Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 41 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Apeliacija priimtų pirmosios instancijos. Teismo sprendimų peržiūrėjimo forma. Apeliacinio proceso principų ypatumai ir reikšmė. Draudimas išeiti už apeliacinio skundo ribų. Draudimas priimti blogesnį sprendimą apeliantui. Naujų įrodymų pateikimo draudimas. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Parašyti iš ck dėl delspinigių. Išvados. Literatūros sąrašas. Norminė literatūra. Teismų praktika. Specialioji literatūra. Priedai. Pagrindinės apeliacinio proceso naujovės. Lyginant su 1964 m. Redakcijos cpk. Šalys privalo. Atkūrus apeliacijos institutą Lietuvoje, pirmosios instancijos teismų neįsiteisėję sprendimai apeliacine tvarka skundžiami ir nagrinėjami apeliacinėje instancijoje nuo 1995 m. Sausio 1 d. Lietuvos civilinio proceso teisės mokslininkai analizavo apeliacinį procesą reglamentuojančių normų turinį, būta nemažai teisinių diskusijų dėl pačios apeliacinio proceso esmės. Atsižvelgiant į apeliacinio proceso problemas, trūkumus bei neaiškumus, iškilusius teismų praktikoje taikant nuostatas, reglamentuojančias apeliacinį procesą, įstatymų leidėjas, patvirtindamas naująjį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau tekste CPK), šį institutą iš dalies reformavo. Dabar galiojančiame CPK apeliacija priimtų pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimo forma, suprantama kaip jau priimto ir realiai egzistuojančio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (revisio prioris instantiae), o ne bylos nagrinėjimo iš esmės perkėlimas iš pirmosios instancijos teismo į apeliacinę instanciją. Didelę įtaką apeliacinio proceso reformai turėjo ir nauji civilinio proceso principai, kurių nebuvo iki tol galiojančiame civiliniame procese (toliau tekste 1964 m. Redakcijos - proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principas, reiškiantis kad byla tiek šalių, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareigą rūpintis, kad byla būtų teisingai išnagrinėta jau pirmojo teismo posėdžio...
| |
Apklausa (SBPK ir NBPK analize) Lapų skaičius: 7 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Advokato/ gynėjo dalyvavimas. Įtariamojo/ kaltinamojo apklausoje. Liudytojo apklausa. Nukentėjusiojo apklausa. Įtariamojo apklausa. Kaltinamojo apklausa. Nepilnamečio liudytojo. Apklausos tvarka. Įslaptinto liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa. Apklausa teisminio proceso metu. Ypatingi apklausos atvejai. Eksperto apklausa. Specialisto apklausa. Liudijimo ypatumai. Garso vaizdo įrašymas darant apklausą. Šaukimas į apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Slaptą sekimą atlikusio pareigūno apklausa. Kvotos organo pareigūno apklausa kaip liudytojo. Išvados.
| |
Apskrities valdymo organizavimas ir apskrities viršininko teisinė padėtis Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Apskrities valdymo organizavimas. Apskrities viršininko teisinė padėtis. Norminės medžiagos sąrašas. Racionalaus valdymo organizavimo sumetimais visų, taip pat ir vieningų unitarinių, valstybių teritorija turi savo vidinę struktūrą, ty. valstybės teritorija būna suskirstyta į tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdžios įstaigos. Skirstant valstybės teritoriją į administracinius vienetus siekiama sukurti reikiamas prielaidas optimaliai organizuoti valdymą, geriau aptarnauti gyventojus ir tenkinti jų administracinius poreikius. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu. Iš viso Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apskričių – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Apskrities viršininkas yra vykdomosios valdžios įgaliotasis atstovas apskrityje, atliekantis vietos valdymo funkcijas ir veikiantis centrinės valdžios vardu, už savo veiklą jis atsiskaito Vyriausybei ir nustatyta tvarka jos įgaliotoms institucijoms. Švietimo ir socialinių reikalų srityje. Apskrities viršininkas vykdydamas savo įgaliojimus. Sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos klausimais. Apskrities valdymo įstatyme, nėra baigtinės. Jos yra sukonkretintos Teritorijų planavimo įstatyme. Žemėtvarkos ir žemės ūkio srityje. Apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus. Apskrities valdymo įstatymo straipsnyje nustatyta, apskrities viršininko teisė – leisti įsakymus ir kitus teisės aktus, bei tikrinti, kaip jie vykdomi. Vyriausybė, vykdydama apskrities viršininko veiklos kontrolę, gali panaikinti jo priimtus teisės aktus, jeigu jie neatitinka Konstitucijos, įstatymų, Respublikos Prezidento dekretų ir Vyriausybės nutarimų, bei kitų teisės aktų. Taigi apskrities viršininko sprendimus galima skųsti ne tik teismui, bet ir Vyriausybei.
