. Tikslas, jo samprata.
2

Baudžiamosios teisės pagrindaiparsisiųsti


Lapų skaičius: 20
Tipas: Konspektas
Darbe esantys žodžiai: Nusikaltimų atskyrimas nuo kitų teisės pažeidimų. Nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimo sudėčiai priklauso. Nusikaltimo sudėties elementai ir požymiai. Nusikaltimo sudėties objektyvūs elementai ir požymiai. Nusikaltimo sudėties subjektyvūs elementai ir požymiai. Nusikaltimo objektas. Nusikaltimo dalykas. Objektyvioji nusikaltimo pusė. Nusikaltimo subjektas. Subjektyvioji nusikaltimo pusė. Neatsargumas. Tikslas – tai asmens įsivaizduojami objektyvios tikrovės pakitimai, kurie turi atsirasti dėl nusikaltimo padarymo.
9

Paieška


bottom