| |
Apygardų prokuratūra. Kompetencija Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Prokuratūros vieta teisėsaugos institucijų sistemoje. Prokuratūros sistema ir struktūra. Prokurorų funkcijos ir kompetencija. Prokuroro dalyvavimas baudžiamąjame procese. Išvados. Naudota literatūra. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti lietuvos respublikos konstitucijoje, šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato lietuvos respublikos konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys. Šiame darbe aptariau prokuratūrą, jos vietą teisėsaugos institucijų sistemoje, prokuratūros sistemą ir struktūrą, prokurorų funkcijas ir kompetenciją, taip pat trumpai aptariau prokuroro dalyvavimą baudžiamąjame procese. Darbo tikslas. Kiek galima daugiau aprašyti apygardos prokuratūrą, jos kompetenciją.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Vadovaujantis BPK 89, 90, 92 ir 180 str., dalyvauti atliekant šį tyrimo veiksmą buvo pasitelktas (-i) specialistas (-ai).
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Žmogaus teisių samprata. Privataus gyvenimo neliečiamumas kaip vienas iš teisės principų. Konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Teisė į privatų gyvenimą, kaip specifinė fizinio asmens teisė. Teisės į privatų gyvenimą specifika viešųjų asmenų atžvilgiu. Teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą gynimas. Išvados. Naudota literatūra (abėcėlės tvarka). Žmogaus privatus gyvenimas – tai kiekvieno individo teisė gyventi taip, kaip jam norisi, būti apsaugotam nuo savavališko kišimosi į jo asmeninį gyvenimą, šio gyvenimo detalių kėlimo į viešumą. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogus nėra vien tik visuomenės dalis. Be savo profesinės ar gamybinės veiklos, dalyvavimo visuomeniniame gyvenime, žmogus egzistuoja ir kaip laisvas, autonomiškas individas, tam tikra prasme nepriklausomas nuo kitų žmonių, visuomenės ir valstybės. Tokį nepriklausomumą jam garantuoja Konstitucijos 22 str. įtvirtinta teisė – teisė į privatų gyvenimą ir jo neliečiamumą.
| |
Lapų skaičius: 56 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisinė arbitražo prigimtis. Arbitražas ir kiti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. Arbitražo samprata. Arbitražo rūšys. Arbitražo teisė. Privatūs arbitražo teisės šaltiniai. Taikytina teisė. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo esmė ir rūšys. Arbitražinio susitarimo turinys. Arbitražo teismo formavimo tvarka. V tema. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso principai. Arbitražo proceso stadijos. Įrodymai arbitražo procese. Proceso dalyviai. Arbitražo išlaidos. Arbitražo sprendimas. Arbitražo sprendimas. Bylos pabaiga nepriimant sprendimo. Užsienio arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas. Pagrindas ne tik turi formaliai egzistuoti, bet ir pats pažeidimas turi būti esminis. Arbitražas tai vienas iš alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Be arbitražo, kiti alternatyvūs ginčų sprendimo būdai yra. Arbitražas yra pats populiariausias iš visų alternatyvių ginčų sprendimo būdų. Kai kuriose valstybėse komerciniai ginčai daugiausia ir yra sprendžiami arbitraže, o ne teisme. Pvz., Olandijoje apie 80% verslo ginčų yra sprendžiami būtent arbitraže. Lietuvoje arbitražas žengia pirmuosius žingsnius. Pvz., arbitražinis teismas prie Tarptautinių Pramonės ir Prekybos Rūmų Lietuva 2001 metais išnagrinėjo 20 bylų. Arbitražas atsirado kaip alternatyva teismo procesui. To priežastis buvo egzistuojantys teismo proceso trūkumai, dalis kurių buvo labai dideli. Pagrindiniai teismo proceso trūkumai. Formalizmas. Visas teismo procesas yra detaliai sureglamentuotas teisės normomis. Yra labai formalių reikalavimų, kurių laikytis privaloma. Bylos dažniausiai pralaimimos vien dėl formalių taisyklių nesilaikymo. Ilgi bylinėjimosi terminai. Tiek formalizmas, tiek ilgi terminai yra labai nepalankūs verslininkams, todėl imta ieškoti naujų ginčų sprendimo būdų. Lietuvoje teismo procesas pirmoje instancijoje vidutiniškai užtrunka apie 8-12 mėnesių, o arbitražinis procesas apie 2...
| |
Lapų skaičius: 31 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Arbitražas. I Paskaita (2004 10 6 ak. Val. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Sutartinė. Jurisdikcinė. Mišrioji. Autonominė. Teisinė arbitražo prigimtis. Privalumai. Teisinė arbitražo prigimtis. Trūkumai. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Teisinė arbitražo prigimtis. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražo teisė. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo esmė. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo (išlygos) pavyzdys. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinė išlyga arbitražinis susitarimas dėl būsimų ginčų nagrinėjimo arbitražu. Paprastai tai yra kitos (pagrindinės) sutarties sudėtinė dalis. Vadovaujantis arbitražinės išlygos autonomijos doktrina pagrindinės sutarties negaliojimas nedaro negaliojančios arbitražinės išlygos ir vica verca. Kompromisas. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo turinys. Apibrėžtumas, aiškumas. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinio susitarimo forma. Arbitražinis susitarimas. Arbitražinis susitarimas. II Paskaita (2004 10 3 ak. Val. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Kvalifikacijos reikalavimus. Ne ginčo šalių valstybių piliečiai. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. Arbitražo kompetencija (komercinio arbitražo įstatymo 19 str. ). Arbitražo formavimas. Arbitrai ir jų vaidmuo. Arbitražo formavimas. Arbitrai ir jų vaidmuo. Veiksnus fizinis asmuo. Arbitražo formavimas. Arbitro nušalinimo pagrindai. Arbitražo formavimas. Arbitro nušalinimo tvarka. Raštu. Arbitražo pirmininko. Arbitražo formavimas. Arbitražo formavimas. III Paskaita (2004 11. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso principai. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso stadijos. Arbitražo procesas. Arbitražo vieta. Arbitražo procesas. Arbitražo proceso kalba. Arbitražo procesas. Arbitražo išlaidos. Arbitražo...
| |
asmens neliečiamybė baudžiamajame procese Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisinė valstybė ir žmogaus teisės. Asmens neliečiamybės samprata baudžiamajame procese. Kardomosios priemonės kaip asmens neliečiamybės ribojimo priemonė. Nekaltumo prezumpcija ir žiniasklaida. Operatyvinė veikla - legalus žmogaus teisių ribojimas. Išvados ir pasiūlymai. Summary. Naudotos literatūros sąrašas. Žmogaus teisės yra pagrindinis teisinės valstybės prioritetas, kurį turi užtikrinti įstatymų leidėjas, leisdamas norminius teisės aktus, reglamentuojančius žmogaus konstitucinių teisių apsaugą. Lietuvos respublikos konstitucija tik įtvirtina tas teises, tačiau nenumato jų apsaugos mechanizmo. Lietuvos valstybė žengia tik pirmuosius savarankiškus žingsnius, sovietinėje santvarkoje vyravusi etatistinė teisės samprata neatitiko žmogaus teises deklaruojančių tarptautinių teisės dokumentų, todėl lietuvoje vyksta teisės reforma pagal sociotarinės teisės sampratos postulatus - į priekį iškeliamas žmogus. Žmogaus teisių užtikrinimas tampa realiu reiškiniu, tačiau ne visada jas pavyksta tinkamai garantuoti, įstatymuose dar yra daug spragų, kurias būtinai reikia „užlopyti“. Darbo objektas - asmens neliečiamybės užtikrinimas baudžiamajame procese, jos ribojimo galimybės. Darbo tikslas. - išanalizuoti asmens neliečiamybės teisinėje valstybėje sampratą. - įvertinti kardomųjų priemonių trūkumus. - išsiaiškinti, kokias problemas sukelia visuomenės informavimas apie nusikalstamas veikas bei jas padarius įtariamus asmenis. Darbo uždaviniai. Atskleisti žmogaus teisių svarbą teisinėje valstybėje. “teisinė valstybė - tai šiuolaikinės, naujo tipo valstybės teorinis modelis, valstybės, pretenduojančios įveikti klasinės valstybės tradiciją ir tapti skirtingų socialinių grupių (klasių) bendradarbiavimo bei jų gerovės garantavimo politine, teisine organizacija.”.
| |
Asmens teisių apsauga baudžiamajame procese Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Teorinė dalis. Įžanga. Asmens teisių apsaugos reikšmė baudžiamajame procese. Lp. Konstituciniai asmens teisių apsaugos principai baudžiamajame procese Asmens laisvės suvaržymo pagrindai. Nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lygybės prieš įstatymą principas. Nekaltumo prezumpcija lp. Asmens teisių apsauga ir gynyba baudžiamajame procese. Gynėjas baudžiamajame procese. Atstovai pagal įstatymą. Įgalioti atstovai. Asmens teisių apsauga taikant procesines prievartos priemones. Asmens teisių apsauga teisminiame bylų nagrinėjime Praktinė dalis. Literatūros sąrašas. Įstatymas suteikia visiems procese dalyvaujantiems asmenims tam tikras teises, kad jas realizuodami galėtų ginti savo teisėtus interesus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas yra įstatymo įpareigoti byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškinti jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti jomis. Visiems asmenims procesinės teisės privalo būti užtikrintos bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje- ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo, apeliaciniame procese ar vykdant nuosprendį. Apsaugoti turi būti ne tik įtariamojo ar nukentėjusiojo interesai, bet ir liudytojo, eksperto ir kt. Kiekvienas baudžiamasis procesas turi vykti greitai, bet tik laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų. Procesiniai veiksmai negali būti atidėliojami, vilkinami, procesiniai sprendimai priimami kiek įmanoma greičiai, bet jokių būdu ne žmogaus teisių suvaržymo sąskaita. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi stengtis greičiau surinkti reikiamą medžiagą, tinkamai ją įforminti ir perduoti teismui. Tų pačių reikalavimų turi laikytis ir teismas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
